Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Liustracija ir desovietizacija

Verta prisiminti. Vytautas Radžvilas. Antisąjūdinės revoliucijos įšalas

Tiesos.lt siūlo   2020 m. birželio 5 d. 14:09

20     

    

Verta prisiminti. Vytautas Radžvilas. Antisąjūdinės revoliucijos įšalas

Minėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsisteigimo sukaktį kviečiame skaitytojus prisiminti 2014 metais prof. Vytauto Radžvilo rašytą straipsnį, esmingai analizuojantį Sąjūdžio nesėkmių priežastis. Nors sugebėjo sukurti valstybę, Sąjūdžiui nepavyko padėti planuotų ir norėtų jos pamatus.

Priešingai, netrukus šalyje įvykdyta antisąjūdinė kontrarevoliucija lėmė valstybės raidos sunkumus ir negalias ilgiems dešimtmečiams.

Jau ketvirtį amžiaus Lietuvoje skamba raginimai nesigręžioti į praeitį ir žvelgti tik į ateitį. Raginantieji žvelgti tik į ateitį žino, ko nori: paversti patiklius savo klausytojus istorijos neišmanančiais ir – truputį pratęsime šį seną posakį – todėl lengvai valdomais vaikais. Kaip tik jie įtikinėja, kad praeitis yra tai, ko nebėra, nors ji niekada nedingsta, nes, pasak vienos iškilios mąstytojos, yra jėga, stumianti mus į ateitį. Žodžiais menkinant praeities pažinimo svarbą, iš tikrųjų vadovaujamasi Džordžo Orvelo (George Orwell) knygos išgarsintu principu: kas valdo praeitį, tas valdo ateitį. Juk pastangos ištrinti net palyginti nesenų įvykių atminimą yra ne kas kita kaip siekis valdyti praeitį, o su ja – ir dabarties bei ateities tikrovę.

Tenka pripažinti, kad šios pastangos buvo sėkmingos. Visuomenės atmintyje taip ir neįstrigo vertas ypatingo dėmesio, galbūt net svarbiausias Lietuvos naujausios istorijos įvykis. Jį gaubia kapų tyla, jis nėra minimas, o ką jau kalbėti, kad būtų analizuojamas net moksliniuose istoriniuose ir politologiniuose darbuose, kuriuose tyrinėjama vadinamoji aksominė 1988–1992 m. revoliucija.

Šis įvykis – tai dar sunkiausiu kovos dėl Nepriklausomybės tarpsniu tyliai prasidėjusi, o valstybingumą visiškai atkūrus, vis labiau įsibėgėjusi ir galiausiai laimėjusi antisąjūdinė kontrrevoliucija. Jos pergalė reiškė tai, kad vėl tapusioje suverenia valstybe Lietuvoje tyliai ir nepastebimai buvo atkurtas antidemokratinis nomenklatūrinis politinis režimas. Todėl mąstant apie krašto ateitį, būtina šį nepelnytai užmirštą, o gal net deramai niekada ir nesuvoktą įvykį grąžinti į visuomenės atmintį ir viešų diskusijų lauką, nes jis jau ketvirtį amžiaus daro pragaištingą poveikį tautos ir atkurtosios valstybės raidai.

Nesigilinant į šiuo atveju nesvarbias detales, galima pasakyti, kad Lietuvos nepriklausomybė buvo dviejų stipriausių ir įtakingiausių to meto politinių sambūrių – Sąjūdžio ir LKP – veiksmų ir sudėtingų jų santykių bei kompromisų rezultatas. Antisąjūdinė revoliucija lygiagrečiai vyko abiejose stovyklose.

Tuoj po Nepriklausomybės atgavimo įvykusiame Sąjūdžio III suvažiavime buvo pradėta „valyti“ iš judėjimo žmones, kuriems tokios sąvokos kaip tauta ir moderni demokratinė valstybė nebuvo tušti žodžiai.

