Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Tiesos.lt siūlo   2020 m. birželio 23 d. 12:32

13     

    

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

DELFI.lt

Esama istorinių įvykių, kuriuos persekioja nelemtas likimas – jie tampa ideologinių kovų aukomis. Priekaištingai moralizuojanti retorika ir teisuoliška smerkimo aistra dažnai užstelbia norą žinoti, kaip buvo iš tikrųjų.

1941 m. Birželio sukilimas yra vienas iš jų.

Prof. Kęstutis Skrupskelis nurodo tris tokios ideologinės – pavadinkim švelniai – konkurencijos priežastis.

Nors Birželio sukilime dalyvavo įvairiausių pasaulėžiūrų žmonės – faktiškai, nuo dešiniųjų voldemarininkų iki kairiųjų socialdemokratų, – ryškų vaidmenį, tiek organizuojant sukilimą, tiek jį vykdant, atliko jaunieji katalikai. Nevadinu jų krikščionimis demokratais, ką neteisingai daro kai kurie istorikai, rašantys apie sukilimą, kadangi tokiais jie nebuvo – krikščionių demokratų partijai Birželio sukilime ir Laikinojoje vyriausybėje ryškesniu vaidmeniu pasižymėję asmenys niekada nepriklausė.

Tai buvo jau nepriklausomos Lietuvos laikais subrendusi, daugiausia per ateitininkų organizaciją susiformavusi ir krikščioniškai mąstančių jaunųjų intelektualų karta. Ji laikėsi opozicijoje tautininkams, bet nesitapatino ir su krikščionimis demokratais. Distancavosi nuo partiniu pagrindu orientuotos politinės veiklos ir valstybės sugniužimą be pasipriešinimo 1940 m. biržely traktavo kaip partinio neįgalumo iškalbingiausią išraišką.

Tautininkų vadas ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, dar 1930 m. uždraudęs ateitininkų organizaciją, pasak Skrupskelio, „juos vertino kaip bažnyčias lankančius bolševikus. Sukilėliams nepakvietus jo grįžti ir prezidentauti, Smetona užsigavo. Ir taip kilo mintis, kartojama ir mūsų laikais, kad sukilimu jaunieji katalikai vien tik tęsė savo antismetoninę politiką.“

Antroji Birželio sukilimo kritiško vertinimo priežastis – išeivijoje vykusi kova tarp liberalų ir ateitininkų. Vokiečiams užgniaužus Laikinąją vyriausybę ir jauniesiems katalikams pasitraukus į antinacinį pogrindį, kuriame veikė Lietuvių fronto vardu, vėliau išeivijoje – Lietuvių fronto bičiulių vardu, jie galbūt labiau negu kiti sukilimo dalyviai stengėsi išlaikyti gyvą Birželio sukilimą istorinėje atmintyje. Sukilimui didele dalimi tapus „ateitininkų rūpesčiu“, atsirado, Skrupskelio žodžiais, „didelė pagunda perdėti sukilėlių klaidas bei nusikaltimus ir viską įrašyti jaunųjų katalikų sąskaiton. Išsivystė maždaug tokia poleminė potekstė: kokia gali būti ateitininkų intelektualinė dora, kada jų vyresnieji kartu su naciais žudė, o šie, „falsifikuodami dokumentus“, tai slepia?“

Tokiu būdu lietuviškos smulkmenos ir tarpusavio santykių aiškinimaisi įsiliejo į kur kas gilesnę ir platesnę problematiką: sukilimas įvyko per arti holokausto, kad šio išskirtinai masyvaus nusikaltimo šešėlis neužgožtų visa kita – tiek gera, tiek bloga, – kas vyko jo aplinkoje. Tada lengva pamiršti, kad holokaustas Lietuvoje dar nebuvo prasidėjęs sukilimui įsiliepsnojant, o jis prasideda tik vėliau, Lietuvos kontrolę kietai perėmus vokiečiams.

Trečioji ir gal svarbiausioji Birželio sukilimo reikšmės neigimo bei bandymų jį diskredituoti priežastis – senosios geopolitinės pasaulio tvarkos griūtis ir naujosios susiformavimas, kurioje vietos nebuvo palikta niekam, kas liko po „senosios tvarkos“ griuvėsiais.

