Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vidmantas Valiušaitis. Gegužės 15-oji Lietuvoje istorijoje – kuo ji neparanki?

Tiesos.lt redakcija   2021 m. gegužės 15 d. 22:54

10     

    

Vidmantas Valiušaitis. Gegužės 15-oji Lietuvoje istorijoje – kuo ji neparanki?

Gegužės 15-oji – labai svarbi diena Lietuvoje istorijoje. Deja, neparanki. Todėl nureikšminta ir nutylima.

Neparanki dabar. Nebuvo paranki ir prieškario Nepriklausomybės laikais po 1926-ųjų gruodžio 17 d. Nekalbant jau apie tai, kad sovietiniais laikais už prisiminimą visa ko, kas gero buvo padaryta Nepriklausomos Lietuvos laikais, buvo persekiojama.

Kas atsitiko gegužės 15-ąją?

Kaune susirinko Lietuvos Steigiamasis Seimas. Jo atstovai buvo išrinkti visuotinu, teisėtu ir slaptu balsavimu – taip, kaip buvo nurodyta 1918 m. vasario 16 d. paskelbtame Lietuvos Nepriklausomybės Akte.

Šiandien kaip tik ir minime 101 metų sukaktį nuo tos dienos, kai suvažiavo visų Lietuvos gyventojų, vyrų ir moterų, išrinkti atstovai.

Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo visiškai kitoks negu senosios – unijinės – Lietuvos seimai. Jame dalyvavo ne tik didžiūnų ir bajorų, kaip tai vyko anksčiau, bet visų Lietuvos gyventojų atstovai. Jis vadinosi Steigiamuoju, nes turėjo nustatyti naują politinę santvarką Lietuvoje. Steigiamasis Seimas, patvirtinęs Lietuvos Tarybos sprendimą paskelbti atstatytą nepriklausomą Lietuvą, parengė ir priėmė Lietuvos valstybės konstituciją, t. y. pagrindinį įstatymą, kaip nepriklausomybę paskelbusioji šalis turi valdytis bei tvarkytis.

Steigiamasis Seimas deklaravo Lietuvą esant Respublika, t. y. tokia valstybe, kurioje aukščiausia valdžia priklauso tautai ir jos išrinktai vyriausybei. Pagal konstituciją, Lietuvos valdžią sudarė: valstybės vadovas – Respublikos prezidentas; Seimas, įstatymų leidžiamoji valdžios šaka; ministrų kabinetas, įstatymus vykdančioji valdžios grandis. Žmonių vietos reikalams tvarkyti buvo įsteigtos valsčių, apskričių ir miestų savivaldybės.

Steigiamasis Seimas atliko didelį darbą – jis paklojo Lietuvos Respublikai demokratiškos santvarkos pagrindus, įtvirtintus valstybės konstitucijoje.

Kitas istorinės reikšmės Lietuvai Steigiamojo Seimo darbas, sudaręs materialinį modernios lietuvių tautos tapsmo pagrindą, buvo žemės reformos įstatymo priėmimas ir vykdymas. Čia be galo daug nusipelnė nepaprastos energijos politikas, ilgametis krikščionių demokratų vadovas kun. Mykolas Krupavičius. Jis buvo tos reformos iniciatorius ir jos įgyvendintojas, nes pats iki 1926 metų buvo žemės ūkio ministru.

Žemės reformos įstatymas numatė į naujakuriams dalijamos žemės fondą paimti: 1) rusų carinei valstybei priklausiusias žemes; 2) iš 1863 m. sukilimo dalyvių atimtas ir kolonistams atiduotas žemes; 3) svetimose kariuomenėse tarnavusių ir prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių privačių savininkų žemes; 4) visų privačių savininkų žemes, viršijančias 80 ha.

