Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Žiniasklaida

Vidmantas Valiušaitis. Apie žiniasklaidos ir verslo interesų suaugimą

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 11 d. 21:06

2     

    

Vidmantas Valiušaitis. Apie žiniasklaidos ir verslo interesų suaugimą

Veidaknygė

„Palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti valdžią be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“, – kadais skelbė prezidentė.

V.Uspaskicho, V.Gapšio, pačios Darbo partijos pėdos politikoje jau atšalusios, bet interesų konfliktų ir politinių skandalų dėl to mažiau nepasidarė.

Atsivėrusią „tuštumą“ užpildo nauji vardai: E.Masiulio, G.Steponavičiaus, Š.Gustainio. Liberalų sąjūdis vis dar su „smokingu“, kirptu pagal Darbo partijos „laikysenos stilių“, bet jau šiek tiek aprašytu ir dėmėtu.

Patys „valstiečiai“, tegu ir be smokingo ir diplomato banknotams, bet jau nušvilpta šiaudine skrybėle ir pomidorais apmėtyta miline.

Tai čia tik tai, kas visuotinai matoma. Ledkalnio viršūnėlė, be abejo.

Rimtesni dalykai yra po vandeniu. Juos ištraukti į paviršių vien pasišovimo ir „drąsos“ neužtenka. Matėm, kaip „nudilgina“ drąsuolius, kai tik užkliudomas „svorio“ turinčiųjų asmeninis interesas. Už daug mažesnius paslydimus nei prezidentės minėti atvejai.

Ką tai rodo? Tai rodo, kad būdas, kuriuo prezidentė siūlė „apvalyti“ politinę sistemą, yra, švelniai tariant, „labai optimistinis“. Galima politinėmis ar administracinėmis priemonėmis „patraukti į šalį“ vieną ar kitą laikraščių puslapiuose nuteistą žmogų ar politinę jėgą, tačiau jų nepaliaujamai rasis vėl ir vėl, nes pačios gyvenimo sąlygos sudarytos tokios, kad jos neišvengiamai formuoja tokio tipo politikus ir politines jėgas.

Reikia vaikytis ne pasekmių, bet kovoti su priežastimis.

Neužmirškime, kad tiek V.Gapšys, tiek E.Masiulis, tiek G.Steponavičius kukliai „paslydo“ ant tos pačios rankos nelemtai numestos „banano žievės“. Dabar toji „ranka“ tapo galvos skausmu jau ir ministrui R.Masiuliui. Aišku, per visiškai kitokio pobūdžio kombinacijas, kurių esmė tačiau ta pati: neskaidri verslo subjekto raiška.

Žiniasklaidos ir verslo interesų suaugimas yra neišvengiamas interesų konfliktas, ir jis juo didesnis, juo žiniasklaidos ir su žiniasklaida nesusijusių konvencinių verslų koncentracijos dalys yra didesnės. Tai viena iš fundamentalių šiuolaikinės Lietuvos problemų, gimdančių daugybę išvestinių problemų, apie kurias dabar čia nekalbėsime.

Bet kaip ją spręsti, kaip minėjau, vienos drąsos nepakanka – reikia išmanymo, nuovokos žiniasklaidos srityje, gero tarptautinės praktikos supratimo. Sprendžiant iš įstatymų projektų, kuriuos iki šiol inicijavo valdančiosios daugumos atstovai žiniasklaidos „veiklai gerinti“, nepanašu, kad tokio supratimo būtų kur kas paprastesniais klausimais.

O čia – interesų konflikto pašalinimas, žiniasklaidos verslo atskyrimo nuo kitų veiklų klausimas! Kvalifikuotai atlikti tokį darbą, užkirsti kelią prekybai įtakomis ir sudaryti palankią terpę Lietuvos raidai neiškreiptomis socialinėmis sąlygomis, būtų kietas iššūkis bet kam.

Etikos komisija, tokio statuso ir tokių įgaliojimų, kaip ji dabar yra, ir į kurią kreipėsi ministras, šioje byloje, žinoma, ne ką padės. Pati žiniasklaidos savitvarkos sistema Lietuvoje negyvybinga, labiau deklaratyvi negu pritaikyta efektyviai praktikai. Akivaizdu, kad jeigu per žinias yra kartojama, kiek kartų žudikas su kastuvu įkirto savo aukai į galvą, „savireguliacija“ pas mus neveikia.

Sakyčiau, nepavydėtina ministro Roko Masiulio – sėkmingo žūklautojo – padėtis: šiuo pareiškimu jis pakirto, man regis, stambią žuvį. Dabar nei bėgt, nei rėkt: nei į krantą išvilkt, nei pačiam savo laimikio duotis įtraukiamam į vandenį...

Teisėsaugos veiksmai parodys: teks „kirpti valą“ ar vis dėl to šamas turės „gaudyti orą“?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Bravo        2017-05-12 13:35

Tarabildai. Žinom, suprantam. Tik nežinom, ką daryti. 1992 liustracijos nenorėjo nė vienas iš 75 seimo konservatorių. Negi teks laukti kol šitie išmirs? O gal jų sąžinė prabus anksčiau? Vargu. Jie iki šiol tik mykia arba plepa nei šį nei tą.

Tarabilda       2017-05-12 0:36

Neatsimenu jau prieš kiek metų buvo atliktas NSGK tyrimas su garsių 12 išvadų, kur paskutinioji ir buvo apie verslo, politikų ir žiniasklaidos suaugimą. Toji, atrodo, dar buvo ir įslaptinta. Įdomu, kodėl?
Dabar kaip toj patarlėj - nutrūko vadžios, ir vėl iš pradžios. Bet tų sąaugų yra ir dar įdomesnių, kaip tarkim veikia nusikalstamas sindikatas Prezidentūra - VSD - Žiniasklaida?
Niekados tokio tyrimo niekas neatliks, todėl pats protingiausias patarimas žmonėms neskaityti ir nežiūrėti, o jei jau pažiūri ir paskaitai, tai netikėk nė vienu žodžiu, kas ten sakoma.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.