Ligi Birželio sukilimo Vokietija, Sovietų Sąjungos remiama, siaubė demokratinius Vakarus. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, sovietų įsipareigojimas naciams buvo iki to laipsnio, kad, Prancūzijos žinių agentūrai „Havas“ paskelbus, jog Hitleris atsakingas už karo sukėlimą Europoje, Stalinas leido sau įžūliai pareikšti: „kaip ponai iš „Havas“ bemeluotų, jie negali paneigti to, kad: a) ne Vokietija užpuolė Prancūziją ir Angliją, o Prancūzija ir Anglija užpuolė Vokietiją, tuo prisiimdamos atsakomybę už šį karą; b) prasidėjus kariniams veiksmams, Vokietija kreipėsi į Prancūziją ir Angliją su taikos pasiūlymais, o Sovietų Sąjunga atvirai palaikė taikius Vokietijos pasiūlymus, nes manė, ir toliau taip galvoja, kad kuo greitesnė karo pabaiga iš esmės palengvintų visų šalių ir tautų padėtį; c) Prancūzijos ir Anglijos dešinieji sluoksniai grubiai atmetė tiek taikius Vokietijos pasiūlymus, tiek ir Sovietų Sąjungos pastangas pasiekti kuo greitesnės karo pabaigos. Tokie faktai. Ką šiems faktams gali priešpastatyti restoranėlių politikai iš „Havas“ agentūros?“ („Pravda“, 1939 m. lapkričio 30 d.)

Hitleris neliko skolingas. Kai Sovietų Sąjunga, vadovaudamasi Molotovo-Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais, tą pačią 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją, okupuotoje Lenkijoje leidžiamas vokiečių laikraštis „Warschauer Zeitung“ rašė: jeigu Suomija „ir toliau eis nenuolaidumo keliu, tai greit gali netekti savo jaunos laisvės. Dabar Suomija vėl dairosi į Vokietiją. Bet Vokietija tuo tarpu yra susiradusi geresnių draugų kaip nedėkingoji Suomija. Suomių vyriausybei negalėjo būti nežinoma, kad tarp tų draugų ne paskutinėje vietoje stovi kaip tik toji Rusija, su kuria ji dabar suėjo į konfliktą.“

Britų istorikas Rogeris Moorhouse‘as cituoja vokiečių diplomatą Johnnie von Herwarthą, kuris po karo pripažino: „Mes sutarėme su sovietais, nes galėjome, nekreipdami dėmesio į vokiečių nuomonę, perleisti Baltijos šalis ir rytinę Lenkiją Rusijai. To niekaip nebūtų padarę britai ir prancūzai, paisantys savo šalių viešosios nuomonės“.

Vokiečių istorikas Joachimas Hoffmannas, atlikęs išsamų tyrimą ir išnagrinėjęs dokumentus, padarė išvadą, kad Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas buvo neišvengiamas: abi šalys jam rengėsi, ginklavosi, kūrė operatyvinius planus ir abi siekė viena kitą pralenkti. Jo teigimu, 1941 m. pavasarį Sovietų Sąjunga įgijo akivaizdų karinį pranašumą, apie kurį vokiečių žvalgyba savo vadovybei galėjo pateikti tik formalių duomenų. Hitleris suprato, kad 1941 m. birželis yra paskutinė data, kai jis dar gali užbėgti priešininkui už akių ir pirmasis pradėjo karą. Aiškėja, jog Stalinas, anksčiau planavęs pulti 1942 m. pradžioje, puolimo datą paankstino ir 1941 liepą-rugpjūtį ketino keletu galingų smūgių sunaikinti prie Sovietų Sąjungos vakarinės sienos sutelktas vokiečių karines pajėgas.