Šitokio „valymo“ taikiniais pirmiausia tapo tie sąjūdininkai, kurie gana anksti pajuto ir išdrįso atvirai prabilti, kad daugeliui patekusių į valdžią bendražygių tautos reikalai nerūpi, o pats valstybės atkūrimas įgyja vis daugiau pigaus farso požymių.

Kadangi šiuolaikinės demokratijos taisyklės draudžia atsikratyti kritiškesnių ir todėl „nepatikimų“ bendražygių juos sunaikinant fiziškai, buvo rastas subtilesnis būdas – pasitelktas liūdnai pagarsėjęs vadinamųjų „megztųjų berečių“ sambūris.

Neverta manyti, kad jo veikla buvo spontaniškas ir stichiškas į „tikrųjų patriotų“ ir „revoliucijos sargybinių“ vaidmenį pernelyg įsijautusio ir nežinia iš kur ir kaip išdygusio būrelio „radikalų“ siautėjimas. Gerai suplanuoti ir „nematomos rankos“ meistriškai nukreipiami į pasirinktus puolimo „taikinius“ jų veiksmai buvo ilgalaikė moralinio ir psichologinio spaudimo, veikiau – teroro kampanija.

Ja buvo siekiama moraliai ir psichologiškai gniuždyti ir šitaip išstumti iš Sąjūdžio žmones, svajojusius ne apie nomenklatūrinę neosovietinę, bet apie demokratišką ir modernią nacionalinę valstybę. Atsijojus „nepatikimuosius“, iš tirpstančio Sąjūdžio likučių išsikristalizavo nomenklatūrinis būsimųjų „konservatorių“ branduolys. Jį reikėjo sustiprinti. Todėl „valymo“ išretintas Sąjūdžio gretas sparčiai užpildė „nepraktiškus“ pirmeivius pakeitę ką tik iškepti „patriotai“, kurių biografijos bylojo, kad dar vakar jie buvo uolūs komunizmo statytojai.

Panašiai buvo „apsivalyta“ ir nuo TSKP formaliai atsiskyrusios LKP stovykloje. Kad LKP atsiskyrė nuo TSKP vedama ne tautinių ir valstybinių paskatų ir kad ji nematomais idėjiniais ir politiniais ryšiais liko susaistyta su „platformininkais“, atskleidžia jos atstovų LTSR Aukščiausiojoje Taryboje išsakytas požiūris į balsavimą dėl Nepriklausomybės atkūrimo jo išvakarėse: „Mes balsuosime už nepriklausomybę, tačiau atsakysite jūs“.

Nėra akivaizdesnio įrodymo, kad nuo Maskvos atsiskyrusios LKP pritarimas Nepriklausomybei buvo konjunktūrinis ir prievartinis žingsnis. Kadangi konformistai šioje partijoje visada buvo absoliuti dauguma, „apsivalymas“ nuo Sąjūdžio „svetimkūnių“ ir jų paskleisto „idėjinio užkrato“ vyko dar sklandžiau ir nepastebimiau.

Nepriklausomos valstybės idėja iš tiesų tikėję ir ją rėmę sąjūdinės dvasios LKP nariai buvo „neutralizuoti“ ir pamažu išstumti iš partijos prisidengiant kilniai skambėjusiais jos „demokratizavimo“ šūkiais. Kad sąjūdininkai taptų nereikšminga ir bejėge mažuma, tereikėjo padidinti LKP Tarybos narių skaičių ir pasirūpinti, kad į ją urmu sugužėtų ne tik tuntas iki tol nuošalyje tūnojusių veikėjų, bet ir sušmėžuotų išsilaksčiusiai „platformininkų“ partijai priklausiusių „herojų“ veidai.

Lygiagrečiai vykęs Sąjūdžio ir LKP gretų „valymas“ neabejotinai yra vienas dramatiškiausių ir kartu lemtingiausių Lietuvos „dainuojančios revoliucijos“ epizodų. Tiesą sakant, dabar neatrodo keista, kad jis taip ir liko „nepastebėtas“ ir tebėra nutylimas net akademinėje literatūroje. Juk prikėlus šį epizodą iš užmaršties, tektų atsisveikinti su iki šiol vyraujančiu ideologiniu pasakojimu apie Lietuvos „išsilaisvinimą“ arba šį pasakojimą reikėtų labai tikslinti.

