Naujienos

Vidmantas Valiušaitis. Kas pastatys lietuvišką Mannerheimo liniją?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. gruodžio 6 d. 22:16

6     

    

Vidmantas Valiušaitis. Kas pastatys lietuvišką Mannerheimo liniją?

valstietis.lt

Vienas įdėmus komentatorius, nureikšminęs mano pastebėjimą apie lietuvių pasipriešinimą nacių pastangoms okupacijos metais sudaryti Lietuvoje SS legioną, kai kitos vokiečių okupuotos šalys to neišvengė, nepranoktu rezistencijos pavyzdžiu iškėlė suomius, pastačiusius Mannerheimo liniją ir sustabdžiusius Stalino kariaunos žygį į Helsinkį 1940-taisiais.

Štai, girdi, tikrosios narsos pavyzdys, kai „nedidukė valstybėlė“, tuo metu turėjusi apie 4 mln. gyventojų (panašiai kaip ir Lietuvoje), „pasipriešino sovietinei Stalino saulei“. Nebloga tema, norėjau apie tai parašyti jau anksčiau, bet vis kokia nors, kaip man atrodė, „karštesnė aktualija“ nustelbdavo. Kodėl suomiai priešinosi, o Lietuva – ne?

Ar gali lietuviai ko nors pasimokyti iš suomių ryžto ir pasiaukojimo šiandien? Būtų beprasmiška ginčytis dėl to, ar 1940-ųjų Žiemos karas buvo herojinis suomių tautos žygis. Savaime suprantama, kad suomiai neįtikėtinu būdu pakartojo tai, ką Antikos laikais padarė saujelė spartiečių persų karo metu V a. pr. Kr., kaip tai efektingai kadaise buvo parodyta garsiajame filme „300 spartiečių“.

Tarp kitko, apie suomių karą irgi yra filmas – už 9,90 Lt galima nusipirkti, berods, kiekvienoje „Maximoje“. Taip ir vadinasi – „Žiemos karas“. Aišku, jis ne toks garsus ir kvapą gniaužiantis, kaip apie vaikinų iš Spartos – kadaise ištisomis didžiulėmis kareivinėmis paverstos Senovės graikų valstybės – pasiaukojamą žygį.

Tačiau pasižiūrėti, laiko turint, verta ir suomių juostą. Tai visiškai kitaip pavaizduotas karas, negu mes įpratę matyti jį iš rusų, vokiečių, amerikiečių, britų ar prancūzų filmų.

„Žiemos karas“ nuostabus tuo, kad ten kaip tik nėra jokio heroizmo. Vyksta ramus, kuklus neturtingo šiaurės krašto žmonių gyvenimas: valstiečiai tyliai dirba savo žemę, su kaimynais pypkiuodami pasišneka, kad rusai kelia vyriausybei kažkokius reikalavimus, gali taip atsitikti, kad reikėsią gintis.

Ir tiek. Jokios frustracijos, jokio marškinių ant savo krūtinės plėšymo, parodyti, kaip jie myli savo tėvynę, jokios egzaltacijos dėl artėjančio mirtino pavojaus šaliai ir kiekvienai šeimai… Kai suomiai atmeta bolševikų reikalavimus ir paskelbia visuotinę mobilizaciją, ūkininkai pasirūpina kelionei lašinių bryzą, susideda ryšulėlį būtiniausių reikmenų, santūriai atsisveikina su artimaisiais, lyg būtų išsiruošę į pabaigtuvių talką pas kaimyną, ne į frontą, ir išeina į geležinkelio stotį…

Kokia jėga anuos žmones vertė taip ramiai pasitikti savo likimą ir taip nepretenzingai vykdyti pareigą, kuri vėliau virto neįtikėtino heroizmo pasireiškimu? Skirtingai nuo sovietų, suomiams nėjo iš paskos bailūs politrukai su naganais, kurie šaudė į nugaras saviems, bent akimirkai pritrūkusiems ryžto veržtis priekin ir grobti.

Įspūdingi skaičiai. Kai po 105 dienų žūtbūtinių kautynių nutilo pabūklai ir Stalinui teko pripažinti, kad tas riešutas jo dantims buvo per kietas, suomiai suskaičiavo savo kritusius. Jų rado 25 tūkstančius 475. Skaičiavo tiksliai. Rusai iki šiol to dar nepadarė. Žemutinė riba – apie 250-300 tūkstančių, tiek įvertina suomiai. Viršutinė – apie milijoną. Šį skaičių savo atsiminimuose mini N. Chruščiovas.

