Įžvalgos, Diskusija

Verta prisiminti. Vytautas Rubavičius. VSD vėdinimui – „Privacy Act“ įrangą

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 8 d. 12:42

11     

    

Verta prisiminti. Vytautas Rubavičius. VSD vėdinimui – „Privacy Act“ įrangą

Kviečiame prisiminti prieš dešimt metų rašytą, deja, vis dar aktualų komentarą apie būtinumą demokratinti valstybės gyvenimą ir specialiųjų tarnybų įstaigas, autoriaus skelbtą ir straipsnių bei komentarų rinkinyje „Lietuva: korupcinė demokratija“ (2010).

Politologo K. Girniaus paviešintas „bendravimas“ su Valstybės saugumo departamento pareigūnais išsirutuliojo į nemenką skandalą – žiniasklaidoje kilo VSD veiklos svarstymų banga, visuomeninė televizija net suruošė politologui atkirtį, VSD vadovas P. Malakauskas aiškinosi Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kurio pirmininkas A. Anušauskas žiniasklaidos atstovams išdėstė ir savo samprotavimus, parėmęs juos vėlesne publikacija „Slapta neslapta“ internetiniame dienraštyje bernardinai.lt. Kreiptasi net į Lietuvos prezidentą V. Adamkų – prašyta patvirtinti ar paneigti gandus, esą klausomasi žurnalistų pokalbių, o jų išklotinės gabenamos į prezidentūrą.

Daugėjant nestabilumo ir įvairių grėsmių, žmones, o ypač aukštuosius valstybės pareigūnus nesunku įtikinti, kad mūsų šauniosios specialiosios tarnybos turi imtis prevencinių priemonių, kurių svarbiausia – sekti visus „įtartinus“ šalies piliečius. Kas tie įtartinieji – valstybinė paslaptis. Būtina pasitikėti valstybės specialiosiomis tarnybomis, kurios žino, kur ieškoti įtartinųjų ir kaip juos atpažinti. Piliečiams aišku – jei nesiklausysi pokalbių, tai nieko ir nesužinosi. Tokią samprotavimų logiką nesunku išlukštenti iš politikų pasisakymų, įvairių VSD viešąsias akcijas ginančių bei iš K. Girniaus besišaipančių žurnalistų kalbų. Žmonės nori saugumo, o VSD yra pasiruošęs tą saugumą teikti. Savomis techninėmis bei manipuliacinėmis priemonėmis, kurios stiprina šalį valdančio „būrelio“ galią.

Ypač geros sąlygos manipuliuoti politikų ir žiniasklaidos požiūriais randasi tada, kai nesama jokių būdų, kuriais parlamentas bei visuomenė galėtų patikrinti, kaip specialiosios tarnybos atrenka ir pateikia „grėsmes“, kokiais įnagiais ruošiasi su tomis grėsmėmis tvarkytis ir kaip jų veikloje saugomos bei ginamos žmogaus teisės. Visuomenei nebūtina žinoti vadinamųjų valstybės paslapčių, tačiau ji turi būti tikra, specialiosios tarnybos nepažeidinėja žmogaus teisių, nesikiša į politiką ir turi sukaupusios reikiamą analitinę galią dabartinėms bei iškylančioms grėsmėms vertinti. Vakarų šalių specialiosios tarnybos kasmet politikams ir visuomenei pateikia savo ataskaitas bei tam tikrus galimų grėsmių bei įvykių raidų scenarijus. Tų šalių politikai specialiosioms tarnyboms kelia konkrečius uždavinius ir veiksmingai prižiūri, kad nebūtų kuriami nereikalingi slaptumo šydai, o ypač – kad būtų paisoma žmogaus teisių.

