Gyvoji atmintis

Verta prisiminti. Lietuvos okupaciją įtvirtinę dokumentai

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 3 d. 21:04

77     

    

Verta prisiminti. Lietuvos okupaciją įtvirtinę dokumentai

Be komentarų.

* * *

Slaptas Molotovo-Ribbentropo pasirašytas protokolas prie Vokietijos ir SSRS 1939 m. rugsėjo 28 d. draugystės ir sienos sutarties:

* * *

Ištrauka iš Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai bei Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos 1939 m. spalio 10 d. sutarties dokumento, ratifikuoto SSRS

 

* * *

Pranešimas apie SSRS Liaudies Komisarų Tarybos pirmininko ir užsienio reikalų liaudies komisaro Viačeslavo Molotovo ir Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio bei įgaliotojo ministro Maskvoje Lado Natkevičiaus 1940 m. gegužės 25 d. susitikimą ir V. Molotovo pareiškimo apie Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos karių dingimą tekstas:

 

* * *

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1940 m. gegužės 28 d. pranešimas SSRS vyriausybei dėl Specialios komisijos sudarymo SSRS 1940 m. gegužės 25 d. pareiškime Lietuvai nurodytiems įvykiams ištirti:

 

* * *

SSRS vyriausybės 1940 m. birželio 14 d. ultimatumas Lietuvai:

 

* * *

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio ir Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio bei įgaliotojo ministro Maskvoje Lado Natkevičiaus 1940 m. birželio 15 d. telegrama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai apie SSRS birželio 14 d. ultimatumą Lietuvai:

 

* * *

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1940 m. birželio 15 d. telegrama Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje apie vyriausybės posėdyje priimtus SSRS birželio 14 d. reikalavimus:

 

* * *

Lietuvos Respublikos Prezidento 1940 m. birželio 15 d. aktas Nr. 749 dėl Ministrų Tarybos ir ministro pirmininko Antano Merkio atsistatydinimo:

 

* * *

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriaus bei įgaliotojo ministro Edvardo Turausko 1940 m. birželio 15 d. telegrama Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje apie Raudonosios armijos karių įvykdytą Lietuvos pasienio policijos sargybos būstinės Ūtoje apšaudymą ir policininko Alekso Barausko žūtį birželio 15 d.:

 

* * *

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1940 m. birželio 15 d. raštas vidaus reikalų ministrui dėl vidaus reikalų ministro Kazio Skučo ir Saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio suėmimo:

 

* * *

Ištrauka iš SSRS kariuomenės vadovybės ir Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovų 1940 m. birželio 15 d. susitarimo protokolo dėl Raudonosios armijos dalinių dislokavimo Lietuvoje:

 

* * *

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetona aktai dėl Antano Merkio ir jo sudarytos Ministrų Tarybos atleidimo iš pareigų, Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio bei įgaliotojo ministro Romoje Stasio Lozoraičio paskyrimo ministru pirmininku ir pavedimo jam pavaduoti Prezidentą („1940 m. birželio 15 d. Kybartų aktai“):

 

* * *

Lietuvos vyriausybės 1940 m. birželio 16 d. pareiškimas spaudai apie SSRS birželio 14 d. ultimatumo priėmimą:

 

* * *

Einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Antano Merkio 1940 m. birželio 16 d. aktas Nr. 753 dėl valstybės gynimo meto paskelbimo:

 

* * *

Einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Antano Merkio 1940 m. birželio 17 d. aktas Nr. 759 dėl naujos Ministrų Tarybos sudėties:

 

* * *

Lietuvos kariuomenės vado generolo Vinco Vitkausko 1940 m. birželio 18 d. įsakymas kariuomenei:

 

* * *

Einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Justo Paleckio 1940 m. birželio 27 d. aktas Nr. 839 dėl Lietuvos Respublikos Seimo paleidimo:

 

* * *

Liaudies vyriausybės 1940 m. liepos 2 d. posėdžio nutarimas dėl Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymo priėmimo:

 

* * *

Liaudies vyriausybės 1940 m. liepos 5 d. posėdžio protokolas:

 

* * *

Ištrauka iš Rinkimų į Liaudies seimą įstatymo. 1940 m. liepos 5 d.:

 

* * *

Lietuvos Respublikos piliečio paso, kuriame yra spaudas „Liaudies seimas. Balsavo 1940-07-17“, viršelis:

 

* * *

Vidaus reikalų ministro Mečislovo Gedvilo 1940 m. liepos 16 d. raštas Laikinai einančiam Prezidento pareigas Justui Paleckiui dėl Antano Merkio ir Juozo Urbšio suėmimo ir ištrėmimo iš Lietuvos:

 

* * *

Ištrauka iš Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. deklaracijos, pritariančios Lietuvos prijungimui prie SSRS:

 

* * *

Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio bei įgaliotojo ministro Romoje Stasio Lozoraičio protesto prieš Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. nutarimus telegrama. [1940 m. liepos 22 d.]:

