Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vidmantas Valiušaitis. Nuo Škirpos ir Vėtros – iki istoriografijos „ūsuotų bebrų“

Tiesos.lt siūlo   2019 m. rugpjūčio 3 d. 0:59

5     

    

Vidmantas Valiušaitis. Nuo Škirpos ir Vėtros – iki istoriografijos „ūsuotų bebrų“

delfi.lt

Esu susilaukęs pakartotinio dėmesio iš Didžios Britanijos piliečio Marko Adamo Haroldo. Visada malonu patirti, kai kas nors tavo darbais domisi. O ypač, jei tai tampa „tarptautinio“ susidomėjimo dalyku.

Už straipsnį „Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino“ buvęs Vilniaus miesto tarybos narys apskundė mane žurnalistų etikos inspektoriui. Byla neišnagrinėta, jos nekomentuosiu, kol nepriimtas minėtos tarnybos sprendimas, bet su straipsniu ir jo tikrais ar tariamais žurnalistinės etikos pažeidimais galima susipažinti čia.

Prieš kelias dienas susilaukiau naujo pono Haroldo pasiskardenimo ant mano „Veidaknygės“ sienos: „Kiek suprantu, tikras istorikas ką tik viešai smarkiai kritikavo jus ir kvestionavo jūsų kompetenciją, metodiką“, tad džiugiai pridūrė: „Jūsų kritika [dėl] mano kompetencijos dabar nieko neverta.“

Niekada netvirtinau, kad p. Haroldo kompetencija Lietuvos istorijos klausimais „nieko neverta“, tik stengiausi parodyti, kad jo tvirtinimai K. Škirpos adresu prieštarauja faktams arba grindžiami vienpusiškomis, šališkomis, politiškai motyvuotmis ir konkrečiam tikslui – K. Škirpos gatvės panaikinimui – orkestruotomis interpretacijomis. Bet čia – detalė.

Šio straipsnio tikslas – nėra ginčas su Haroldu. Į jo repliką „Veidaknygėje“ taip ir atsakiau: „Galite didžiuotis – nei jūsų išmanymo, nei kompetencijos tas istorikas nekritikuoja, esate aukštai įvertintas. Nejaučiu dėl to jokios nuoskaudos. O dėl mano kritikų – neturėtumėte sielotis, aš jau kaip nors pats su tuo tvarkysiuosi.“

M. A. Haroldo pastanga „pritildyti“ mane K. Škirpos klausimu, pasitelkus į pagalbą G. Gochino advokatą, kuris veda bylą teisme prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, buvo tik viena iš priemonių pabandyti mane „sudrausminti“, „įspėti“ nerašyti taip, kaip nepatinka kam nors, kas iš anksto planavo ir su nematytu atkaklumu stūmė mero R. Šimašiaus įvykdytą veiksmą pašalinti atminimo ženklus K. Škirpai ir J. Noreikai. Tai sukėlė didelį visuomenės susipriešinimą – ką ir galima buvo numatyti, – todėl savo straipsniais bandžiau politikus apie tai įspėti bei kviečiau to nedaryti.

Parašiau tomis temomis keliolika straipsnių, dalyvavau ne vienoje viešoje diskusijoje su istorikais ir to klausimo žinovais (įskaitant ir minėtąjį M. A. Haroldą), teikiau argumentų, kurie iki tol tų klausimų aptarimuose naudojami nebuvo. Bet jie liko ignoruoti net ir svarstymo Vilniaus m. taryboje metu, o Vilniaus meras netgi klaidino tarybos narius, pacitavęs K. Škirpos autorytei nepriklausantį sakinį, bet tvirtinęs, kad tai K. Škirpos citata ir, visiškai ignoruodamas istorinį, taip pat politinį kontekstą bei aplinkybes, kuriais tie sakinai buvo atsiradę, makiaveliškai klausė: „Ar yra šioje salėje žmonių, kurie tam pritaria?“

Koks gi bent vidutiniškai sveiko proto žmogus tokiam anachronizmui šiandien galėtų pritarti? Nenorėdami rodyti savo pritarimo tokiam neįsivaizduojamam šiais laikais raginimui, patirdami nebejotiną, nors istorinio teisingumo požiūriu nelabai sąžiningą moralinį spaudimą, Vilniaus miesto tarybos nariai š. m. liepos 24 d. balsavo už Kazio Škirpos alėjos panaikinimą ir pakartotinį jo politinį eksterminavimą.

