Istorija

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Tiesos.lt siūlo   2020 m. birželio 26 d. 19:10

6     

    

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

delfi.lt

Esama istorinių įvykių, kuriuos persekioja nelemtas likimas – jie tampa ideologinių kovų aukomis. Priekaištingai moralizuojanti retorika ir teisuoliška smerkimo aistra dažnai užstelbia norą žinoti kaip buvo iš tikrųjų.

1941 m. Birželio sukilimas yra vienas iš jų.

Prof. Kęstutis Skrupskelis nurodo tris tokios ideologinės – pavadinkim švelniai – konkurencijos priežastis.

Nors Birželio sukilime dalyvavo įvairiausių pasaulėžiūrų žmonės – faktiškai, nuo dešiniųjų voldemarininkų iki kairiųjų socialdemokratų, – ryškų vaidmenį, tiek organizuojant sukilimą, tiek jį vykdant, atliko jaunieji katalikai. Nevadinu jų krikščionimis demokratais, ką neteisingai daro kai kurie istorikai, rašantys apie sukilimą, kadangi tokiais jie nebuvo – krikščionių demokratų partijai Birželio sukilime ir Laikinojoje vyriausybėje ryškesniu vaidmeniu pasižymėję asmenys niekada nepriklausė.

Tai buvo jau nepriklausomos Lietuvos laikais subrendusi, daugiausia per ateitininkų organizaciją susiformavusi ir krikščioniškai mąstančių jaunųjų intelektualų karta. Ji laikėsi opozicijoje tautininkams, bet nesitapatino ir su krikščionimis demokratais. Distancavosi nuo partiniu pagrindu orientuotos politinės veiklos ir valstybės sugniužimą be pasipriešinimo 1940 m. biržely traktavo kaip partinio neįgalumo iškalbingiausią išraišką.

Tautininkų vadas ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, dar 1930 m. uždraudęs ateitininkų organizaciją, pasak Skrupskelio, „juos vertino kaip bažnyčias lankančius bolševikus. Sukilėliams nepakvietus jo grįžti ir prezidentauti, Smetona užsigavo. Ir taip kilo mintis, kartojama ir mūsų laikais, kad sukilimu jaunieji katalikai vien tik tęsė savo antismetoninę politiką.“

Antroji Birželio sukilimo kritiško vertinimo priežastis – išeivijoje vykusi kova tarp liberalų ir ateitininkų. Vokiečiams užgniaužus Laikinąją vyriausybę ir jauniesiems katalikams pasitraukus į antinacinį pogrindį, kuriame veikė Lietuvių fronto vardu, vėliau išeivijoje – Lietuvių fronto bičiulių vardu, jie galbūt labiau negu kiti sukilimo dalyviai stengėsi išlaikyti gyvą Birželio sukilimą istorinėje atmintyje. Sukilimui didele dalimi tapus „ateitininkų rūpesčiu“, atsirado, Skrupskelio žodžiais, „didelė pagunda perdėti sukilėlių klaidas bei nusikaltimus ir viską įrašyti jaunųjų katalikų sąskaiton. Išsivystė maždaug tokia poleminė potekstė: kokia gali būti ateitininkų intelektualinė dora, kada jų vyresnieji kartu su naciais žudė, o šie, „falsifikuodami dokumentus“, tai slepia?“

Tokiu būdu lietuviškos smulkmenos ir tarpusavio santykių aiškinimaisi įsiliejo į kur kas gilesnę ir platesnę problematiką: sukilimas įvyko per arti holokausto, kad šio išskirtinai masyvaus nusikaltimo šešėlis neužgožtų visa kita – tiek gera, tiek bloga, – kas vyko jo aplinkoje. Tada lengva pamiršti, kad holokaustas Lietuvoje dar nebuvo prasidėjęs sukilimui įsiliepsnojant, o jis prasideda tik vėliau, Lietuvos kontrolę kietai perėmus vokiečiams.

Trečioji ir gal svarbiausioji Birželio sukilimo reikšmės neigimo bei bandymų jį diskredituoti priežastis – senosios geopolitinės pasaulio tvarkos griūtis ir naujosios susiformavimas, kurioje vietos nebuvo palikta niekam, kas liko po „senosios tvarkos“ griuvėsiais.

