Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. spalio 15 d. 21:48

16     

    

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Veidaknygė

Įdomu, ar lietuviai susipras?

Šveicarijos miestelyje Zoloturne (Solothurn), kuriame 1817 m. spalio 15 d. mirė Tadas Kosciuška, jo mirties 200-ųjų metinių proga atidengiamas paminklas. Lenkai ir gudai procese aktyviai dalyvauja (daugiau skaityti ČIA), apie lietuvius – negirdėti.

Seniai keliu mintį, kad Tadui Kosciuškai reikia paminklo Vilniuje, būtų Vilniaus krašto žmones konsoliduojanti figūra. Pavyzdžiui, toje vietoje, kur pastatytas Petras Cvirka.

Tad Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, jo vietoje – Kosciušką. Juk nesulyginamos reikšmės figūros!

1794 m. kovą, po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Lenkijoje prasidėjo sukilimas, vadovaujamas iš LDK kilusio ir JAV nepriklausomybės kovose pasižymėjusio generolo Tado Kosciuškos. Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose. Vilniaus karo inžinerijos mokyklos viršininkas Jokūbas Jasinskis tapo Lietuvos sukilėlių vadu.

Dar tą patį balandžio mėnesį sukilėliai iš rusų išvadavo Vilnių ir Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą. Sukilėlių vyriausybė, pasivadinusi Lietuvos tautine aukščiausiąja taryba (Roda Naydidžiausia Naradaus Lietuvos), atsišaukimą į visuomenę paskelbė lietuviškai. Tai buvo iki tol negirdėta Lietuvos istorijoje praktika. Nė vienas didysis kunigaikštis ar karalius iki sukilimo nesikreipė į gyventojus valstiečių kalba.

Kreipimasis buvo paskelbtas 1794 m. kovo 30 d. ir adresuotas visai lietuviškai kalbančiai valstietijai. Valstiečiai vadinami „gaspadoriais ir broliais artojais“. Jie kviečiami užbaigti karą, kurį prieš engėjus ir išdavikus sėkmingai pradėjo kareiviai, bajorai ir miestiečiai. Valstiečiai raginami nepaisyti luomų, nes „žmonės esam visi lygūs, nes visi ant tos pačios žemės gyvename“. Jauni vyrai raginami apsiginkluoti šautuvais, ištiesintais dalgiais, durklais, kirviais, sudaryti kovos būrius. Valstiečiai prašomi stoti savanoriais į sukilėlių kariuomenę, kiti – persekioti sukilimo slopintojus: puldinėti juos iš pasalų, užversti kelius medžiais, ardyti tiltus. Namuose palikti tik tuos, be kurių įdirbti žemės ir apsėti laukų nebūtų įmanoma.

Vyriausiasis vadas Tadas Kosciuška gegužės 2 dieną taip pat paskelbė atsišaukimus lenkų ir lietuvių kalbomis. Į gyventojus kreipiamasi be luominių skirtumų: „Broliai, gyventojai, sūnai artojai, ūkininkai, visi vienos žemės žmonės, eikite išvien su mumis apginti teisės, laisvės ir sutrypto žmoniškumo.“

Atėjęs metas kovoje už laisvę ir teisėtumą visiems susivienyti. Lenkų nepajėgumas, pasak T. Kociuškos, kilo iš nesutarimų dėl gyventojų teisių – vieni norėję „prasčiokams valnastį duoti, kiti buvo priešingi“. Dar kiti reikalą vilkinę iš gobšumo ar pavydo.

T. Kosciuška įspėja, kad priešas ketina apgauti valstiečius, kursto plėšti dvarus, sukilimo aistrą nukreipti į dvarininkus. Tos gudrybės nežinodami, valstiečiai patenka į žabangas, suklaidinami. Todėl sukilimo vadas skelbia: valstiečio kiemas, duodantis kareivį, atleidžiamas nuo lažo vieną dieną per savaitę, mielaširdingi ponai gali atleisti ir daugiau. Jeigu visi vyrai iš namų išeitų, šeima laisva nuo darbų, iki vyrai po pergalės sugrįš namo.

Vilniuje veikianti Aukščiausioji taryba gegužės 12 d. pakartojo Kosciuškos įsakymą dėl prievolių sumažinimo išėjusiems į sukilimą ir priminė, kad, mokantys čyžę, turi ją sumažinti pagal lažo dienos kainą. Sukilimo vyriausybės atsišaukimas skelbė, kad gyventojai privalo žinoti, jog darbas ir ryžtas, kuriais savo auką dėl žemės atiduoda valstiečiai, atneš „valnastį ir jau nebus tokiame suspaudime, kokį lig šiai dienai nuog tironų kentėjo“.

