Dienos aktualija, Istorija

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dėl Škirpos – tiesa yra kita, pone mere

Tiesos.lt siūlo, Žirmūnų žinios   2019 m. birželio 28 d. 3:10

9     

    

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dėl Škirpos – tiesa yra kita, pone mere

DELFI.lt

„Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve“, – neseniai pareiškė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, pridūręs, esą „diskusija“ dėl to jau buvusi, dabar jis lauksiąs „tarybos sprendimo“.

Tačiau tiesa yra kita. Nei K. Škirpos nuopelnai Lietuvai ribojasi vien trispalvės iškėlimu ant Gedimino pilies bokšto, nei K. Škirpa ragino „atsikratyti žydų“, kaip tai interpretuoja meras. Pagaliau ir diskusija, kurią p. R. Šimašius vadina „įvykusia“ (spėju, turi galvoje 2016 m. lapkričio 29 d. Vilniaus tarybos nario D. Kuolio rotušėje surengtą pasisakymų vakarą, kuriame ir man teko dalyvauti), vargu ar tikslu vadinti „diskusija“.

Ten argumentai nebuvo klausomi, istoriniai faktai niekam nebuvo įdomūs. K. Škirpos gatvės panaikinimu suinteresuoti asmenys padarė politinius pareiškimus ir tuo viskas baigėsi. Tuo nesunku įsitikinti iš vaizdo įrašo (žr. ČIA; V. Valiušaičio komentaras – ČIA – Tiesos.lt red.).

O tam tikri faktai atsakymo vis dėlto reikalauja. Pavyzdžiui, 1941 m. birželio 24 ir 25 d., t. y. tuo metu, kai vokiečių Kaune dar nebuvo, o gatvėse vyko sukilėlių kovos su besitraukiančia Raudonąja armija, Čikagos lietuvių dienraštis „Draugas“ iš Stokholmo, Helsinkio ir Berlyno gauta informacija dėjo dideles titulines antraštes: „Lietuvoje paskelbta nepriklausomybė“, „Sukilusi Lietuvos kariuomenė užėmė Kauną“. Pirmojo puslapio pranešimuose skelbė, kad „sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė“, „pulk. Škirpa – premjeru“, „nebus persekiojami žydai“, „pulk. Škirpa uždraudęs žydų persekiojimus Lietuvoje“.

Gal gerbiamasis R. Šimašius turi atsakymą į klausimą, kodėl 2017 m. Vilniaus meras tvirtina, kad K. Škirpa ragino „atsikratyti žydų“, bet 1941 m. birželį laisvojo pasaulio spauda, cenzūros nesuvaržyta, skirtingai negu okupuotoje Lietuvoje ir nacistinėje Vokietijoje, yra aiškiai perdavusi K. Škirpos nusistatymą ir parašiusi juodu ant balto: žydai Lietuvoje persekiojami nebus, „pulk. Škirpa uždraudęs žydų persekiojimus Lietuvoje“?

Tai yra faktas. Su juo reikia kažką daryti. Negalima apsimesti, kad jo nėra.

Kitas klausimas – ar K. Škirpa turėjo galios savo politinį nusistatymą, siekį, intenciją realizuoti? Jis tai deklaravo. O praktiškai? Tuose pačiuose sukilimo dienų pranešimuose rašoma, kad „Lietuvos kariuomenė sukilo ir po kruvinų mūšių paėmė laikinąją Lietuvos sostinę Kauną“, kad „Lietuvoje paskelbta nepriklausomybė ir sukilėliai kaskart perima platesnę kontrolę“.

Apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą pranešė ir laisvojo pasaulio spauda, kaip tai matyti iš šveicarų „Journal de Genève“ straipsnio.

Deja, pranešimų, kad sukilėliai tą kontrolę pagaliau „perėmė“ ir jie dabar nustato elgesio taisykles nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos teritorijoje, nėra. Jie bandė tai padaryti, paveržti ją iš besitraukiančių bolševikų ir pastatyti vokiečius prieš įvykusį nepriklausomos Lietuvos deklaravimo faktą. Tačiau nacių militarinė galia buvo neįveikiama, politinė valia „drang nacht osten“ – nepalenkiama.

