Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Verta prisiminti. Sausio 13-oji: Tiesa, sustabdžiusi tankus

Tiesos.lt siūlo   2019 m. sausio 12 d. 16:45

5     

    

Verta prisiminti. Sausio 13-oji: Tiesa, sustabdžiusi tankus

„XXI amžius“ | 2011 m. sausio 14 d.

Su kunigu Robertu Grigu kalbasi Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bataitytė.

Ko mus moko 1991-ųjų sausio 13-oji? Kaip tą pamoką išmokome?

Sausio 13-oji atskleidžia daug tiesos apie žmogų, apie Lietuvą ir mus supantį pasaulį. Žmogus, remdamasis tikėjimu į Dievą, orientuodamasis į prigimtines vertybes (sąžinę, orumą, Tėvynės meilę), gali gyventi nesavanaudiškai ir netgi mirtį pasitikti nenusilenkęs melui. Tačiau žmogus taip pat gali tapti aklu ideologinių konstruktų vergu, kuriam išdavystės kaina – svetimų tankų pagalba įtvirtinti okupacinę valdžią – neatrodo per didelė. Pamoką vis dar mokomės ir turbūt mokysimės, kol gyvuos lietuvių tauta ir valstybė: kaip ugdyti visuomenę, jaunąją kartą, kad išbandymų metui atėjus viršų paimtų ištikimybė ir atsakomybė, o ne rūpestis gelbėti savo kailį.

Kaip 1991-ųjų sausio įvykiai Jums atrodo dabar, po 20 metų? Kokie įspūdžiai išliko iš ano sausio?

Po dviejų dešimtmečių kai kurios įvykių detalės nutolsta, jas vėl atgaivina ano meto nuotraukos ar drauge budėjusių žmonių prisiminimai. Tačiau esminės patirtys išlieka ryškios ir gyvos – nepaprasta dvasinės vienybės ir ryžto dvasia, budėjusių aplink strateginius šalies objektus brolybė, kokią sukuria tik mirties artumas – bet prasmingos mirties, dėl teisingo visos tautos tikslo. Išliko atmintyje būtent virš parlamentą saugančių žmonių jūros – maldos, giesmės, veidų ir žiburių jūros naktyje – tvyrantis savojo teisumo, šio taikaus pasipriešinimo teisumo jausmas. Manau, jis ir buvo mūsų jėga, kuria įveikėme brutalią agresorių prievartą.

Kaip 1991-ųjų sausio 13-oji paveikė Jūsų gyvenimą? Kokių negrįžtamų poveikių dėl to įvyko?

Toji mūsų laisvės kovos persilaužimo savaitė leido įgyvendinti svajonę, kuri brendo vaikystėje klausantis motinos dainuojamų partizanų dainų – kažkuo pasitarnauti savo Tėvynės laisvei. Apvaizda suteikė gerą progą panaudoti kunigystės dovaną, kai žudynių naktį, laukiant sovietų kariuomenės atakos, pasilikusiems parlamente deputatams ir aplinkui rūmus budintiems gynėjams suteikiau bendrą nuodėmių atleidimą – generalinę absoliuciją, Bažnyčios numatytą galimos masinės žmonių žūties atvejams.

Negrįžtami apsisprendimai, kurie ir atvedė į Lietuvos gynėjų gretas Vilniuje 1991 m. sausyje, mano gyvenime įvyko anksčiau – kai paauglystėje įsitraukiau į patriotinio katalikų pogrindžio veiklą, 1982 metais sovietų kariuomenėje viešai atsisakiau prisiekti okupantų armijai, o 1987 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavau mitinge, pasmerkusiame Molotovo-Ribentropo suokalbį. 1991 m. sausis buvo logiška gyvenimo pasirinkimo tąsa.

Ką manote apie dabartinę padėtį Lietuvoje?

Krikščionio akimis žiūrint, padėtis nėra labai išskirtinė. Visais laikais vyko krizės, buvo žinoma ekonominė ir politinė korupcija, dalies visuomenės polinkis nesirūpinti bendrųjų reikalų geresniu tvarkymu, pasyviai laukiant, kad „valdžia“ viską padarys. „Pasaulyje vyksta kova tarp šviesos ir tamsos“, – pasakė vienas išmintingas žmogus. Svarbu, kad kuo daugiau piliečių rūpintųsi padauginti šviesos apraiškų savyje ir savo aplinkoje, ypač atlikdami savo profesines pareigas. Ir visais įmanomais būdais burtis, ieškoti bendraminčių, neabejingų savo šalies likimui, galinčių veikti išvien – kaip Sąjūdyje. Tuomet galėsime tikėtis geresnės, žmoniškesnės ateities.