Eidamas žemės ūkio ministro pareigas, per nepilnus trejus metus (1923–1926), Krupavičius sudarė teisines prielaidas išdalyti per 420.000 ha sukaupto fondo žemių bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Gerai suplanuotas ir tinkamai įgyvendintas žemės valdymo santykių pertvarkymas leido ne tik sustiprinti tarpukario nepriklausomos Lietuvos ūkio efektyvumą, bet ir suprojektuoti perspektyvų socialinį visuomenės modelį, kurio pagrindu tapo pažangus, socialiai brandus, valstybiškai susipratęs vidutinis ūkininkas.

Krupavičiaus vykdyta žemės reforma, pasak istoriko Edvardo Gudavičiaus, buvo didžiulis socialinis lūžis, po kurio Lietuva, iš atsilikusio baudžiavinio krašto tapo sparčiai besivystančia savarankiškų ūkininkų tauta. Dėl šių radikalių, istorinės reikšmės socialinių permainų, neatsiejamų nuo Mykolo Krupavičiaus politinės veiklos, šią asmenybę istorikas linkęs gretinti net su Vytautu Didžiuoju.

Verta pabrėžti, kad dėl Žemės reformos įstatymo vyko ilga ir kieta kova, beje, ne tik Steigiamajame seime. Netikrumą dėl Krupavičiaus rengiamos žemės reformos sėjo ypač dvarininkų keliamas triukšmas. Lenkijos užtariami ir padedami, jie bandė sukompromituoti Lietuvą Tautų Sąjungoje, taip pat – Vatikane, kur jie skundė kunigą Krupavičių ir vyskupą Karevičių.

Tačiau nieko nelaimėjo. Krupavičius aiškino, kad žemės reforma „bus naudinga visais atžvilgiais: ir socialiniu, ir politiniu, ir net doros atžvilgiu.“ Socialiniu – panaikinama „socialinė neteisybė, kuri buvo visokių valstybių ir net žmonijos nelaimių pradžia“. Politiniu: „sukursime tvirtą valstybei pagrindą. Rusai rėmėsi dvarininkais, kapitalistais. Mes jais negalim remtis. Mums reikia turėti kitą pagrindą. Tas mūsų pagrindas turi būti ūkininkai ir mūsų bežemiai ir mažažemiai, kurie, gavę iš dvarų žemės, netrukus taps ūkininkais. Be to, apdaliję žemėmis mūsų proletariatą, mes pašalinsim labai pavojingą kiekvienai valstybei pauperizmą (dirbančiųjų nuskurdinimą – V.V.)“, – tvirtino Krupavičius. Ir doros atžvilgiu, jo įsitikinimu, Lietuva turės naudos.

„Vargas dažnai stumia žmogų į nedorus darbus, o kapitalas į prabangą ir ištvirkimą. Tad sumažinus perteklinį kapitalą ir pagerinus vargstančiųjų būvį, susilpninsim nusikaltimų šaltinius, savo piliečius doriniai sustiprinsim“, – aiškino žemės reformos sumanytojas, o vėliau – ir jos vykdytojas.

Mykolui Krupavičiui pristatant įstatymo projektą Steigiamajame seime, žydų ir socialdemokratų atstovai bandė kaltinti jį net antisemitizmu (!), kadangi įstatyme buvęs paragrafas, ribojęs teisę suteikti žemės tiems, kurie jos nedirba. Tą paragrafą Krupavičiaus oponentai aiškinę, esą jis nukreiptas „prieš žydus“, – jie nedirbą žemės, tad negalėsią jos gauti. Krupavičius atsakęs, kad tas paragrafas – joks antisemitizmas, jis palies daugiau lietuvių negu žydų.

