Įžvalgos

Vidmantas Valiušaitis. Mano įspūdžiai iš Kovo 11-osios

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 11 d. 23:58

10     

    

Vidmantas Valiušaitis. Mano įspūdžiai iš Kovo 11-osios

Veidaknygė

Ką gi, sutemo, nukabinau vėliavą, per dieną plevėsavusią prie namų. Pasidalinsiu dienos įspūdžiais.

Posėdis Seime paliko prieštaringą nuotaiką. Greta puikių pranešimų, kurių autorius Kovo 11-osios salė palydėjo plodama atsistojusi (tokių buvo du – Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Rusijos demokratas, prezidento Boriso Jelcyno bendražygis Genadijus Burbulis), buvo ir labai blankių, visiškai nederančių tokio lygio minėjimams. Bet apie tai – vėliau.

Ekscelencija S.Tamkevičius kalbėjo: „Kovo 11-sios mes nebūtume turėję be mūsų partizanų, kurie tarsi pralaimėjo nelygią kovą su okupantu, bet mūsų širdyse ir protuose paliko žinią – Dievas ir Tėvynė yra tos vertybės, dėl kurių galima mirti. Ir gūdžiais brežnevizmo metais, kai pasaulis mus buvo beveik pamiršęs, mes laisvės nepamiršome; vienas po kito – kunigai, seserys vienuolės ir pasauliečiai – ėjo per kalėjimus, lagerius ir tremtis vien už tai, kad drįso laisvai mąstyti ir kalbėti. [...]

Tikroji laisvė tai nėra neatsakingas savo norų tenkinimas, bet tarnavimas. Dievas mums padovanojo laisvę ne griauti, bet statyti, ne priešų ieškoti, bet juos paversti draugais. Nors laisvė suteikia galimybę rinktis tiesą ar melą, dorą ir nedorą elgesį, bet drauge ji įpareigoja mūru stovėti už tiesą ir teisingumą. Jei kas mąsto kitaip, tas nėra supratęs, kas yra laisvė. Kam laisvė yra tik galimybė neatsakingai rinktis ir pataikauti savimeilei, tas dar nėra laisvas, nors Lietuva jau ketvirtis amžiaus yra laisva.“ (ČIA.)

Visos G.Burbulio kalbos kol kas internete, deja, neradau, tik trumpą Delfio atpasakojimą (ČIA). Gal dar kas įdės visą. Ji buvo nuostabi. Ypatingai, su didele intelektualine jėga perduota emocinė įtampa per Bulato Okudžavos eiles, atspindinčias žmogaus dvasinę kovą su „dangaus kariuomenėmis“ už jo orumą, išlikimą savimi, už kilnumą, už nepasidavimą nuosmukio pagundai.

Šiek tiek kitaip, religiniu žvilgsniu, bet iš esmės apie tą patį vėliau per pamokslą Vilniaus katedroje kalbėjo arkivyskupas Gintaras Grušas.

Emociškai artikuliuotą kalbą (be jokio rašto!) pasakė Vytautas Anužis, aktorius iš Klaipėdos, nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas, Muzikos ir teatro akademijos profesorius.

„Mankurto kepurėlė jaunam žmogui tai priešo dovana. Lietuva dramatiškai tirpsta. Skaičiai ir greičiai pribloškia ne antrus ir ne trečius metus. Ilgai stovėjome nustebę – kodėl? Paskui ilgai stovėjome su viltimi – gal visa tai jau baigėsi? Tebestovime ir klausiame: gal kas nors žinote, ką daryti? Stovime ir žiūrime, kiek dar paliko Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės? Kokie mes buvome tada per atgimimą, kaip mes nuėjome iki Kovo 11-osios? Juk buvo daug sunkiau, mes buvome prieš tokią galybę, kuri turėjo baisias mašinas, spjaudančias ugnį ir plieną. [...] [Bet] mes žiūrėjome vienas į kitą su pagarba ir buvome pasirengę pagelbėti vienas kitam. Dabar viskas mumyse“, – sakė V.Anužis (ČIA).