Ligi Birželio sukilimo Vokietija, Sovietų Sąjungos remiama, siaubė demokratinius Vakarus. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, sovietų įsipareigojimas naciams buvo iki to laipsnio, kad, Prancūzijos žinių agentūrai „Havas“ paskelbus, jog Hitleris atsakingas už karo sukėlimą Europoje, Stalinas leido sau įžūliai pareikšti: „kaip ponai iš „Havas“ bemeluotų, jie negali paneigti to, kad: a) ne Vokietija užpuolė Prancūziją ir Angliją, o Prancūzija ir Anglija užpuolė Vokietiją, tuo prisiimdamos atsakomybę už šį karą; b) prasidėjus kariniams veiksmams, Vokietija kreipėsi į Prancūziją ir Angliją su taikos pasiūlymais, o Sovietų Sąjunga atvirai palaikė taikius Vokietijos pasiūlymus, nes manė, ir toliau taip galvoja, kad kuo greitesnė karo pabaiga iš esmės palengvintų visų šalių ir tautų padėtį; c) Prancūzijos ir Anglijos dešinieji sluoksniai grubiai atmetė tiek taikius Vokietijos pasiūlymus, tiek ir Sovietų Sąjungos pastangas pasiekti kuo greitesnės karo pabaigos. Tokie faktai.

Ką šiems faktams gali priešpastatyti restoranėlių politikai iš „Havas“ agentūros?“ („Pravda“, 1939 m. lapkričio 30 d.)

Hitleris neliko skolingas. Kai Sovietų Sąjunga, vadovaudamasi Molotovo-Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais, tą pačią 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją, okupuotoje Lenkijoje leidžiamas vokiečių laikraštis „Warschauer Zeitung“ rašė: jeigu Suomija „ir toliau eis nenuolaidumo keliu, tai greit gali netekti savo jaunos laisvės. Dabar Suomija vėl dairosi į Vokietiją. Bet Vokietija tuo tarpu yra susiradusi geresnių draugų kaip nedėkingoji Suomija. Suomių vyriausybei negalėjo būti nežinoma, kad tarp tų draugų ne paskutinėje vietoje stovi kaip tik toji Rusija, su kuria ji dabar suėjo į konfliktą.“

Britų istorikas Rogeris Moorhouse‘as cituoja vokiečių diplomatą Johnnie von Herwarthą, kuris po karo pripažino: „Mes sutarėme su sovietais, nes galėjome, nekreipdami dėmesio į vokiečių nuomonę, perleisti Baltijos šalis ir rytinę Lenkiją Rusijai. To niekaip nebūtų padarę britai ir prancūzai, paisantys savo šalių viešosios nuomonės“.

Vokiečių istorikas Joachimas Hoffmannas, atlikęs išsamų tyrimą ir išnagrinėjęs dokumentus, padarė išvadą, kad Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas buvo neišvengiamas: abi šalys jam rengėsi, ginklavosi, kūrė operatyvinius planus ir abi siekė viena kitą pralenkti. Jo teigimu, 1941 m. pavasarį Sovietų Sąjunga įgijo akivaizdų karinį pranašumą, apie kurį vokiečių žvalgyba savo vadovybei galėjo pateikti tik formalių duomenų. Hitleris suprato, kad 1941 m. birželis yra paskutinė data, kai jis dar gali užbėgti priešininkui už akių ir pirmasis pradėjo karą. Aiškėja, jog Stalinas, anksčiau planavęs pulti 1942 m. pradžioje, puolimo datą paankstino ir 1941 liepą-rugpjūtį ketino keletu galingų smūgių sunaikinti prie Sovietų Sąjungos vakarinės sienos sutelktas vokiečių karines pajėgas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Čia aftorius       2020-06-28 10:09

labai iš toli ir labai iš aukštai samprotauja apie tai, kodėl “sukilėlius” ne visi myli ir ne visi pripažįsta sukilėliais. O aš manau, kad žinau kodėl: jie, “sukilėliai”, iš anksto užsirašė į būsimo okupanto kolaborantus, bet, būdami šiaudadūšiais, “vaduoti” Lietuvą išdrįso tik kitą dieną po to, kada okupantas pradėjo ir beveik įpusėjo vyti kitą okupantą, ir gana saugu buvo “vaduoti”,  pliekiant į nugaras. Tai buvo ne garbinga kova, o susidorojimas, kerštas, parama eiliniam okupantui, elementarus kruvinas kolaboravimas.