„Mes esam pratę dirbti sunkų darbą. Mes sunkiomis aplinkybėmis sukūrėme savo valstybę, tokiomis pat aplinkybėmis ir tvarkomės. Taip pat sunkiomis sąlygomis teks pravesti ir žemės reformą. Bet mes ją pravesim, – kalbėjo Seimo atstovas Mykolas Krupavičius ir pridūrė: – Čia reikalingas vienas dalykas: reikalinga tvarka ir ištvermė visų žmonių, kurie nori valstybei laimės ir gerovės.“

Dvarų žemės nusavinimą ir žemės reformos pravedimą lengvino dvi aplinkybės. Pirma, per karą dauguma dvarų savininkų buvo pasitraukę nuo artėjančios vokiečių okupacijos į Rusiją, ir jų palikti dvarai buvo labai apleisti, apnaikinti ir apiplėšti; po karo jų savininkai neturėjo reikalingų gyvulių, trūko inventoriaus, vertėsi sunkiai. Antra, dalis sulenkėjusių dvarininkų priešinosi nepriklausomos Lietuvos atkūrimui, iš Rusijos pasitraukė į Lenkiją ir ten veikė prieš Lietuvą, agituodami už Lietuvos įjungimą į Lenkiją ir tuo pasidarydami Lietuvos priešais.

Žemės reformos įstatymas buvo svarstytas 27 Steigiamojo seimo posėdžiuose. Jis buvo rengtas ir svarstytas 81 Žemės reformos komisijos posėdyje, 13 Teisių komisijos posėdžių ir 16 Redakcijos komisijos posėdžių. Pagaliau įstatymas buvo priimtas tik krikščioniškojo bloko ir vieno nepartinio atstovo balsais. Valstiečių liaudininkų ir žydų atstovai susilaikė nuo balsavimo, o socialdemokratai balsavo prieš.

Visiems dvarininkams buvo palikta 80 hektarų žemės, o visa kita – padalyta bežemiams, mažažemiams ir savanoriams kariams, kurie gynė Lietuvos nepriklausomybę ir jos sienas. Dvarininkų buvusius miškus Steigiamasis Seimas paskelbė esant visos valstybės turtu. Tuo įstatymu tūkstančiai neturtingų žmonių gavo žemės, pasistatė trobesius, įsirengė ūkius, tuo užsitikrindami duonos kąsnį, uždirbtą nuosavoje žemėje.

Reformos priešininkai ministrą M. Krupavičių praminė „dvarų darkytoju“, „kumečių ministeriu“, tvirtino, kad jis esąs „kunigu pasivadinęs bolševikas“. Bet tai nepaveikė jo užsimojimų.

Krupavičius, daugelio supratimu, smarkiai rizikavo. Vienas jo artimų bendradarbių, finansininkas, vėliau rašė: „Dvarų žemių dalijimas ano meto jaunutėje, neturtingoje valstybėje buvo labai rizikingas ir galėjo baigtis katastrofa. Jis varė aiškiai neūkišką darbą. Krupavičius, be žemės, naujakuriams nieko daugiau duoti ir negalėjo. Daugelis Lietuvos ekonomistų ir ūkio žinovų aiškino, kad Krupavičius galutinai sugriaus ir taip po karo nualintą Lietuvos žemės ūkį.“

O vis dėlto teisus pasirodė jaunasis kunigas-politikas (buvo 35-erių, kai rengė Žemės reformos įstatymą, ir 38-erių, kai jį vykdė, eidamas žemės ūkio ministro pareigas), ne pragmatiškieji ekonomistai. Krupavičiaus pasitikėjimas savo tautos žmonėmis, jų prigimtine išmintimi ir darbštumu, net jo skubėjimas reformą vykdyti netikrumo kupinais laikais, savotiškai nuvylė „ūkinės katastrofos“ pranašus.

„Naujakuriai darė stebuklus“, – vėliau rašė vienas ekonomistas, pastebėjęs, kad tik „labai mažas jų nuošimtis nepajėgė įsikurti.“

Per 20 metų buvo įkurta 140 tūkst. naujų ūkininkų sodybų, aprėpusių daugiau kaip pusę visos Lietuvos žemės ploto. Tai buvo antroji žemės reforma po Valakų reformos, kurią Lietuva įvykdė plačiai ir drąsiai.