K. Škirpa politikų buvo „nuteistas“ iš esmės už antisemitizmą, nepaisant to, kad istorikai-profesionalai, su kuriais man teko viešai diskutuoti, pripažino, kad antisemitas jis nebuvo.

Priminsiu, kad pirmą kartą politinį K. Škirpos eksterminavimą įvykdė J. Paleckio vyriausybė 1940 m. liepos 25 d., praėjus geram mėnesiui po Lietuvos okupacijos, išsyk po to, kai K. Škirpa pareiškė protestą dėl vadinamojo „Liaudies Seimo“ nutarimo paskelbti Lietuvą sovietine respublika ir neva „lietuvių liaudies vardu“ prašytis priimamai į Stalino totalitarinio režimo valdomos Sovietų Sąjungos sudėtį. Tada iš jo buvo atimta Lietuvos pilietybė ir nacionalizuotas turtas.

Dabar, K. Škirpos mirties 40-ųjų metinių išvakarėse (rugpjūčio 18 d.), nepriklausomos Lietuvos sostinės taryba atsistojo ant tos pačios politinės platformos, nuo kurios per visus penkerius okupacijos dešimtmečius Kremliaus propaganda ir sovietinė istoriografija jį puldinėjo bei šmeižė.

To priežastis buvo ne tikras ar tariamas K. Škirpos pasakymas, kurių dabar svarstosi propagandos meistrai užsienyje ir Lietuvoje, istoriją naudojantys kaip politinį instrumentą pakirsti žmonių pasitikėjimą mūsų valstybe ir jos ateitimi, bet nepajudinama pozicija ištikimybės nepriklausomybei atžvilgiu, kurią šis pulkininkas ir diplomatas užėmė Lietuvos valstybės žūties valandą.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kvailiausia        2019-08-5 10:25

Kvailiausia ŠIOJE istorijoje, kad visus 20 metų mūsų ,Lietuvos Nepriklausomos Respublikos valdžios sprendimu gerbėme ir šlovinome Tautos didvyrius K.Škirpą ir Joną Noreiką ir tą pagarbą išreiškėme tam tikrais simboliais , praėjus 20 metų nežinia kokių aplinkybių vertinimu staiga tie didvyriai patapatinami su tautos išdavikais, naikinami suteikti simboliaiir irgi taip pat Lietuvos Nepriklausomos Respublikos vardu, juk niekas nepasikeitė , tiedu žmonės jau seniai mirę , Nepriklausomybė Lietuvoje taip pat dar nepanaikinta, ta medžiaga, kuria disponuojama ,seniai buvo žinoma ir niekas nepasikeitė, tik į valdžią atėjo liberalai, kuriems į viską nusispjaut.

stasys        2019-08-3 12:44

Jules ir taip ir ne .  Nėra diskusijų su visuomene toks ir rezultatas . Iš to kaip reaguojama sulaukus kitos nuomonės galima daryti išvada kad nusistovėjusi viena nuomonė tiems “tikriems istorikams” nepalieka alternatyvų išvadoms . Kiek gi čia laiko praėjo kai mus ėmė lankyti sėkmė atrandant “siurprizus” to Lietuvos laikotarpio ..

ah1       2019-08-3 12:13

tai kur iš tiesų palaidotas Vėtra?  Kur Vėtros kapas?

Jules       2019-08-3 11:39

Vadinamieji Raudonosios oligarchijos dvaro tikrieji istorikai tėra profesionalūs, gerai apmokami, dezi propagandistai iš Melo plėtros departamento, prie ko, manau, kad patys geriau žinote. Valdiški pseudo mokslininkai, pseudo istorikai niekada mums, užribio žmonėms, Tiesos nepasakys ir nesugėdins Velnio.

