Demokratija ir valdymas

Vidas Rachlevičius. Istorinė galimybė prasmės klausimais prabilti į tylą

Tiesos.lt siūlo   2021 m. gruodžio 30 d. 11:09

18     

    

Vidas Rachlevičius. Istorinė galimybė prasmės klausimais prabilti į tylą

laikmetis.lt

Lietuva jau ne vienerius metus dalyvauja globaliame spektaklyje, kurio žanrą sunku apibūdinti, nes vienu metu tai ir drama, ir komedija, ir tragedija, sumišusi su farsu bei absurdo teatru.

Šiame spektaklyje yra kelios svarbiausios siužetinės linijos – COVID, klimato kaita, „žalioji revoliucija“, nelegalių migrantų invazija, LGBT reikalai ir pluoštas smulkesnių. Visa tai yra nuo A iki Z politizuotas ideologinis karas, kuriam vadovauja neomarksistai – globalistai.

Viešoji erdvė kupina agresijos, kuri nukreipta prieš tradicines vertybes. Šiame kare daužomos tūkstantmetės tiesos, o viso to tikslas – visiška kontrolė bedvasės, nužmogintos ir jokių vertybių neturinčios visuomenės ir jos besąlygiškas paklusnumas naujai tvarkai.

Visiškai nenuostabu, kad mūsų naujųjų propagandistų išpuolių taikiniu tapo ir Katalikų Bažnyčia, kuri įvairiomis formomis, kartais sėkmingai, o kartais ir visai nevykusiai bando oponuoti įsivyravusiems vėjams. Kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar, naujomis aplinkybėmis, ji stovi skersai kelio šliaužiančiai beprotybei.

Daugelis turbūt dar nepamiršo eurokomisarės H. Dalli išpuolio, kuri nusprendė iš europiečių atimti Kalėdas. Net ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos Komisiją nesivelti į „nesąmones“, draudžiančias žodžius, susijusius su lytimi, ar Kalėdomis.

„Europa, kuri ateina paaiškinti žmonėms, kokius žodžius jie turėtų sakyti ar ne, nėra ta Europa, kuriai aš visiškai pritariu, – sakė E. Macronas. – Iš esmės tai yra nesąmonė“. Jis taip pat perspėjo, kad Prancūzijoje ir kitose ES šalyse išnyko europietiškos tapatybės jausmas, o kai situacija tampa sudėtinga, žmonės dėl to kaltina Europą. Prancūzijos prezidento nuomone, „būtina teigti, kad ši Europa vis dar yra mūsų“.

Šia tema būta daug komentarų, tačiau norėčiau pacituoti popiežių Pranciškų, kuris pasisakė itin aštriai. Labai netikėta, kad tai buvo ir dvasinio lyderio mintys, ir tuo pat metu pareiškimas su stipriu politiniu atspalviu, nes popiežius išsakė poziciją tų Europos politinių jėgų, kurios pasisako prieš biurokratinio centralizmo principu paremtos Europos supervalstybės kūrimą.

Lėktuve, skraidinusiame į Romą, popiežius kalbėjo žurnalistams, kad Europos Sąjunga turi būti atsargi ir „nepasukti ideologinės kolonizacijos keliu“, nes tai gali išskirti šalis ir baigtis ES žlugimu. Eurokomisarės iniciatyvą ir bandymą uždrausti krikščioniškus terminus jis prilygino madai ir sušvelnintam sekuliarizmui.

Anot popiežiaus, „istorijoje daugelis diktatūrų bandė tai padaryti“ ir jis prisiminė Napoleoną, nacius bei komunistus. Katalikų Bažnyčios vadovas akcentavo, kad ES yra „reikalinga“, bet perspėjo nebandyti ištrinti skirtingų bloko šalių tapatybės. Jis paragino Briuselį „gerbti šalių įvairovę ir nebandyti jų suvienodinti“.

Tačiau atidžiau pažvelkime į temą, su kuria susiduriame kasdien. Vis daugiau „išsilavinusių ir tikinčių mokslu“ pradeda suvokti, kad COVID isterija jau tampa farsu, todėl Bažnyčios laikysena šiuo klausimu yra labai svarbus veiksnys.