Kartais tenka girdėti sakant: „Ne už tokią Lietuvą kovojome“. Ką į tai galėtumėte pasakyti? Ką pasakytumėte tiems amžinai aimanuojantiems, kad viskas blogai, „prie ruso buvę geriau…“

Sakantys „ne už tokią Lietuvą kovojome“ yra iš dalies teisūs, nes kovojome iš tiesų už idealią Lietuvą – už orią, laisvą šalį, valdomą socialinio teisingumo ir sudarančią sąlygas kiekvieno savo vaiko pilnutiniam išsiskleidimui, gėrio kūrybai. Už šalį, kokia gyvena visų besiaukojančių dėl jos vizijoje. Už tokią Lietuvą, kaip siekiamybę, ir toliau turime sutelktai visose srityse kovoti. Nes tik tokiu būdu galėsime ją priartinti prie realaus gyvenimo. Atsisakius asmeninių ir visuomeninių pastangų kurti gėrį, jau vyksta regresas.

Tvirtinimai, kad „prie ruso buvę geriau“, yra didžiausia nesąmonė. Laisvė yra esminė žmogaus ir tautų prigimties savybė, atsisakyti jos, gerai jaustis svetimos savanaudiškos valios tvarkomam – reiškia atsisakyti savo žmogiškumo. Taip šventvagiškai murmančius gali truputį pateisinti (bet ne išteisinti, nes sveiko žmogaus niekas neatleidžia nuo pareigos pačiam mąstyti) nebent vadinamasis optinės apgaulės fenomenas – kai į praeitį nutolę dalykai regisi rožinėmis spalvomis. Taip panaikinus baudžiavą ir atkūrus Pirmąją nepriklausomą Lietuvos Respubliką kai kurie žemės gavę valstiečiai aimanavo, kad „prie caro buvo geriau“ – visus reikalus tvarkė dvarininkas, o „prie Lietuvos“ tenka galvą sukti pačiam… Tie murmesiai dažniausiai reiškia tą pačią baudžiauninko dvasią – nenorą imtis iniciatyvos, būti savo likimo kalviu. O tai, pripažinkime, iš tiesų nelengva – reikia liautis girtauti, daryti pokyčius nulemiančius sprendimus, drįsti atsakomybę prisiimti už save, savo šeimą, savo atliekamą darbą.

Ką manote apie tautos emigraciją? Ar, Jūsų akimis, įmanoma sustabdyti šį procesą?

Masinę ir negausiai tautai gana grėsmingą emigraciją lemia keleto veiksnių mums nepalanki sanpyna. Tai mano jau minėtas pookupacinis sindromas, kai mieliau renkamasi išvykti į šalis, kur gerovė jau sukurta, o ne kasdieniu darbu (ir politiniu, visuomeniniu darbu) gerinti savo valstybės kokybę. Prisideda ir sovietinės ideologijos paliktas vertybių vakuumas. Krikščioniškasis tikėjimas, kuris vyresniajai kartai padėjo nepalūžus ištverti kur kas didesnius sunkumus Lietuvos giriose ir tremtyje, viduriniosios, sovietmečiu brendusios kartos, neretai redukuojamas iki sentimentalios Kūčių ar margučių tradicijos. Jis nelemia likiminių pasirinkimų, todėl netampa pakankamu motyvu, galinčiu atsverti materialistines pasiūlas. Emigracines nuotaikas skatina ir globalėjantis pasaulis, kai tampa lyg ir nelabai svarbu, kurioje šalyje gyvensi ir dirbsi, kokia kalba kalbės tavo vaikai. Pasipriešinti šioms, objektyviai į tautos ir valstybės nykimą vedančioms tendencijoms galime ir privalome visais turimais ištekliais, pirmiausia tautinio valstybinio susipratimo ištekliais. Bažnyčia – kantriai atkurdama krikščioniškųjų vertybių įtaką svarbiems tikinčiųjų gyvenimo pasirinkimams. Valstybė – nustatydama visiems politinio ekonominio lauko „žaidėjams“ garbingas „žaidimo taisykles“ ir bešališkai kontroliuodama jų laikymąsi. Mokykla, patriotinės organizacijos – ugdydamos sąmoningą, mylintį Lietuvą pilietį. Tik taip veikdami išsaugosime Sausio 13-osios gynėjų dvasią ir būsime verti žuvusiųjų kraujo aukos.

Dėkoju už Jūsų mintis.