Gaila, bet ne visi iškilmingo Seimo posėdžio pranešimai buvo deramos aukštumos. Prie visos pagarbos Seimo pirmininko institucijai, kalbėjimas tokia proga vis dėlto įpareigoja.

„Atėjo pavasaris, 40 paukščių diena. Tai kvietimas apsivalyti ir kvietimas dirbti. Ir tai neturi būti tik žodžiai ar šūkiai. Visi Lietuvoje laukia ir tikisi oraus gyvenimo, kai vertinamas darbas ir noras būti reikalingu visuomenei piliečiu.

Mūsų žmonės turi daug ryžto ir potencialo, yra talentingi ir darbštūs, kelia aukštus standartus ir laukia, kad jais būtų tikima ir pasitikima, jie – tai mes visi drauge – norime kurti savo valstybę.“

Čia valstybės vyro „adresas“ Lietuvos žmonėms ir užsienio šalių pasiuntiniams? Na, spręskite patys (ČIA).

Juk nesunku pasisamdyti kalbų rašytoją, jeigu sekretoriate „neužtenka parako“. Bet negalima šitaip tuščiažodžiauti. Kadangi tai suvokiama ne vien kaip personalijos atšvaitas, bet ir kaip viso Seimo atstovybės charakteristika. Aš vis dėlto tikiu, kad Seimo potencialas didesnis.

Nuvylė ir „jaunimo balseliai“. Graži iniciatyva Kovo 11-osios proga duoti žodį jaunimui. Nė kiek neabejoju, kad tokio jaunimo Lietuvoje yra – ir tarp studentų, ir tarp gimnazistų. Bet reikia pirmiau įsitikinti, kad jauni žmonės turės ką pasakyti. O „pionieriškos“ brandos jaunimėliui pirmuosius oratorinius bandymus ar „poetinius ieškojimus“ verčiau pasitikrinti mokyklos vakarėliuose, ne Seimo tribūnoje.

Man patiko šiandieninis arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslas Vilniaus katedroje. Ganytojas kalbėjo (ČIA):

„Kodėl Jėzus kalba mokiniams apie meilę priešams ir persekiotojams? Nes Jis žino, kad kiekvienas Jėzaus mokinys visais laikais bus persekiojamas. Ne tik Jėzaus laikais ir krikščionybės pradžioje, ne tik sovietmečiu, bet ir šiandien Jėzaus mokiniai yra persekiojami. Šiandien Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Azijoje ir kitur krikščionys dėl tikėjimo yra kankinami, gyvi sudeginami, kitaip žudomi. Vakarų valstybėse yra atvejų, kai darbo netenka abortų nedarantys medikai, o vyskupai yra teisiami dėl mokymo, jog santuoka sudaroma tarp vyro ir moters. Krikščionys sulaukia paniekos ir viešo pašiepimo, kad jų pažiūros pasenusios, neatitinka pažangios visuomenės, iš tikėjimo kylantys argumentai laikomi nepagrįstais. Šiandien, kaip ir sovietmečiu, bandoma supriešinti tikėjimą ir protą.

Bet kokia viso to šaknis? Laiške efeziečiams apaštalas rašo: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Ef 6, 12). Kitaip tariant, tikrasis žmogaus priešas yra velnias. Nuo pasaulio pradžios iki jo pabaigos kiekvieną dieną vyksta kova dėl žmogaus sielos. Nėra nė vieno žmogaus, kuris nebūtų šios kovos dalyvis – sąmoningai tai suvokdamas ar to nežinodamas. Šiame vieninteliame kare mes visi esame pašaukti į privalomąją tarnybą; čia nėra būdo išsipirkti ar pasiūlyti savanorį vietoje savęs.“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

def > abc to aš       2017-03-13 13:56

Ar tikrai “savų prieš savus”?
Lyg ir teisingai parašėte, bet didelę netiesą.
Nesąmoningai?

