Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos

Vidmantas Valiušaitis: Ar 101 Seimo atstovas – jau sprendimas?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. sausio 22 d. 3:38

14     

    

Vidmantas Valiušaitis: Ar 101 Seimo atstovas – jau sprendimas?

Praėjusį ketvirtadienį pirmojo palankaus balsavimo Seime sulaukė Konstitucijos pataisos dėl Seimo rinkimų datos ir parlamentarų skaičiaus sumažinimo. Jas pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Seimo narys Ramūnas Karbauskis.

Tiesa, šias Konstitucijos pataisas po pateikimo parėmė tik 67 Seimo nariai. 22 buvo prieš ir 34 parlamentarai susilaikė. Kad jos įsigaliotų reikalinga konstitucinė dauguma, t.y. 94 balsai. Balsavimas parodė, kad iki to dar daug trūksta.

Diskusijos Seimo salėje ir socialiniuose tinkluose atskleidė, kad prieštaravimai dideli ir rasti konsensusą lengva nebus. Nesunku pastebėti, kad Konstitucijos pataisos iniciatyva politiškai nėra stipriau argumentuota.

Neigti – neracionalu

Visų pirma, sumanymas tuo pačiu balsavimu teikti du visiškai skirtingos problematikos klausimus, mano nuomone, nėra labai gera idėja. Seimo rinkimų datos perkėlimas į pavasarį yra aiškesnis, suprantamesnis, lengviau pagrindžiamas. Tuo metu Seimo narių skaičiaus sumažinimas – jau visiškai kitos plotmės klausimas, reikalingas žymiai išsamesnės analizės ir kur kas rimtesnio pagrindimo.

To stingant, rizikuojama „paskandinti“ ir rinkimų datos perkėlimo klausimą. O jis – Seimo praktinio darbo reikmė, ne kažin kokia nemotyvuota užgaida.

Geriausias to įrodymas – 2008–2012 m. Seimo konservatorių „naktinė reforma“, palikusi prastą politinio darbo pavyzdį. Reikšminga dalimi ji buvo nulemta kaip tik to politinio ceitnoto, kuris kyla dėl per vėlai rengiamų parlamento rinkimų. Rinkimų paankstinimo mintis nėra nauja, apie tai kalbama nebe pirma kadencija. Jei neklystu, tą klausimą yra kėlę ir tie patys konservatoriai, kurie dabar šią idėją kritikuoja.

Žvelgiant nešališkai, akivaizdu, kad naujai išrinktas Seimas pirmaisiais metais visuomet lieka savotišku prieš tai veikusių politinių jėgų įkaitu. Jis neišvengiamai priverčiamas veikti pagal nueinančios Vyriausybės suformuotą biudžetą. Kadangi jį taisyti tegalima kosmetiškai. Svaresniam aptarimui ir rimtesnėms pataisoms paprasčiausiai nebelieka laiko.

Vadinasi, pirmaisiais naujojo Seimo darbo metais, kada rinkėjų lūkesčiai didžiausi ir politinėms jėgos svarbu parodyti „naują veidą“, tai padaryti beveik neįmanoma. Senosios Vyriausybės parengti finansiniai instrumentai paprastai būna nesuderinami su naujos Vyriausybės programinėmis nuostatomis.

Todėl neigti Seimo rinkimų datos atkėlimo į pavasarį racionalumą protingais argumentais, mano nuomone, negalima.

Veikia nepatenkinamai

O štai Seimo narių skaičiaus klausimas – jau žymiai sudėtingesnis reikalas. Tai, kad „Latvijos Seimas puikiai tvarkosi turėdamas 101“ atstovą – aiškiai per silpnas argumentas tokio masto konstitucinei pertvarkai.

Juo labiau tai nepagrindžia skaičiaus, kuris galbūt optimalus Latvijai. Tačiau vien iš analogijos neišplaukia, kad būtų adekvatus ir Lietuvai.

Tuomet opozicijos atstovas Arūnas Gelūnas savo veidaknygės paskyroje visiškai pagrįstai rašo: „Svarstome klausimą: ar mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101? Motyvas? „Jūs išeikit į gatvę ir paklauskit žmonių!“ Populistinis paradas tęsiasi.“

„Žmonės gatvėje“, žinoma, sakys, kad mažinti Seimo narių skaičių reikia. Ir tai nereiškia, kad jie nėra teisūs taip galvodami. Žmonės pagrįstai nepatenkinti, matydami, kaip funkcionuoja mūsų politinė sistema. Bet kaip ją pagerinti – patarimų „iš gatvės“ nesulauksi. Tam reikia ekspertinės analizės.