Vakarai iš pradžių ją vertino kaip labai pavojingą, vos ne „bolševikinį eksperimentą“. Tačiau kai netrukus pasirodė puikūs rezultatai, pakilo gerovė ir gamyba, rezultatus pripažino. Prancūzų publicistas Henry de Chambon knygoje „La Lituanie moderne“ rašė: „Išmintingai ir kruopščiai paruošta reforma buvo didelis teisingumo ir tolimo numatymo socialinės srities darbas“.

Kodėl gegužės 15-tosios prisiminimo privengiama ir dabar?

Spėčiau dėl to, kad tada atliktas „didelis teisingumo ir tolimo numatymo socialinės srities darbas“ nebūtų toks akivaizdus priekaištas dabar klestinčiam nežabotam savanaudiškumui ir socialinei prarajai, atskyrusiems vadinamąjį „politinį elitą“ nuo plačiosios visuomenės, suskaldžiusiems ir padalijusiems Lietuvą.

Socialinis neteisingumas šiandien graso Lietuvai tuo, ką Vakarų Europa išgyveno liberalaus kapitalizmo epochoje XIX a. pabaigoje, kai išnaudojamas darbininkų luomas buvo paliktas be perspektyvų ir be vilties. Idėjos, apsaugojusios Vakarų Europą nuo socialinių sukrėtimų ir revoliucijų, ko neišvengė slaviškieji Rytai, pirmiausiai atėjo būtent iš krikščioniškosios srovės atstovų. Šis rūpestis dabar Lietuvoje itin aktualus. Kadangi socialinė atskirtis, kai kurių ekspertų vertinimu, jau tampa grėsme nacionaliniam saugumui.

Filosofas Juozas Girnius yra pastebėjęs: „Tikrovę visada sunku priimti, bet vargas tas, kad ir kova prieš tikrovę turi remtis jos respektavimu. […] Tik vieno nusistatymo priėjau: pripažinti rūpesčius, bet paneigti aimanas. Rūpesčiai reiškia veiklos uždavinius, o aimanos – tik neramios sąžinės neteisų teisinimąsi“.

Todėl jis įspėja: kur nebelieka tikėjimo tiesa, ten netrunka išblėsti ir tikėjimas laisve. Kadangi atėjus valandai, kurią tenka laisvę ginti, ne vien ja džiaugtis, pasijuntama be atsakymo į klausimą: laisvė – kam?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nepasirašysiu       2021-05-17 15:25

“4) visų privačių savininkų žemes, viršijančias 80 ha”

Taip į Lietuvą atėjo socializmas, o kartu ir Smetonos diktatūra. Skirtingai nei kitose fašistinėse ar prijaučiančiose diktatūrose, grįstose elito parama, Lietuvoje sunaikintas (visokeriopas, nors ir netobulas) elitas, kuris būtų galėjęs priešintis Smetonienės ir jos sesers korumpuotiems ryšiams su bolševikine Rusija ir didžiuoju Švedijos kapitalu. Demokratija - iš esmės aristokratinė valdymo forma, kurioje pirmą kartą minimaliai praturtėjusiems nelabai yra ką veikti - nei tuomet, nei dabar. Ką tik pirmos žemės gavusių demokratija - mirtinai įdinga ir tampa oligarchija, be to, korumpuota jos forma.

elfe        2021-05-16 14:56

rods apie tukstantis zydu savanoriais dalyvavusiu Nepriklausomybes karuose taip pat gavo zemes.
ar jie ja pardave, ar arklius augino, nezinau, bet faktas tas, kad jie nebuvo diskriminuoti nuo kitu savanoriu…
KRUPAVICIUS ne tik demokratiska zemes reforma, sukuriant vidurine, save islaikancia, tad patriotiskiausia zemes ukyje klase,  nusipene.
jis prikure daugybe nevyriausybiniu organizaciju… profesiniu sajungu, iskaitant tarnaiciu… moteru organizaciju… nepagristai uzmirstas jo vardas..

juolab, kad net dabartine musu vikipedija samoningai nutyli, kad Krupaviciaus pasirasytas ypac drasus MEMORANDUMAS buvo nukreiptas butent pries NACIU VYKDYTA ZYDU GENOCIDA!
VIKI:
1942 m lapkričio 11 d. su K. Griniumi ir J. Aleksa pasirašė ir įteikė Memorandumą vokiečių generaliniam komisarui Kaune.[3] 1942 m. gruodžio 5 d. suimtas gestapo. Devynis mėnesius kalėjo Eitkūnuose ir Tilžėje, 1943 m. internuotas Regensburgo karmelitų vienuolyne.

