Vidas Rachlevičius. Kaukės nusimestos: kada skersime šventąją karvę?

Tiesos.lt siūlo   2021 m. vasario 23 d. 23:59

13     

    

Vidas Rachlevičius. Kaukės nusimestos: kada skersime šventąją karvę?

DELFI.lt

Britų politikai kartais vartoja posakį „skersti šventąsias karves“. Tai reiškia, kad nepaisant nusistovėjusių įpročių, tradicijų, baimių ar inercijos bus vykdomos esminės reformos, taikomi visiškai nauji požiūriai bei veikimo būdai. Lietuvoje bastosi kaimenė tokių šventųjų karvių. Viena iš jų – Briuselis, ES ir jai vadovaujantys asmenys.

Apie tai – tik sausa, niekam neįdomi informacija, tušti komentarai, kurių tikslas – nieko nepasakyti, vengti kalbėti apie realų gyvenimą, povandenines sroves, prieštaravimus bei konfliktus ir, Dieve gink, jokio blogo žodžio arba kritikos, kad kas nors ko nors nepagalvotų. Šiuo požiūriu, Lietuvos politikai ir žiniasklaida laiko visuomenę visiškoje nežinioje. Ši tyla – kompleksiška problema ir ji puikiai atskleidžia Europos užkampio mentalitetą.

Pirmoji priežastis glūdi pačiame paviršiuje – absoliučiai daugumai lietuvių visiškai neįdomu, kas ir kaip lemia jų likimą. Daugumai atrodo, kad geresnio gyvenimo esmė – kas ir kiek pažadės per Seimo rinkimus, o visa kita – neįdomu ir nesuprantama. Savo likimą atiduoti į nepažįstamas rankas ir visiškai nesidomėti, ką su tavim darys, jau tapo lietuviško mentaliteto ir mąstymo tradicija. Todėl ir Europos Parlamento rinkimus dauguma vertina tik kaip kažkieno norą patogiai pasėdėti kažkokiame Briuselyje ir gauti gerą algą.

Turbūt esame unikalūs visoje ES, nes Briuselyje iki šiol neturime nei vieno nuolat dirbančio žurnalisto. Kita vertus, jei ES problematika visuomenės nedomina, kam leisti pinigus ir rašyti apie tai, ko niekas neskaito?

Kita priežastis – posovietinis baudžiauninko mentalitetas. Kažkada nieko blogo nebuvo galima kalbėti apie Maskvą ir tai kontroliavo cenzūra, o dabar apie Briuselį – nors niekas nedraudžia – tik gerai, neutraliai arba nieko. Kaip buvome pripratę lankstytis, taip to įpročio ir neatsikratėme. Per visą laiką nuo 2004 m. buvo kelios audros stiklinėje, bet iš principo visada su viskuo sutikome ir iki šiol pasirašinėjame viską, ką mums pakiša. Ar kada nors garsiai ir ryžtingai pasakėme „ne“? Bent jau aš neprisimenu, o keli kiškių sukilimai nesiskaito. O gal ten viskas iš tiesų nepriekaištingai tobula?

Tačiau pastaraisiais metais aiškiai matomas ir tiesiai dar iš ikiperestroikinio sovietmečio atkeliavęs niuansas: jei kažkas pasako, kad ES yra netobula ir tokia, kokia ji yra dabar, neturi ateities, todėl privalo būti reformuota, net nediskutavus ir neįsigilinus į argumentus tas asmuo iš karto demonizuojamas ir apšaukiamas visais įmanomais „madingais“ epitetais. Mūsų „teisingųjų“ politikų, visuomenininkų ir žurnalistų sluoksnis mato visiškai supaprastintą ir suprimityvintą ES vaizdą, jie ir dieną, ir naktį nenusiima rožinių akinių, ir yra paskendę europinės vienybės bei solidarumo mitologijoje.

Daugelis viešumoje mušasi į krūtinę ir vaidina europiečius. Gerai, tuomet kurio nors Lietuvos miesto ar miestelio gatvėje surenkite nedidelę apklausą ir paklausinėkite praeivių: kas yra Estijos prezidentas (-ė)? Kokias aukštas pareigas pradėjo eiti buvęs ECB prezidentas Mario Draghi? Kas yra „geltonosios liemenės“ ir kokie svarbiausi jų reikalavimai? Ir tada įsitikinsite, kiek realiai žmonių galvose yra tos Europos.