Jau birželio 25-osios popietę vokiečių kariuomenės daliniai buvo Kaune. Nors miestas pasitiko juos iškeltomis trispalvėmis ir Laikinosios Lietuvos vyriausybės pareiškimu, kad atstatomas Lietuvos Respublikos konstitucijos galiojimas, jau kitą dieną skelbimų stulpai buvo nuklijuoti Vyriausiojo vokiečių armijos vado atsišaukimo tekstu, kuris skelbė:

„Nenugalimi Didžiosios Vokietijos kariai ateina kaip Jūsų DRAUGAI IR GELBĖTOJAI NUO BOLŠEVIKŲ JUNGO. [...] KAS LAIKYSIS RAMIAI IR PILDYS VISUS VOKIEČIŲ KARINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSAKYMUS, TAM NĖRA KO BIJOTI (išskirta vokiečių karo vado – V.V.). Ginklus, amuniciją ir visokią karo medžiagą, taip pat sumuštos Raudonosios armijos ir sovietų įstaigų nuosavybę reikia tučtuojau perduoti artimiausiam vokiečių kariuomenės daliniui arba artimiausiai komendantūrai arba praneši kur tai yra. [...] Taip pat reikia tuojau pranešti, jei kur yra pasislėpusių sovietų karininkų, kareivių ir bolševikų komisarų. Kas nuslepia sovietų karius arba ginklus, amuniciją ir kitokią SSSR nuosavybę arba ją pasisavina, bus sušaudytas (išskirta vokiečių karo vado – V.V.). Taip pat bus sušaudytas, kas pasipriešins arba bandys susisiekti su priešu.“

Birželio 28 d. lietuvių sukilimas buvo baigtas ir sukilėliai vokiečių nuginkluoti. Tačiau nekaltų žmonių žudynės tęsėsi. Ginkluoti sovietiniai komisarai, politrukai, bolševikų kariai, atsilikę nuo pagrindinių pasitraukusios Raudonosios armijos pajėgų, toliau terorizavo, plėšė ir žudė Lietuvos žmones.

„Kruonio apylinkėje dar siaučia vietos komunistai, kurie su besislapstančiais rusų kariais terorizuoja gyventojus. Šiomis dienomis iššaudė apie 30 aktyvesnių lietuvių – šaulių. Prašome tamstą, kiek galima daugiau išduoti Kruonio šaulių-partizanų būriui ginklų, – 1941 m. birželio 30 d. kreipimesi į Kauno miesto ir apskrities Karo komendantą J. Bobelį rašė Kruonio šaulių būrio vadas J. Jenkevičius su savo pagalbininkais. – Kruonio apylinkėje yra daug miškų, tad banditams-komunistams yra patogios sąlygos dienos metu slapstytis miškuose, o nakties metu žudyti lietuvius – aktyvistus.“

Tai pranešimai tiesiog nuo „fronto linijos“. Einant įvykių „karštomis pėdomis“. Ir istorijos čia nesuklastosi. Ji fiksuota tokia, kokia buvo atspindėta tą akimirką. Paliudyti žodžiai, kurie buvo tarti, ir veiksmai, kurie buvo padaryti. Tada.

Kai kalbame apie žmones, kurie veikė TADA, aukodami viską, įskaitant savo turtą ir savo gyvybes, žūtbūtinai bandydami nusimesti okupacijos grandines, ar kartais pagalvojame: turime mes moralinę teisę šiandien, sėdėdami minkštasuoliuose, narciziniu kaprizingumu svarstinėti, ko jie dar „nepadarė“? Ką galėjo ar net privalėjo „padaryti geriau“? Arba „daugiau“?

Gal ponas meras turi atsakymą į kitą klausimą: kodėl „nacių kolaborantas“ K. Škirpa, Amerikos spaudoje dėl žydų padaręs viešą pareiškimą, akivaizdžiai priešingą nacių generalinei politikai, tą pačią dieną Berlyne buvo internuotas? Juk žmogus, tariamai norėjęs „atsikratyti žydų“, būtų buvęs itin pravartus Lietuvoje! Naciai kaip tik pirmosiomis dienomis nelabai sėkmingai bandė organizuoti pogromus prieš žydus ir patys pripažino, kad jiems nesisekė.