Panašiai savo atsiminimuose liudija ir Suomijos maršalas Carlas Gustavas Mannerheimas. Po 1939–1940 m. Žiemos karo su Sovietų Sąjunga, Suomija išgyveno labai sunkų tiek ekonomiškai, tiek politiškai laikotarpį: buvo patyrusi reikšmingus infrastruktūros sugriovimus, vien žuvusiaisiais praradusi per 25 tūkstančius savo karių (sovietai – 10 kartų daugiau), netekusi 10 proc. dirbamos žemės, 10 proc. tekstilės, chemijos ir metalo pramonės, 11 proc. miškų, buvo priversta 30 metų išnuomoti Hanko pusiasalį sovietų karinei jūrų bazei. Arti pusės milijono Suomijos gyventojų per 12 dienų turėjo išsikelti iš prarastų teritorijų Karelijoje.

Tuo metu atplėštoje nuo Suomijos sovietinės Karelijos dalyje virė darbas: rusai energingai tiesė plentus, įrenginėjo aerodromus, statė geležinkelį. „Svarbiausios atšakos: Petrozavodskas-Suojervis, Louhis-Kestenga ir Rutas-Sala buvo nutiestos per keletą mėnesių. Vien pastarąją atšaką tiesė šimtas tūkstančių kalinių“, – atsiminimuose rašo Mannerheimas. Jis pažymi, kad, be geležinkelių, buvo nutiesta penkiolika strateginių plentų. Beveik dviejų šimtų kilometrų pločio pasienio juostoje įrengta devyniasdešimt oro uostų! Buvo akivaizdu, kad rusai ruošiasi naujam karui su Suomija ir 1940 m. kovo 14 d. taikos sutartis tėra tik laikinas atokvėpis.

Panaši karinei ofenzyvai reikalinga infrastruktūra tuo pačiu metu buvo įrenginėjama ir okupuotoje Lietuvoje. „Raudonosios armijos pajėgos įvairiai vertinamos – nuo 25 iki 35 divizijų. Pastarąją savaitę į Lietuvą atvyko naujas maždaug 50 000 vyrų pastiprinimas, – Valstybės departamentui iš JAV ambasados Maskvoje 1941 m. kovo 28 d. depeša perduotame keturiolikos mašinraščio puslapių memorandume praneša amerikiečių diplomatas, tą patį mėnesį apsilankęs Kaune. – Visi jie buvo išsiųsti į pasienio su Vokietija sritis. Žmonės iš kaimo rajonų praneša apie Raudonosios armijos karštligiška sparta kasamus apkasus, įrenginėjamus įtvirtinimus, atsarginius aerodromus ir t. t. Mergina, gavusi iš ambasados JAV pasą ir pateikusi prašymą išvykimo vizai, pranešė, kad ūkininkai buvo pašalinti iš savo namų, pastatai nugriauti, o visa pasienio teritorija aplink Kybartus tiesiog išraižyta apkasų, slėptuvių ir betoninių priedangų pabūklams. Iš kito šaltinio, ūkininko, sužinota, kad kertami miškai ir statomi slapti aerodromai kilimo tikslais. Pastatytos ir išbandytos katapultos, daugelyje šalies vietų įrengti dideli požeminiai degalų rezervuarai. Šie pranešimai patvirtinti įvairių asmenų.“

Manerheimas savo ruožtu atsiminimuose pažymi: „Rudenį ir žiemą grėsmingai sustiprėjo žvalgybinė rusų veikla. Visų be išimties mūsų sulaikytų rusų bolševikų agentų prisipažinimai liudijo, kad kariauti su Suomija buvo rengiamasi visu pajėgumu. Dar tiksliau apie tai bylojo suomių kontržvalgybos duomenys. 1940 metų rugpjūčio mėnesį vienas pulkininkas ir du majorai, kurie rengė žvalgus vykti į Suomiją, kalbėjo:

„Suomija – kapitalistinė šalis, kurios laukia toks pats likimas, kaip Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Suomiją įtraukti į SSRS sudėtį – kelių savaičių, daugiausia keleto mėnesių, klausimas. Kapitalistinių šalių politiniame pasaulio žemėlapyje vis mažėja. Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautos daug laimingesnės už suomių tautą, nes jos pačios panoro susivienyti su mumis. Kadangi Suomijos tauta šito nenori, jos likimas bus sunkesnis – Suomiją prijungs jėga. Suomija negalės pasipriešinti Raudonajai armijai, ir niekas jai nepadės.“