Vadybos profesionalai žino: „nėra neturtingų valstybių, yra tik blogai valdomos šalys“. Lietuvos ir Estijos socialinių parametrų palyginimas yra geriausias to pavyzdys. 1990-aisiais turėjome geresnes už Estijos „startines sąlygas“. Trečdaliu didesnė teritorija, kone trigubai didesnis žmogiškasis kapitalas, gerokai palankesnė nacionalinė sudėtis, didesnis pramonės ir žemės ūkio potencialas, pagaliau dėkingesnė klimatinė juosta.

Praėjus vos ketvirčiui amžiaus, nuo šiaurinių kaimynų atsiliekame beveik visais parametrais. Esame žymiai labiau prasiskolinę, labiau korumpuoti, turime gerokai mažiau vienam žmogui tenkančių investicijų, atlyginimai ir pensijos trečdaliu mažesni, emigracijos mastai – net nepalyginami. Kaip ir pasitikėjimas savo šalimi bei jos institucijomis.

LVŽS sėkmė Seimo rinkimuose didele dalimi buvo nulemta daugiau ar mažiau pagrįstos politinės sistemos kritikos. Politinės scenos senbuviai tuo piktinosi, vadino „populizmu“. Bet nustebo, kai pamatė rinkimų rezultatus. Kadangi jie nenorėjo pripažinti, kad sistema funkcionuoja nepatenkinamai. Kad yra uždara, neįtraukianti, neatsinaujinanti, stagnuojanti, neįstengianti visuomenei atsiverti.

O „valstiečiai“ būtent apie tai ir kalbėjo. Žadėjo atsiverti visuomenei, pritraukti naujų žmonių. Ne vien iš partijos. Žmonės jais patikėjo. Dabar turi progą savo žodžius patvirtinti darbais.

Pirmąjį žingsnį žengė. Suformavo nepartinę savo srities profesionalų Vyriausybę. Jos sudėtis nustebino ir opoziciją. Šita prasme žodį išlaikė. Tačiau tai – tik pradžia. Toliau lems konkretūs darbai, ne žodžiai.

Ar valdžios šakos – lygiavertės?

Vienas iš esminių LVŽS deklaruotų siekinių – sugrąžinti Seimui Konstitucijoje numatytą deramą vietą valdžių sąrangoje. Keliolika pastarųjų metų Seimas dirbo be aiškaus kryptingumo, leido nebaigtus, neretai prieštaringus įstatymus. Vos įsigaliojusius – taisė, keitė, perdirbinėjo.

Tai kėlė piliečių, įskaitant verslo sluoksnius, nepasitenkinimą teisėkūros procesu, menkino Seimo autoritetą. Skatino nepasitikėjimo valdžia atmosferą, teisinį nihilizmą. Matyt, tai irgi buvo viena iš priežasčių, lėtinusių mūsų šalies ekonominę ir socialinę raidą.

Seimo autoritetas smuko ne be pagrindo. Užtat kai kurios kitos valdžios šakos, įskaitant Konstitucinį teismą (KT), susidariusio autoriteto vakuumo sąskaita savąjį „pasididino“.

Silpnas Seimas tapo savotišku „atsilikusiu studentu“, pašiepiamu ne tik visuomenės, bet ir smulkmeniškai egzaminuojamu Konstitucinio teismo bei periodiškai pavaromu kartoti „neparuoštas temas“.

O Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. skelbia: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismai. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ Atkreipkime dėmesį: Lietuvos, kaip parlamentinės ir demokratinės Respublikos, Konstitucija, visas valdžios šakas traktuoja lygiavertiškai, bet pirmiausia mini Seimą, kaip tiesioginę Tautos atstovybę. Kadangi 2-asis Konstitucijos straipsnis nurodo: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“

Tačiau pasižiūrėkime vien tik į mūsų valstybės aukščiausių pareigūnų, atstovaujančių suverenioms valdžios šakoms, atlyginimus. Ar jie atspindi Konstitucijoje įkūnytą Tautos valią, kurią ji pareiškė 1992 m. spalio 25 d., referendumu priėmusi šią Konstituciją?