Štai keli įdomūs pavyzdžiai iš Anglijos, kurioje dabar gyvenu, todėl daug ką matau savo akimis. Prieš pat šv. Kalėdas internete greitai išplito vaizdo įrašas, kuriame Anglikonų Bažnyčios vikaras prie kalėdinės eglutės kalbėjo savo bendruomenei. Jis perskaitė daug el. laiškų, kuriuose žmonės klausė ir svarstė, ar pandemijos fone ir Kalėdų laikotarpiu bažnyčia turi būti atidaryta, ir tai įkvėpė jį.

„Mes nesame kino teatras. Mes nesame „O2“ arena. Mes – ne futbolo rungtynės. Mes nežaisime pagal tas taisykles. Mes esame brolių ir seserų šeima Kristuje, kuri sekmadienį susirenka garbinti gyvojo Jėzaus Kristaus. Tai ne futbolo rungtynės. Ne filmas. Nieko panašaus. Neketinu nutraukti pamaldų, kol man nebus liepta tai padaryti įstatymo vardu, ir net jeigu taip atsitiks, aš rėksiu ir spardysiuosi“.

Viena iš priežasčių, kodėl vikaro kalba „iš širdies“ tapo tokia populiari yra ši – didžioji Anglijos visuomenės dalis gerbia įstatymus, o COVID propagandos jie yra tiek įbauginti, kad daug įstaigų bei organizacijų imasi dar ir savų iniciatyvų, ir stengiasi bėgti važiuojančio traukinio priekyje.

Anglams buvo visiškai neįprasta tai girdėti iš dvasininko. Nuo pat drakoniškų priemonių taikymo pradžios Anglikonų Bažnyčios ir kitų konfesijų vadovai susitaikė su draudimais kaip klusnūs ėriukai, todėl per didžiausią stresą keliantį laikotarpį, kai žmonės buvo atskirti ir kupini nerimo, bažnyčios tiesiog uždarė savo duris. Net ir istorinėse vietose buvo uždraustos privačios maldos.

Buvo labai įdomu ir keista stebėti, kaip Londonas vėl atsidarė po griežto karantino. Jau dirbo ne pirmojo būtinumo prekių parduotuvės, įvairių pramogų vietos, o bažnyčių durys tebebuvo užvertos. Aš dažnai praeidavau pro Pikadilyje esančią Šv. Jokūbo (St. James) anglikonų bažnyčią. Miestas jau senokai šurmuliavo, o jos durys buvo nebylios.

Vietos bendruomenė reiškė apmaudą dėl uždarytų bažnyčių, o vienas komentatorius taikliai pastebėjo: „Prieš mus stojo bažnyčių vadovybė, kuri atrodė beveik patenkinta, kad COVID manijos apsėstos valdžios institucijos juos sumaišė su įvairiomis pramogų vietomis. Tai nereiškia, kad daug pavienių dvasininkų ir parapijų per šį laikotarpį neatliko didelio darbo – virtualių paslaugų ir praktinės savanorystės. Tačiau tuo laikotarpiu, kai visi buvome uždaryti savo namuose, daugelis kitų praleido neprilygstamą galimybę. Tai galimybė, kuri gali nepasikartoti šioje kartoje: prasmės klausimais prabilti į tylą, kuri egzistuoja mūsų šiuolaikinėje kultūroje“.

Anglijoje jau senokai kalbama, kad Anglikonų Bažnyčios laikysena ar moralinė lyderystė dažnai niekuo nebesiskiria nuo bet kurios kitos valstybės institucijos komunikacijos. Tuo ypač išsiskiria Kenterberio arkivyskupas Justin Welby (Džastinas Velbis), kuris nevengia kištis ten, kur jam visai nereikėtų, tačiau maža to, beveik visi jo pareiškimai yra konjunktūriniai.