abc to aš.       2017-03-13 13:03

nusiraminkit.tėvynėj kasmet nusižudo arti tūkstančio piliečių,nužudoma apie penkiasdešimt bejėgių vaikeliukų,dėl prevencijos nebuvimo krąžiuose ir kituose miesteliuose ,kaimuose ir miestuose nužudoma dar keli šimtai,o kiek dar nerastų dingusių nesvarbių asmenų.daug ,labai daug nusipirkit žvakių ir dar kryželių,kad tik jums padėtų nusiramint ir nutrauktų smurto bangą savų prieš savus.

O aš...       2017-03-13 1:40

O aš penktadienio vakarą,kai išgirdau apie mergaitę,kad nužudyta,uždegiau žvakę ir
ji degė iki vidurnakčio.Rytojus man asmeniškai nebuvo šventiškas,o labai liūdnas.
Buvo labai pikta ir skaudu,kad mano Tėvynė Lietuva paskendo kraujuje ir žiaurume.
Nemokame gyventi laisvoje Tėvynėje,negerbiame jos,nemylime jos,nevertiname tų ,kurie
už Lietuvos laisvę paaukojo savo gyvybes.Lietuva dar daug turi priešų.
Išklausiau Seimo posėdį.Teisingiau būtų buvę atsisakyti iškilmingo minėjimo,nes pas
daugelį,tikiu,buvo visiškai ne šventinė nuotaika.
O kokia bus padarytas išvada po to,kas švyko Lietuvoje?Ar KIrtimų taboras ir toliau
gyvuos,o narkotikų prekeiviai nevaržomai darys savo “juodą” darbą?Kas man gali paneigti,kad kvaišalų pardavėjai neturi saugaus užnugario?

Aš asmeniškai       2017-03-12 23:39

Šių kalbų jau seniai nesiklausau, be raštų nė vienas kalbėt nesugeba, skaito kažkeno kažkelintą kartą parašytus tuos pačius žodžius. Iš kokio balkono berėkautum, ausis nesiklauso ir nors tu ką.
Autorių tikrai reikia pagirt už kantrybę.

Tarabilda       2017-03-12 22:33

Iš tikro. Ievos žmogžudystė perlaužė ilgų įvykių seką. Fasadiškai surengta šventė pagaliau buvo intuityviai pajausta, kaip kažkoks nebeatitinkantis savo prasmės beprasmiškas valstybės atributas. Kalbėtojai tiesiog privalėjo į visą 27 m. nueitą kelią pasižiūrėti pro tos žmogžudystės prizmę.Ekspromtu turėjo tai padaryti.
Nesugebėjo. O tai ir parodo, kad tie, kur kalbėjo valstybės ar institucijų vardu, paliudijo liūdną faktą, kad valstybė yra susvetimėjusi su savo tikrove. Valstybė - šizofrenikė.

Agnė       2017-03-12 17:53

Per sąjūdį oi kiek kalbų būdavo, klausydavom ir seilė varvėjo!
O dabar ką? Nieko, gal geriau kokius koncertus visuose Lietuvos kampeliuose organizuotų?
Bet vėl, po tokių kraupių įvykių, kažkaip?
Gal “valstiečiai” su dabartine vyriausybe suteiks viltį Lieuvai?

Nublanko ir ta       2017-03-12 16:29

Kovo 11 prieš tą baisų dalyką-tą kraupią žmogžudystę.Čia kažkokia kitokia ta žmogžudystė,kažkoks lūžis,kažkas labai negero.

aldona       2017-03-12 10:55

Įspūdis panašus po š.m.kalbų.

ekspertai.eu sutrumpintą ir visą įrašą publikuoja

pradžiai buvo žodis       2017-03-12 10:32

politikai klauso šių žodžių:
- neapgausi - negyvensi,
- mušk artimą, kad svetimas bijotų,
- prie ruso buvo gyventi geriau,
- kieno valdžia, to ir teisybė
——-
ir kitos rusiškų kalėjimų išminties.
——-
reiktų tą kalėmščikų - politikų išmintį į vieną vietą surinkti: paskelbti internete, išleisti knygutę - jauni politikai greičiau tobulės.

