Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vidmantas Valiušaitis. Lietuvai labai reikėtų žuvusių karių kapų apskaitos, priežiūros, tvarkymo centro

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 17 d. 23:15

3     

    

Vidmantas Valiušaitis. Lietuvai labai reikėtų žuvusių karių kapų apskaitos, priežiūros, tvarkymo centro

Virginijus Savukynas iškėlė prasmingą iniciatyvą – „Uždek žvakutę ant savanorių kapų“. Nemaža žmonių į tai atsliepė, pasidalijo nuotraukomis.

Bet štai kas krito į akis. Savanorių kapai smarkiai apleisti, kuklūs atminimo ženklai laiko gerokai apardyti, dalis jų išvis parvirtę, akivaizdžiai nykstantys. Jau nekalbant apie tai, kad jie išsibarstę po visą Lietuvą. Vasario 16-oji, kada žemė užklota sniego ir keliai aplediję, kada dienos trumpos, o tamsusis paros metas ilgas, leistis į tolimesnes keliones uždegti žvakutės, matyt, ne pats geriausias laikas.

Tačiau tai nenuvertina pačios iniciatyvos. Gal tik verčia pagalvoti apie kitą laiką, kada tą iniciatyvą plėtoti būtų parankiau – tiek fizinėmis jos išpildymo galimybėmis, tiek turinio įprasminimu. Gal, pavyzdžiui, ta iniciatyva galėtų „įsisriegti“ į Liepos 6-osios minėjimo programas? Išplečiant kritusiųjų už laisvę amplitudę ir pagerbiant ne tik 1918–1920 m. savanorius, bet ir 1863 m., 1831 m., 1794 m. sukilimų kovotojus (pastebiu, kiek daug žmonių nežino šiandien, kas buvo „tas Jasinskis“, kodėl jo vardu pavadinta svarbi Vilniaus gatvė), visus žuvusius šimtmečių kovose už Lietuvos laisvę?

Juolab, kad Seimas prieš kelerius metus yra priėmęs svarbią rezoliuciją, raginančią plačiau įsitraukti į panašaus pobūdžio akcijas visuomenę, savivaldos struktūras, vyriausybę.

Verta apie tai pagalvoti. Man regis, Lietuvai labai reikėtų tokios organizacijos, kokias turi vokiečiai, lenkai – žuvusių karių kapų apskaitos, priežiūros, tvarkymo centro. Mūsų gi visa istorija „ištirpsta tautosakoje“: buvo didūs vyrai, kurie senobėje žygius darė... Bet kas jie – niekas nežino.

Kur tikslūs sąrašai (kiek tai dar įmanoma atkurti iš patikimų rašytinių šaltinių) 1919–1920 m. žuvusiųjų kovose dėl Nepriklausomybės ir jų palaidojimo vietos? Kur tokie patys sąrašai 1794 m., 1831 m, 1864 m., 1941 m. sukilimų dalyvių? Kam šiandien tai rūpi?

O štai lenkai, vokiečiai, rusai skaičiuoja ir žymi savųjų palaidojimo vietas net svetimose žemėse, kai mes nesusikaičiuojame savo kritusių karių ir nesirūpiname tuo net savojoje…

Mano giminėje irgi buvo žmonių, kurie dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo darbuose, su ginklu rankoje už ją kovojo ir laisvę gynė. Gal nebuvo herojai, Vyčio kryžiaus kavalieriais netapo, bet pareigą Tėvynei atliko garbingai. Jie irgi verti atminimo žvakutės ant jų kapų.

Per pusnis ir sniegus negalėdamas to padaryti, noriu uždegti jiems tas atminimo žvakeles nors širdyje.

Tai du mano dėdės, kurių kuklūs, bet dori gyvenimai paliko pėdsaką ir man, saisto ligi šiol.

Jonas Valiušaitis (1902–1957) tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje būtent kovų už nepriklausomybę metais, dalyvavo žygyje į Klaipėdą 1923-ųjų sausį. Atestacijoje paleidžiant jį iš karinės tarnybos rašoma: „Uždėtas jam pareigas visuomet atlikdavo gerai ir sąžiningai. Teismu bei drausmės būdu baustas nebuvo. Paliuosuotas iš kariuomenės kaipo ištarnavęs nustatytą laiką. Kas parašu ir valdišku antspaudu tvirtinama.“ Pulkininkas-Ltn 7-to pėst[ininkų] Žem[aičių] Kunigaikščio BUTEGEIDŽIO pulko Vadas (parašas neįskaitomas – V.V.), Vyr leitenantas adjutantas (parašas neįskaitomas – V.V.) Klaipėda, 1924 m. spalių mėn 1 d.

Bronius Valiušaitis (1897–1981) taip pat tarnavo Lietuvos kariuomenėje 1919 m., kai Lietuva buvo ištikta mirtino pavojaus. Bet išliko karys, S. Binkienės žodžiais, “ir be ginklo”.

Nemari jiems pagarba!

Veidaknygė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

" Į darbą stokim vyras į vyrą"       2018-02-18 15:36

Be paraduose styrančių Valstybės finansuojamų visokiausių nepraliustruotų bet medaliuotų “visuomenininkų”, yra dar toks Istorijos institutas medžiagai kaupti ir tirti, bei toks LGGRTC konkretiems darbams organizuoti.
Tad “Į darbą stokim vyras į vyrą”!

centralizacija,       2018-02-18 13:01

kolektyvizacija, -acija- toks didziulis noras dar viena griozda sukurti. Gal kam truksta darbo vietu. Verkiu mokyklos mokytoja subure vaikus ir nuvede prie islikusiu kaubureliu, kad zvakeles uzdegtu, trispalves ten atminciai paliktu. Yra ir daugiau tokiu mokytoju. Kur skautai, ateitininkai? Sauliai? Juk E.Masiulis, Simasius paradiskai istojo i Sauliu sajunga. O ka nuveike? Sauliai turetu pasirupinti pirmoje eileje savanoriu kapais.

kiekvienas rajonas       2018-02-18 8:08

turi susitvarkyti pats. Merijose yra daug didelio darbo kruvio neturinciu asmenu. Kiekvienas rajonas ar miestas su visuomenininkais gali pasikviete tam tikslui mokytojus, tevus.  Stambios kapines turi registracijos knygas, jos turi skelbti , nors ir taip zinomi, didziuju miestu savanoriu kapai. Ikurti dar viena istaiga, kai valstybe ir taip skendi skolose, butu labai neprotinga. Vilniaus mokytoja irotde, kad reikia tik nedidelio laselio patriotizmo ir galima daug ka nuveikti, nebutinai centralizuotai.


Rekomenduojame

Būtina prisiminti. 1949 m. vasario 16 d. kovojančios Lietuvos Deklaracija ir jos signatarai

Irena Vasinauskaitė. Sveikinimas iš bunkerio

Verta prisiminti. Partizanas Jonas Gediminas Rudis-Rickus 1947 m. vasario 16-ąją: „Vėl žaliuos, klestės gyvenimas“

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.