Kita vertus, dauguma įsivaizduoja, kad Europa yra lyg alyvmedžių giraitė iš graikų mitologijos, kurioje skamba lyros, liejasi vynas ir ten nerūpestingai laksto nimfos ir satyrai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Prancūzija su Vokietija nesutaria ir konfliktuoja dešimtimis klausimų – nuo vienašališkų Berlyno veiksmų kontroliuoti sienas iki 6-os kartos naikintuvo (FACS). Tarp šalių yra didžiuliai mentalitetų skirtumai, o kantrybę prarandantys prancūzai teigia, kad dėl FACS „būtų lengviau susitarti su britais, nes mūsų ir jų – bendra karinė kultūra“.

Įdomią tendenciją pastebėjau ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, mūsų inteligentų reakcijos. Jei kas nors palygina ir faktais parodo, kad kitos šalys kokioje nors srityje tvarkosi geriau nei ES, jie įsižeidžia kaip vaikai ir to neslepia. Nors ir neturi jokio supratimo, kaip Europoje ar Briuselyje priimami sprendimai, kaip kokie idėjiniai sovietmečio balvonai jie tai priima kaip asmeninį įžeidimą, o vienas lyg ir dar nesumarazmėjęs garsus poetas neseniai aiškino, kad jeigu kas nors kritikuoja ES, vadinasi viskas yra labai gerai, nes taip elgiasi tik priešai.

Atskiros studijos nusipelno ir mūsų deleguotų atstovų Briuselyje veikla. Jų darbo ir elgesio modelių buvo ir yra įvairių, bet apie ankstesnių Europos Parlamento kadencijų anomalijas nekalbėsiu. Daugumą mūsų komisarų, europarlamentarų, diplomatų bei kitų ten dirbančių tarnautojų vienija bendras bruožas. Jokia paslaptis, kad Briuselis veikia psichologiškai. Žmones ilgainiui užburia gigantomanija, pastatų bei institucijų masteliai, buvimas kartu su šimtais kitų politikų, o visa tai skendi pompastikoje apie ES didybę, vienybę, supervalstybę ir net imperiją. Natūralu, kad po tam tikro laiko žmonės persikrausto į fantazijų pasaulį, susireikšmina ir praranda ryšį su realybe. Visai nesvarbu, kad didžioji dalis jų darbo yra nesibaigiančios kalbos ir popierių gamybos konvejeris – kas buvo Briuselyje ar Strasbūre matė, koks neįtikėtinas ten yra popierizmo srautas.

ES institucijose Briuselyje galioja gerai žinomas dėsnis, kad tam tikrą dydį pasiekusi organizacija pati apsirūpina save darbu: vieni gamina popierius, kiti į juos atsakinėja, treti vertina atsakymus, po to rengiami įvairūs pranešimai, derinimai, apibendrinimai, į juos reaguojama, kurpiamos įvairios pažangos ataskaitos ir t.t. Ilgainiui šios biurokratinės politikos konvejerio dalyviai įtiki, kad aukoja save ir nesudėdami bluosto dirba nepaprastai svarbų ir reikšmingą darbą, o tie, kurie leidžia sau tuo suabejoti, geriausiu atveju yra nesusipratėliai, o blogiausiu – priešai ir Maskvos ranka.

Štai europarlamentarė Aušra Maldeikienė socialiniame tinkle skrieja padebesiais: „Na, šiaip jau mes EP ir Lietuvai neturėtume dirbti. Mes dirbam Europai“.

Tokia pat aukšta orbita skrieja ir Seimo TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis: „Europos Sąjunga yra mūsų vidaus politikos dalis.“

EP turi 705 narius, jiems talkina 7820 nuolatinių darbuotojų ir dar tūkstančiai pastatus, IT ir kitas sistemas bei transportą aptarnaujančio personalo, dirbančio pagal sutartis. Europos Komisijoje nuolat dirba dar maždaug 32 tūkst. tarnautojų ir tūkstančiai iš šalies samdomo aptarnaujančio personalo. Tai – milžiniška ir brangiai kainuojanti kariuomenė, kuri, kaip išaiškėjo, yra bejėgė. Tai akivaizdžiai įrodė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio katastrofiškas vizitas į Maskvą.

J. Borrellio fiasko – visiškai dėsningas ir logiškas rezultatas, bet tik ledkalnio viršūnė, todėl būtina pasiaiškinti visą šio vizito kontekstą. Taigi, panardykim po europinės politikos kuluarus. Visų pirma, reikia pagaliau suvokti ir ramiai pripažinti realybę, kad esminiai ES reikalai sprendžiami ir tvarkomi ašyje Berlynas – Briuselis – Paryžius. Apie Berlyną.