Vis dėlto suomių nuostoliai buvo ne vien kritusiaisiais. Suomija neteko 11 proc. savo miškų, 10 proc. dirbamosios žemės (beje, geriausios dalies, pačios piečiausios) bei pramonės, savo ūkius prarado 60 tūkstančių ūkininkų, iš sovietų užimtų sričių turėjo išsikelti 400 tūkstančių suomių.

Daugelis įsitikinę, kad Žiemos kare lemiamą vaidmenį turėjo suomių generolo Mannerheimo gynybinių įtvirtinimų linija, pastatyta 1929-1930 m. Karelijos sąsmaukoje ir pavadinta jos sumanytojo vardu. Tai 125 km ilgio fronto ruožas, kurį sudarė 90 betoninių sustiprinimų (kulkosvaidžių bunkerių ir slėptuvių). Svarbesnėse vietose taip pat buvo griovių ir akmeninių kliūčių.

1939 vasarą bei rudenį Mannerheimo linija buvo dar papildyta lauko sustiprinimais. Bet žinant, kad Suomijos ir Sovietų Sąjungos siena buvo 1300 km ilgio, 100 km ruožą, tegu ir sustiprintą, vargu ar galima pervertinti. Rašytojas Kazys Almenas norėjo tuo įsitikinti.

Straipsnio tęsinį skaityti ČIA

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2017-12-12 20:35

Na Jaša tiesiog išminčius. Ką dar tikslesnio jis mums čia galėtų suskelti?

Ar sulauksim tamstos - tam Kol       2017-12-9 12:42

Ar kada nors sulauksime tamstos ir panašių į tamstą liežuvių sukandimo, ar nors prikandimo? Kaip sakoma, kito akyje matote krislą, o savojoje ir dramblio nepastebite? O juo labiau - kai kalbate apie kitus - pirmiausiai pasisakote apie save. Taigi.

Kol       2017-12-7 10:24

Lietuvoje bus bent vienas konservas Mannerheimo nepastatysim nei širdyse, nei smegeninėse. Tik kažką pradedi statyti konservas tut kak tut viską sumala savais ilgais liežuviais, kad net suomiškas Mannerheimas neatlaikytų. Čia ir yra Lietuvos bėda. Konservai net savo prezidente išsirinko prieš runkelių ir šunaujos valią. Dabar konservai ka nori tą daro, jie gi opozicija, o opozicijos darbas tik kritikuoti poziciją. Kad dar ta kritika padėtų pozicijai vygdyti savo darbus Lietuvos labui, kelti žmonių gerovę, o ne savų kišenių. Taigi ir gaunasi ta kritika ne kritika, o žmeižtas,liežuvavimas, apkalbos. Romos Popiežius sakė, kad apkalbos yra terorizmo rūšis. Kaip žinoma ne šiaip sau seimas paskelbė konservinę partiją teroristine partija. Taip pat Popiežius siulė liežuvautojams prikasti liežuvius. Tai ar sulauksim mes kada konservai prikas liežuvius ir pradės konstruktyviai dirbti?