Štai: Seimo pirmininko mėnesinė alga – 3366,9 Eur, ministro pirmininko – 4074 Eur, Konstitucinio teismo pirmininko – 4215,15 Eur, Lietuvos prezidento – 7178 Eur. Čia – neatskaičius mokesčių. Kodėl tokie skirtumai, jei valdžios šakos suverenios ir lygiavertės?

Jau vien psichologiškai vienos valdžios šakos atstovas nesijaus lygiavertis kitos valdžios šakos atstovui, žinodamas, kad jo kolegos darbas apmokamas dvigubai (!) daugiau. Vadinasi, ir vertinamas atitinkamai labiau? Bet kas tai nustatė? Kada? Ir ar tai neprieštarauja Konstitucijai?

Estijoje, pavyzdžiui, visų valdžios šakų aukščiausių pareigūnų – Seimo pirmininko, Prezidento, Ministro pirmininko ir Aukščiausiojo teismo pirmininko – atlyginimai vienodi ir jie yra apie 5 tūkst. Eur.

Sudėtinga kalbėti apie valdžios šakų lygybę Lietuvoje, kai nerinkto ir faktiškai niekam neatskaitingo eilinio Konstitucinio teismo teisėjo alga (3830 Eur) yra didesnė už Seimo pirmininko.

Todėl „valstiečių“ iniciatyva sugrąžinti Seimo autoritetą ir deramą vietą valdžių sistemoje yra sveikintina. Visuomenė to laukia.

Tačiau ar mechaninis Seimo narių skaičiaus sumažinimas iki 101 tam pasitarnautų – aš vis dėlto abejočiau. Ir štai kodėl.

Vertėtų pagalvoti: gal 112?

Nepakanka konstatuoti, kad visuomenė įstatymų leidybos institucijos veikla nėra patenkinta. Būtina gerai išnagrinėti Seimo veiklą, aiškiai nustatyti įstaigos nepakankamo efektyvumo priežastis ir tik tada imtis racionalių veiksmų padėčiai taisyti.

Kokia yra atstovavimo praktika įvairių pasaulio šalių parlamentuose?

Atstovų skaičius nustatomas atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių ir tos šalies ekonominį pajėgumą. Valdžios sąranga, viena vertus, siekiama deramo reprezentatyvumo, atstovavimo kaip galima platesniems šalies gyventojų sluoksniams. Kita vertus, paisoma, kad ji netaptų per sunkia našta ūkio gyvybingumui. Vadinasi, parlamento atstovų skaičius turi būti optimalus, atsižvelgiant į konkrečios šalies populiacijos lygį ir ūkio potencialą.

Kokia buvo Lietuvos praktika XX amžiuje?

Renkant 1920 m. Steigiamąjį Seimą, įstatymas numatė, kad vienas Lietuvos steigiamojo susirinkimo atstovas būtų išrinktas nuo 15 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tokiu būdu į pirmąjį XX a. Lietuvos parlamentą buvo išrinkta 112 atstovų. Steigiamasis Seimas atliko itin svarbius nepriklausomos Lietuvos kūrimo darbus ir paklojo valstybingumo pamatus: priėmė 1922 m. Konstituciją, Žemės reformos, Lito, Seimo rinkimų ir daugelį kitų įstatymų, reikšmingai paveikusių šalies likimą.

Pagal 1922 m. liepos 27 d. Steigiamojo Seimo priimtą naują Seimo rinkimų įstatymą atstovavimo kvota buvo pakeista, atsižvelgiant į valstybės ekonomines išgales. Išlaikyti 112 atstovų parlamentą karo nualintam ir įvairius nepriteklius išgyvenančiam kraštui tąsyk atrodė per didelė prabanga ir atstovavimo kvota buvo padidinta: vienas atstovas buvo renkamas nebe nuo 15, bet nuo 25 tūkstančių gyventojų.

Tuo būdu pirmajame ir antrajame Seimuose, išrinktuose 1922 ir 1923 metais (antrasis Seimas buvo išrinktas išankstiniuose rinkimuose), buvo po 78 atstovus, trečiajame, dalyvaujant jau ir 1923 m. prijungto Klaipėdos krašto rinkėjams, – 85. Nedemokratinis Seimas, išrinktas ne šalies piliečių tiesioginiuose rinkimuose, bet autoritarinės valdžios paskirtų rinkikų, veikęs 1936-1940 m., turėjo 49 atstovus.