Įsakoma tuos palengvinimus skubiai paskelbti visiems valstiečiams. Parapijų klebonai raginami pasakyti ta proga pamokslus ir priimti iš valstiečių priesaiką.

Kunigas Mykolas Karpavičius, didžiai išsimokslinęs vyras, įkvėptas pamokslininkas, bekompromisis sukilimo šalininkas, 1794 m. balandžio 20 d. Vilniuje, šv. Jonų bažnyčioje, pasakė jaudinanti pamokslą kautynėse žuvusiems sukilėliams pagerbti. Jis ypač išaukštino valstiečius, vadindamas juos „sodžionimis artojais“, kurie narsiai kovėsi prie Palionių kaimo, netoli Valkininkų. Jie nepabėgo iš mūšio lauko, sakė pamokslininkas, kaip pasielgė dalis samdytų kareivių.

Priešo kareivis, pasak M. Karpavičiaus, – tironų apginkluotas latras, parsidavėlis, aklai tarnaujantis už grašius ir bijantis mirti. Kareivis pilietis eina kovoti už savo namus, už šeimą, už savo vaikus, už savo teises ir laisvę, už tėvynę. Tokių karių gali duoti tik laisva žemė. Gėdą užsitrauks abejingieji, kurie nuo priešo žus lovoje, ne mūšio lauke. Apie žuvusių šlovę sužinosianti visa Europa.

Pamokslas baigiamas jaudinančiu kvietimu: „[...] eikite pirmyn narsiai, nes nėra kur bėgti ir nėra kur sIėptis.“

Lietuvos sukilėlių vyriausybė įsakė tuojau pat pamokslą atspausdinti lietuviškai ir paskelbti visuose sukilėlių kariuomenės daliniuose, miestų magistratuose ir parapijų bažnyčiose. Prieš spausdinant, pamokslas turėjo būti aprobuotas bažnytinės vyresnybės. Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis, kaip Targovicos konfederacijos dalyvis, buvo suimtas ir Varšuvoje pakartas. Tad M. Karpavičiaus pamokslą aprobavo vyskupo pagalbininkas Dovydas Pilchovskis (1735–1803), Vilniaus universiteto profesorius, sukilimo šalininkas. Jis ne tik užrašė, kad pamokslas tikėjimui neprieštarauja, bet dar ir paragino kunigus ir klebonus perskaityti jį bažnyčiose iš sakyklų. Pamokslas buvo išleistas atskira knygele „Kozonius k. Mykola Karpawicias“, V., 1794.

Kun. M. Karpavičius drauge su kitais įžymiais to meto žmonėmis pasirašė ir kovo 30 d. sukilėlių atsišaukimą. Jame, be kita ko, pasakyta: „Dėl Dievo reikia ginti tėvynę, kurios valdžia Gegužės 3 dienos konstitucija davė laisvę.“ Reikia dėtis su bajorais, narsiais šlėktomis. Laisvę „neprieteliai norėjo mums išplėšti, parėdko gero žemėj mūsų neprileido, ponus gerus ir nekaltus į nelaisvę ima“. Pabaigoje kreipiamasi į dvarų ekonomus, urėdus, vaitus ir suolininkus, kad jie, tik gavę atsišaukimą, tuojau perskaitytų jj valstiečiams. Pabaigoje priduriama, kad nebėra atskiros bajoriškos partijos, įspėjama pakarti tuos bajorus, kurie „nenorės su tikrais ir gerais gaspadoriais vienybės turėti.“

Vyriausiasis vadas Tadas Kosciuška vilkėjo valstiečio miline. Dėl jo valstiečiams skelbtų raštų ir Iaimėto mūšio, kuriame ypač pasižymėjo dalgininkai, ne be pagrindo vadinamas „valstiečių generoIu“. Sukilėliai siekė atstatyti sužlugdytą valstybę, padedant ir Lietuvos valstiečiams, kurie buvo pripažįstami politinės kovos bendrininkais.