Štai neseniai jis pareiškė, kad nuo COVID nepasiskiepiję žmonės yra „amoralūs“, o jo komentarai per JT klimato konferenciją (COP26) Glazge, anot vietos komentatorių, niekuo nesiskyrė nuo bet kurio Aplinkos departamento aparatčiko kalbų. Todėl tikintieji kelia klausimą – ar reikia leisti bažnyčios hierarchams transformuoti krikščionių religiją į savotišką žaliųjų judėjimą? Taip pat pastebima, kad vyraujančios politinės konjunktūros keliu einanti Anglikonų Bažnyčia praranda didžiulį pranašumą – gebėjimą kalbėti savo unikalia kalba.

Tuo tarpu labai pozityvios reakcijos susilaukė Romos Katalikų Bažnyčios kardinolo, Vestminsterio arkivyskupo ir Anglijos bei Velso katalikų vyskupų konferencijos pirmininko Vincent Nichols (Vincento Nikolso) interviu BBC. Vienas komentatorius net parašė: „Valio kardinolui Vincentui Nicholsui!” Savo interviu kardinolas, be kita ko, prašė, kad vyriausybė daugiau nesvarstytų bažnyčių ir kitų maldos vietų uždarymo.

Anot vietos apžvalgininkų, per pandemiją katalikų bažnyčios „nebuvo tokios blogos, kaip anglikonų“, nes katalikų dvasininkai bent galėjo transliuoti mišias iš vidaus, o anglikonų dvasininkai tiesiog nebuvo įleisti į bažnyčias.

Tačiau turbūt svarbiausias interviu akcentas buvo ne prašymas, o tai, kaip kardinolas V. Nicholsas apibūdino Anglijos visuomenės būseną: „Manau, kad ši šalis parodė, jog žmonės patys gali priimti gerus sprendimus. Mes suprantame riziką. Mes žinome, ką turėtume daryti. Dauguma žmonių yra protingi ir atsargūs. Mums nereikia stipresnių priespaudų, kad būtume mokomi, ką turime daryti“.

Taigi, pagrindinė kardinolo išsakyta mintis yra ta, kad žmonėmis galima ir reikia pasitikėti. Toks turi būti kelias, o ne vis griežtesnė diktatūra. Tačiau iškyla esminis klausimas – ar Britanijos, ar Lietuvos valdžia supranta tai, ar ji moka klausytis?

Paprastas atsakymas yra labai trumpas – ne, nemoka. Kodėl? Lietuvos politinių partijų, jų lyderių ir daugelio eilinių veikėjų intelektinis skurdas jau seniai bado akis, bet jis ypač išryškėjo dabar, kai mes visi priversti dalyvauti spektaklyje, kurį minėjau šio teksto pradžioje.

Mūsų politikai, nepasižymėdami platesniu požiūriu, neturėdami gebėjimų mąstyti konceptualiai, tiesiog plaukia pasroviui ir praktiškai jokiais esminiais klausimais neturi savo nuomonės. Jie nieko nesuprantančiomis akimis žiūri į Vakarų pasaulį, kuris jau gėdijasi krikščionybės ir didžiąja dalimi atmetė jos vertybes. Mūsų akyse griaunami Vakarų civilizacijos pagrindai. Susidariusiame vertybiniame vakuume įsitvirtina veržlus islamas, arba visiškai jokios moralės neturintis ciniškas kiniškas bei rusiškas požiūris.

Tokiomis aplinkybėmis nieko išradinėti nereikia, atsvarų šiai susinaikinimo ideologijai yra. Pirmoji – sveikas konservatizmas, pabrėžiantis tradicinių institucijų ir praktikų vertę. Konservatizmas pirmenybę teikia istoriškai paveldėtam, o ne abstraktumui ir idealui. Jis remiasi tikėjimu, kad visuomenė yra ne tik laisvų individų rinkinys, bet ir gyvas organizmas, susidedantis iš glaudžiai tarpusavyje susijusių narių.

Taigi, tikri konservatoriai yra nuoseklūs tęstinumo bei stabilumo šalininkai. Šiandien kaip niekada anksčiau ypač aktualus yra konservatizmo bruožas, kad valdžios pareiga yra būti esamo gyvenimo būdo ir nuosaikios pažangos tarnautoja, o ne šeimininke, todėl politikai privalo atsispirti pagundai savavališkai ir radikaliai pertvarkyti visuomenę.