Okupacinės bolševikų valdžios pastatytas vadinamasis „liaudies seimas“ 1940 m. liepos 21 d. išdavęs nepriklausomą Lietuvos valstybę ir pavedęs ją stalininės Sovietų Sąjungos savivalei ir naikinimui, turėjo 79 atstovus. Tuo metu Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, išrinktas, beje, pagal sovietinius įstatymus 1990 m. vasario 24 d. (įskaitant vėlesnius pakartotinius balsavimus), turėjo 139 parlamentarus. Tik jie vadinosi jau nebe „atstovai“, kaip prieškario nepriklausomoje Lietuvoje, o „deputatai“.

Prie „deputato“ sąvokos dar grįšime. Čia tik noriu trumpai pažymėti, kad ieškant pagrindimo optimaliam Seimo narių skaičiui, pravartu turėti prieš akis parlamento atstovų skaičiaus kaitą istorinėje perspektyvoje.

Įsidėmėtinas Steigiamojo Seimo atstovų skaičius – 112. Tai pirmasis tikrai laisvas ir demokratiškas lietuvių parlamentas, paklojęs valstybės pamatus, visapusiškai reprezentatyvus. Jo reikšmę autoritarinis tautininkų režimas stengėsi sumenkinti. Nekalbant jau apie tai, kad okupacinis totalitarinis sovietų režimas jį niekino ir šmeižė.

Tačiau Steigiamasis Seimas galėtų būti tam tikras etalonas dabarčiai. Daugeliu prasmių. Įskaitant ir atstovų skaičių.

Juolab, kad Lietuva dabar labai susitraukė, ir toliau tebevykstant faktiškai nekontroliuojamai emigracijai. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje dabar gyvena apie 2,8 mln. žmonių. Jeigu vienas atstovas būtų renkamas vėl nuo 25 tūkstančių, kaip tai numatė Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio 1922 m. liepos 27 d. pasirašytas Seimo rinkimų įstatymas, vėl susidarytų tas pats 112 atstovų Seimas! Vertėtų pagalvoti ir apsvarstyti tokią mintį!

Grąžinti žmonėms atstovus

Bet parlamentarų skaičiaus sumažinimas turbūt nėra tikslas savyje. Valstybės mastu žvelgiant, net ir sutaupyta lėšų suma nebūtų labai reikšminga. Kur kas reikšmingesnis dalykas būtų Seimo darbo kokybės pagerinimas. Ar esama tokio plano?

Gal iš sutaupytų lėšų galėtų būti būtų stiprinami, tarkim, Seimo komitetų analitiniai pajėgumai? Kad būtų galima pasamdyti daugiau ir geresnių ekspertų, kad įstatymų projektai Seimo visumos posėdžius pasiektų geriau parengti? Girdėjau ne vieną ankstesnių Seimo kadencijų komitetų vadovą kalbant, kad intelektualinio potencialo atitinkamose struktūrose reikėtų daugiau. Lyginti mūsų Seimo ir JAV Kongreso atstovus aptarnaujančių aparatų, žinoma, negalima. Pritraukti tokius intelektinius pajėgumus neturime išteklių.

Tačiau pagerinti padėtį, gal net reikšmingai, manau, galėtume. Tačiau apie tokius planus kol kas girdėti neteko. Kalbama tik apie parlamentarų skaičiaus mažinimą be aiškesnės priežasties.

Ta pačia proga norėčiau atkreipti dėmesį į, mano nuomone, dar vieną svarbų aspektą – naują parlamentaro savokos turinio, kuris nėra bereikšmis, susidarymą.

Dabartinė nepriklausoma Lietuva, kaip tai paskelbta Kovo 11-osios akte, deklaruoja esanti tarpukario nepriklausomos Lietuvos, bet ne LTSR, įpėdinė. Tačiau visos tarpukario Lietuvos konstitucijos išrinktąjį į atstovaujamąjį valstybės organą asmenį nevadina kitaip, kaip tik „atstovu“.

Kadangi jis atstovauja žmonėms, kurie jį išrinko. Vykdo jų valią, ne savo užgaidas. Taip yra visame pasaulyje. Ir Jungtinių Valstijų tautos atstovybė vadinama United States House of Representatives, bet ne „House of Members“.

