Kultūros, kalbos, istorijos politika

Verta prisiminti. Paminklo Lukiškių aikštėje epopėja: skandalu pasibaigęs 2013 metų konkursas

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 31 d. 15:43

4     

    

Verta prisiminti. Paminklo Lukiškių aikštėje epopėja: skandalu pasibaigęs 2013 metų konkursas

Kaip jau skelbėme, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose Lukiškių aikštės memorialui sukurti, pretendavo daugiau nei trisdešimt idėjų. Liepos 26 dieną komisija atrinko penkis autorius ir autorių kolektyvus: architektą Gintarą Čaikauską su kolektyvu – skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu bei Kęstučiu Akelaičiu (šis autorių kolektyvas visuomenei pažįstamas kaip Vyčio paramos fondo kuriamo memorialo projekto autoriai); architektą, humanitarinių mokslų daktarą, architektūros teoretiką Tomą Grunskį su kolektyvu „aexn“; skulptorių ir dizainerį Andrių Labašauską; kraštotyrininką Algimantą Lelešių; fotografą, filmų ir meno instaliacijų kūrėją Darių Žiūrą.

Tačiau menininkai, gavę progą išplėtoti savo kūrybinius sumanymus, kol kas vengia viešumo. Šių kūrybinių dirbtuvių organizatoriai – Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru – tokį slaptumą teisina: girdi, autoriams pasirengti atrankai buvo skirta palyginti nedaug laiko, todėl ir skubėti skelbti neišbaigtus projektus neverta. Tačiau projektus pristatyti viešai žadama dar šį rudenį.

O kol laukiame, prisiminkime 2013 metų konkursą, kurio skandalingi sprendimai – konkurso žiuri pirmąsias dvi vietas skyrė darbams, net negalėjusiems jame dalyvauti (ČIA) – galutinai diskreditavo valstybės organizuojamus konkursus, o talentingiems menininkams atmušė bet kokį norą juose dalyvauti.

Tąkart neskaidrus Lukiškių aikštės memorialo konkursas buvo sutabdytas tik menininkams išreiškus protestą, kuris sulaukęs ir visuomenės palaikymo. Tačiau tokių fiasku pasibaigusių konkursų būta ne vieno ir ne dviejų.


Gerb. kultūros ministrui Šarūnui Biručiui.

„Skulptūros ir vitražo centro“ valdybos pirmininkas, skulptorius Kęstutis Musteikis
                                               
                                                2013 06 20
                                             

PROTESTAS
DĖL LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ ATMINIMO ĮAMŽINIMO LUKIŠKIŲ AIKŠTĖJE VILNIUJE

MENINĖS IDĖJOS PROJEKTŲ KONKURSO I IR II VIETŲ „LAUREATŲ“


Gerbiamas Kultūros ministre, Šarūnai Biruti.

Džiaugiamės, kad įvyko konkursas plastiniam akcentui Lukiškių aikštėje.

Tačiau apgailestaujam dėl nesklandumų organizuojant konkursą ir vertinant pretendentus.

Konkursas buvo slaptas, todėl, mūsų supratimu, jame negalėjo dalyvauti anksčiau publikuoti pretendentai ar dalyvavę ankstesniuose konkursuose kūriniai.

Pirma vieta buvo suteikta projektui „Tautos dvasia“ (aut.Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė), tačiau ši skulptūrinė kompozicija jau yra dalyvavusi 2008 m. konkurse Žvėrynui ir nieko nelaimėjusi.

Antra vieta suteikta projektui „Šviesa“ (aut. Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis, Gintautas Tiškus), tačiau ši skulptūrinė kompozicija jau yra dalyvavusi 2008 m. balandžio mėn. Lukiškių aikštės konkurse, eksponuotame Taikomosios dailės muziejuje, ir taip pat nepateko tarp laureatų.

K.Antanėlio, D.Regelskio ir V.E.Čekanausko architektų grupės parengto projekto pagrindinis struktūrinis elementas – architektūrinė-skulptūrinė kompozicija „Laisvė“, trijų kolonų ritmu akcentuojanti magišką skaičių „3“, reiškiantį tris lemtingus bandymus sukurti Lietuvą, tris jos valstybingumo įtvirtinimus istorijoje.

K.Antanėlio, D.Regelskio ir V.E.Čekanausko architektų grupės parengtas projektas

„Ši lakoniškų formų skulptūra iš skirtingų pusių atsiveria vis naujomis reikšmėmis: kolonų ritmas, padvelkęs 1864 m. kartuvių šalčiu, atsisuka į mus Triumfo arka, liudijančia laisvės pergalę prieš prievartą“. Šalia monumento būtų išdėstyti dolmeninės plastikos objektai – devynios granitinės stelos su iškaltais užrašais – žymiausių Lietuvos asmenybių mintys apie laisvės vertę. Projekto autoriai tikisi, kad Lukiškių aikštės pertvarkymas atneš ne tik dvasinę, bet ir ilgalaikę visuomeninę bei ekonominę naudą. Autorių manymu, aikštės infrastruktūra sukurs investicijoms palankią terpę, galimybę naudoti Lukiškių aikštės požeminę dalį 1320 vietų automobilių saugyklai bei viešiesiems tualetams įrengti.


„Į Lukiškių aikštę eisime pasivaikščioti, susitikti, rinksimės į šventinius renginius, koncertus“, – prognozuoja architektai. Be to, jie žada, kad „iškilmių metu šviesos stulpų aureolė apgaubs „Laisvę“, atminties stelas ir žmones“.

Vis dėlto labai abejotina, ar žmonės vaikščios pirmyn atgal praktiškai tuščioje Lukiškių aikštėje, o žadamą šviesų aureolę kažin ar iš viso galima bus realizuoti. Tiesa, žadama net 1320 vietų automobilių saugykla šiokio tokio pasisekimo vis dėlto turėtų turėti.

Protestuojame prieš pirmos ir antros vietos suteikimą šiems projektams ir reikalaujame kad šie projektai būtų diskvalifikuoti, nes jų skulptūrinių kompozicijų autoriai buvo žinomi ir todėl jie negalėjo slaptai dalyvauti Lukiškių aikštės plastinio akcento konkurse. Jų skulptūrinės kompozicijos jau buvo pralaimėjusios ankstesniuose konkursuose ir mes nemanome, kad Laisvės kovotojų atminimą gali vainikuoti pralaimėję darbai.

Pagarbiai.

„Skulptūros ir vitražo centro“ valdybos pirmininkas
skulptorius Kęstutis Musteikis

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas - Jules       2017-09-4 10:50

Pala pala, kokie čia dar “niekadėjai”! Ar nematai, kad Lukiškių aikštėje suprojektuotos puikios kartuvės Lietuvos Nepriklausomybei? Virvę patys užkabinsim!

Ir čia Lietuvos "menininkai"       2017-08-31 20:32

Kiek galima malti šūdą? Perneškit nuo krantinės tą vamzdį ir bus tvarka. Vamzdec ne zamenim.

Šarūnas       2017-08-31 19:33

Ar ne pasityčiojimas iš kovotojų už Lietuvos laisvę, jų atminimo vietą susiejant su pramogomis?

Jules       2017-08-31 7:16

Šitie niekadėjai turėtų būti diskvalifikuoti, jei visi esame lygūs įstatymui, bet, matyt, kad taip nėra. Oligarchijos dvaro chaltūrščikai taip įsisiautėjo, kad nebėra kam juos sustabdyti.

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.