Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vidmantas Valiušaitis ir Vytautas Landsbergis apie „istorijos politiką“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. balandžio 9 d. 15:40

6     

    

Vidmantas Valiušaitis ir Vytautas Landsbergis apie „istorijos politiką“

Jūsų dėmesiui siūlome publicisto, politikos apžvalgininko ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio įžangines pastabas, paskelbtas Veidaknygėje, kuriomis jis palydi Vytauto Landsbergio atsaką lenkų politologui Przemyslawui Žurawskiui vel Grajewskiui.

Atkreipęs dėmesį į paradoksaliai besiklostančią situaciją Lietuvoje, kai ir politikų, ir žurnalistų istorijos neišmanymas tampa puikia terpe ir priemone skleisti ir plėtoti įvairias „mūsiškių“ versijas, kurios ne tik kad iškraipo Lietuvos ir jos kaimynių istoriją, bet ir toliau sėja nesantaiką kiršindamos tautas, V. Valiušaitis savo tekstuose – išsamiose publikacijose ar tiesiog Veidaknygės pastabose – nuosekliai grąžina neabejingą skaitytoją prie šaltinių, ištvermingai persijoja „mūsiškių“ versijoms kurpti atrinktas prielaidas jas papildydamas tuo, kas esminga ir būtent dėl to nutylima (ta proga primename ir ankstesnes V. Valiušaičio publikacijas šia tema: atsaką lenkų politologui Przemyslawui Žurawskiui vel Grajewskiui (ČIA) ir su istoriniais faktais supažindinančią repliką vokiečių istorikui Christophui Dieckmannui (ČIA).

Vidmantas Valiušaitis. Kol tylime ar net „kelneriaujame“, už mus „istorijos politiką“ daro „mūsiškių“ autoriai ir jų draugai

Vis dėlto atsirado politikas, kuris deramai atsakė lenkui Przemyslawui Žurawskiui vel Grajewskiui, paskelbusiam laišką lietuviams, su reikalavimų sąrašu, ir vokiečiui Christophui Dieckmannui, parašiusiam beveik „bibliją“ – 1600 puslapių knygą – apie reiškinį, „kurį [jis] vadina istorijos politika“.

Vokietis, lenkas, kiti supranta, kas yra „istorijos politika“. Lietuviai nesupranta. Jeigu suprastų, būtų reagavę kas nors iš veikiančių, pareigas einančių politikų, istoriją tyrinėjančių įstaigų vadovaujančių asmenų. Juk šiais konkrečiais atvejais nereikia būti profesionaliu istoriku, kad atpažintum jų „paviršutiniškus žurnalistinius pašnekėjimus“.

Bet ne – „mūsiškiai“ tyli. Už juos „istorijos politiką“ daro „mūsiškių“ autoriai ir jų draugai. Galbūt todėl tokia mūsų ne tik „istorijos politika“, bet ir „politika“ apskritai – nieko nedrįsti, nieko nedaryti, visko bijoti, jokių reformų nesiimti, nes kam nors nepatiks, įsižeis, užsirūstins. Tad verčiau visiems šypsotis, visiems pritarti, visiems galva linkčioti, liokajiškai aptarnauti visus, kurie čia tik kreipiasi su savo reikalavimais. O patiems – skęsti pelkėje neišbrendamai!

Koks atgrasus bruožas! Andai V. Kudirka „Varpe“ rašė: iš ko pažinsi lietuvį? Iš „kinkų drebinimo“. Kas pasikeitė per 130 metų?

Ačiū Dievui, dar ne visi „kelneriauja“. Pagarba Vytautui Landsbergiui. Bet kur jo mokiniai?

 

* * *

Vytautas Landsbergis. Du broliukai urėdai

„Lietuvos žinios“

Nesuklyskite, čia ne dėl urėdijų. Čia apie rėdas, nebūtinai svodbines, kurių mums ir mūsų istorijai parūpina artimasis užsienis. .

Štai istorinė kaimynė Vokietija. Dabar draugė, sąjungininkė. Tikime, kad gins. Kad gal net padovanos mums valstybės gimimo metriką su dvidešimčia parašų. O kitkart, jau prieš šešerius metus ten pasirodo milžiniška, kažkodėl nepastebėta 1600 puslapių knyga apie didį XX amžiaus Lietuvos nuostolį ir skaudulį – mūsiškių žydų žūtį vokiečių okupacijos metais.