Lietuva nelaimingu būdu įteisino ir Konstitucijoje įtvirtino tautos atstovus ir visuomenę klaidinančią sąvoką: „Seimo narys“. Žmonės su tuo absurdišku vardu susigyveno, apsiprato, nebejunta, kad „narystė“ Seime ir atstovavimas jų interesams yra visiškai skirtingi dalykai.

Narystė galima pagal interesus žmones telkiančiose organizacijose. Kol moki nario mokestį, laikaisi nustatytų taisyklių, atitinki kvalifikacijas ar turi polinkio domėtis tam tikra sritimi, dalyvauji panašiais dalykais besidominčiųjų veikloje – esi narys. Tačiau į Seimą šitaip „įsirašyti“ negalima. Čia esama esminio skirtumo. Nepriklausomai nuo turimų kvalifikacijų ir domėjimosi srities, kad gautum atstovo įgaliojimus, turi nusipelnyti kitų žmonių pasitikėjimą. Tik tada gauni mandatą juos atstovauti.

Štai kodėl ir „Seimo nario“ sąvoka yra nesusipratimas. Atsiradęs, manyčiau, dėl sovietiniais laikais diegto fasadinio „atstovavimo“ praktikos. Komunistinės diktatūros metais niekam nebuvo paslaptis, kad vadinamosios „liaudies tarybos“ jokiai liaudžiai neatstovavo. Jos buvo parenkamos vienintelės „teisingos ir neklystančios“ partijos draugų, tad vien aklai, už smulkias privilegijas, vykdė komunistų užgaidas. Savo patikėtinius, kurie nebūdavo žmonių renkami, o tik deleguojami nuo partijos, komunistai pavadino „deputatais“.

Panašių „deputatų“ yra ir šiandieniame Seime. Jie dirba čia jau 5 ar 6 kadencijas, yra nepopuliarūs, didele dalimi atitrūkę nuo visuomenės reikmių, nebeįstengia laimėti rinkimų vienmandatėse apygardose, bet savo „narystę“ Seime užsitikrina per partijų sąrašus. Ir atstovauja nežinia kam.

„Deputatų“ ir „Seimo narių“ reikėtų atsisakyti. Lietuvos žmonių valią turėtų reprezentuoti Tautos atstovai. Kadangi Lietuvos valstybę, pagal galiojančią Konstituciją, kuria Tauta.

Bet tam reikalinga konstitucinė pataisa. Naikinanti „narystes“ elito vakarėliuose ir grąžinanti žmonėms jų atstovus.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

wqwq       2017-11-14 2:31

Sharapova routed michael kors uk  Silvia Soler-Espinosa hermes  6-2, 6-1 in new balance  the first match, michael kors outlet  while browns jerseys  Kuznetsova christian louboutin shoes  downed Carla brooklyn nets jerseys  Suarez Navarro salomon schuhe  6-3, hollister clothing  6-1. After oakley vault  an early exchange michael kors  of nike shoes  breaks, michael kors  Sharapova won four calvin klein underwear  consecutive jets jerseys  games air jordan shoes  in the first ralph lauren  set memphis grizzlies jersey  and four iphone 5s cases  more cheap ray ban  in burberry outlet  the air max 2015  second. She oakley  closed the www.tommyhilfiger.nl  match portland trail blazers jersey  on her first match point with nike roshe  a forehand that mcm backpack  Fed Cup debutante polo ralph lauren outlet online  Soler-Espinosa tommy hilfiger online  failed lunette ray ban  to buccaneers jerseys  return. “I lacoste shoes  was nike air max  a coach factory  bit ravens jerseys  nervous before the bears jerseys  beginning omega watches  of the match phoenix suns jersey  as I failed hollister online  to show nike outlet  my best nike air max thea  tennis in my purses and handbags  previous Fed polo ralph lauren outlet  Cup charlotte hornets jerseys  appearance barbour jackets  in free running  Moscow,” ecco outlet  Sharapova said. Sharapova oakley outlet  is playing for reebok  Russia for hollister clothing store  the third time. converse chucks  The coach factory outlet  three-time Grand ray bans outlet  Slam mbt shoes outlet  champion won nike air max  both of redskins jerseys  her atlanta hawks jerseys  singles ralph lauren polos  matches against Israel in roshe run  2008. polo ralph laurencve837

