Ekonominė politika, Aplinkosaugos politika

Vidmantas Jusas: „Jei delsime atšaukti tą 5 % mokestį, greitai lankysimės skandinavams priklausančiuose miškuose Lietuvoje“

Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 15 d. 17:11

3     

    

Vidmantas Jusas: „Jei delsime atšaukti tą 5 % mokestį, greitai lankysimės skandinavams priklausančiuose miškuose Lietuvoje“

Žurnalas „Miškai“

Parodoje „Baltijos miškai“ surengta diskusija „Papildomi 5 proc. privačių miškų savininkams: teisinga ar klaidinga“. Tai suteikė progą įvertinti jau antrus metus skaičiuojamo mokesčio pasekmes.

Sakyta vienaip, o išėjo kitaip

Prieš priimdami sprendimą įvesti 5 % mokestį privačių miškų savininkams, politikai garsiai įrodinėjo, kad surinkti pinigai bus skirti privačių miškų kelių remontui. Dabar jau žinome, kad keliams iš tų pinigų skiriama tik 10 %, likę 90 % naudojami kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms. Tarp kitko, maždaug pusė skiriama Generalinei miškų urėdijai ir Valstybinei miškų tarnybai išlaikyti. Labai įdomu ir tai, kad Kelių direkcija vietinių kelių remontui lėšų 2016 m. skyrė mažiau nei 2015-aisiais. Gal kartais tai irgi susiję su įvestu nauju mokesčiu „kelių priežiūrai“?

Vis dėlto gera žinia ta, kad po 25 metų pagaliau politikai pastebėjo, kad ir privačiuose miškuose yra kelių ir kad patys savininkai vieni jų niekaip negali sutvarkyti, nes jų valdoms tenkančios kelių atkarpos neilgos, o nesutvarkius bent vienos iš jų, kelias vis viena lieka neišvažiuojamas. Todėl įstatymu tai pavedė daryti valstybinėms miškų urėdijoms. Buvo patvirtinta tokių kelių priežiūros tvarka, bet paaiškėjo, kad teisiškai net nėra apibrėžta, kas tas miško kelias, kurio priežiūrai gali būti naudojami skirti 4 mln. eurų. Vis dėlto ilgai laukta pradžia padaryta. Belieka bendromis jėgomis tą tvarką tobulinti, pasimokant iš šiais metais paaiškėsiančių klaidų ir netobulumų.

Prastos nuotaikos

Įvedus papildomą 5 % mokestį, pasidarė kur kas liūdnesnis vaizdas kalbant apie privačių miškų medienos naudojimą: jis sumažėjo trečdaliu. Galima būtų džiaugtis, kad lieka daugiau nekirstų miškų (nors Lietuvoje aktualesnė problema – didėjantis perbrendusių medynų plotas, tiesa, ne gyventojų mėgstamų pušynų).

Tačiau kas už to slepiasi? 5 % apmokestinama paties savininko parduodama mediena. Tai reiškia, kad apmokestinama ne tik nenukirsto miško vertė, kuri parduodant malkas dabar sudaro 1–2 Eur už 1 kub. m, bet ir savininko darbas tą medieną gaminant ir velkant iš miško pirkėjui. Pirkėjui parduodamų malkų kaina jau būna 20 Eur, o 5 % reikia mokėti būtent nuo galutinės sumos. Todėl dingsta bet koks noras pačiam kirsti savo mišką ir iš to gauti pajamų. Jau geriau tuos sausuolius nupjautus palikti, jei pačiam malkų nereikia.

Todėl kai kurie savininkai pradėjo patys nebekirsti, o parduoti nenukirstą stačią mišką. Dar kiti visai atsisakė bet kokios ūkinės veiklos savo valdose taip prarasdami galimybę savo miške susikurti darbo vietą sau ir savo šeimos nariams. Taigi, galima sakyti, kad naujasis mokestis prisidėjo prie nedarbo didinimo ir paskatino dar kažkiek žmonių pajamų ieškoti Anglijoje.

Tačiau ką daryti, jei vis tiek reikia pajamų, o išvažiuoti į Angliją nenori ar negali?

Tada daug naudingiau mišką parduoti su žeme, t. y. parduoti savo nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į mokesčius, gauni penktadaliu daugiau pajamų, nes parduodant nuosavybę daugeliu atveju neskaičiuojamas ir 15 % gyventojų pajamų mokestis. Tarp kitko, parduodant medieną gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas atmetus neapmokestinamą minimumą, o naujasis 5 % mokestis skaičiuojamas jau nuo pirmo gauto euro. Todėl mažą kiekį gamindavę ir parduodavę miško savininkai mokesčio ir visai nemokėdavo, o dabar privalo.