Kita atsvara – krikščioniškoji demokratija, glaudžiai susijusi su Romos katalikybe ir jos socialinio bei ekonominio teisingumo filosofija. Ji apima tiek tradicines Bažnyčios ir šeimos vertybes, tiek ir progresyvias vertybes, pavyzdžiui, socialinę gerovę. Dėl šios priežasties krikščioniškoji demokratija nedera nei su kairiųjų, nei dešiniųjų ideologijomis.

Tokia demokratijos forma atmeta individualistinę pasaulėžiūrą, kuria grindžiamas politinis liberalizmas, ir pripažįsta, kad valstybė turi kištis į ekonomiką, kad paremtų bendruomenes ir apgintų žmogaus orumą. Tačiau krikščioniškoji demokratija gina privačią nuosavybę ir priešinasi pernelyg dideliam valstybės kišimuisi į socialinį gyvenimą bei švietimą.

Nors krikščioniškoji demokratija įkvėpimo ir paramos pagrindą rado krikščionybėje, daug partijų veikė nepriklausomai nuo bažnytinių organizacijų ir dažnai džiaugdavosi agnostikų ar ateistų parama. Krikščionių demokratų partijos buvo pagrindinė politinė jėga Europoje Šaltojo karo metais ir vadovavo koalicinėms vyriausybėms Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje ir Nyderlanduose.

Tačiau ilgainiui daug tų partijų pabėgo nuo krikščionybės, o kažkada gyvavęs Krikščionių demokratų internacionalas pakeitė pavadinimą ir tapo Centristų demokratų internacionalu. Kaip bebūtų, tačiau nemažai Europos krikščionių demokratų partijų bent pasielgė sąžiningai, kai reaguodamos į politinę konjunktūrą ir atsitraukusios nuo pradinės ideologijos, pakeitė pavadinimus.

Turbūt kita didžiausia mūsų bėda – visuomenės politinis neraštingumas ir abejingumas. Visiškai neabejoju, kad jeigu kas nors paprastai ir aiškiai sugebėtų kalbėti apie tai, ką išdėsčiau, neabejoju, kad absoliuti dauguma Lietuvos rinkėjų nustebtų, kad jie yra idėjiniai konservatoriai arba krikščionys demokratai. Bet ar tokių politikų yra Lietuvoje?     

Teoriškai, tokį politinį darinį turime. Tai – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Tačiau didysis paradoksas ir lūžis įvyko po paskutiniųjų rinkimų, kai valdančiąją koaliciją suformavo TS-LKD.

Visiškai nesitariant, nediskutuojant ir nesiskaitant su visuomenės nuomone buvo paleistas naujų įstatymų buldozeris. Milžinišku greičiu importuojamos daugeliui nesuprantamos sąvokos, jos traukiamos į įstatymus, trypiamos įprastos ir prievartiniu būdu be jokio bendro sutarimo diegiamos naujos vertybės, kurios iš esmės keis gyvenseną.

Daug rinkėjų pasijuto apgauti. Išaiškėjo, kad mūsų vadinamieji konservatoriai ir krikščionys demokratai yra patys tikriausi naujieji marksistai. Kaip ir Laisvės partija bei liberalai. Taigi, turime situaciją, kai didelės dalies visuomenės niekas neatstovauja.

Gruodį Varšuvoje įvyko Europos dešiniųjų partijų vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo 14 lyderių, tarp jų ir Estijos atstovai, bet mūsiškių ten nebuvo. Visiškai aišku, kodėl, nes idėjinių konservatorių arba dešiniosios pakraipos partijos Lietuva neturi, liko tik rinkėjus klaidinanti iškaba bei būrys politikos chameleonų.