Henry A. Zeigeris, knygos „The Case Against Adolf Eichmann“ redaktorius ir komentarų autorius, cituoja generolo F. W. Stahleckerio 1941 m. spalio 15 d. raportą Heinrichui Himmleriui, Vokietijos vidaus reikalų ministrui: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės smarkiai nukentėjo nuo bolševikų vyriausybės ir žydų, kol jos buvo inkorporuotos į SSSR, buvo tikėtasi, kad jos (t. y. patys gyventojai) atsilygins priešams, likusiems po Raudonosios armijos atsitraukimo. Saugumo policijos pareiga buvo sukurstyti šiuos apsivalymo judėjimus ir nukreipti juos teisinga linkme tam, kad kuo greičiau būtų pasiektas šio apsivalymo tikslas. Žvelgiant į ateitį buvo nemažiau svarbu pateikti lengvai įrodomą ir nepajudinamą faktą, kad išsilaisvinę gyventojai patys ėmėsi pačių griežčiausių priemonių prieš bolševikus ir žydus, ir kad vokiečių valdžios nurodymai liktų tarsi nuošalyje. (išskirta V.V.)“

F. W. Stahleckeris tame pat raporte toliau skundžiasi: „Mūsų nuostabai, nebuvo paprasta sukelti plačius pogromus prieš žydus.“

Kitas amerikiečių autorius dr. Philipas Friedmanas, buvęs Kolumbijos universiteto žydų istorijos lektorius ir knygos „Their Brothers Keepers“ autorius, cituoja kitus Franzo Stahleckerio, ypatingosios paskirties SS grupės A, veikusios Baltijos šalyse, vado („SS Brigadeführer Franz Stahlecker, Commander of Einsatzgruppe A, operating in Baltic countries“) žodžius: „Mūsų instrukcijų pagrindu, saugumo policija kiek įmanoma greičiau ėmėsi spręsti žydų klausimą. Tačiau mes manėme, kad reikėtų, jog saugumo policija iš karto nesiimtų ypatingai griežtai persekioti, kas galėtų sukelti negatyvią reakciją net ir tarp vokiečių. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad pati tauta ėmėsi persekioti žydus (išskirta V.V.)“.

Nuo savęs Ph. Friedmanas priduria: „Tačiau Stahleckeris, kuris vykdė samdinių verbavimą iš fašistų partizanų junginių, bedarbių policininkų ir nusikaltėlių pasaulio, su nuostaba ir nusivylimu atrado, kad lietuviai, kaip taisyklė, atsisakydavo galimybės, kurią jiems pasiūlydavo tūkstantmetis Reichas (išskirta V.V.). „Tai nebuvo paprastas dalykas, – skundėsi Stahleckeris, – suorganizuoti efektyvius veiksmus, nukreiptus prieš žydus.“

Štai šitokia jėga jau 1941 m. birželio 25 d. atsistojo prieš Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kurios ministras pirmininkas buvo internuotas Berlyne, o kabineto nariai dar birželio 22 d. buvo nelegalioje padėtyje, slapstėsi nuo sovietų NKGB persekiojimo arba bolševikų buvo laikomi Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

Sunku dabar suvokti tų žmonių savijautą, – drąsą, ryžtą imtis atsakomybės mirtino pavojaus valandą, užgriuvusių gelbėjimo uždavinių mastą – tomis pratrūkusio chaoso bei teroro dienomis. Bandau įsivaizduoti šiandienius televizijose drąsius politikus panašios akistatos su istorija valandomis. Nelengva.

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Žemyna       2019-07-3 19:30

Pagarba ir nuoširdi padėka gerb. Autoriui. Ar ne keista, kad LAISVOS Lietuvos laikais reikia turėti drąsos pateikti TIESOS faktus, kai partinių karjeristų choras patiria ekstazę, giedodamas feiknjūsų tekstus.

Žemyna       2019-07-3 19:26

Nuoširdžiai dėkoju Autoriui.

lietuvnykas       2019-06-30 13:51

Simasius, kiek pamenu, taip pAT rado argumentu, kodel atstatyti sudayzytOS atninimo lentOS nereikia. Jo nuostatos, nukreiptos pries lietuviu istorine atminti yra akovaizdzios. O argumentus visada galima parinkti tokius, kurie toms nuostatoms nepriestarautu.

vilniečiai verti savo mero       2019-06-29 23:14

žydukas, nomenklatūrinės komunistų šeimos atžala - tai Vilniaus mankurtėlių-snobelių pažiba smile

Pirmiausia       2019-06-29 8:04

tai dėl mero yra kita nuomonė - objektyvi, o ne išgalvota, ir ji labai neigiama. Mus valdo ir engia Blogio imperijos sąjungininkų atviri ir vieši kolaborantai. Nieko nebijo, nes juos gina taikusis atomas, Banku vadinamas, kurį gali lengvai ant galvų numesti, jei prieštarausi - peržengsi jo, viršininko, nustatytas ribas.

