Ekonominė politika, Aplinkosaugos politika

Vidmantas Jusas: „Jei delsime atšaukti tą 5 % mokestį, greitai lankysimės skandinavams priklausančiuose miškuose Lietuvoje“

Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 15 d. 17:11

3     

    

Vidmantas Jusas: „Jei delsime atšaukti tą 5 % mokestį, greitai lankysimės skandinavams priklausančiuose miškuose Lietuvoje“

Žurnalas „Miškai“

Parodoje „Baltijos miškai“ surengta diskusija „Papildomi 5 proc. privačių miškų savininkams: teisinga ar klaidinga“. Tai suteikė progą įvertinti jau antrus metus skaičiuojamo mokesčio pasekmes.

Sakyta vienaip, o išėjo kitaip

Prieš priimdami sprendimą įvesti 5 % mokestį privačių miškų savininkams, politikai garsiai įrodinėjo, kad surinkti pinigai bus skirti privačių miškų kelių remontui. Dabar jau žinome, kad keliams iš tų pinigų skiriama tik 10 %, likę 90 % naudojami kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms. Tarp kitko, maždaug pusė skiriama Generalinei miškų urėdijai ir Valstybinei miškų tarnybai išlaikyti. Labai įdomu ir tai, kad Kelių direkcija vietinių kelių remontui lėšų 2016 m. skyrė mažiau nei 2015-aisiais. Gal kartais tai irgi susiję su įvestu nauju mokesčiu „kelių priežiūrai“?

Vis dėlto gera žinia ta, kad po 25 metų pagaliau politikai pastebėjo, kad ir privačiuose miškuose yra kelių ir kad patys savininkai vieni jų niekaip negali sutvarkyti, nes jų valdoms tenkančios kelių atkarpos neilgos, o nesutvarkius bent vienos iš jų, kelias vis viena lieka neišvažiuojamas. Todėl įstatymu tai pavedė daryti valstybinėms miškų urėdijoms. Buvo patvirtinta tokių kelių priežiūros tvarka, bet paaiškėjo, kad teisiškai net nėra apibrėžta, kas tas miško kelias, kurio priežiūrai gali būti naudojami skirti 4 mln. eurų. Vis dėlto ilgai laukta pradžia padaryta. Belieka bendromis jėgomis tą tvarką tobulinti, pasimokant iš šiais metais paaiškėsiančių klaidų ir netobulumų.

Prastos nuotaikos

Įvedus papildomą 5 % mokestį, pasidarė kur kas liūdnesnis vaizdas kalbant apie privačių miškų medienos naudojimą: jis sumažėjo trečdaliu. Galima būtų džiaugtis, kad lieka daugiau nekirstų miškų (nors Lietuvoje aktualesnė problema – didėjantis perbrendusių medynų plotas, tiesa, ne gyventojų mėgstamų pušynų).

Tačiau kas už to slepiasi? 5 % apmokestinama paties savininko parduodama mediena. Tai reiškia, kad apmokestinama ne tik nenukirsto miško vertė, kuri parduodant malkas dabar sudaro 1–2 Eur už 1 kub. m, bet ir savininko darbas tą medieną gaminant ir velkant iš miško pirkėjui. Pirkėjui parduodamų malkų kaina jau būna 20 Eur, o 5 % reikia mokėti būtent nuo galutinės sumos. Todėl dingsta bet koks noras pačiam kirsti savo mišką ir iš to gauti pajamų. Jau geriau tuos sausuolius nupjautus palikti, jei pačiam malkų nereikia.

Todėl kai kurie savininkai pradėjo patys nebekirsti, o parduoti nenukirstą stačią mišką. Dar kiti visai atsisakė bet kokios ūkinės veiklos savo valdose taip prarasdami galimybę savo miške susikurti darbo vietą sau ir savo šeimos nariams. Taigi, galima sakyti, kad naujasis mokestis prisidėjo prie nedarbo didinimo ir paskatino dar kažkiek žmonių pajamų ieškoti Anglijoje.

Tačiau ką daryti, jei vis tiek reikia pajamų, o išvažiuoti į Angliją nenori ar negali?

Tada daug naudingiau mišką parduoti su žeme, t. y. parduoti savo nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į mokesčius, gauni penktadaliu daugiau pajamų, nes parduodant nuosavybę daugeliu atveju neskaičiuojamas ir 15 % gyventojų pajamų mokestis. Tarp kitko, parduodant medieną gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas atmetus neapmokestinamą minimumą, o naujasis 5 % mokestis skaičiuojamas jau nuo pirmo gauto euro. Todėl mažą kiekį gamindavę ir parduodavę miško savininkai mokesčio ir visai nemokėdavo, o dabar privalo.

Negi protėvių žemė pigiau grybo?

Parduodantys mišką su žeme dažnai kol kas patys nesupranta, ką praranda. Garsių žmonių naudotas rašiklis, kėdė ar švarkas aukcionuose parduodamami už fantastinius pinigus. Tai negi mūsų prosenelių naudota žemė, pasodinti medžiai kiekvienam gimusiam vaikui atminti ar pamatiniai trobos akmenys, suridenti prosenelių rankomis, neturi mums jokios vertės?

