Jūsų dėmesiui siūlome Jono Gedimino Rudžio, iškeitusio Ramygalos gimnazijos suolą į partizano dalią, laišką, rašytą 1947 m. vasario 16 d., jo žodžiais tariant, „sidabrinę vasario 16-tąją“. Kitos vasario 16-tosios Rickaus slapyvardį pasirinkęs gimnazistas, kaip tikras pirmosios Respublikos vaikas, Vasario 16-tosios šventę vadinęs „laisvės švente“, nesulaukė – žuvo jos išvakarėse, 1948-tųjų vasario 14-tąją.
Šis bendramokslei Birutei rašytas partizanauti išėjusio gimnazisto laiškas ypatingas ir savo turiniu, ir stilistika – nors konkrečių detalių jame ir vengiama (ir ne tik savisaugos tikslais – per kratą rastas partizano laiškas paprastai virsdavo ilgais nelaisvės metais), pasakojimas suasmeninamas dalijantis potyriais, jausmais, svajonėmis.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Varykite į Punios šilą pušų ošimo pasiklausyti…
Vasario 16 dieną rašytas laiškas , jauno žmogaus kuris dar nebuvo pamiršęs kaip ošia pušys ir po kojomis girgžda sniegas. Toks tikrai nebūtu kėlęs vaidų ir erzelio sutikus žmogų su neužmirštuole atlape . Kai esi pats laisvas ir kitiems gailėti jos neišeina .. dėkoji už suteikta proga ir visame kame matai sau ir kietiems galimybe. .. Pamoka ‚berazumiams- ėms“ kurie randa proga sau ir kitiems statyti išankstines sąlygas tuo pačiu primetant viena ir ta pati .. savų asmeniniu galimybių ribas . Tokiems virš galvų pušys seniai nustojo ošti .. o geniai kaip stasiai , su kiekvieno snapo bilstelėjimu kelia baime ir pavojaus jausmą..