„Prasidedantis karas nebuvo netikėtas nė vienam mąstančiam Suomijos piliečiui, – toliau rašo Manerheimas, – todėl tauta vieningai palaikė vyriausybę ir parlamentą. Kiekvienas suprato, kad mus vėl privertė kovoti, ir mums reikalinga bet kokia pagalba, kokią tik gali pasiūlyti. [...] Suomijos prisišliejimas prie Vokietijos buvo savigyna. [...] Dviejų didžiųjų valstybių gniaužtuose mes buvome priversti daryti nuolaidas abiem pusėms, nes laikytis griežto neutraliteto mūsų jėgų nepakako.“

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jules       2020-06-25 4:49

Aha: „Mes sutarėme su sovietais, nes galėjome, nekreipdami dėmesio į vokiečių nuomonę, perleisti Baltijos šalis ir rytinę Lenkiją Rusijai. To niekaip nebūtų padarę britai ir prancūzai, paisantys savo šalių viešosios nuomonės“ ir taip būtent anglai ir dar kas tokie kartu Potsdame 1945 metais atidavė Baltijos šalis Stalino Rusijai, o būtent jų vardu Čerčilis, Ruzveltas, Atlis ir Aizenux, kaip teisėtą Rusijos paveldą ir ambiciją nuo amžių amžinųjų, ir dar šikarną balių Potsdame surengė Vakarų ir Sovietijos(NKVD) spec.tarnybų grietinėlei už gerai atliktą darbą, pasidalijant Europą. Gerai pagėrę specukai nuėjo pasižiūrėti Europos nukariavimo progai skirto parado. Nuo vodkės kritusius Vakarų spec. tarnybų vadus nkvd-istai ant rankų išnešė. Kaip durniau pasakyt ir suklastot istoriją jau nelabai ir besugalvosi. Ir iš kur tokius profesionalius dezistus, kaip šis Rogeris, autorius traukia?

Prašalieti,       2020-06-24 20:26

ko suki kalbą į lankas - link Hitlerio furaškės šventovės? Negi patekai jos įtakon? Kai istorija kartosi, manaisi, kad taip turėsi progos iškilti? Žinoma, tai mums nebe juokai, o mirtinai pavojinga, kas pačiam kelia ką?

Prašalietis       2020-06-24 18:10

Prašalieti,    2020-06-24 13:59
Kad neišsivaikščiojusios meilužės lietuvaitės yra išmintingiausios ir meiliausios pasaulyje yra aišku ir lietuviškam nusenusiam kaimo kuinui. Kas liečia “diskusiją apie “Čerčilio - Stalino 1939 metų spalio mėnesio paktą”?”, tai matomai tik pagal tavo “išmintingos meilužės pateiktą informaciją” gavosi, kad 1939 metais spalio mėnesio savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo sutarties tarp Lietuvos ir Stalino pasirašymui Smetona “prisistatė Stalinui Čerčiliu”. Stalino Molotovas derėjosi su Anglija, Prancūzija, Lenkija dėl bendrų veiksmų prieš Hitlerį iki 1939 metų rugpjūčio menesio viena kitos nepuolimo ir išlikimo neutraliomis esant konfliktui su trčiomis šalimis sutarties tarp Vokietijos ir TSRS, taip vadinamo Molotovo-Ribentropo pakto. Na o “protingai” pasakoti kas kada kieno sferose buvo, ką “galvojo” Stalinas apie Hitlerį, Hitleris- apie Staliną, ką ir kam rašė išsipagiriojęs maršalas Fošas, ką ir kam “reiškė” kieno valstybinis herbas ir t.t. Tamstai tiktų, diskutuojant su Vidmantu Valiušaičiu. Jo samprotavimai, pasitelkus prof. Kčstučio Skrupkelio “mokslinius samprotavimus” apie 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilimo “ideologines konkorencijos priežastis, britų istoriko vokiečių diplomato citavimą, bobutės prie bažnyčios kalbėjo” ir t.t., nes abiejų “samprotavimai” vadovaujasi ta pačia “logika”. Tad geriau yra “padiskutuoti” apie “konkrečius ir visiems malonius dalykus”, tai yra apie būsimas lansberginei laisvai ir nepriklausomai Lietuvai mokamas šimtus ateinančių metų šimtamilijardines kasmetines reparacijas už patirtus šimtus metų Rusijos, Lenkijos okupacijų, vergovės. Reiktų taip pat aptarti kiek paprašysim reparacijų Lietuvai, anūkams ir proanūkiams, kai ateis laikas” iš Vokietijos ir Prancūzijos už buvimą šiandieniniame Eurokolchoze.