Neįmanoma pasakyti, koks Lietuvos valstiečių procentas dalyvavo sukilime. Patys atėję arba žemvaIdžių atsiųsti valstiečiai papildydavo reguliariąją sukilėlių kariuomenę. Greta kariuomenės veikė ir partizaniniai valstiečių būriai. Apie valstiečius kareivius sukilimo dalyvių atsiminimuose rašoma: „Visi jie kalbėjosi lietuviškai ir žemaitiškai, avėjo vyžomis bei naginėmis, buvo apsirengę senomis, dažniausiai apdriskusiomis rudinėmis, bet buvo drąsūs ir miklūs, sugebėdavo kautis kad ir menkiausiu ginklu.“

* * *

Apie Tadą Kosciušką (1746–1817) trumpai: gimė istorinėje Lietuvoje, prie Slanimo. Mokėsi Varšuvos karininkų mokykloje, Versalio karo akademijoje studijavo karo inžineriją, mokėsi Vokietijoje, Italijoje, įgijo artilerijos kapitono laipsnį. 1776 m. išvyko į Ameriką, dalyvavo ir pasižymėjo Nepriklausomybės kare. 1783 m. įvertintas vieša JAV padėka, suteikta pilietybė, generolo laipsnis, žemės, paskirta nemaža pensija. 1784 m. grįžo į LDK. 1794 m. tapo sukilimo vadu. Pateko į rusų nelaisvę. Keletą metų kalintas Petropavlovsko tvirtovėje. Po to gyveno JAV, Prancūzijoje. Mirė 1817 m. Šveicarijoje, Zoloturno mieste. Jo palaikai vėliau perkelti į Lenkiją ir palaidoti Krokuvoje, Vavelio katedroje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

matrioška landsgrybaitė>>$+$       2017-10-17 21:19

jūs turite omenyje skiepus? paskambinkite mano čiulbinaitei, padės pasiskiepyti.

$+$       2017-10-17 21:07

“O ką manote Jūs?”

O mes manome, kad nemaža dalį lietuvių apsėdo paminklomanijos bacila. Reikia vakcinos!

Šarūnas       2017-10-17 13:02

Jeigu statome paminklą Tadeusz‘ui Kosciuszko‘ui, tai gal taip pat pastatykime paminklą ir Juzefui Pilsudskiui. Juk abu kovotojai už Žečpospolitos atkūrimą... O jeigu be ironijos, tai, paprastai, paminklai statomi tik garbingiems valstybės, vadinamos LIETUVA, praeities politiniams ir kultūros veikėjams, todėl manau, kad Lietuvoje T.Kosciuškai paminklo statyti nereikia, o P.Cvirkos paminklą - išvežti į Grūto parką.

Al.       2017-10-17 1:21

Laikė save lietuviu, t.y. kilusiu iš LDK. Tautybė - sulenkėjęs rusinas, dabar sakytume - baltarusis. Gynė Gegužės 3-iosios Lenkiją, kur Lietuva paskelbta tik viena iš Lenkijos sričių. Tekste minimas Vilniaus vyskupas Masalskis - vienas iš 8 Lietuvos vadovų, lenkų sąmokslininkų nužudytų už tai, kad priešinosi LDK suverenineto galutiniam sunaikinimui.

Nesąmonė       2017-10-16 20:26

P.Cvirka mūsų rašytojas, o generolas Kosciuška prie ko?

J....       2017-10-16 18:01

Peržiūrėjau “komentarus” - vargo vakarienė...
Kaip ir nuspējau, straipsnio esmės niekas net iš tolo nesuvokia, tekstą “komentuoja” siuvokiant paraidžiui.
“Čto vižu, to i poju”
Primityvumas ir burliokizmas giliai įsispaudęs buratinų medinių smegenėlių žievėje…

JOOO       2017-10-16 17:40

Jo palaikai vėliau perkelti į Lenkiją ir palaidoti Krokuvoje, Vavelio katedroje.  Tudą jemų y doroga.

Visų pirmą       2017-10-16 17:37

Vidmantą Valiušaitį į Grūto parką, Petrą Cvirką galima būtų į Lukiškių aikštę, vietoj tų pripeckiotų nesąmonių. Kadangi Petrui Cvirkai paminklas pastatytas tinkamoj vietoj galima nekelti į Lukiškių aikštę.
    Antra. Tadas Kostiuška ne Tadas KOstiuška, o Tadeusz Kostiuszko. Todėl manau Lietuvai vieno paminklo su Pilsudskio širdimi yra per daug. Gal dar Valiušaitis sugalvos pastatyti paminklą kolaborantui “Dėdulei” landsbergui?

Kodėl turėtume?       2017-10-16 14:49

Ar reikia lyginti du nepalyginamus dalykus – P. Cvirką ir Kosciušką. P. Cvirka sukūrė gražios literatūros Lietuvos žmonėms, o Kosciuška tik krūvą lavonų.