Jei anksčiau Lietuvos žiniasklaida ar komentatoriai dujotiekį „Nord Stream 2“ vadino tikruoju vardu – antrasis Ribbentropo-Molotovo paktas, tai dabar visi vengia šio epiteto. Ar kas nors pasikeitė?

Daug kas girdėjo, kad „Nord Stream 2“ yra politinis projektas, tačiau Ukraina – tik vienas iš elementų ir ne svarbiausias.

Tai yra netiesioginis kanclerės Angelos Merkel kyšis Vladimirui Putinui. Bet kuris rimtas energetikos ekspertas pasakys, kad ekonominiu ir energetiniu požiūriu šis dujotiekis yra beprasmiškas, nes dabar turimų vamzdynų pajėgumai išnaudojami tik iki 70 proc. Visa esmė glūdi keliose atšakose, kurios buvo pastatytos Rusijoje ir privestos prie „Nord Stream 2“ pradinio taško Baltijos pajūryje. Įvairiais vertinimais, jos kainavo iki 150 mlrd. dolerių, o niekam nereikalingos statybos kontraktai atiteko V. Putino sėbrams. „Nord Stream 2“ bus eksploatuojamas tik dėl vaizdo ir nei tos atšakos, nei pats dujotiekis niekada neatsipirks. Tai puikiai žino ne tik A. Merkel, G. Schroderis, V. Putinas, bet visi kiti, kas bent kažkiek tuo domisi.

Tačiau „Nord Stream 2“ projektą gina ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. Neseniai jis teigė, kad šis projektas yra tarsi kompensacija, nes jo šalis yra skolinga Maskvai dėl nuostolių, padarytų Antrojo pasaulinio karo metais! Į tai sureagavo ukrainiečiai, kurie pareiškė, kad karo metais daugiau kaip 80 proc. nuostolių vokiečiai padarė Ukrainos ir Baltarusijos teritorijose. Nors prieš keletą metų Lenkijoje atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. piliečių pasisakė prieš reparacijų reikalavimą, šis F. W. Steinmeierio pareiškimas vėl šliūkštelėjo alyvos į praktiškai užgesusią ugnį.

O dabar Paryžius ir tik vienas politikos kuluarų niuansas – apie E. Macrono meilę Rusijai. Pastaruoju metu labai išaugo buvusio prezidento N. Sarkozy įtaka E. Macrono aplinkai. Pastebima, kad buvęs prezidentas tampa vis svarbesnis, daro didelę įtaką E. Macronui ir ypač kadrų politikoje. Tuo tarpu N. Sarcozy įtariamas dėl kyšių, gautų iš rusų draudimo kompanijos „Reso-Garantia“. Tačiau gerokai svarbesnis kitas tyrimas – dėl įtarimų plovus buvusio Libijos diktatoriaus M. Gaddafi šeimos pinigus. Juos tvarkė diktatoriaus sūnus Saifas, kuriam per revoliuciją pavyko išsaugoti seifą su didele dalimi šeimos archyvo ir finansiniais dokumentais. Dabar, kaip rašo žiniasklaida, remdamasi gerai informuotais šaltiniais, „to seifo turinį kontroliuoja rusai“. Taigi, N. Sarkozy yra rusų rankose ir per jį bandoma daryti įtaką E. Macronui, kurio balsas pasikeitus JAV prezidentams tapo svarbus.

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

emilija       2021-03-1 21:02

Visapusiškai geras straipsnis. Ačiū autoriui. Sutinku, kad ir EP reikalingi protai. Bet kad pas mus dar švogerių valstybė. Tie, kuriuos pavyksta išsiųsti su Georgijaus juostelėmis, kai kada ir neprisisegusius jų, dirba, sukasi kitaip. Toks gyvenimas kol kas. Kaip pavyksta jaunus žmones išmokti atskirti melą nuo tikrovės?

bronius       2021-02-25 17:17

Jaunų, išsilavinusių ir nepilnavertiškumo kompleksų nekamuojamų žmonių yra ir dabar. Tik jie neina į politiką. Sutinku, statsy, ir taip pat norėčiau tikėti, kad su laiku MES ir pradėsime į valdžią ir į Briuselį tokius siųsti. Tik kol tas laikas ateis, ar belauks ten kas tame Briuselyje?