TAD KA, PO SIMTS PYPKIU! VEIKIA MUSU ISTORIKAI?.. km mums tas Nikzentaicio Istorijos institutas?..

???       2021-05-16 14:10

ko bijo gegužės 15 ir tyli apie gegužės 15 ?  ogi atsakymas straipsnyje cit.“Visiems dvarininkams buvo palikta 80 hektarų žemės, o visa kita – padalyta bežemiams, mažažemiams ir savanoriams kariams, kurie gynė Lietuvos nepriklausomybę ir jos sienas. Dvarininkų buvusius miškus Steigiamasis Seimas paskelbė esant visos valstybės turtu. Tuo įstatymu tūkstančiai neturtingų žmonių gavo žemės, pasistatė trobesius, įsirengė ūkius, tuo užsitikrindami duonos kąsnį, uždirbtą nuosavoje žemėje.” - garbačiovo išperos
kgbistai ir kgbistų palikuonys, nusipelnę gyventi geriau,  bijo ekspropriacijos.

kam?        2021-05-16 13:51

kgbistams ir jų palikuonims.

Al.       2021-05-16 12:33

PO Steigiamojo seimo Lietuva turėjo laiko kurti šalį tik 20 metų. Nuo Atkuriamojo Seimo būtų 2010 metai. Labai nedaug. Bet pasiekta pakankamai, kad atrodytų lyg ištisa epocha. Buvo visko, bet tokios paniekos savo tautai, vistik nebuvo.

stasys       2021-05-16 9:21

Vienok tai nepaaiškina kaip nutiko jog tos žemės reformos neužteko sukurti stiprios pilietines valstybės pamatus kas po keturiolikos metų privedė prie katastrofiškų padarinių jaunai lietuvių valstybei .To meto agrarinė Lietuva visomis kojomis rėmėsi į žemės ūkį , tai yra tuos šimtą keturiasdešimt naujai sukurtu ūkių ir tai didelė jėga to meto laikotarpiu naujai valstybei .Čia dar daug tų klausimų kas liečia ‘busimus kapsukes prapiesorius’ jų tokį didelį palaikymą ano meto visuomenėje .

Konciervai:       2021-05-16 8:00

a mums lenkų Ustava svarbiausia, atplėšusi trečdalį Lietuvos.

yra kuo didziuotis       2021-05-16 7:10

musu proteviu nuveiktais darbais Lietuvos valstybes labui. Mums belieka testi ju darbus ir kurti Lietuva toliau. Tokia Lietuva, kuri stovetu ant tvirtu teises pamatu, kurioje nebutu perrasinejama istorija, gerbiamos amzinosios vertybes, seima, musu didziavyriai, paaukoje gyvybes uz Lietuvos laisve.

DD plius DD       2021-05-16 6:26

Hmm. Turiu pripažinti, kad man Valiušaičio dėmesys gegužės 15-ai buvo naujiena. Visi girdėję vasario 16, ar birželio 23. O čia tokie dalykai. Mano supratimu tai rodo, kad mūsų tauta yra ne iš kelmo spirta. Savo metu juk sugebėjo stulbinančius darbus nuveikti. Tikrai yra kuo didžiuotis, tik gal dažnai patys be reikalo susiniekinam.

Laisvė kam?        2021-05-16 1:37

Lietuvoje nusipelniusiems gyventi geriau .Beprotybės formulė.

Rekomenduojame

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.