Kisa kisenka,       2020-06-27 12:16

sukilimas buvo ne tik nenaudingas, bet ir labai labai žalingas. Juk jis sutrukdė taip sėkmingai vykdytą antitarybinio elemento deportaciją į tarybų sąjungos gilumą. Ar bent įsivaizduoji, kiek dar žuvies būtų buvę sužvejota Laptevų jūroje, jeigu deportacija būtų vykusi dar bent tris dienas? O kiek taigos būtų iškirtusios lietuviškų buožių ir supuvusių inteligentijos elementų bobos! O dabar… Tos papildomos darbo jėgos reikėjo laukti net 5 metus. Siaubas! Per vėlai gimei, Kisenka. Būtum ir tu galėjusi sudalyvauti ,,komjaunuoliškose” statybose. Juk ten darbavosi šitiek puikiausių įvairių tautų vyrų! Visas antitarybinis internacionalas! Graužk dabar nagus, Kisenka, kad savo kūnu nepamaitinai šiaurinių lapių. Ir niekada neimk į rankas tokių žalingų knygų, kaip Dalios Grinkevičiūtės ,,Lietuviai prie Laptevų jūros” ar panašių. Jei perskaitysi, tai gali negrįžtamai sugadinti tavo spindinčią tarybinę sielą.

>> Kis       2020-06-27 12:00

Skaitei net Šapokos istoriją. Oho. O TSKP istorijos neskaitei? Manau, skaitei. Štai iš kur tas nepilnavertiškumas. Juk sukilo ,,buržuaziniai nacionalistai” prieš ,,šventąją” tarybų valdžią. Baisu! Ne tik abejoti reikia, bet ir pasmerkti visaliaudiniu mastu visose gamyklose ir visuose kolūkiuose, vadovaujant šlovingajai komunistų partijai. Tada neliks jokių abejonių. Tada ir pati mielai atsigulsi į tą šimašinį blusyną pademonstruoti ne tik savo tautai, bet ir praeiviams užsieniečiams, kokios dailios tarybinės lietuvės, nesugadintos visokių antitarybinių ir anticarinių sukilimų. Ištikimos iki grabo lentos vyresniajam broliui, kurio privalu labiau klausyti negu Viešpaties Dievo.

Kis       2020-06-27 10:29

nesu didele” patriote"esu skaiciusi Sapokos istorija,dar apie smetona ir Braduno eiles,tai ir butu mano patriotinis pagrindas.Matomai gimiau ir augau ne tuo laiku,bet noreciau visdelto isgirsti tiesa apie si sukilima,kas ji sukele,tikslai ir ar naudingas buvo tautai,nes zinome ,kad lazda turi du galus.Kas nesate uzsiangazave istorijoje parasykite,norisi zinoti is kur auga paskutiniu metu tos kojos ?Jau net nepilnavertiskuma:)))))))),tiesa paveluotai.

Manau,       2020-06-26 20:39

kad šis pilietis nori labai bolotiruotis….

Prašalietis       2020-06-26 19:59

Vidmantas Valiušaitis nesugalvoja ką galėtų daugiau “patriotiško” 1941 birželio 22-28 sukilimo tema parašyti, todėl pavarė tą patį straipsnį, kuris yra paskelbtas Tiesose prieš 2 dienas. Valiušaitis ar koks “šiandieninio tautinio ideologinio fronto darbuotojas”, matomai, visus skaitančiuosius laiko visiškais beretiniais runkeliais arba galvoja, kad Gebelso 20a. nacių taisyklė- kartok melą tiek kartų, kol juo patikės, sudirbs lansberginiame durnių laive ir 21a.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.