irrr       2017-01-20 15:02

ne tiki kad seimo narių skaičių susimažinkit, bet susimažinkit, seimūnai, ir biudžetininkus - nieko nekuriančius o tik pravalgančius mokesčių mokėtojų pinigus surinktis į biudžetą. Be to galėtumėt baigt tą tuščią biudžetininkų atlyginimų apskaitą pasireiškiančią tų pačių biudžeto pinigų skirtų biudžetininkų atlyginimų  perpaskirstymu Sodrai, VMI kaip nereikalingų darbo sąnaudų,  apmokamų  taip pat iš biudžeto. Kas gali būti kvailiau ir neekonomiškiau - paskiria biudžetininkui algą iš biudžeto, nuo tos algos duotos iš biudžeto skaičiuoja GPM ir vėl perveda atgal į biudžetą, skaičiuoja mokestį Sodrai, kurį vėl praveda atgal į biudžetą? Duoda biudžetininkams pinigus iš biudžeto ir dalį tų duotų pinigų vėl grąžina į biudžetą.

atsiminkit visi visi       2017-01-20 13:51

Kol bus Lietuvoje socialdekrtpartnerinių gaujos tol niekas nesikeis, žmonės tokiau emigruos kol visai išemigruos visi pajėgiantys dirbti.  Sociualdemokratams nusileidimo į valdžią oro pagalvę pakišo pasivadinusieji valstiečiais. Nors rinkėjų balsavusių už socialdemokratus buvo mažuma bet socialdemokratai vėl valdo - tai jie praeitą kadenvciją sunaikino litą - Lietuvos ekonomikos reguliavimo įrankį, įslaptino nepsrispažinusius KGBistus, priėmė DK su nulinėmis sutartimis ir t.t.
Socialdemokratai mirtis Lietuvos valstybei - tokia mano nuomonė.

Atsiminkit visi       2017-01-19 12:19

Kol bus Lietuvoje konservliberastinės gaujos tol niekas nesikeis. Nespėjo žalieji valstiečiai dibti savo darbą kaip konservliberastinė šutvė pradėjo pulti iš visų pusių ir su visa žiniasklaida per TV su nupirktais jakilaičiais, makarkomis, žeimytėmis, valatkomis, miliūtėmis ir dešimtimis lapatologų. Neliks konservliberastų nebus reikalo žmeižti jems neįtikusių.

stasys to 2017-01-18 19:21       2017-01-19 9:03

Protingas siūlymas , jei UK vietos savivaldos politikierius pas rinkėjus važiuoja dviračiu ir tas karjeros kilimas prasideda nuo apačios, tai pas mus viskas atvirkščiai kol kas renkami atstovauti asmenys ne asmeninio tobulėjimo pagrindais o tie kurie jau turi sukaupę tam tikra gyvenimo patirtį , panašiai kaip afrikos ‘bendruomenė’ pati pačiausia .smile Keisis visuomenės požiūris, bus pokyčiai ir vertybėse .

beveik trecdalis Lietuvos jau emigravo       2017-01-18 21:35

ar bereikia geresnio motyvo?

žvilgterkim Šveicarijon       2017-01-18 19:21

Gal vadinkime “atstovais” renkamus būsimus seimūnus iki išrinkimo, o po išrinkimo ” nariais”- rusiškai būtų “člienais”... tai labai atitiktų šių tautos išrinktujų santykį su valstybės piliečiais: iki rinkimų jie,‘atstovai būsimi, labai gražiai čiulba, žada, rūpinasi,- po rinkimų jie pasiūlo visus pažadus užmiršti ir atsižvelgti į rūsčią tikrovę, sukeltą permanentinių krizių.
O vis tik , gerbdamas autorių ir nebandydamas prilygti jam kompetencija ir žiniomis, siūlau atsižvelgti į paprastą tiesą, kad ne seimo narių  kiekybėje - kokybė. Kokybę lemia rinkimų sistema, jeigu ji tokia kaip dabar yra išliks ir toliau , valdymo kokybės , gerų valstybinių sprendimų priėmimo nebus ir nereikia jų net laukti. Rinkimų sistema turi užauginti būsimajį seimo narį nuo mažo savivaldybės tarybos nario per politinę konkurenciją ne tik tarp kitų partijų  bet ir savoje partijoje ar visuomeninėje organizacijoje.Tokie būsimi atstovai, patikrinti laiko ir konkurencijos, galėtų atstovauti tinkamai tautai. Dabar tokių Pilypų iš kanapių iššokančių yra ganėtinai daug, ir nieko neatsitiks , kad mechaniškai bus sumažintas seimo narių skaičius. Prie pavojingos išnykimo ribos artėjančiai tautai toks sumažinimas yra pakankamas argumentas- dargi kai kuriems skeptikams ir nuotaiką pakeltų.
Bet jeigu toks seimo narių limitas tampa sunkiai įvykdomu sprendimu šios kadencijos seimui, tai legitimios rinkimų sistemos atkūrimas - liks misija neįmanoma.