Reikia pripažinti, kad Varšuvoje susirinko marga kompanija ir tikrai ne visi su visais ten sutaria, mums taip pat visiškai nepriimtini kai kurių politikų požiūriai. Tačiau nebūtina gulti į lovą su visais esamais ar potencialiais sąjungininkais, nes politikoje visuomet ieškoma naudos fragmentų ir taškų, kurie vienija, o tokių yra.

Ten dalyvavusių partijų atstovai akcentavo, kad nepritaria ES federalizacijai, visų galių perdavimui eurobiurokratams ir mato Europą kaip suverenių ir nepriklausomų šalių sandraugą. Kitaip tariant, forumo dalyviai yra įsitikinę, kad ES narės turi išlaikyti savarankiškumą ir valstybingumą. Ar mes prieš?

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pastrigom manau       2022-01-2 5:37

Taip tai taip, bet negi ir toliau visi tik rašysim - kas komentaruose, kas straipsnius ir nieko daugiau? Tiesiog rašytojų šalis patapom, gal bent mokytojos Veronikos paprašyti, kad per langą į ministeriją įliptų, o ir kur Tapinas dingo? :DD

Su Naujais Vidą ir visus!       2022-01-2 1:14

2022-01-04 d. Guantanamo kalėjimo Pietų sektoriuje kalinčiam George Bush Jr. bus įvykdyta mirties bausmė dėl Rugsėjo 11 organizavimo, per kurią žuvo 6-7 tūkst. žmonių. Pagrindiniais kaltininkais pripažnti Dick Cheney, Donald Ramsfeld ir George Bush Jr. Ramsfeld mirė JAV Karinio Tribunolo proceso metu (prieš kelis mėn.), nespėjus jo nuteisti, nuo skaitymo akinių kojelėje laikytų nuodų. Dick Cheney CŽV lėktuvu per Kūčias spruko į N.Zelandiją, kur neturi nė mažiausios vilties būti nesurastas. Kol kas liko gyvi nenubausti tik Barack Obama ir Joe Biden. Visi kiti pagrindiniai globalistai, karų organizatoriai, vaikų žudikai - Clintonų šeima, Bill Gates, Joe Brennan, James Comey, Andrew Cuomo, Tom Hunks ir tūkstančiai kitų - per šiuos metus JAV Karinio Tribunolo sprendimu jau a.a. Visi planetos gyventojai netrukus išvys Karinių Tribunolų procesų įrašus TV ekranuose, nes pagal Dievo planą 2022 metais Planetos gyventojai perims iš globalistų planetos, valstybių ir gyvenimo kontrolę į savo rankas. Mūsų visų nuo 2024 m. laukia nepaprastai, neįtikėtinai gražus gyvenimas ir labai daug teigiamų Visatos siurprizų! Išlikime tvirti, ištikimi SAVOMS vertybėms, jau nedaug liko laukti ir kentėti…

gali būti ir taip...       2021-12-31 16:16

Mus džiugino mozaikų dažai
Ir gundė saulėje nunokęs vaisius,
Bet išjuokti bepročiai pranašai
Kelintą kartą pasirodė teisūs.


Nuo plieno kirčių virpa kambarys,
Juoduoja dangūs ir nerimsta marios.
Užpūsk žvakes ir uždaryk duris.
Anapus jų – Kaligula ir maras.

.......
Ir vis dėlto – su ateinančiais dar vienais Naujaisiais, mieli bendrapiliečiai!!

Outdoor Patriot       2021-12-31 16:10
Danielle D'Souza Gill (Counterculture)       2021-12-30 21:07
Al. StasiuIG       2021-12-30 20:35

Taip, daug rašo. Ir tai gerai. Bet jie veikia, kaip politologai, išoriniai stebėtojai. Partija, turi rūpintis pažiūrių formavimu, bet tuo pačiu ir valdžia. Jie turi suformuoti šešėlinę vyriausybę ir nuolat pateikti visuomenei savus sprendimų variantus. Po to turi rūpintis rinkimais. Visų pirma tuo, kad jie nebūtų klastojami ir, kad kandidatai turėtų lygias sąlygas. Taip aš suprantu politinį darbą.