Prašalieti,       2020-06-24 13:59

nagi labiau konsultuokis su meilužės - jos kartais būna realesnės ir išmintingesnės, ir apie jokias Stalino dovanas nekalba. Gal Jūs geriau neklijuokite man per daug to itin tautinio patrioto, nes esu nuodėmingas ir su nevienu nuopuoliu, o geriau atversk diskusiją apie “Čerčilio - Stalino 1939 metų spalio mėnesio paktą”? Tik neapsimesk nežinančiu ar bijančiu Kapsukės docentų neigiamos reakcijos arba Juozaičio dūmų? Pasidalijimas įtakos zonomis nereiškia karo. Dabar mes kokioje įtakos zonoje ar sferoje? O jau rytoj galime būti visai kitoje - tokia istorija. Arba jau antrame Dezinformacijos amžiuje - ką gali žinoti? Ką ten apie tuos deziukus rašė maršalas Fošas, nežinai? Na, o Jūs, Eksperte, manau, žinote, kad tas paktas buvo Sovietijos diplomatijos triumfas, tiesa? Diplomatijos viršūnė per visą jos istoriją. Juk ne šiaip sau jos, Sovietijos, herbe puikavosi visa “Žemė žmonių planeta”? Kai Smetona pasitraukė į Vokietiją - tai Stalinas kategoriškai pareikalavo Hitlerio jį jam išduoti, bet šis jo neišdavė, o pasiuntė Šveicarijon. O va Stalino Rusijos didžioji sąjungininkė patvarkė - gyvą padegino bendromis, sąjunginėmis jėgomis, nors laidojo su pompa, kaip ir legendinį savo generolą George Patton’ą, prieš tai jį patvarkiusi. Tiesa, koks agentas patarė prezidentui A.Smetonai iš Lotynų Amerikos, Brazilijos, kraustytis pas tą Didįjį Stalino Rusijos sąjungininką, nežinote, a? Nelabai pagarbiai, - Jules.

Ekspertas       2020-06-24 10:02

Tiesiog siutina mūsų istorikų vištakumas ir beviltiškumas. Karas prasideda ne tada kada blogiečiai užpuola geriečius, o tada kai daugelio šalių struktūros pasirengusios kariauti. O tam, kad kariauti reikia iš anksto koncetruoti milžiniškus resursus. Europos kapitalas užaugino fašistinę Vokietiją jai prijungdamas Austriją ir Čekoslovakiją, galime sakyti Italiją ir net Prancūziją, vos nedarbartinė Europos sąjunga. O prieš tai JAV resursais Rusijoje buvo įvykdyta taip vadinama Stalino industrializacija. Mūsų ir visokie silpnapročiai istorikai mano kad ji buvo padaryta dėka Stalinio priespaudos ir žmonių išnaudojimo, bet nekeliami esminiai klausimai kaip per tokį trumpą laiką buvo išvystytos ištisos pramonės šakos, technologijos, sukurti institutai ir mokslinės bazės. Dėka priespaudos to nepadarysi.
O pasaulinio karo tikslas - pertvarkyti pasaulio valdymą. Ir pertvarkė, po pasaulinio karo suformavo dvipolį pasaulį: US - SU, globalūs konstruktoriai turėjo subtilų jumoro jausmą. SU išardytas prieš 30 metų, o dabar vyksta ardymas US.
O mes vis apie Ribentropą ir Molotovą lyg tai tie slaptieji protokolai (o gal jie dabar nebeslapti ar tie įstorikai matė juos????) kažką lėmė. Visas pasaulis ruošė Vokietiją ir USSR tarpusavio karui ir karo kaltininkų įrodymu tapo tas paktas??? Tiesiog silpnaprotystės triumfas.!!!