Tai įvyko, kai Lietuvos valstybės nebebuvo. Apie savo knygą nūnai atvykęs pasakoja vokiečių istorikas Christophas Dieckmannas (Delfi.lt, 2017–03–27). Jo tema – lyg ne visos Lietuvos, o tik žydų istorija, ir iš tos – tik holokaustas. Vis dėlto žvelgiama ir istorijos kryptimi. Savitai. Lietuva, praradusi kitados didingą valstybę (tai būtų LDK), „dėl to praradimo kaltina lenkus, rusus, žydus“.

Domiuosi savo šalies istorija, tačiau niekur neaptikau, kad dėl Abiejų Tautų Respublikos sunykimo Lietuva, jos istorikai ar politikai kaltintų žydus. Gal profesionalas išmano ir įžvelgia giliau. O gal čia tik vienas jo paviršutiniškų žurnalistinių pašnekėjimų. Kam to nepasitaiko.

Ch. Dieckmannas, sprendžiant iš nurodyto interviu, siekia pažvelgti ir nešabloniškai, neįprastai, kai kur objektyviai. Ir į faktus, ir į reiškinį, kurį vadina istorijos politika.

Iki nacių atėjimo, daro jis išvadą, „pogromų nebuvo. Vokiečiai vargais negalais surado lietuvių, sutikusių organizuoti pirmuosius pogromus Kaune“.

„Mes kalti, be vokiečių nebūtų buvę holokausto.“

„Herojizacija, kaip ir savęs skelbimas auka, yra dvi to paties medalio pusės. Sovietinė istorijos politika taip pat rėmėsi aukos arba herojaus mitais.“

„Svarbiausia… kritiškai žiūrėti į savo praeitį.“

„Beveik visi žmonės, kurie paskelbti kolaborantais, buvo patriotai – etniniai nacionalistai. Nevartoju termino kolaboruoti. Kolaborantas, kaip mes suprantame dabar, po II pasaulinio karo, yra išdavikas – tas, kuris išduoda savo šalį ir dirba išvien su okupantu.“

Pagal šias tezes galėtų būti surengta vertingų seminarų. Ačiū kolegai Ch. Dieckmannui. O kaip svarbu kritiškai žvelgti į savo praeitį (sutinkame su p. Dieckmannu), taip svarbu kritiškai žvelgti ir į savo tekstą. Kai ką jau paminėjau. Iš to paties interviu antai atrodytų, kad vokiečiai žydų nežudė, tik inicijavo. Dvi Lietuvos istorikų stovyklos neva ginčijasi, ar „mes nužudėm savo piliečius“, ar „mes nužudėm juos“. Abi tad pradeda nuo „mes“, taip susitapatindamos pačios arba sutapatindamos tautą su žudikais. Skiriasi tik aukų nusakymas. Lietuvos katalikų bažnyčia „nieko nedarė“ (Ch. Dieckmannas). Vyskupų konferencija tesvarstė, ką daryti su pakrikštytų žydų turtu. „Tik šis klausimas.“ Visuomenė taip pat nereagavo. „Visuomenė tylėjo.“ O vieninteliai minimi lietuviški etniniai nacionalistai? – „Jei žydų nebebus, tai bus gerai Lietuvos valstybei. Mes galėsime sukurti stiprią etninę valstybę – be žydų, rusų, lenkų. Tokia buvo idėja.“

Ir be vokiečių?! Nebent pusgalvių idėja, juk Verwaltungai jau vežė Lietuvon vokiečių kolonistus…

Et, nenorėjau tokių atsainių prastos publicistikos teiginių nė komentuoti. Urėdo (uriadniko) arba amtmono stilius iškalbingas savaime. „Lietuviai pasirinko fašizmą.“ „Visa Lietuvos visuomenė iš to pasipelnė.“

Gal pakaks. Pernelyg kvepia ru., lenda instrukcija.