Rūta       2017-10-16 12:55

Akivaizdu, kad koloborantas O.Cvirka nevertas nei paminklo, nei lietuvių tautos pagarbos. Lietuva nestinga tikrų didžiavyrių, vertų paminklų ar kitokio įamžinimo. Bet ką matom per 27 nepriklausomybės metus? Jei ne entuziastai medikai, neturėtume paminklo V.Kudirkai. Velniava vyksta su J.Basdanavičiaus ir Laisvės kovų paminklu Lukiškių a. Tūkstantmečio paminėjimo simbolis-vamzdis. Kai kokia paminkline lenta pagerbiamas K.Škirpa ar J. Noreika, tuoj koks nors Vinokuras viešai paskleidžia niekuo nepagrįstą demagogiją ir bando šmeižti mūsų iškilias asmenybes, o Savukynas suteikia tam eterį ir nuolankiai linksi. Verti pagarbos tiek J. Lukša-Daumantas, tiek A. Ramanauskas-Vanagas, tiek K.Škirpa. Yra ir daugiau kovotojų už Lietuvos laisvę. Manau, jie nesulauks deramo įvertinimo prie tokios valdžios. Komentatorius “Viskam savo laikas” labai teisingai nurodo, kad pradžioje reikia apsišluoti…

Kada Lietuvoje prasidės       2017-10-16 12:52

Dvasinis atgimimas.Sprogimas,-kada žmonės jau taip nebegalės.Dvasinis renesansas,-kada žmonėes išalks ne tik duonos?O paprastumo,artimo meilės,saiko…

tiek       2017-10-16 12:50

Petras Cvirka/rašytojas yra aukščiausios prabos ,priklauso auksinei lietuvių kalbos ,kaip dabartinės valstybinės,turtinimo meninėmis priemonėmis “kohortai”. Jo ,kaip politinio veikėjo, nieks neaukštino anei anksčiau,tuo labiau anei dabar - tiesiog žmogaus gabumus lietuvių visuomenė išskyrė kaip talentingo rašytojo ,o ne .... Gi pagal Tamstą lietuvių kalbos didžiausias lietuvių kalbos išaukštinimo autoritetas turėtų būti pirmasis auksinių tualetų prezidentūroje “savininkas” ,ar koks vietinis vos pragromuluojantis litvakas,dabar reikalaujantis tuojau pat “patobulint” lietuvių kalbos abėcėlę (likimo ironija ,bet panašu,kad sutvertą taip pat litvako Jablonskio - tačiau, nesigilinant į nereikšmingas aplinkybes, patapusios tikru lietuviškos raštijos atgimimo simboliu).

Ten vieta Lukšai- Daumantui...       2017-10-16 10:55

Cvirka -buvo ryškus koloborantas, kaip ir daugelis esančių valdžioje dabar…
Kostiuška- ne Lietuvos , o Žečpospolitos (Lenkijos ) valstybės restauratorius…
Mes turime Lietuvos iškilų  didžiavyrį- sielos milžiną Juozą Lukšą, kuris yra Tėvynės meilės, drąsos ir didvyriškumo pavyzdys..

Hau       2017-10-16 7:49

P. Cvirka nevertas paminklo. Ir Lietuvos pardavikas, ir rašytojas prastas. V.Valiušaičio pasiūlymui protarčiau. Tačiau,žinant mūsų valdininkų gebėjimą statyti paminklus..
.
Šiandien geriausias paminklas būtų komentatpriaus ‘vismam savo laikas’ punktų įvykdymad

Viskam savo laikas       2017-10-16 0:44

Pirma - kagebistus į dienos šviesą.
Antra - perduoti ekscelencijų, tamarų, irinų ir t.t. disertacijas ir partškolų diplomus į Grūto archyvą.
Trečia - perskaičiuoti okupacijos laikų nusipelniusiems (prokurorams, teisėjams, okupacinės administracijos veikėjams ir t.t.) pensijas į minimalias ir išskaičiuoti nuo 1990 išmokėtą perteklių.
Ketvirta - kaltuosius dėl laukinės privatizacijos, tautos ūkio žlugdymo, valstybingumo ir lietuvių kultūros naikinimo teisti viešuose teismuose.
Penkta - pavesti registruotis užsienio agentais užsienio dotacijomis išlaikomas “nevyriausybines” institucijas ir išvalyti jų infiltruotas ministerijas, valstybines kultūros ir mokslo įstaigas.
Pradžiai.
Apsišlavus bus galima pagalvoti kas ir kokio paminklo Lietuvoje vertas. O kol kas užtenka nesąmonių su Basanavičiaus, Lukiškių a. paminklais ir kolaborantų stovylomis.

Juozapas       2017-10-16 0:26

Konceptualus mąstymas. Tikrai vienas geriausių šio Autoriaus straipsnių. Sveikinu ir džiaugiuosi, jog tokių žmonių Lietuva dar turi. Kiek žmonių supras kas šiuo straipsniu pasakyta?

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.