Prašalietis       2020-06-24 9:29

Prašalieti,    2020-06-24 8:02
Tautinis bičiuli, belieka sutikti, kad Lietuva dalį pietryčių “atgavo” Vokietijos dėka, na o Vilnių ir Vilniaus kraštą Lietuva “atgavo” Stalino dėka, po karo Stalinas prijungė prie Lietuvos Klaipėdą, Baltarusijai priklaususius Druskininkus su apylinkėmis. Paskaitę V.Valiušaičio straipsnelį apie lietuvių padarytą 1941 birželio 22-28 dienos grandiozinį sukilimą ir besitraukiančios Raudonosios Armijos “triuškinimą”, šiandieninė Rusija su džiaugsmu ir neprašyta “atiduos” Lietuvos 1941 birželio 22-28 sukilimo karžygių šiandieniniams palikuonims ir Kaliningradą, ir Smolenską, ir Pskovą ir mokės šiandieninei Lietuvai už 200 metų mūsų vergiją. Lenkija taip pat mokės už 200 metų lietuvaičių priverstinį gyvenimą Žečpospolitos sudėtyje ir už Vilniaus okupaciją tarpukaryje. Po to Vatikanas privalės mokėti už Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Mindaugo priverstinį krikštinimą ir pasekoje, krikšto neapsikentusių lietuvaičių išprievartautą Mindaugo nužudymą. Zapase ateityje galėsime pateikti sąskaitą apmokėjimui Vokietijai ir Prancūzijai už metus praleistus Eurosojūzo sudėtyje….“Patriotiniams” neišsivaikščiojusiems tautiečiams šiandiena belieka galvoti, kur reiks išleisti tokią masę ateinančių pinigų, kur reiks sandėliuoti pinigų mases, kurias nepajėgsime išleisti….

Prašalieti,       2020-06-24 8:02

ko tyčia pamiršai paminėti, kad Stalino Rusijos, dėl runkelių pavadintos Sovietija, pagrindine sąjungininke buvo Amerika su Anglija, o ne Vokietija, deja. Beje, Prašalieti, Sovietiją irgi Amerikos banksteriai pasauliui suvairavo, kad Europą(konkurentę) nudaigotų, nežinai ar tyčia apsimeti nežinančiu kartu su Grybauskaite ir Co(nezabudkininkais), ką? Na klar, žinoma, Lietuva dalį Pietryčių Lietuvos atgavo Vokietijos iniciatyva, tą klausimą įtraukus į Molotovo Maskvos pakto slaptąjį protokolą - niekas to neginčija, tik Lietuvos intelektualai ir docentai. Ir atgavo tik trečdalį, tad likusias to protokolo dvi dalis teks atgauti vėliau, kai Europa taps laisva, tiksliau, Vokietija. Na, o pačiam teks “gnatj monetu” už 200 metų mūsų vergiją Rusijos-Sovietijos imperijoje ir iš dalies už paskutinį šimtmetį Žečpospolitoje, ir ne kitaip, ar supratai?

Prašalietis       2020-06-24 6:51

P.S. Pše prašam už neatidumo klaidelę. Paskaitęs savo komentarą pamačiau, kad “sužavėtas” V. Valiušaičio “aprašytų” straipsnelyje 1941 metų birželio 22-28 dienų lietuvių “grandiozinio sukilimo mūšių ir didvyriškų kovų” su besitraukiančia nuo vokiečių Raudonąja Armija, “vykusių ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir visoje Lietuvoje”, “sukilimo kovotojų paimtų į nelaisvę ar sunaikintų be puolančių vokietukų pagalbos” Raudonosios Armijos divizijų per savaitę kol atėjo vokietukai ir be šūvio išvaikė visus sukilėlius su visa ” sukurta Lietuvos valdžia”, autoriaus “aprašytų didvyriškai žuvusių 1941 metų birželio 22-28 sukilimo dalyvių gausiomis pavardėmis” ir t.t., vietoje į Angliją nuvažiavusio aptarti karo su Rusija reikalų Hitlerio patikėtinio Heso parašiau Ribentropą. Dar kartą pše prašam, Hitleris nesusitarusį su Anglija savo bičiulį Hesą pavadino pamišėliu, na o Ribentropas buvo nuteistas Niurnbergo teisme ir “garbingai” pakartas….