Rašydamas šiuo žodžius suvokiu, kartojuosi – apie būtinumą demokratinti valstybės gyvenimą ir specialiųjų tarnybų įstaigas esu nesyk rašęs ir kalbėjęs. Tačiau A. Anušausko išsakyti samprotavimai verčia grįžti prie tos temos. Juolab kad mūsų politikai, politikos apžvalgininkai bei žurnalistai, kritiškai vertinantys VSD viešųjų ryšių akcijas, kurių kvintesencija buvo šios tarnybos surengta nužudyto V. Pociūno šmeižimo kampanija ir priešinimasis jo žūties aplinkybių tyrimui, vis dėlto neiškelia būtinumo demokratizuoti VSD veiklą, įtvirtinant piliečių teisę žinoti, kokius duomenis apie juos ta tarnyba sukaupusi laiko, o prireikus – ginčyti duomenų teisingumą teisme.

Kol kas nėra atkreiptas dėmesys į vieną svarbią Seimo ir VSD bendravimo aplinkybę, kuri teikia VSD galimybę veikti parlamentarų darbą ir manipuliuoti jų nuomone. Kokia ta aplinkybė? VSD suteikta teisė leisti ar neleisti išrinktiems parlamentarams dirbti su slaptais dokumentais. Mano galva, tokia teisė prieštarauja Konstitucijai, nes tam tikroje parlamentinės veiklos srityje riboja parlamentarų galimybes. VSD teikia ar neteikia leidimus aukščiausiai rinktai valdžios institucijai, vadinasi, yra aukščiau Seimo. Demokratinėje valstybėje to neturėtų būti.

Girdžiu pasipiktinusių skaitytojų balsus – kaip galima prie valstybės paslapčių prileisti nepatikrintus žmones? Demokratinėje valstybėje renkant aukščiausią valdžią didįjį patikrinimą atlieka priešrinkiminė kova, informacijos apie kandidatus skleidimas ir rinkimai. Visokią informaciją apie kandidatus galima skelbti prieš rinkimus, kad visuomenė žinotų, kuo galima pasitikėti ir kuo nevertėtų. O jau išrinktas Seimo narys yra, pasak Konstitucijos, „Tautos atstovas“, ir „niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto“. Pasirodo, VSD gali, rūšiuodama išrinktuosius „Tautos atstovus“ į patikimus ir nepatikimus. Demokratija tik sustiprėtų, jei VSD ne leidimus išdavinėtų, vykdydama politikos strateguotojų valią, o savais būdais stiprintų parlamentinės veiklos aplinkos priežiūrą. Nemanau, kad Seime atsiras drįstančių svarstyti šį klausimą, tačiau parlamentarai galėtų pagalvoti bent jau apie tai, kad VSD argumentai neleisti kokiam nors išrinktam parlamentarui dirbti su slaptais dokumentais būtų svarstomi Seimo Valdyboje, o seimūnas dėl kai kurių pateiktų, jo manymu, klaidingų duomenų galėtų kreiptis ir į teismą.

Kitas VSD veiklos, o sykiu valstybės demokratizavimo bei žmogaus teisių įtvirtinimo žingsnis turėtų būti įstatymai, grindžiami amerikiečių „Privacy Act“ nuostatomis. 1974 metais priimtas ir prireikus papildomas federalinis „Privataus gyvenimo apsaugos įstatymas“ veiksmingai reguliuoja piliečių ir apie juos duomenis kaupiančių tarnybų santykius taip, kad pilietis visas iškylančias problemas gali spręsti teisme be jokių „valstybės paslaptimis“ ar įstaigų statutais grindžiamų išlygų. 1977 metais JAV Privataus gyvenimo apsaugos komisija, atsižvelgdama į sparčią elektroninių informacijos technologijų plėtrą, toliaregiškai įspėjo, jog nauji duomenų kaupimo būdai ir įvairėjantys duomenų poreikiai didina oficialaus piktnaudžiavimo sukaupta informacija pavojų ir daugina tokio piktnaudžiavimo galimybes.