stasys       2021-02-25 13:44

bronius ... Patirčiai reikia laiko o jauniems kaip tik jo ir trūksta. Tai kad į Briuselį siunčiame tuos kuriems jau vargiai ką nors išmokti esant amžiuje, vienas tų požymių jog mes iš tikro nežinome ką tame ‘skruzdelyne’veikti . Turistaujantis gerai apmokami lietuvaičiai dar menkai įsivaizduoja kaip veikia tokio didžio lobizmo interesai , bent jau man taip atrodo. Su laiku perauksime ta nepilnavertiškumo fenomeną ir į Briuselį ims važiuoti tik jauni su perspektyva politiko karjerai . Reikia viskam laiko .

bronius       2021-02-25 11:36

Kad Lietuvos politikoje nėra lyderių, tai yra ne tik visos nepriklausomybės politinės raidos rezultatas, bet dar ir sovietinio mąstymo paveldas. Absoliuti dauguma viešųjų politikų yra marionetės, kurias “dvaro” politologai ir stambioji žiniasklaida bando pavaizduoti kaip “principingus”, jei palaiko, arba “negerus” - jei ne tie. Bet nuo šito cirko esmė nesikeičia - turime visiškas vidutinybes, kurios iš esmės arba prisitaikėliai, arba pataikautojai.
Štai dabartinė premjerė, dar iki tapimo premjere, daugelyje debato aiškiai dėstė savo partijos liniją (beik visi TSLKD kandidatai tą pabrėžia) - viskas kas Lietuvoje padaryta gerai, tai tik ten, kur buvo įvykdyta ES darbotvarkė. Tiesos tame yra, nes tikrai daug dalykų įvairiose srityse Lietuvoje pagerėjo dėl to. Tačiau paskutiniu metu, ką pabrėžia ir autorius, ES darbtvarkė pakrikusi, eilės nesėkmių, matosi jau ne tik vaivorykštės, bet jau ir raudonos spalvos, bet nepaisant to, mūsų trys mergelės aklai ir dar su entuziazmu ją įgyvendina. Tai jau ne tik kelias į niekur, bet dar ir pavojinga. Rachlevičius užbaigia, kad reikia pradėti galvoti apie realią politiką. Bet ar pradės galvoti mūsų dabartiniai “politikai”? Atsakymas aiškus, tačiau nereikia apsigauti ir naujais gelbėtojais, kurie neišvengiamai pasipils subraškėjus ES.

Beje, stasy, vidutinybę gali kiek nori siuntinėti po Briuselius, vistiek liks vidutinybė.

 

stasys       2021-02-25 10:39

Viskas teisingai ,ES tik platforma savo interesams realizuoti . Tokio didžio šalys kaip Lietuva privalo remti vienybės mitą ES, priešingu atveju kas gi tokioms nikstukinems lieka ? Stoti į eilės galą ir laukti ,kol ateis eilė mūsų ir mums panašių .Ar mes svarbus ,karine prasme NATO ? vargiai , su mumis tik problemos ,bet mes esame tie kurie lengviau randa kalba rytų problemose , ko sekoje vietos atsiranda ir dideliems . Nereikia Lietuvos paversti kažkokia provinciją ..ne viskas kas blizga yra auksas ir vertybė .Taip ,mes turime problemų su politikais ,pasirodo jie tokie pat kaip ir kitų šalių siunčiamų į Briuselį kai čia nerandama kur juos naudingai padėti iki sekančio poreikio. Bet juk nėra kito būdo kaip praplėsti tu politikų pasauleli jei juos nesiusti tobulintis į Briuselį lieka juos tik užmūryti arba uždaryti klėti ‘politiniam atvesimui’. Techniškai valstybė į tokius asmenis būna investavusi didelės lėšas ir jas va taip per langą drebėti ? Man ranką nepaliktų . tai apie ką rašo autorius ir yra Lietuvos interesus atitinkanti padėtis , ES sudėtyje išsaugoti savo valstibinguma ir sutvirtėti . Gal ES ir ne amžina o va seni priešai liks amžiams , svarbu nepamiršti kad tai daroma ir kodėl .

KIs       2021-02-24 21:47

Lietuvojw paskutinius 15 metu norima paskersti raguota ozi,bet niekaip nepavyksta,truksta gero skerdiko.

Kad Briuselio       2021-02-24 14:11

biurokratai nesiorientuoja,kas vyksta pakraščiuose rodo jų uolus raginimas Lietuvai ir kitoms naujokėms kuo skubiau mažinti ligoninių lovų skaičių.Pandemija parodė,ko verti tokie paliepimai.Nes sunaikinta Sveikatos apsauga lygu sunaikinta ekonomika.Virusas dar ilgai bus,jei būtų pakankamai lovų,galima būtų nestabdyti šalies ir žmonių gyvenimo.Ar bus padarytos išvados?