stasys        2021-12-30 18:38

.. jei visuomenė gyvas organizmas , kaip apsiverčia liežuvis autoriui teigti jog ji (visuomenė) kažkokia neraštinga -abejinga politiniu požiurių  ? cit. ” Turbūt kita didžiausia mūsų bėda – visuomenės politinis neraštingumas ir abejingumas.” Autorius aiškiai nuklydo į dirvonus , juk statistikos duomenys aiškia rodo kokia pozicija užima ir ka palaiko diduma visuomenės . Gal autorius už raštinguma skaito tos visuomenės delne laikoma plytą ar akmenį ? juk tik taip galima suprasti jo metamus kaltinimus pretenduojant jam į kažkokį visažinį dargi gyvenantį Anglijoje . Lyginti viena ir kitą šalį netgi nekorektišką ..gal lietuviškam emigrantui ir atrodo jog jis perprato anos visuomenės savyjautą ir poreikius , bet aš tuo labai abejojų ..Laimės neradęs savoje šalyje svetimoje gali tik teoriškai mintimis vinguriuoti kaip tie arabai šalia lietuvišku sienu baltarusijoje .Nepyk Vidai bet tu tik trečiarūšis emigrantas bandantis pasėdėti ant nauju ir senu kėdžiu .. ir kažkodėl manantis esąs objektyvumo įsikunijimas . Taip sutinku kad Lietuvoje degradavo dešinios partijos ir tas pažiuras turintys piliečiai jau nėra atstovaujantis Seime , bet juk nieko amžino nėra viniems pasitraukus suklupus ju vietą užims kiti kuriems jau nebus leista taip savivaliauti ..valdžioje . Nedalivavimas Lenkijoje gali būti paaiškinamas ir tuo konfliktu su Prezidentūra .. Gana aiškiai matome jog to konflikto užuomazgos kur kas gylesnės nei vieno ‘gabriuko’ jaunatviškos ambicijos užsienio politikoje .

StasySG       2021-12-30 18:18

Al.    2021-12-30 14:46
————————————————-

Rašote “Geriausiu atveju, imituoja - kaip NS. “. Nacionalinis Susivienijimas imituoja? Jie rašo ir rašo. Kalba, duoda intervu. Aktyvesnių šiandien nematau.

StasySG       2021-12-30 17:33

Na bet tačiau. Pabaiga Rachlevičiaus straipsnio visai pažangi: “Ten dalyvavusių partijų atstovai akcentavo, kad nepritaria ES federalizacijai, visų galių perdavimui eurobiurokratams ir mato Europą kaip suverenių ir nepriklausomų šalių sandraugą. Kitaip tariant, forumo dalyviai yra įsitikinę, kad ES narės turi išlaikyti savarankiškumą ir valstybingumą. Ar mes prieš?”.
———————-
Geras klausimas “Ar mes prieš?”. Aš tai UŽ. Bet kiti? Visokie partiniai? Neaišku. Jei Lietuva nesiuntė savo atstovų į Varšuvą, vadinasi PRIEŠ. Neskuba Lietuva stumdyti vagonų. Bet gali atsitikti taip, kad ji pavėluos į nuvažiuojantį tarukinį...

Raimundas       2021-12-30 16:20

Apsispręsti turi kiekvienas asmeniškai. Aš palaikau V.Vižinio mintį “ tikrą vyrą nuo netikrų skiria du dalykai – netiki jokia valdžia ir turi ginklą “…

Plačiau:
https://infa.lt/67112/valdas-vizinis-apie-аbsurda-liudijanti-jav-politinio-isprotejimo-laipsni/

Ot pasigavo "neapsiskaitę"       2021-12-30 15:36

Ot pasigavo “neapsiskaitę” tai ir klijuoja visiems .Kalbu apie senjorus, kurie Lietuvoje nesiskubina kišt petį po adata, o pasiskaito, kaip pasaulis priima,kokie įstatymai saugo jų apsisprendimą. Nepriima prievartos, juk dabar ne nykūs viduramžiai.Apmaudu, kad net iškilieji žmonės palaiko segregaciją, aaaa tu senjoras taai mauk skiepytis ; Neužmirškit,kad ir senjorai yra žmonės ir jiems galioja taip pat laisvas apsisprendimas. Ir mirt kaip ir visi kiti nenori prievarta.