 

* * *

Kitokią rėdą gavome iš Lenkijos. Rašo Przemyslawas Žurawskis arba Grajewskis, pristatomas kaip aukščiausių instancijų patarėjas („Gazeta Polska“, 2017–02–15, tad ir savitas proginis pasveikinimas; o atpasakojo „Lietuvos rytas“ 2017–03–31, tik po pusantro mėnesio).

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Lietuva....       2017-04-11 4:04

Po nepriklausomybes Lietuvos KGB ant sluotos po velniu nujojo:)

Ale        2017-04-10 9:37

Jau šmaikštumas propiesoriaus, neišpasakytinas. Tiesiog žodžio virtuozas. Kada bus reforma jo vartuose. Nesuklyskite, čia ne apie vartus, o apie tvartus.

Kas pasakyta V.Valiušaičio,       2017-04-9 23:15

ir apie jį, pritariu. O dėl Landsbergio analizės lieka dviprasmybė - tai žmogus, kuris iki šiol turi išsaugojęs daug įtakos, ir tas jo selektyvummas, kada kokiais atvejais palaikyti principus, o kada juos apeiti, jau seniai nuvylė, dėl to net tada, kai kalba tikrus dalykus, apima tik kartėlis

Atsibudome ir keikimės?        2017-04-9 22:15

Tokio kalibro politikui, kokiu pats save laiko, tai darželinuko pasapaliojimai. Buvo duotas laikas ir vieta - reikėjo tada pasisakyti ir padaryti.

nu.       2017-04-9 21:43

kas atsakė?kam atsakė?patys sau atsakė?nebėra čia politikų, nebėra politikos. yra biomasė.

Pikc       2017-04-9 18:51

Kad atsakė, tai gerai - ir iš esmės teisingai, bet, mano galva, kiek skystokai. Norėtųsi konkretumo, griežtumo - o čia… Tai prieš savus galima šakotis, “nacionalistinėmis atraugomis” vadinti, o prieš svetimus (ypač prieš “strateginius partnerius”) - kažkaip nelabai… Pakelkite rankas, kas manote, jog Landsbergio atsakymo tonas būtų toks pats, jei autoriai būtų ne kiauras fokietis ir chamiškas lenkų šovinistas, o kokie rusai. smile


Rekomenduojame

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas. Liūdna, nes juk ES pradžia buvo visai kitokia

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

Algimantas Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

Nida Vasiliauskaitė. Žmonija progresuoja. Iš kur žinome?

Algimantas Rusteika. Lempučių filosofija

Neringa Venckienė informuoja

Algirdas Endriukaitis. Kas laukia nacijos, jei jos politikams nerūpi valstybės egzistencinis likimas?

Nuo bačkos. Majauskas: Su Ingrida už Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra moteris

Tomas Čyvas. Įdomu, kada radikaliai kairioji minia uždraus Bulgakovą?

Algimantas Rusteika. Ar turi teisę atbuvę tremtį žinoti savo skundikus?

Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Rasa Čepaitienė. Verygos paradoksas

Raimondas Navickas. Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi!

Liudvikas Jakimavičius. Covido simptomas: „Aplink nosį vaikšto šeškas – nieko neužuodžiu“

Vytautas Sinica. Siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF’ą

Alvydas Jokubaitis. Noras panaikinti visus prietarus yra pats didžiausias prietaras

Arvydas Anušauskas Fainai Kukliansky: „Tai jau su J.Lukša-Daumantu viskas gerai?“

Audrius Bačiulis. Lukašenka žodžių tuščiai nešvaisto…

Skaitiniai. Vidmantas Valiušaitis rekomenduoja: „Svarbus aukščiausio JAV diplomato pareiškimas ir svari politinė parama Baltijos valstybėms“

Algimantas Rusteika. Pakelkim, pakelkime taurę kvailybės, kad Lietuvai būtų geriau!

Nuo bačkos. F. Kukliansky: kultūringas, inteligentiškas, nieko neįžeidžiantis, bendradarbiavimą skatinantis laiškas iššaukė minios protestą

Nikolajus Nielsenas. Rinkimai Baltarusijoje: Lukašenka prieš COVID-19

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra vyriausieji „Facebook“ cenzoriai?

Karolis Kaklys: Kaip Vijūnėlės dvaro statybos atskleidė visai Lietuvai opias problemas?

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.