Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Žiniasklaida

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 1 d. 12:00

5     

    

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Kai prieš trejus su puse metų, lrytas.lt redakcijos paprašytas, ėmiausi rašyti R. Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ recenziją, tiek autorę, tiek jos kūrinį traktavau per rimtai (ČIA), turėdamas iliuzijų, kad su tokio plauko „istorijos tyrinėtojais“ galima kalbėtis argumentų kalba: jie pajėgs įsigilinti į istorinę epochą, vertinti ne iš konteksto išluptus tikrus ar tariamus istorijos faktus, bet šaltiniais patikrintų faktų visumą, žvelgti į istorinį laikmetį iš to meto žmonių žinojimo perspektyvos, bet ne iš šiandienos „visažinio moralinio teisėjo“ aukštumos.

Klydau. R. Vanagaitė ne tik nepadarė jokių išvadų iš nuorodų į faktines jos knygos klaidas, bet su dar didesne aistra, jos pseudoistorinius išvedžiojimus apdainuojant kai kuriems „tikriems istorikams“, žurnalistams, poetams ir literatams užsienyje bei Lietuvoje, aktyviai tęsia savo „pasiuntinybę“. Todėl diskutuoti su šio žanro kūrėjais istorinių argumentų plotmėje – tolygu ginčytis dėl angelų skaičiaus ant adatos smaigalio.

Kad randama lengvatikių užsienyje – nieko nuostabaus. Daug mes galėtume pasakyti apie, tarkim, Juodkalnijos istorijos detales? Absoliučiai pasaulio žmonių daliai, kuri įstengtų bent jau žemėlapyje surasti mūsų šalį, irgi esame tokia pati egzotika ir faktiškai „tabula rasa“, kaip makedonai, juodkalniečiai ar kosovo albanai. Į tą „lentelę“ gali prirašyti bet ko. Dauguma patikės.

Kai mes patys rimtai nežiūrim į savo istoriją, laukiam, kad ją kas nors parašytų ar bent jau „patvirtintų iš užsienio“, ją rašo kas netingi ir turi pingų. Ir tokiam darbui nebrangiai randa sau gizelių iš mūsų pačių tarpo. Štai vienu iš aptarnaujančio personalo statistų sutiko pabūti „istorijos detektyvas“ Virginijus Savukynas (žr. ČIA).

Virguti, nagi pasikviesk mane į savo laidą, pasiruošk pačius kebiausius klausimus, kuriuos tik įstengsi susigalvoti pats ar padės Tau Tavo viršininkai. Pakalbėsime apie tą patį laikotarpį, apie kurį visą valandą „varinėjai futbolą“ į vienerius vartus, savanoriškai įsijautęs į patarnaujančiojo rolę, primenančią personažą iš „Karaliaus Ūbo“, trupinančio druską ant patrono valgomo kiaušinio.

Betgi žinau, kad to nepadarysi. Kadangi tai, kuo užsiiminėji, mažai susiję su žurnalistika, dar mažiau – su istorija. Tai susiję su lengvai atpažįstama, neišrankiam skoniui orkestruota propaganda, vienpusišku tam tikrų interesų protegavimu „istorijos vardu“. Faktiškai, politinė reklama. Ir tai būdinga, deja, ne vien paskutinei, paties „populiarumą“ padidinusiai laidai. Todėl nieko iš to nė nesitikiu.

Būtent dėl to, teisingai, mano nuomone, pasielgė Giedra Radvilavičiūtė, neeikvojusi per daug laiko ir jėgų pro padidinimo stiklą tyrinėti „emocinio šantažo priemonėmis“ sukonstruotą propagandos antį, bet, reaguodama į dabar „užsienyje garsėjančios“ autorės aptarnaujančio personalo suaktyvėjimą Lietuvoje ir regimai „tiesiamą kelią“ naujam jos atėjimui, parašė atsainų, neilgą, bet gana taiklų atoliepį į jau prieš daugiau kaip trejus metus išleistą knygą.

G. Radvilavičiūtė: „Tekste rasite visą tokio primityvumo arsenalą, neintelektualesnius skaitytojus jis veikia savaime. Ko verti vien tiražuojami retoriniai klausimai: „O kas jei Zuroffas ne pabaisa? Kas tuomet pabaisa?“; „Kur buvo Dievas?“; „Kodėl Dievas leido šitas baisybes?“; „Kur buvo Dievas per Holokaustą?“ ir pan.