Jeigu šis „valymas“ taptų rimtai analizuojamu ir plačiai svarstomu klausimu, neišvengiamai tektų įsisąmoninti ir pripažinti pamatinį naujausios Lietuvos istorijos faktą: laikotarpiu nuo 1991 m. rugpjūčio pučo iki 1992 m. Seimo rinkimų šalyje vyko šliaužiantis antisąjūdinis perversmas, pasibaigęs neosovietinio nomenklatūrinio režimo restauracija. Tik ką ištrūkusi iš geležinių imperijos gniaužtų, Lietuva akimirksniu tapo ir iki šiol tebėra antisąjūdinės kontrrevoliucijos įšalo sukaustyta žeme.

Tekstą galima rasti profesoriaus Vytauto Radžvilo politinių straipsnių rinktinėje „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ (Vilnius: Valstybingumo studijų centras, 2018, p. 350). Knygą įsigyti galite šioje nuorodoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kis       2020-06-6 23:10

dziugu,kad tiek daug tu balvonu,kurie be perstojo vis garbina ozy?

>>>19:59       2020-06-6 21:19

Jūs telepatas, ar tiesiog susapnavote kas ką įsivaizduoja ir kas kur skambinės?
Gal čia prie to paties,  tautiečiams pašnibždėtumėt - kada kokie loterijos bilietai bus laimingi?
Brangūs Lietuvos žmonės būtų labai dėkingi.

>19:13.       2020-06-6 19:59

Antisąjūdinės kontrrevoliucijos mastą suvokia gal 0,1% elektorato - juozapai nepakliūna į tą skaičių, nes akivaizdžiai įsivaizduoja gyvenantys kažkokioje kitoje nei Radžvilo aprašytoje realybėje. Tokioje smegenų išplovimo situacijoje nebepadės net tiesioginis eteris per LRT “Atgimimo bangos” pavidalu - juozapai skambinės ir reikš priekaištus. Geriausiu atveju dešimtadalis šio portalo skaitytojų adekvačiai suvokia Lietuvos realybę, deja.

Al.       2020-06-6 19:13

Antisąjūdinė kontrrevoliucija įvyko ir tą pamatė daugelis net ne filosofų. Prancūzijoje panašus laikotarpis vadinamas Restauracija. Mūsų atveju - bolševikinė restauracija. Bolševikai kaitalioja taktiką, prisitaiko prie aplinkybių, todėl apsigaunam pamanę, kad jie tapo liberaliaisiais kapitalistais. Bet negalim 30 metų kartot, kad mus apgavo - turim ryžtis veiksmui. Kur programos? Detalūs planai? Laisva spauda? Nes be to NS pavadinimas atrodo parinktas vien tam, kad sutaptų su nacionalsocialistų partijos abreviatūra.

Varge varge       2020-06-6 16:24

Tai ar įmanoma dar ką nors atkurti iš Sąjūdžio istorijos, jei kažkur dingo visi Sąjūdžio archyvai, visi filmai, stenogramos ir t.t.?

Prašalietis       2020-06-6 9:45

Gorbačiovinės eros pabaigos propagandistai nesugeba apsieiti be tais laikais išmoktų“gudrumų, nutylėjimų, lengvo-patriotinio pamelavimo ir t.t.”. Ką “objektyviai” ir radžviliškai daro autorius savo stripsnelio pradžioje- “Minėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsisteigimo sukaktį...” Priminsiu, kad šie gorbačioviniai dariniai galėjo gimti visose tuometinėse respublikose, tame tarpe ir Lietuvoje, tik perestroiką ir gorbačiovą deklaruojančiu rėmimu. Todėl visi"patriotiškai” minim tuometinio KGB prižiūrimos visuomeninės organizacijos gimimą, tais laikais niekas”įsisteigti” ir prie didžiausių norų neturėjo jokių galimybių, pavadinimu - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Persitvarkymui ir Gorbačiovui Remti”. Valio. Na o toliau, pradžioje reguliuojami, po Belovežo suokalbio paleistos visišką į laisvę - “tautinės, patriotinės” dainos, šokiai ir visa kita priklausomai nuo to, kas darėsi komunistinio demagogo Gorbačiovo ir alkoholiko Jelcino Rusijoje….