Negi protėvių žemė pigiau grybo?

Parduodantys mišką su žeme dažnai kol kas patys nesupranta, ką praranda. Garsių žmonių naudotas rašiklis, kėdė ar švarkas aukcionuose parduodamami už fantastinius pinigus. Tai negi mūsų prosenelių naudota žemė, pasodinti medžiai kiekvienam gimusiam vaikui atminti ar pamatiniai trobos akmenys, suridenti prosenelių rankomis, neturi mums jokios vertės?

Tam, kuris nusiperka tą sklypą, tai tik miške baigianti sunykti obelis, alyvų krūmas ar akmenų krūva, o ne prosenelių gyvenimo pėdsakas. Valstybinės miškų tarnybos planuose irgi nerasite sodybvietės, tai geriausiu atveju tik intarpas medyne, o gal ir tas neišskirtas. Tai ar reikia stebėtis, kad mūsų vaikams nėra skirtumo, kur gyventi, kai nutraukiami bet kokie ryšiai su tėvų ir protėvių gimtine? Kai nelieka vietos, kurioje būtų proga prisiminti giminės gyvenimus, sužinoti, kodėl ta griova miške vis dar vadinama Rėkų griova (mano prosenelių gimtinėje).

Miškus užsieniečiai gali laisvai pirkti

Sumažėjus privačių miškų naudojimui, sutapo, kad ir medienos kainos krito (dėl ne nuo Lietuvos priklausančių aplinkybių). Todėl iš medienos verslo gyvenančios įmonės išgyvena ne geriausius laikus ir pirkti sklypų negali. Kirsdamos savo miškus jos patiria papildomai 5 % nuostolį. O naujų sklypų neįperka ir nekirsto miško tik išsikirsti žmonės neparduoda, nes tai dėl mokesčių nuostolinga. Tačiau dėl pasaulyje vykstančių procesų pasidarė patrauklu investuoti ne į naftą ar Graikijos obligacijas, o į nekilnojamąjį turtą, ypač tokį kaip žemė, kuri, kaip sakydavo mūsų senoliai, nei dega, nei skęsta.

Žemdirbiai Lietuvoje laiku sureagavo ir paspaudė politikus, kad būtų sudėti saugikliai, neleidžiantys išparduoti žemės užsieniečiams. Miškų žemei jokie saugikliai negalioja, todėl miško sklypus dabar perka ne Lietuvos investuotojai. Lietuviai paprasčiausiai negali konkuruoti kaina, nes net ir visus medžius nukirtęs ir pardavęs (to įstatymai neleidžia), negausi jokio pelno. Todėl greitai laisvai lankysimės švedo ar suomio miške Lietuvoje. Kadangi pastarieji turi daugiau pinigų, o tai reiškia – ir daugiau įtakos, tai greitai politikai nuolankiai vieną naktį ar rytą vienbalsiai priims įstatymą, draudžiantį be savininko leidimo vaikščioti po privatų mišką. O tai vėl bus miško savininkų taip ilgai lauktas gėris…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Miškininkas ir miško savininkas Kazimieras       2016-06-16 7:26

5 % mokestis labai abejotinas - sutinku.
Bet dažnu atveju, man geriau tegul miško savininkas būna skandinavas, nei lietuvis: daugiau bus sumokėta kitų mokesčių į Lietuvos biudžetą, mažiau bus tvorų, mažiau lentelių privati valda, daugiau tvarkos.
O sakinys “Kadangi pastarieji turi daugiau pinigų, o tai reiškia – ir daugiau įtakos, tai greitai politikai nuolankiai vieną naktį ar rytą vienbalsiai priims įstatymą, draudžiantį be savininko leidimo vaikščioti po privatų mišką” - visiškas melas ir kliedesiai. Mąstantys ir nebuvę skandinavijos miškuose, tegu pasiieško ir pasiskaito internete pavyzdžiui apie švedų Allemansrätten. Paprastai sakant: naudotis aplinka - netrukdant ir neniokojant, arba teisė džiaugtis gamta priklauso visiems.
Mums lietuviams iki tokio požiūrio dar labai daug ko pasiekt reikia.

Vagyyyyyyyys       2016-06-16 6:27

sėdi seimuose ir vyriausybėse.

Lietuvoje nera seimininko,       2016-06-15 19:17

mylincio ir gerbiancio Gimtines Zeme. Vieni savanaudziai, vagys…

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.