Dzeikas       2017-12-7 8:16

Lietuviams nera ko mokytis is suomiu: Praktiniu igudziu,apsukrumo lietuvis turi nepalyginamai daugiau uz suomi.
Tai kodel snairuojame i suomio kiema pavydziai?
Todel, kad vaikysteje 9 is 10 lietuvu mamos per galva mushe sekdamos principa “zodis - ir kuprotas!” Smegenu neatidauze, lietuvis subine jaucia pavoju, elgiasi ir daro tai, ko is jo tikimasi.
Dabar lietuviski Entelektualaigalvas kaso,apie mannerheimo linijas raso.
Pastatykite jus Didziaja Kinu siena - visvien busite okupuoti ir jusu zmonas ir dukras zagins atejunai , o jus zvakes laikysite. Nebus atejunu - savi “vierchai” ta darys.
Klausimas kodel, negi nera tokios Manerheimo linijos kuri Lietuva apsaugos.
Lietuviuku dauzimas per galva iskrete viena bloga dalyka, kurio neimanoma ISMOKTI - Manerheimo linija turi buti sirdyje.Ir ne tik svetimsaliu , taciau bet kurio skriaudiko atzvilgiu. Tada jokiu itvirtinimu arba nereikes, arba jie pavojus realus, jie rasis tarsi savaime ir tarsi savaime rasis jiems lesu.
“O partizanai!” - girdziu pasipiktinusiu pidrijotu protesta.
Kas tie partizanai? 6-iorkes Lietuvos “valstybes” hierarchijoje ir valstybei, kuria atstovauja jos valdantieji reikalingi buvo pasluosciu vietoje. Valde jus ne turintys Mannerheimo linija sirdyse, o prisitaikeliai ir “vierchu” zentai.
Nes ka gali pasakyti apie valstybe kurios ministeriai reaguoja i kalaviju zvangesi prie salies vartu: “...uki sugriaus…”?
Na jus patys zinote kaip tokia substancija vadinasi, manereheimu liniju statytojai.

Jasha       2017-12-6 23:09

Jei lietuviams ž=yektų proto iš suomių jie galėtų ir turrėtų labai daug ko pasimokyti: 1) Su0mija ir Lietuva beveik vienu metu buvo inkorporuotos į Rusijos imperiją praktiškai labai panašius tatusu (išlaikė kultūrinę ir švietimo autonomiją) Suomiai per 117 m, carinėje imperijoje nesurengė NEI VIENO SUKILIMO; puikiai pasinaudojo imperijos teikiamomis ekonominėmis ir socialinėmis galimybėmis ir kaip tauta per tą šimtmetį sustiprėjo, sutvirtėjo išaugo. Jų elitas netgi padarė puikią karjerą - 1914-1916 m. varinės imperijos kariuomenės generaliniame štabe apie 40 proc. aukštosios karininkijos buvo kilę būyent iš Suomijos. negana to, suomiai efektingai dalyvavo 1863ž sukilimo malšinime (lietuvoke malšindami sukilimą žuvo ar mirė nuo žaizdų ligų apie 70-80 suomių karių.... Na, o ką per tą patį šimtmetį pasiekė lietuviai nuėję paskui lenkų honorą: padarė du beviltiškus sukilimus; pasiekė 1832 u-to uždarymo ir nacionalinės švietimo sistemos likvidavimo; III statuto panaikinimo; rašto uždraudimo 40 metų ir visiško kultūrinės autonomijos praradimo….: 2 ) dėka savo išminties suomiai 1914 m. pasitiko ekonomiškai ir kultūriškai daug pasiekę, dar 1917 XII 6 paskelbė savo nepriklausomybę ir ją po savaitės Lenino Rusija pripažino; 3) 1918 m. kovas su bolševikais suomiai sao istoriografijoje traktavo ir traktuoja ne kaip savo karą su bolševikine Rusiają, bet kaip vidaus pilietinį karą, nors raudonuosius suomis ir ginklais ir žmonėmis rėmė bolševikinė Rusija/ 4) suomiams užteko drąsos ir proto priešintis bolševikams 1939/40 ir pasiduoti jų valiai 1944, kai vilčių ir prasmės kovoti jau nebebuvo, todėl jie neturi jokio partizaninio karo prieš sovietus po WWII’ 5) išmokę pamokas jie nurėjo realaus NEUTRALITETO keliu, kuris jiems ir per šaltąjį karą garantavo saugumą ir klestėjimą: 6) ir dabar švęsdami šimtmetį jie drąsūs ir išmintingi: jų prezidentas, premjeras dažnai vieši Maskvoje, o Putinas ir M edvedevas Suomijoje…. Rezultatas: Suomijai negręsia jokia demografinė katastrofa, jie nejaučia ir Rusijos grėsmės….

Na, o lietuviai su tata priešaky vis dar trypčioja Rasose netoli Maršalo Širdies paminklo ir šneka infantilias nesamones….

Komentatorius       2017-12-6 22:46

Šiandien Manerheimo liniją galima pastatyti nebent Rusijos raketų bazių kompiuteriuose, kad mums prireikus apsiginti rusų raketos subombintų Maskvą.
Deja, šiandien jau nebe 1940’ieji metai…

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.