Teisus       2020-06-6 8:51

Juozapas, V. Radžvilo „plokstelė”, jau seniai užsikirtusi. Jei oponentas yra A. Rusteika, tada viskas suprantama, nes taip pat nieko naujo nepasako. Ir senai.

sofos sofistui (0:36)       2020-06-6 7:12

Kai argumentų nėra, belieka sukti užsikirtusią plokštelę?

Jules       2020-06-6 6:50

Radžvilai, būk stiprus, nagi pradėk rašyti “Grynojo melo kritiką” - Lietuva seniai laukia iš pačio šio drąsaus žingsnio, o mes balsuosime už Jus. Turi gerą progą šiam žygdarbiui - nepraleisk jos.

Dar vienam paklodininkui nuo sofkutės 23:52       2020-06-6 0:36

Kas trukdo? Kur paties veikimas? Kokie jo rezultatai?
Ach, irgi „neįgalumas“... O kitų kritikavimui netrukdo?

dar ne vienam pagalvininkui nuo bačkos       2020-06-5 23:52

Jūs labai nenuoseklus- tai atsakyk, tai nekalbėk.
Nekritikuoju filosofo V.R. Kaip filosofas, p. V.R. yra visiškai o.k.
Kritikuoju politinės atseit partijos, atseit “vadovą”.
Kaip partijos vadovas, p. V. R. yra panašus į Brežnevą.
Ne ideologija.
Neįgalumu.
Ir dar- aš politikams neatsiskaitinėju.
O politikai privalo atsiskaitinėti visuomenei.
Kiekvienam piliečiui, kritikuojančiam ypač.
Įkertat?
Čia jums pradžiai ir viziškai nemokamai.
Linkėjimai smile

 

Dar vienam paklodininkui nuo sofkutės 20:29, 21:38       2020-06-5 22:44

Ne Radžvilą ar kurį nors kitą iš NS ekshibicionistiškai kritikuok,
bet kelkis, eik ir pats ką nors NUVEIK.
Tiek, kiek per gyvenimėlį NUVEIKĘS Radžvilas dėl Lietuvos
(tenepuola ir jis į puikybę - Dievas davė talentų ir galimybių!),
ne dėl savęs, ne dėl karjeros ar praturtėjimo (žinau, kadangi jį pažįstu),
spėju, pats nei užsiminti nedrįstum? O gal? Lauksime.

įkyriai nesuvokiančiam       2020-06-5 21:38

Kas seno?
Diagnozės, diagnozės, diagnozės, tik diagnozės ir taip iki pat nabašnyko palaikų skrodimo.
Iš principo diagnozės nėra blogai. Netgi labai gerai. Bet viskam yra vieta ir saikas.
Kas tinka politologui ar filosofui, ne visiškai paraidžiui tinka politinės partijos vadovui.
Politinės partijos vadovas ne katedros docentas, tai tikrai ne tas pats amplua.

Politinės partijos vadovas turi būti konceptualistas, planų bei strategijų kūrėjas bei vykdymo organizatorius.
Kas iš tokio vado, kuris visuomenei pranešinėja, kad žiemą būna šalta. o lyjant šlapia? Kiek galima pliurpti apie tai, kas ir taip matosi be dioptrijų?
Kur Radžvilo Lietuva tokia kokia turi būti? Rinkimų išvakarėse pabarstys abstrakčios eklektikos kaip Juozaitis?
Koks įgyvendinimo planas? Ateisim į valdžią ir tada pradėsim pakaušius krapštytis?
Ką ponas veisk jeigu kai nelaimės tiek vietų kad formuotų valdžią? su kuo eis obuoliauti jeigu bus visiškoje mažumoje? Ką veiks jeigu sisteminiai seimūnai ignoruos? Ar po partijos įsteigimo į nors vieną tokį klausimą ponas Pirmininkas teikėsi atsakyti? Ne, “neturi tam laiko”.
Ne politikas o kažkoks simuliakras. Imitacija. Kaip ir kitkas Lietuvos politikoje.