Al.       2021-12-30 14:46

,,Lietuva jau ne vienerius metus dalyvauja globaliame spektaklyje, kurio žanrą sunku apibūdinti”. Tai- bolševikinė revoliucija. Vykdoma hibridinio karo metodais. Todėl ir atrodo panaši į spektaklį. Lietuvos valdžioje sąmoningi tėvynės išdavikai, klastomis patekę į valdžią. Panašiai yra ir daugelyje kitų šalių. Tai kryptingo, gerai finansuojamo ardomojo darbo rezultatas. Paprasti žmonės čia mažiausia kalti. Kasdieninė, įžūli propaganda gali įtikinti beveik kiekvieną. Bet paprasti žmonės jai kaip tik atsparesni. Neatspariausi ,,edukuotieji”. Todėl jie ir ,,vakcinuotieji”. Ir netrukus bus ,,sučipuotieji”. Ko paprasti žmonės neturi, tai veiksmingų organizacijų. Bet ir dėl to yra atsakinga išsilavinusi dalis. O ji, deja, nekuria veikiančios opozicijos. Geriausiu atveju, imituoja - kaip NS. Ir pasipriešinti galima tik tarptautiniu mastu. Sėdėti po medžiu savo kaime sau gal ir smagu, bet naudos mažai. Gerai, kad Rachlevičius parašo iš Anglijos. O gal galėtų įkurti lietuvišką laikraštį Londoniškėse ?

StasySG       2021-12-30 14:34

O kas būtų, jei ta mūsų visuomenė būtų politiškai raštinga? Turit pvz.?

Kis       2021-12-30 13:09

Kas liecia ES jeigu ji taip sparciai zengs ir toliau,tai liks tik sipuliai is jos,nes Briuselio dedukai,panasus i kitus dedukus ,manantys kad jie protingiausi stumia ta menama opa link bedugnes.Lietuvai reikia laikytis arciau Lenkijos ir siekti vieningai savu tikslu.Daug protaujancios mases isvyke,isvaryta nepakeliamos nastos,liko tik kelios apykreives puseles.Esu isitikinusi,kad ji atgims ,kaip sfinksas is pelenu,tereikia rimtai pasaukti,sukils kail vienas lietuvis.

Lietuvių visuomenė       2021-12-30 12:46

labai nuolanki.O Sąjūdis buvo tiesiog palankai susiklosčiusių aplinkybių rezultatas.Labai nesipriešinanti visuomenė.

Kodėl Amerika pirma       2021-12-30 12:45

nepripažinoTaivanio?Nors pati jį pardavė?

>habilitās        2021-12-30 12:12

Žinote, o juk istoriškai pasižiūrėjus nebuvo ta mūsų visuomenė nei tokia jau neraštinga, nei abejinga. Žmonės daugmaž visada sugebėjo atsirinkti kas yra kas, sugebėjo skirti blogį nuo gėrio ir iškilus reikalui aukotis vardan to gėrio. Antraip jokios Lietuvos nė padujų nebūtų likę. O kad liaudžiai 30 metų sistemingai meluojama, kad ji kryptingai kvailinama ir bukinama, tai faktas. Ir nežinau, ar čia esama tos pačios visuomenės kaltės. Jei ir esama kiek, tai tikrai neesminės. Nesąžininga stumti viską ant visuomenės ir amžinai daryti ją atpirkimo ožiu. Toli neieškant, dar tik prieš pusmetį “neraštinga ir abejinga” visuomenė pakilo į 30 metų neregėtą taikų, orų protestą Vingio parke. Gavo neįtikėtiną purvo ir patyčių smūgį atgal. Tai vėl kaltinsim visuomenę? tai ką, po velnių, jai daryt?...

habilitās       2021-12-30 11:30

„...didžiausia mūsų bėda – visuomenės politinis neraštingumas ir abejingumas”.
...
Ir negebėjimas bei nenoras tai suprasti.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.