stasys        2019-08-3 9:48

V.Valiušaitis pakapstė pirštu ir še koks susijaudinimas tu ‘tikru istoriku‘ tarpe kilo . Lietuvos istorija visa segmentuota (sudėliota) tiesomis kuriomis abejoti nevalia jokiam mirtingajam . Keista kad Mažiliui buvo leista nuvažiuoti į Vokietija pasiskolinti Lietuvos Nepriklausomybės akto iš vokiečiu tos didžios šventės proga . . O kiek reikėjo sulaužyti iečių ginčuose kol buvo nukabintos žaliojo tilto „kultūrinio paveldo vertybės“  ?  Jei tik reikia galima pirštus lenkti ir vardinti tokius sunkiai paaiškinamus reiškinius kurie kylą iš tu“ tikru istoriku“ rūmų dengtu marmuru . Sutinku kad ginti istorine tiesa faktais tokiu žinovų darbas , bet tikrai ne jiems spręsti kas joje kaip turėtu būti vertinamas .  Jus tik pasižiūrėkite kiek Lietuvoje prigijo nepriimtino požiūrio stereotipu .. kurie pasak tu tikru žinovu yra budingi lietuviams ir Lietuviu tautai ? fašizmas , antisemitizmas , nacionalizmas ,rusofobija ir kas karta tai yra nukreipta prieš Lietuviu tauta tais pačiais politiniais sumetimais ..kai Lietuviai turėtu pasitaisyti tapti kitokie . Ta pati žiniasklaida labai mėgsta pabrėžti Lietuvos valstybės pasiekimus liginant su Estais ar Latviais , o kiek kartu tai tapo spekuliacija interpretacijų ant balto lapo .? Ir vėl jokio kriūkt iš tu tikru istoriku marmuro rūmų . ??  jei tos institucijos dirba istorinei Tiesai kuri tarnauja kitu interesams ar ne laikas tiems istorikams įteikti po „vilko bilietą“ ir paklausti kur norėtu važiuoti .? Aš čia gal kiek per aštriai .. bet teisti Lietuvos žinomus asmenis už ju nuomone kelias į  stereotipu lauką  . Teisinė valstybė gerbia visu nuomones , netgi tu kurie kažkada praeito šimtmečio kovose už Lietuva turėjo savo požiūrį į žydus ir žydu tautą . Tikra istorija tam laikotarpiui rašys asmenys kurie gyvens po mūsų būtent todėl svarbu ginčytis ir prieštarauti dėl kiekvieno istorinio stereotipo .. iki akmens nugludinimo . Bijokime tu kurie laiko save teisiais ir nepajudinamais ..ju nelankstumas Lietuvai sukels daugiausiai nepatogumu .


Rekomenduojame

Tarp tūkstančių šalies pirmakursių nėra nė vieno būsimo matematikos mokytojo!

Blogas Zeppelinus. Obuolys nuo obels netoli nurieda

Br. Lukas Skroblas OSB. Mergelės Marijos gimimas

Geroji Naujiena: „Dievas su mumis“

Vytautas Sinica. Akcija dėl Lietuvos didvyrių Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atskleidė ypatingą, ilgai nepastebėtą reiškinį

Justas Mundeikis. Apie vaiko pinigus, politikų pažadus ir bunkančią visuomenę

Mitingo „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE“ rezoliucija

Vidmantas Valiušaitis. „Nagi, išgirskite, pagaliau, žmonių balsą, pone mere!..“

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Vytautas Sinica. Ir teisėta, ir solidu

Rūta Visocnik. Ginti? Saugoti? Padėti?

Rasa Čepaitienė. Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką, kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą

Advokatas Saulius Dambrauskas: Aš kaltinu teismus, arba Kas naujo miškų fronte

Ramūnas Aušrotas. Kokią žinią neša naujųjų kardinolų paskyrimas?

Vilius Kavaliauskas. Štai kaip į Vilniaus „vamzdį“ atsakė baltarusių Slonimas

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą

Šiandien 18 val. visi į mitingą Simono Daukanto aikštėje: „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ištarkime NE!“

Andrius Švarplys. New Brave World, arba Štai kaip atrodo technototalitarizmas

Nuo bačkos. Finansų ministras Vilius Šapoka: mokėti mokesčius tapo madinga

Linas Kojala. Svarbūs regioniniai rinkimai Vokietijoje

Paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Tai ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“. Sveikinimai!!!

Į paskutinę kelionę palydėtas menininkas Antanas Kmieliauskas

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: 1939-ųjų Lenkijos katastrofa ir „visiško nekaltumo“ mitas

Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako platinti plakatus su Jono Noreikos atvaizdu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.