Al.       2021-02-24 13:56

Gana išsamu. Nors nutylimas sodomokomunistinis perversmas. Apie jį garsiai nekabama arba maskuojama Didžiuoju perkrovimu, bet jis vyksta. Ir kas gi jo vadai? Ar ne ta pati Rusija su savo komunistiniais sąjungininkais ? O Lietuvai, prieš išsiunčiant korespondentus į Briuselį, reiktų pradžiai sukurti bent vieną padorų laikraštį ir televiziją.

Kiek medžių       2021-02-24 12:17

liktų nesunaikintų LIKVIDAVUS šĮ Briuselio FABRIKĄ ......?????????...

Kažin ar ES       2021-02-24 12:15

viduje nepradės formuotis šalių blokai?

tiek       2021-02-24 12:00

Rachlevičiau , vis tik paties nesigaudymas jau daros nejuokingas ,pvz. rašai : Ar kada nors garsiai ir ryžtingai pasakėme „ne“?” (ES politikai). Juk ne Lietuva ,o jos vardu užgrobę teisę reikštis keletas savanaudžių , viskam pritaria net neskaitę . Aplamai , ES parlamentas senai tapo valstybių nacionalinių interesų išparceliavimo birža per nupirktus (žiūr. kokie tų parlamentarų vien tik pagrindiniai atlyginimai, o kur dar visi priedai , privilegijos. Baisu (čia apie atsisakymą ko nors nepasirašyt).

Nustokit verkšlenti       2021-02-24 11:52

dėl tų vakcinų. Kam jos reikalingos, jeigu serga daugiausia tik tie, kas jau pernai arba pasveiko, arba numirė. O be to, tų virusų atmainų, atrodo, jau daugiau negu Stambulo lyčių. O kiek vakcinų atmainų turite? Kalbėti reikia apie išėjimą iš kalėjimo, o ne apie tas kvailas vakcinas.

Ekspertas       2021-02-24 11:18

Nord Stream 2 reikalingas Vokietijai, kadangi nori nueiti nuo anglies ir atomo, pasidomėkite patys bent kiek. Maskvos “brutalumas” reiškiasi tuo, kad iš “partnerių” reikalauja pagarbaus bendravimo, o ne nurodinėjimo. Aiškėja Navalno nuodijimo cirko režisieriai - britų spec. tarnybos skripalių, litvinenkos stiliumi. Sputnik V made in Germany - visai gerai skamba…. smile


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Jurgos Lago ir Vido Rachlevičiaus pokalbis: Lietuva yra pasmerkta, nes valdžia nežino, kur veda, o mes nežinome, kur einame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Mini serialas „Tiesa apie vakcinas“: pirmosios serijos pirmoji dalis

Nuo bačkos. Kubilius Rachlevičiui: konservatoriai kaip „ėjo į Vakarus“, taip ir toliau eis

Didžiojo Penktadienio Geroji Naujiena: „Atlikta!“ (Jn 19, 30)

Šv. Juozapo vyrų judėjimas kviečia šį šeštadienį rinktis Aušros Vartuose melstis rožinį vyrų intencijomis: Už Kristų, už šeimas, už Lietuvą!

Seimo sprendimas neturi analogų Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje. Visa Ado Jakubausko kalba Seimo tribūnoje

Vinco Kubiliaus reportažas iš mitingo, surengto šalia parlamento prof. Adui Jakubauskui palaikyti

TAUTŲ KIEMO diskusijų erdvė: Klestinčią valstybę kurti ant dorybės pamato: misija (ne)įmanoma?

Nida Vasiliauskaitė. Uždažyti vėliavą

Geroji Didžiojo Ketvirtadienio Naujiena: Jis parodė mums savo meilę iki galo

Nuo bačkos. Aušra Maldeikienė: „Na, šiaip jau mes Lietuvai neturėtume dirbti. Mes dirbam Europai“

Povilas Girdenis: Sveikinu su naujosios vargo mokyklos metinėmis!

Prof. Ado Jakubausko atsakymai į jam mestus melagingus kaltinimus

Andrius Macas. Krikščionio laikysena Didžiąją savaitę gydytojo akimis

Vidas Rachlevičius. Politinis bankrotas per 100 dienų

Vytautas Radžvilas. Pastaba apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, arba Kas mūsų laukia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.