 

skaičiuotojui       2020-06-5 21:36

aktualizuok savo haliucinacijas, oralinio darbavimosi nupušeli. Tokių priedurnių klausyti - tai Aristotelio “galiojimo laikas” atšauktas ir “atgyvena” pagal tokius marazmatikus, sekundes skaičiuojančius, jau daugiau nei prieš du tūkstančius metų apšauktas turėjo būti.

>20:29       2020-06-5 20:43

Parašyti nors vieną sakinį, kas yra pasenusio VR straipsnyje neišeina?

sekundžių skaičiuotojui       2020-06-5 20:29

Sprendžiate pagal savo patirtis?
Viską mačiau ir būtent dėl naftalininės publikacijos ironizavau.
Matau jog nedašuto.
Ironija apima du aspektus- p. V.R kaip autorių ir redakciją kurios adminas yra Nacinalinio susivienijimo partijos tarybos narys.
Nes p. V. R. iš viso nacionaaaaalinio mąsteļio problematikos nebeliko ko nagrinėti, neturi ką šviežesnio pasakyti, tad bala nematė traukia iš palėpės senienas. ( Kita vertus vistiek rašo tą patį per tą patį, tad gal ta data ir nesvarbi)
O p. adminas matyt nutarė jog partijėlė taip užtikrintai lyderiauja, kad daugiau nebėra ko persidirbti- ir taip gaus visas 141 vietą seime.
Pakaks rinkėjasams parodyti Profesorių ir anie grius aukštienlinki ekstazėje.
O atsigavę netrivos balsuoti už nacionalinius politikos gigantus. smile
Tskant škia.
Apie politinį veikimą net nekalbu- nėra tokio daikto propatrijų  bomštuose.

>18:58       2020-06-5 20:22

Daktarėlio nuoroda apie mišrią sistemą. NS programa nesiūlo mišrios sistemos, o regionines proporcines apygardas. Daktarėlis demonstruoja nesigaudymą...

>14:47       2020-06-5 20:01

Nors 20 sekundžių skaitymui sugaišęs žmogus būtų pamatęs, jog perspausdinamas 2014 metų straipsnis. Dar aiškiau, kad ir prieš 6 metus žmogelis kaip neskaito, taip neskaitė...

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2020-06-5 18:58

Še tau ir devintinės. Sutinku su V.Radžvilo teiginiu: “Priešingai, netrukus šalyje įvykdyta antisąjūdinė kontrarevoliucija lėmė valstybės raidos sunkumus ir negalias ilgiems dešimtmečiams.”
*
AT “susipjovę signatarai”, nieko nelaukdami pradėjo kovą su Lietuvos valstybės teisiniais pagrindais ir išdavė Lietuvos valstybę 1992-07-09 priimdami antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą ir ATIMDAMI iš LR piliečių rinkti Seimą pagal konstitucinę LYGIĄ ir TIESIOGINĘ rinkimų teisę, kad visuomet valdžia priklausytų nuo kgb, kompartijos ir mafijos. Apie tai skaitykite:

http://www.ekspertai.eu/liepos-9-ta-antikonstitucines-valdzios-diena/

Tačiau ponas Radžvilas yra taip pat ANTIKONSTITUCININKAS, todėl priklauso antisąjūdinei kontrarevolicijai. Juokiais puodas, kad katilas juodas.

tas pats        2020-06-5 14:47

“-Reiškiu, škia tsakant teip vadinamą susirūpinimą.”
Diagnozės, deklaracijos, peticijos, susirūpinimai ir ...šnipštas.
Rzeczpospolitos plikbajoriai prauliavojo valstybę, šitie užplepės negyvai.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.