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jules       2017-08-5 10:31

Neįdėjo Pirmojo Molotovo Maskvos pakto slaptojo protokolo kopijos, kodėl? O jo pirmasis straipsnis atrodė va taip: „1. Für den Fall einer territorial-politischen Umgestaltung in den zu den baltischen Staaten (Finnland,Estland, Lettland, Litauen) gehörenden Gebieten bildet die nördliche Grenze Litauens zugleich die Grenze der Interessenssphären Deutschlands und der UdSSR. Hierbei wird das Interesse Litauens am Wilnaer Gebiet beider-seits anerkannt - Baltijos šalių teritorinės-politinės aplinkos pasikeitimo atveju(Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) Vokietijos ir SSRS įtakos zona eis šiaurinės Lietuvos siena. Tuo pačiu abi šalys pripažįsta Lietuvos interesą Vilniaus krašte“.

Kodėl       2017-08-5 7:24

neįdedate, kokius dabar slaptus protokolus pasirašinėja supremaciai?

Dzeikas       2017-08-4 18:24

Skaitau t.v. “prezidento” ir “ministro pirmininko” keverzones ir negaliu nusipurtyt ikyraus ispudzio, kad skaitau nauja Byvio ir Teslagalvio nuotykiu scenariju.
Apie tokius supluke NKVD budeliai sakydavo, “as ji uz pakarpos i saudymo kamera velku nagano rankena galvon musdamas,o jis spiriasi ir rekia “tegyvuoja draugas Stalinas!”
———————————————————————————————————————————————————————————
Bukim biedni, bet teisingi: kur situose popieriukuose ivardinta Lietuvos PRIEVARTINE okupacija? Taip, pagrasinta, kad sutiksite isileist ar nesutiksite , visvien ieisim. Tai jeigu po tu zodziu butu atsakyta, tai deretis toliau neturim a pie ka, pasiduodam prievartai. Ultimatuma atmetam, bet kariuomene sudes ginklus, - tai kalbejimas “i TSRS istojote savo noru” neturetu jokio pagrindo.
Dabar toliau derasi del RKKA buvimo Lietuvoje salygu, derina, reguliuoja…
O po 50 metu pragysta kaip lakstingalos: “okupacija ir aneksija buvo prievartines.O kas kitaip kalbes - tam baudziamoji atsakomybe!”
Sakote ne byviai ir teslagalviai?

Marginalas       2017-08-4 14:32

Tikrai puikus rinkinukas, be jokių papildomų paaiškinimų vertas būti išplatintas plačiausiu tiražu už simbolinę kainą visoje Lietuvoje.
O JEIGU prie jo bus pridėta ir tai, apie ką čia primena Jules 2017-08-4 6:56, tai išeis ne tik puikus, bet ir:
1) genialus;
2) PAČIU LAIKU!
Deja, nei vieno, nei kito nesulauksime.

Jules       2017-08-4 7:56

Laba diena, duokit alaus! O kur pirmasis Molotovo Maskvos paktas su mums svarbesniu jo slaptuoju protokolu į kurį Vokietijos iniciatyva buvo įtrauktas Vilniaus kraštas, kuris turi būti perduotas Lietuvai? Vokietijos iniciatyva, o ne Stalino Rusijos, įsikalkit sau į makaules, gerai ir nebegerkite daugiau to prasto stipriojo alaus iš bambalių nei “Ledo” anei “SOS” vodkės, nes pasigėrę tesugebate tik dalį informacijos pateikti, o svarbesnę nusukate, paslepiate. O kur Čerčilio-Stalino Maskvos paktas, pasirašytas, berods, 1939 metų spalio 15 dieną, a? Docentai vėl kažką mekena, vėl kažką tyčia, pagal pono pageidavimą, nusuko, tiesa? Kodėl neįdėjote “Stalins double cover - Churchill and Stalin’s war operation agreements of October 15, 1939 in Moscow”? VU docentų neįleidžia į Londono archyvą, ane? Kol jų neįleidžia, tol jie daugiau žino ir energingiau studentus muštravoja - dezuoja, tiesa? Primenu kinkadrebiams, kad pagal Čerčilio - Stalino paktą, “With this agreement Churchill and Western Powers allowed the Stalin’s Russia to bring all of the small adjoining countries under its control”. Žodžiu, davė leidimą mus okupuoti ir aneksuoti. Ar tai tokios yra tos demokratinės, europinės, liberalios vertybės, ane? Nepagarbiai, - Jules Baugeureau

fainas        2015-06-15 13:15

fainas tas kunigas Robertas Grigas.  Tokių anais laikais kgb neleisdavo priimti į Kunigū seminarijas. Žinau du kunigus, kurie baigė pogrindinę seminariją - tai Jonas Boruta ir Robertas Grigas. Gaila, kad jiems kažkas uždraudė eiti į politiką. Juk tarpukaryje Kriksčionių Demokratų partijoje buvo nemažai kunigų. O kunigas Krupavičius net kone tobulą žemės reformą buvo surengęs. Jo indėlis ir į NVP kūrimą buvo milžiniškas.

na,        2015-06-15 13:07

pamenu, kad net etnografinių ansamblių vadovai būdavo persekiojami už “kriksčionybės ir pagonybės propagandą ” paprasčiausiose liaudies dainuose ar gėsmėse. Visų dainų žodžius su sąrašais dalyvių būtina buvo pirmiau pristatyti tam tikriems komitetams aprobavimui. Taip išnyko dauguma gražiausių liaudies dainų, jei tik jose būdavo bent vienas žodis apie Dievulį.