Jei pilietis kreipiasi dėl apie jį sukauptų duomenų, jokia specialioji tarnyba negali paprasčiausiai atsirašyti, esą tie duomenys „sudaro valstybinę paslaptį“, tad nebus teikiami. Per 10 dienų tarnybos, į kurią kreipėsi pilietis, vadovas turi pateikti visus duomenis arba jų dalį, motyvuodamas, kodėl atsisakoma pateikti kitus duomenis. Klausėjui motyvas gali pasirodyti nepagrįstas, tad jis kreipiasi į teismą, kuris ir nagrinėja iškilusią problemą. Galimi skųsti ir slaptumo grifu pažymėti duomenys, o teismas aiškinasi, ar tarnyba nepiktnaudžiauja tuo grifu. Suprantama, tokie teismo procesai nėra atviri. Gavęs apie save surinktus duomenis, pilietis gali pareikalauti sunaikinti tuos, kurie, jo manymu, neatitinka tikrovės. Tarnybai atsisakius, ieškinys nešamas į teismą, kuris ir sprendžia, kiek pagrįstas yra piliečio reikalavimas ir tarnybos atsisakymas.

Tokio pobūdžio įstatymai atlieka daug svarbių funkcijų, garantuojančių demokratijos plėtrą, deramą parlamentinę specialiųjų tarnybų priežiūrą ir žmogaus teisių apsaugą. Pirmiausia jie aiškiai reglamentuoja duomenų apie piliečius kaupimą ir naudojimą (pavyzdžiui, duomenis apie piliečius kaupiančios tarnybos negali subendrinti duomenų apie asmenį, kitaip tariant, demokratinėje valstybėje neturi būti viską apie pilietį žinančios tarnybos), apriboja institucijų visagalybę, kurią jos palaiko savo nuožiūra taikomos „valstybės paslapties“ šydu, gina ne institucijas, o žmogaus teises ir laiduoja teismui jo esminę – demokratijos stuburo funkciją. Tad demokratinėje valstybėje jokia institucija ar tarnyba neturi teisės vienašališkai nuspręsti, kaip jai elgtis su piliečio prašymu parodyti apie jį sukauptus duomenis – atsakymai galimi apskųsti teisme.

Tiems mūsų parlamentarams, kuriems rūpi parlamentinė specialiųjų tarnybų priežiūra, patarčiau įsigilinti į minėtą amerikietiškąjį įstatymą. Gal tada viešai nebebūtų samprotaujama, esą istorija su K. Girniumi išsirutuliojo dėl to, kad pastarasis nesuvokiąs CŽV ir VSD veiklos skirtumų – mūsų tarnyba derinanti žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą. Nejau manoma, kad nuo žvalgybos ir kontržvalgybos darbo derinimo priklauso valstybėje įgyvendinami demokratijos standartai ar požiūris į žmogaus teises? Tada nebebūtų prasmės kalbėti apie bendras demokratijos vertybes bei tarptautinių institucijų, ginančių žmogaus teises, darbą. Gal geriau nepūskime papildomos slaptumo, neretai ir valstybinių paistalų miglos, o labiau tvirtinkime parlamentinę specialiųjų tarnybų priežiūrą demokratinėse valstybėse išmėgintais būdais ir diekime bendrus vakarietiškos demokratijos principus.