$+$       2017-03-12 8:09

Galima pagirti autorių už kantrybę. Nesu tikras, kad šnekėjimo ir rodymo aparatą įsijungia labai daug tautiečių per vasario ir kovo šventes. Klausytis valdiškų, nieko nepasakančių pliurpalų noras senai praėjo. Kaip tas “dūmas” nuo balkono be nuorodos į jokius “refe, refe”.
<>
Ir jokie kviestiniai autoritetai dvasinių pelėsių neišgelbės. Gali kritikuoti, apeliuoti ar eilės deklamuoti, daugiau nei šauksmo tyruose nesukursi. Tamkevičių, Grušų autoritetingi pasisakymai tiek pat įspūdingi, kaip tie emigrantų lėktuvų pėdsakai danguje, palikti per 27 nepriklausomybės metus.


Rekomenduojame

Žinių radijas: Ar žiniasklaida atsakinga dėl blogos mūsų visuomenės savijautos?

Vincentas Vobolevičius. Kovos už laisvę linijos

Algimantas Rusteika. Laukia įdomūs ir sunkūs laikai

Prof. Eugenijus Jovaiša. Švietimas ir nacionalinis saugumas

Geroji Naujiena: Versmė vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą

Liudvikas Jakimavičius. Tai gyvatė, ryjanti savo uodegą

Ši žinia pozityvi ar negatyvi? Dovilė Šakalienė traukiasi: „Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“...

Vilniečiai stoja ginti Kalnų parko nuo nuniokojimo

Gyd. Alvydas Repečka. Alkoholinė (meta)fizika, arba Nedarau pachmielo –  netapsiu alkoholio vergu

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

Kastytis Braziulis. Kova dėl žmonių protų: kaip įveikti priešo propagandą?

Claude Hagège: Apie meilę ir neapykantą kalbai

Dovilė Šakalienė ir Co užsimojo pagerinti Lietuvos žiniasklaidą?

TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą ragina Seimą apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: „Jūs, politikai, pasirūpinkite valstybe, o mes, žiniasklaida, kaip nors išgyvensime ir su tuo kritusiu pasitikėjimu“

Ats.plk. Gediminas Grina. Dreifas

Baltoji knyga: Kokia ES bus 2025 metais? Penki galimi scenarijai

Liudvikas Jakimavičius. Dočys: „Viskas suderinama“

Vidmantas Valiušaitis: „Panašu, kad rengiamas susidorojimas su dviem iškiliom visuomeninėm figūrom“

Lietuvos visuomenininkai: „Raginame politikus imtis realių veiksmų masinei emigracijai suvaldyti ir demografinei krizei spręsti“

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl apkaltos K. Pūkui nereikia

Liutauras Stoškus apie Vilniaus viešojo transporto valdymo bėdas

Kastytis Braziulis. Kaip vertinate Vilniaus mero R. Šimašiaus darbą?

Ministrė prašo visuomenės pagalbos: „Valia yra jūsų rankose – reaguoti turėtų visa šalis“

Valdas Papievis bando pabėgti nuo savo knygų

Rinkimai Nyderlanduose – trys mitai, kuriais tikime

Povilas Urbšys. Nacionalinės kultūros ganyklų ypatumai

Ką tuo norėta pasakyti? Dalia Grybauskaitė: „Lietuva pasisako prieš bet kokį ES sutarčių keitimą“

Vytautas Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę

Arvydas Guogis, Andrius Švarplys. Puolantis neoliberalizmas – jau aklavietėje ar dar ne?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.