Tam, kuris nusiperka tą sklypą, tai tik miške baigianti sunykti obelis, alyvų krūmas ar akmenų krūva, o ne prosenelių gyvenimo pėdsakas. Valstybinės miškų tarnybos planuose irgi nerasite sodybvietės, tai geriausiu atveju tik intarpas medyne, o gal ir tas neišskirtas. Tai ar reikia stebėtis, kad mūsų vaikams nėra skirtumo, kur gyventi, kai nutraukiami bet kokie ryšiai su tėvų ir protėvių gimtine? Kai nelieka vietos, kurioje būtų proga prisiminti giminės gyvenimus, sužinoti, kodėl ta griova miške vis dar vadinama Rėkų griova (mano prosenelių gimtinėje).

Miškus užsieniečiai gali laisvai pirkti

Sumažėjus privačių miškų naudojimui, sutapo, kad ir medienos kainos krito (dėl ne nuo Lietuvos priklausančių aplinkybių). Todėl iš medienos verslo gyvenančios įmonės išgyvena ne geriausius laikus ir pirkti sklypų negali. Kirsdamos savo miškus jos patiria papildomai 5 % nuostolį. O naujų sklypų neįperka ir nekirsto miško tik išsikirsti žmonės neparduoda, nes tai dėl mokesčių nuostolinga. Tačiau dėl pasaulyje vykstančių procesų pasidarė patrauklu investuoti ne į naftą ar Graikijos obligacijas, o į nekilnojamąjį turtą, ypač tokį kaip žemė, kuri, kaip sakydavo mūsų senoliai, nei dega, nei skęsta.

Žemdirbiai Lietuvoje laiku sureagavo ir paspaudė politikus, kad būtų sudėti saugikliai, neleidžiantys išparduoti žemės užsieniečiams. Miškų žemei jokie saugikliai negalioja, todėl miško sklypus dabar perka ne Lietuvos investuotojai. Lietuviai paprasčiausiai negali konkuruoti kaina, nes net ir visus medžius nukirtęs ir pardavęs (to įstatymai neleidžia), negausi jokio pelno. Todėl greitai laisvai lankysimės švedo ar suomio miške Lietuvoje. Kadangi pastarieji turi daugiau pinigų, o tai reiškia – ir daugiau įtakos, tai greitai politikai nuolankiai vieną naktį ar rytą vienbalsiai priims įstatymą, draudžiantį be savininko leidimo vaikščioti po privatų mišką. O tai vėl bus miško savininkų taip ilgai lauktas gėris…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Miškininkas ir miško savininkas Kazimieras       2016-06-16 7:26

5 % mokestis labai abejotinas - sutinku.
Bet dažnu atveju, man geriau tegul miško savininkas būna skandinavas, nei lietuvis: daugiau bus sumokėta kitų mokesčių į Lietuvos biudžetą, mažiau bus tvorų, mažiau lentelių privati valda, daugiau tvarkos.
O sakinys “Kadangi pastarieji turi daugiau pinigų, o tai reiškia – ir daugiau įtakos, tai greitai politikai nuolankiai vieną naktį ar rytą vienbalsiai priims įstatymą, draudžiantį be savininko leidimo vaikščioti po privatų mišką” - visiškas melas ir kliedesiai. Mąstantys ir nebuvę skandinavijos miškuose, tegu pasiieško ir pasiskaito internete pavyzdžiui apie švedų Allemansrätten. Paprastai sakant: naudotis aplinka - netrukdant ir neniokojant, arba teisė džiaugtis gamta priklauso visiems.
Mums lietuviams iki tokio požiūrio dar labai daug ko pasiekt reikia.

Vagyyyyyyyys       2016-06-16 6:27

sėdi seimuose ir vyriausybėse.

Lietuvoje nera seimininko,       2016-06-15 19:17

mylincio ir gerbiancio Gimtines Zeme. Vieni savanaudziai, vagys…


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Ar Prancūzijos parlamentas paseks Lietuvos pavyzdžiu ir pasmerks surogaciją kaip prieštaraujančią moterų ir vaikų orumui?

Trakų salos pilyje bus pristatyta Daliaus Stanciko knyga „Kūju per Lietuvos istoriją“

Raimondas Navickas. Nanto katedrą padegė keršydamas Prancūzijos valdžiai

Agnė Širinskienė. Apie neliečiamuosius

Audrius Bačiulis.Beprotybės kronikos: Leftistinių propagandistų miniai nepavyko parklupdyti didžiausio JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“

Raimondas Navickas. Panašu, kad antisemitizmo ir etninės nesantaikos kurstytojai Lietuvoje išties kelia galvą

Andrius Švarplys. Vyksta didžiulė, giluminė, fundamentali demoralizacija

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Raimondas Navickas. Prasideda…, arba „Eikite ... su savo ‘Black lives matter’ afera“

Vytautas Sinica per Marijos radiją. Ką šiandienos žmogui sako istorinės atminties ženklai: paminklai, memorialinės lentos, atminimo aikštės?

Nacionalinis susivienijimas. Apie cenzūrą ir Lukiškių aikštę

Rasa Čepaitienė. Kaltė ir įniršis

Geroji Naujiena: Palikti iki pjūties

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.