2008 m. gruodžio 15 d.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

gerai kad priminei       2018-06-11 19:26

Tikrai, šis straipsnis daug aktualesnis nei dabartiniai reikalai.
Pavyzdžiui kažkokių koncervų, kubyliaus ir sau Gumo tarnybos vadovybės koordinuota tarnystė uoliai vykdant Rosatomo kremlinų ekspansiją Lietuvoje, t.y. kažkokia tai vieną kitą milijarduką kaštavusi iždo apvogimo afera aprašyta šiandien T. Dapkaus straipsnyje, net iš tolo neprilygsta šiam straipsneliui. Argi mums gali rūpėti kažkokios datos, pinigų sumos ir politikų, pareigūnų išdavikėlių, realių kriminalinių nusikaltėlių pavardės?
Ar kam nors įdomios kažkokios LandszGrybaitės tiesioginės veiklos globojant kažkokius ruskių rosatomus? Liaudžiai tai neaktualu ir neįdomu.
Juk Naša Daša yra Didi Kovotoja prieš vis mus puolančius rusus.
Reiškia neaktualu.
Rubavičiaus jaunystės memuarai- vot čia kitas reikalas.
Tik duok.
Laukiam dar senesnių straipsnių!

Priminė       2018-06-11 11:36

Pociūną. Ir šekit - krūva irzlių “komentarų”. Neramu tiems aniems.

vėdinimo bezdalais doktrina       2018-06-11 0:04

Labai įdomus ir aktualus straipsnis. Nuostabus ramunėlių ir kmynų  kompresas nabašnykui. Ne veltui skaitytojai taip gausiai ir intelektualiai komentuoja.
Redakcijai:/
Daugiau tokių straipsnių!
Ir kuo senesni tuo geriau, ( antikvariatas kaip ir dulkės ant butelio vyno rūsyje, automatiškai prideda vertę).
Daugiau diagnozių apie tai kaip buvo, nes publikai irgi neįdomu kaip gyvensim rytoj.
Nes juk tikrai negyvensim!
Mirėm dar užvakar…

Labai       2018-06-10 23:05

Juokinga.
Labai:)

syščixuj xolmsuj        2018-06-10 21:30
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Negaliu patikėt       2018-06-10 21:19

Juozapas ir yra deržymorda…
Nors būta visokių užuominų ir šiaip nuolatinis portalo puldinėjimas, visų galinčių diskutuoti ir rašyti puldinėjimas, primityvūs paklonai Liudvikui ir arogancija bendraujant su kitais, o dabar dar ir deržymordos išsidirbinėjimas - štai ir nėr Juozapėlio…

Haavara Agreement(Perkėlimo Paktas)       2018-06-10 10:09

Neosovietinės oligarchijos konspiracija ir agresija prieš eilinius piliečius.

ne mordai       2018-06-10 8:20

“Autorius jau prieš dešimt metų siūlė sutramdyti spec. tarnybas ir politikus, tik jais besiremiančius…”
Aha, duokim autoriui už tai medalį ir taloną pagerintam maitinimuisi.
Prieš dešimt metų apie tą patį diagnozę rašė ir dabar tas pats dedasi.
Tai gal po diagnozės per dešimt metų reikėjo surasti progą parašyti KAIP tas tarnybas statyti į vietą?
Tada gal būtų nereikėję kartoti straipsnio kaip šviežiai aktualaus.
Su tokia įvykių registruotojo pozicija, nesunku spėti, jog artimiausius dvidešimt metų autorius savo rašinėlį galės vis kartoti ir kartoti.
Ot nauda:)

Štai ir neatlaikė       2018-06-10 1:24

deržymordos nervai - iššoko paaiškinti, kaip “teisingai” reikia suprasti tylą.
Pasirodo, žmonės ne iš baimės tyli, o ... protesto vardan… ir būk tokiam kvailam, kad sugalvotum štai tokį “paaiškinimą”... Žmonės, pasirodo, tyliai protestuoja, kad Autorius jau prieš dešimt metų siūlė sutramdyti spec. tarnybas ir politikus, tik jais besiremiančius…
bet… tas išsišokimas aiškinti, kaip reik “teisingai” suprasti, vos valandai praėjus, kai jau kelinta diena tyla, tik dar kartą įrodo, kaip iš arti esama visi stebimi ir ganomi - vos tik kas ištūksta ir parodo, kad nebijo, tuoj atsiranda deržymorda ir vėl gardan varo.
Dar jei Redakcija parašytų, kelinta pagal skaitomumą ši publikacija, deržymorda išvis turėtų užsičiaupti.
Beje, Administratoriau, kažkada tokia info - penki skaitomiausi - juk būdavo?
gal verta sugrąžinti?