„XXI amžius“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

E951       2019-01-13 10:37

Rusijoj būtų valdęs vėlyvasis Jelcinas ar Putinas tai Vilnius būtų nušluotas kaip Groznas. be reikalo tą Gorbačiovą taip tampo.

to teisingai       2019-01-12 21:21

Jei ir dabar susikibtume rankomis ir nesitrauktume, nušvilptume visokius demagogus ir niekšelius, sutartinai reikalautume tiesos eteryje ir laikraščių puslapiuos, viskas keistųsi ir šiandien

Teisingai       2019-01-12 20:01

Tankus sustabdėme, bet melo ir neteisybės sustabdyti negalime, matyt tai neįmanomas uždavinys.

Ekspertas       2019-01-12 18:22

1. Beprasmės aukos. Kaikas norėjo sukurti regimybę apie priešo “agresiją”.
2. TSRS išardymas sprendėsi ne Vilniuje. ” Agresoriui” nebūtų buvę sunku užgniaužti sąjūdį (perestroiką) bet kokioje stadijoje.
3. Lietuvos “laisvę” Rusija pripažino ankščiau nei JAV.
4. “Laisvę” pasiėmė užsienio šeimininkas, kuris per vietinius išgamas realizuoja savo planus.
5. Teritorija, investicijos, žmogiškieji resursai, žmogaus teisės, ekonomika - Lietuvoje neliko nei žmonių, nei piliečių, nei politikos.

Verta pastebėti       2019-01-12 17:08

Tankus sustabdėm. Tuščia jų. O tankistai liko ir valdo kraštą.
Pyro pergalė.


Rekomenduojame

Lietuva švenčia! Kovo 11-oji Los Andželo Šv. Kazimiero lituanistinėje mokykloje

Geroji Naujiena: Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų (Mt 4, 4b)

Kodėl remiame Vytautą Radžvilą ir jo vadovaujamą sąrašą Europos Parlamento rinkimuose? Pasirašykite ir jūs

Nacionalinės eitynės „Už tikrą – Kovo 11-osios Lietuvą!“

Girios rauda: Dzūkija

Piketas: 12 val. prie G. Nausėdos štabo – prieš Lino Slušnio politiką vaiko teisių klausimais

Arvydas Juozaitis. Apie Kremliaus darbotvarkę ir nacionalinę vienybę

Algimantas Rusteika. Taip dirba tikros valstybės

Arvydas Juozaitis jauniesiems politologams: Lietuvoje turi būti daugiau Lietuvos (papildyta kokybiško garso video įrašu)

Audrius Bačiulis. Apie klastą ir klastūnus politikoje

Jurga Lago. Kodėl aš nesu feministė

Vytautas Radžvilas. Beliko žengti vieną mažyti žingsnelį…

Diskusija „Quo vadis, Europa?“ (R. Ozolo knygos „Pasaulis grįžta namo. Eurorealisto užrašai“ pristatymas)

Šeimos nepasiduoda – registruotos naujos pataisos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui

Česlovas Iškauskas. Nacionalizmas, patriotizmas, tautiškumas – atgyvenusios sąvokos?

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso

Algimantas Rusteika. Štai iš kur tas déjà vu

Sarah Kramer. Kolorado valstija nutraukė kovą prieš konditerį dėl jo religinių įsitikimų

Algimantas Rusteika. Politinės veidmainystės epocha

Arūnas Svitojus. Apie diskriminacinį ES žemės ūkio politikos pobūdį

Artūras Vaškevičius: Ar kada nors rasis politinė jėga, kuri turėtų drąsos Lietuvos savivaldai atiduoti savivaldą, atiduoti demokratiją?

LAT neskundžiama nutartimi nutraukė Laimutės Kedienės teisminį persekiojimą dėl himno išniekinimo ir prokuroro K.Betingio neva melagingo įskundimo

Žinių radijas: Ar Europa pavojuje?

Nuo bačkos. Emanuelis Macronas: Kartu privalome naujai išrasti mūsų civilizacijos formas šiame besikeičiančiame pasaulyje

Knygų mugės naujienos. „Europos Sąjunga civilizacinėje geopolitikoje“

Raimondas Navickas. Tai, ką jūs išdarinėjate, nėra joks Žodžio laisvės gynimas!

Kas ir kaip Europai [?] skambina varpais? Vido Rachlevičiaus požiūris

Rinkimų rezultatai. Tomo Baranausko pasidalijimai

Vytautas Radžvilas. Nelygybė ir skurdas – neišvengiama ekonominės kolonijos dalia

Algimantas Rusteika. Pabalsavom. O gal palaidojom. Bet estus ir vėl aplenksim

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.