stasys       2017-01-18 17:55

Idomus komentaras ..Seimo nariu ir deputatu pagal atstovavima klausimu, tik matyt vien paprastos pareigybės pavadinimo pakeitimo čia nepakaks…jei siekiame iš esmės pertvarkyti tos institucijos atstovavimo tautai klausimu. Seimas reprezentuoja tauta savo atstovais ne tik vidaus šalies klausimais, bet užsienio polytikoje,..o norint suderinti atstovavima su ta reprezentacija skiriamos išlaidos ir lėšos su atlygiu negali būti matuojamos tik pinigais. Profesionalumas ,gebėjimas prisiimti tokias pareigybes kokiu nepatikėsi naujam Seimo nariui ..vizgi smarkiai iškreiptu tokiu Lietuvai svarbiu instituciju darba kaip konstitucinis teismas ir Prezidentūra.Autorius kelia klausimus teisingai tik argumentai gana vienpusiški. Seimo svarba didėtu , jei kiltu jo profesionalumo kartelė, alga kaip žinome tame nėra esmynis veiksnys.

Seimo Jurgis yra       2017-01-18 13:13

nepamainomas sąrašinis konservas jau sėdi šeštą kadencija. Tai va ir klausimas: arreikalingi seime sarašiniai pagal daugiamandatėse išrinktieji? Kad būtų išbraukti visi sąrašiniai biuleteniai tai ir liktų 71 daugiamandatėse išrinktas seimo narys.

Taigi       2017-01-18 12:32

kam Seime atstovauja Jurgis, Iročka, Salamakinas, Kirkilas ir kiti Former Bolsheviks, žodžiu, oligarchijos arba Banko čiauškučiai - šnekoriai?

$+$       2017-01-18 6:54

“...dalykas būtų Seimo darbo kokybės pagerinimas. Ar esama tokio plano?”
Dalykas, o taip pat ir diskusijos esmė, turėtų būti Seimo nario darbo kokybės pagerinimas, o tam tikrai yra daug būdų, netgi nesusijusių su Seimo narių skaičiumi.
Jei grįžti prie Įstatymo projekto, tai jis numato sumažinti partijų narių skaičių Seime, o ne Seimo narių skaičių, čia yra visa esmė (nereikalaujanti tokio ilgo teksto), todėl šis Įstatymo projektas yra pasmerktas žlugti.
Taigi, diskusija nelabai turi diskutavimo objektą arba kaip toje rusiškoje pasakėčioje apie “liebiedi, raka ir ščuka”.

Al.       2017-01-18 0:02

Auturius kažkodėl aiškiai nepasako, kad turi būti panaikintas nekonstitucinis balsavimas už sąrašus. Tada, palikus tas pačias rinkimines apygardas, gautume 70 ar 71 narį.

Puikios       2017-01-17 18:15

įžvalgos. Gal “Seimo nariai” neturi laiko pasiskaityti tokius straipsnius, bet juk jiems, tiems, kurie gali spręsti, galima ir nusiųsti.

deputatai geriau       2017-01-17 17:28

jie partijos atrinkti.
žino taisykles.
moka korupcijos.
rūpinasi tik savimi.
svajakai !!!
————-
(balsavimas dėl Venckienės parodė, kad pas mus - daugumoje deputatai - buvo, yra ir bus. O juos išlaikyti vis tiek Lietuva skolinasi iš polikarpovnos tautiečių bankų)


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Andrius Švarplys. Emanuelio Macrono žinia Rytų Europai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.