Tojitylajui       2018-06-9 23:08

Tyla reiškia nuosprendį tiems parketiniams intelektualams, kurie metų metais rašinėja nesibaigiančias diagnozes ir nėra pasiūlę nieko apie tai “- ką daryti, kaip daryti ir kaip turi atrodyti teisingai padarytų dalykų visuma, t.y. galutinis rezultatas.
Tyla ir ignoravimas reiškia tik viena- atsibodo. Nes rypavimas nieko nekuria, nieko nekeičia.
Padvesusio šuns niekas nespardo.
Nereikalingų rašinių niekas nekomentuoja.

Toji tyla komentaruos       2018-06-9 22:00

itin iškalbinga…
Tyla iš baimės ir vis didesnė baimė matant tą tylą...
Pagarba Aytoriui.
Kas iš mūsų tiek metų atlaikytų tą vakumą? ar ‘dieržimordos’ apsireiškimus??

Arne       2018-06-9 8:58

Per 10 metų ką turime? Pažymas apie žmogų, be jo teisės jas perskaityti?  Nepakitusi situacija ir šiandien, - autoriaus pagalbos šauksmas išnyko kaip dykumoje…

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

syščixuj xolmsuj        2018-06-10 21:30

ajajaj kox tu galvotas.
tikras “galavastikas”:)
siūlykis, kad gerbėjai išrinktų mulkių vadu.
ateisiu į inauguraciją su tortu.
(beje, labai taikliai mėtau tortus:)


Rekomenduojame

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Arvydas Juozaitis reikalauja švietimo ir mokslo ministrės atsistatydinimo

Partizano Juozapo Streikaus-Stumbro baigiamoji kalba Troikos teisme

Vladas Vilimas. Kam reikalinga Konstitucijos pataisa dėl individualaus skundo?

LAT: medžių kirtimui pasipriešinusiems kauniečiams baudos neskirtinos – visuomenė turi teisę reikalauti kokybiškos informacijos apie medžių būklę

Kaip ideologija nugali mokslą: net „Mein Kampf“ galima „prakišti“ už mokslinį straipsnį

Povilas Urbšys. Kas nuoširdesnis: prof. V. Landsbergis ar R. Karbauskis?

Peticija: solidarizuokimės su mokytojais ir pareikalaukime ministrės atsistatydinti – padėkime pasiekti pozityvių švietimo pokyčių

Vytautas Radžvilas. Lietuvos pakasynos – valstybės lėšomis

Andrius Švarplys. Pasaulis, kuriam nesame pasiruošę

„Lithuanian Freedom Fighters“: video pasakojimas apie Lietuvos Laisvės kovas ir kovotojus

Vytautas Rubavičius. Mokytojui – „skaičiuoklę“ į dantis

Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“ pristatymą

Valdas Vasiliauskas. Konservatoriška svajonė ar klejonė?

Darius Kuolys. Švilpiu ir aš stebėdamas Švetimo ir mokslo ministerijos įslaptintus viešuosius pirkimus

Vytautas Radžvilas. Moj adres – [evro]sovetskij sojuz…

Eglė Česnakavičiūtė. „Atlikęs pareigą Tėvynei“. Skiriama visiems laisvės kovotojams, vis dar neturintiems amžino poilsio vietos

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą

Geroji Naujiena: Visi esame kilę iš vieno ir palaiminti būti viena

Rasa Čepaitienė. Balta

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui: miškas be vilko – ne miškas

Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė: „Išsipildė mano svajonė“

Advokato Sauliaus Dambrausko darbų ginant viešąjį interesą apžvalga: paremkime šias pastangas –  tapkime beprecedenčio proceso dalimi

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.