Emocinis šantažas, jei esi padorus žmogus, atima instrumentus vertinti dokumentinį tekstą analitiškai. Tokio teksto tikslas – sužadinti instinktyvią reakciją, nes kitaip padoriam skaitytojui kyla grėsmė pasijusti amoraliam. Na, kas, gal tik paskutinis „niekšas“, drįs pervertinti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politiką dėl imigrantų, žiūrėdamas į fotografiją, apskriejusią viso pasaulio žiniasklaidą – Turkijos paplūdimy išmestą bangų berniuką raudonais marškinėliais…“

Visą tekstą skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2019-09-1 19:50

Vivat Litunia 2019-09-1 17:13 > Jus tikrai tikrinote informacija kad R.Vanagaitė mokesčius moką Lietuvoje ? priešingu atveju reikėtu paneigti teiginį apie televizija . ..tas kas mokesčiu nemoka ir kadrilio Lietuvoje nešoka .

tam Vivat Litunia        2019-09-1 18:08

Ačiū už komentarą. Bent žinosime savukynų-vanagaičių auditorijos dėžučių ant pečių turinyje vykstančių procesų kilmę. smile

Vivat Litunia       2019-09-1 16:13

Pagarba Virgiui Savukynui už vyrišką laikyseną ir tvirtą moralinį stuburą.
Jo interviu su Rūta Vanagaite labai subalansuotas.
Klausimai principingi, bet kartu ir pagarba žmogui, kuris pasikviestas.
To iš lrt.lt norėtųsi visuomet ir visais atvejais, nes tai visų mūsų televizija.
Išlaikoma už mokesčių mokėtojų pinigus.
Tame tarpe ir už R. Vanagaitės.
Na, o į moralinius nuskurėlius neverta labai kreipti dėmesio.

Žodžio laisvė...       2019-09-1 16:13

Ponai ir ponaičiai,baikit svaidytis “intelektualiais” sąmojais,o kiekvienas pagal-
vokite kaip kiekvienas jūs elgtumėtės nuožmių mūšių akivaizdoje,kai net visa Europa
patvinusi krauju.Kai kiekvieno žmogaus gyvybė ir likimas pakibęs ant plauko,kai tavo
artimųjų gyvybė priklauso nuo tavo poelgio ir vienintelio, kaip manai, teisingo apsi-
sprendimo ir poelgio.Lengva dabar kitų poelgius smerkti ar teisinti,o tu pats kaip
darytum?Nei vienas šiandien neturime teisės teisti kitų.Kiekvienas tuomet darė taip,
kaip manė esąs teisinga.
Vanagaitė šiandien yra Lietuvos stribas ir tokių buvo kruvinuoju laiku tūkstančiai.
O kad šiandien atsiranda Tautoje niekšų,nesistebėkime,o žinokime,kad dienai X atsuktų
automatą į tave ,lietuvi.

stasys        2019-09-1 15:50

Kai tik nustosime teisintis vanagaitėms , nustosime jas ir kritikuoti . Moteris nori dėmesio savo nuomonei ,Jus ta dėmesį jei ir suaukojate . Bet to neužtenka kai tenka kovoti su melu ir propaganda , kelios skurdžios atminimo lentos ar gatvių lentelės Lietuvos didvyriams negali sugriauti paminklo Holokaustui Lietuvoje .. o va tu keliu atminimo lentų nuėmimas akivaizdžiai jas suminant į purvą ..  užduoda klausimą ar tokie asmenys kaip vanagaitė su Šimašiumi yra demokratinės žodžio į laisva nuomone ir raiška subjektai ? Be abejo radijo laidos vedėjas Virginijus Savukynas kiek per minkštas tokiai diskusijai kai reikia paklausti klausimo kurio dėka ta ponia išlėktu iš laidos kaip kulka .. Ne , juk reikalas ne tiesos spaudžiamas o smalsumo ka gi ta ponia šiandiena mano ir kaip ji atrodo . Kodėl laidos autorius nekviečia tu istoriku kuriais taip dangstosi ta ponia lieka atviras . Aš už diskusija o ne laidas kai ponia viena laidoje sėdi ir savimi grožisi , grožisi . Laidos pabaigoje pajutau smelkianti gailesti ..ant tos adatos smaigalio tikrai šoka daug putino deivių .. Viena karta pagailėsi vėliau pats pasigailėsi .  Nupirkite Lietuvos ambasadai Amerikoje jos konsulo manekenu ..tegul sėdi kiekviename jos renginyje ir konspektuoja, konspektuoja ..Žmogus turi pajausti kad su savo melu nepasislėps niekur .. o ranka spausti reikia tik tam kuri gerbi .. Demokratija , kitu kampu .


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.