Panašu,       2020-06-23 23:20

kad ir šis propogandistas taikosi į seimą, kartu su Radžvila.

stasys        2020-06-23 21:23

Pas Vidmantą str. yra kur akis paganyti . Ilgas str. taip visko vienu kartu ir neaprėpsi .

Pagarba ir dėkingumas birželio sukilėliams       2020-06-23 18:09

žuvusiems už mūsų žmones, mūsų tikėjimą, mūsų žemę, mūsų kalbą.

Prašalietis       2020-06-23 15:05

Kai apie 1941 m. Birželio sukilimą sutelkus visą šiandieninį “patriotišką protą” V.Valiušaičiui teišeina parašyti tik kas “sukilime sudalyvavo”, kokios “ideologijos konkuravo”, kaip sukilimas “vyko per arti holokausto”, pridėsiu nuo savęs- “per toli nuo Berlyno ir Maskvos”, kas,matomai “inspiruoto 1941 metų sukilimo” darėsi Suomijos sovietinėje Karelijoje ir t.t. galima “išdidžiai konstatuoti”, kad pagal 1941 metų sukilimo mastus, kovų nuožmumą ir sukilimo rezultatus 1941 metų sukilimas nė kiek “nenusileidžia” Pugačiovo sukilimui, 1917 metų bolševikų sukilimui, Prancūzijos 1793 metų Revoliucijai ir t.t., ir 1941 metų sukilimas turi būti įrašyta pagal svarbą pirmose eilutėse pasaulinių revoliucijų istoriniame saraše. Na o prie 1941 metų sukilimą “sąlygojusio” 1939 rugpjūčio mėnesio taip vadinamo molotovo-ribentropo pakto Valiušaitis patriotiškai “pamiršo” paminėti prieš Staliną nukreiptas pasirašytas kitas sutartis su to laikotarpio “geru dėde” Hitleriu kaip: 1934 metų Lenkijos Pilsudskio ir Hitlerio bendradarbiavimo sutartis su kol kas slepiamais papildomais protokolais, 1935 metų Anglijos ir Vokietijos sutartis,1938 metų Miuncheno suokalbis tarp Anglijos, Prancūzijos iš vienos pusės ir nacistinės Vokietijos ir fašistinės Italijos iš kitos pusės, 1939 kovą Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartis, 1939 metais spalį Smetonos draugystės ir savitarpio pagalbos sutartis su Stalino TSRS… Taip kad šiandieniniams “intelektualams patriotiškai ir chytrai” patrioksti “tautines mokyklas” baigusiam, nieko nesuvokiančiam jaunimui apie 1941 metų neregėto masto didvyrišką nesuskaičiuojamų lietuviškų patriotų vykdytą sukilimą, sukilimo metu vykusius milžiniškus mūšius ir buvusius kalnus lavonų, ką ir kam tais laikais “dalino” Hitleris, ką ir iš ko tais laikais “atiminėjo” Stalinas užtenka paminėti paskutinį iš sudarytų su Hitleriu Molotovo ir Ribentropo(Ribentropas prieš pat Rusijos užpuolimą Hitlerio buvo pasiūstas į Angliją susitarti ir aptarti karo su Rusija reikalų , bet, matomai kažko nepasidalinus ir nesutarus, jis Anglijoje buvo suimtas, o Hitleris šį savo patikėtinį, nesugebėjusį susitarti su Anglija, paskelbė pamišėliu) paktą, panaudoti “magišką tautinį blogį apibrėžiantį” žodelį “komunistas(bolševikas) ir visi viską, kaip “laibai nuo bolševizmo nukentėję” Grybauskaitė V.Lansbergis ir daug daug kitų buvusių profesionalių draugų, “supras teisingai ir patriotiškai”...

Žodžio laisvė...       2020-06-23 13:03

Ačiū autoriui už pasidalinimą istorinėmis žiniomis.Vidmantai,rašykite ir švieskite
mus visus.Kuo daugiau žinosime apie praeities metus,tuo labiau bus gintis nuo
pramanų.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.