Gerb.Valiušaiciui       2019-06-29 0:30

Plojimai atsistojus.Įspudis kad mus dabar valdo kažkokie chunveibinei.Net ne jie-juk jie kažkuo tikejo.Kaip zmogus iš šeimos,kuri draugavo ir net padejo išsigelbeti -žydu tautybes merginai -tegaliu pasakyti,.kad atgailausime,kai atgailaus Izraelis slėpęs dušanskius… Neesu istorikas ,bet zinau,kad uzpuolus vokieciams rusai taip staigiai traukesi ,kad ne visi spejo ir taip susidare tie partizanu būriai.Ypac Baltarusijos teritorijoje.O dabar naivu būtų tiketis kad liberalai kaip Šimašius kažka nutuokia apie Lietuvos istoriją-jiems tai nenaudinga.Ir kaip kazkoks vaivorykštės spalvu kojinių neaiškus veikejas uzsienietis drista dalyvauti diskusijoje apie Lietuvos istoriją,Na- pagarba ir uzuojauta Jums.

dėkingumas žydiškai       2019-06-28 23:47

Pamenate, kai buvo teisiama prof. Bloznelytė, nacių sušaudyto žydų gelbėtojo duktė? Ar girdėjote, kad ką būtų dariusi jos labui Lietuvos žydų bendruomenė? Na, bent jau Kauno žydai? Nuo seno žydai - geri advokatai, atrodytų, turėjo pasistengti.
Tačiau, pasirodo, būta atvejų, kai žydai bandė padėti net žmogžudžiui - recidyvistui, kartu su bendru žiauriai nukankinusiam verslininką dėl pinigų.


“Įkalinimo įstaigų darbuotojai abu nusikaltėlius apibūdino itin blogai. Tik žydų bendruomenė pateikė teismui puikią N.Jadovo charakteristiką.”

Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/zudikai-atpildo-sulauke-pries-savo-gimtadienius-577026


Beveik neabejoju, kad K.Škirpos gatvės pervadinimu viskas nesibaigs. Apetitas milžiniškas, įžūlumas - dar didesnis.


P.S Išsisaugokite ekranvaizdžius, nes, neabejoju, straipsnis netrukus bus pašalintas.

Ramiros       2019-06-28 23:37

Nesupratau daugumos vilniečių, kurie įsigeidė ir toliau matyti tą šimašiuką sostinės meru. Panašu, kad įvyko masinis protų užtemimas. Liūdna, ir tiek .....

per daug garbės Šimašiui       2019-06-28 18:14

Nei jo, nei kitų Škirpos nekentėjų argumentai nedomina ir niekada nedomino. Tokie šimašiai tik ką galės, tą sugriaus, kur galės, ten priš... Ir jie visada atras, jų nuomone, rimtų argumentų bet kokiai savo veiklai pateisinti. Iš šlykščios lervos išsiritęs drugelis visada skuba pasidžiaugti gražiais savo sparnais, nes rytoj jo nebeliks. Ir visi tie šimašiai yra tik drugeliai.


Rekomenduojame

Edita Sūdžiūtė apie Šiaulių bulvaro liepas ir valdininkų makles: „Buvo oficialiai meluojama ir klaidinama“

Antonio-Carlosas Pereira Menautas: „Viešpatie, grąžink senus gerus pagonis“

Algimantas Rusteika. Demokratija triumfuoja – pagaliau žmonės ims kontroliuoti savo valdžią

Rasa Čepaitienė. Apie pažiūras

Audrius Bačiulis. Konservatoriai ir visuomenės apklausos: kam klausinėti, jei pats žinai dar geriau

Nuo bačkos. Ekonomistas Nerijus Mačiulis: gyvename geriau negu estai

Liepos 13 dieną kviečiame į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kur bus paminėtos ir 5-tosios mons. Alfonso Svarinsko mirties metinės

Krescencijus Stoškus. Dvasinė terapija, arba „Šokis su likimu”

Wesley J. Smith. Apie religijos laisvę Kanadoje

Aras Lukšas. Pasirinkęs audras

Irena Vasinauskaitė. Garliavos epopėja tęsiasi [4]

Geroji Naujiena: Ramybė šiems namams!

Kamilė Šeraitė. Škirpos alėjos pavadinimo keitimas – skubota iniciatyva

lrytas.lt: Italiją supurtė vaikų pardavimo skandalas: sukūrę įspūdingą schemą pildėsi kišenes

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.