R.G.        2015-06-15 13:02

vadinamasis chruščiovinis „atšilimas“ greitai užšalo.
Kompartijos suvažiavimuose, žiniasklaidoje reikalaujama „kovingos“ ateistinės veiklos. Vėl suiminėjami kunigai, į atkampias vietoves Lietuvoje ištremiami vyskupai Teofilius Matulionis, Vincentas Sladkevičius, Julijonas Steponavičius. Už įprastinius dvasinius patarnavimus, pamokslu tikintiesiems kunigai baudžiami administracinėmis baudomis, teisiami.
Nauja SSKP programa (1961 m.) reikalauja sistemingai vykdyti plačią ateistinę propagandą, draudžiant religijos aiškinimą. Spaudą užplūsta primityvi antireliginė rašliava. Mokyklose privalomi tampa ateistiniai būreliai, susirinkimai, vakarai. Nuo 1964 m. iš mokslo ir mokymo įstaigų vadovų reikalaujama tirti, kaip efektyviau taikyti valstybinę ateizaciją besimokantiesiems. Taigi visuomenė, ypač jaunimas, verčiami dirbtinio ideologizavimo, primetant valdžios paskelbtą „vienintele moksline“ pasaulėžiūrą, bandomaisiais triušiais. Situacija liūdnai primena mūsų dabartį, kai gerokai sukairėjusio LR Seimo kuriamais įstatymais, visuomenei bandoma jėga primesti vėlgi „vienintelę teisingą ir pažangią“ p. A.M. Pavilionienės ar „Eurovizijos“ nugalėtojo Conchitos Wurst ideologiją.

hmm.. įdomu tai,        2015-06-15 12:56

kad kunigo Zdebskio, įkūrusio tikėjimo teisių gynimo komitetą, žuvimo aplinkybes “gerai ištyręs” prokuroras A.Paulauskas kaip mat 1987 buvo pakeltas į Gen.Prokurorus. Ir juo išbuvo ganėtinai ilgai net po sąjūdžio.

nadymas bažnyčią supriešinti su Popiežiumi       2015-06-15 12:40

Šalia fizinio genocido – dvasininkų žudymų, kalinimų, trėmimų, bažnyčių ir vienuolynų uždarymų, plėšimų – imtasi ir rafinuotesnių priemonių.

Visiškai pajungti Kremliaus diktatui Lietuvos Katalikų Bažnyčią (kaip buvo padaryta su rusų stačiatikių vadovais) kliudė būtent jos katalikiškumas – juridinis pavaldumas Popiežiui, Vatikanui. Tad viena didžiausių sovietų valdžios pastangų buvo surasti Lietuvos hierarchų, kurie atsisakytų paklusti Popiežiui, imtųsi kurti vadinamąją tautinę, „nepriklausomą“ nuo Apaštalų Sosto bažnyčią. Tai buvo pavykę kai kuriose vad. socialistinėse šalyse. 1949 m. bandyta priversti kunigus pasirašyti Popiežių ir Vatikaną smerkiančius pareiškimus, bet kolaborantų, kurie ryžtųsi atskirti tai, ką Mindaugas XIII a. sujungė – t. y., lietuvių krikščionybę nuo Romos, Lietuvoje neatsirado, ir valdžios akcija sužlugo.

hmm...        2015-06-15 12:36

Pagal KGB dokumentus, 1944-1953 m. Lietuvoje buvo suimti 362 kunigai. Kai kurie tiesiog sušaudyti.

R.G.       2015-06-15 12:32

Fundamentalioje, sovietinių slaptųjų tarnybų dokumentais gausiai paremtoje knygoje „Bažnyčia, Kronika ir KGB voratinklis“ (Vilnius, Katalikų akademija, 2001) Vidas Spengla (Algimantas Žilinskas) rašo: „ Taip jau susiklostė, kad Lietuva, nors paskutinė Europoje priėmė krikščionybę, bet per 600 metų labai suaugo su jos istorija ir kultūra: krikščionybės dėka išsaugotas lietuviškas žodis (Martynas Mažvydas), carinės okupacijos metais išblaivinta, apsaugota nuo surusinimo ir išsigimimo tauta (vysk. Motiejus Valančius), be to, krikščioniškos moralės žmonės daugiausia prisidėjo kuriant Lietuvos nepriklausomybę, ugdant jos kultūrą ir net ūkį (žemės ūkio reformatorius – kun. Mykolas Krupavičius). Sovietiniai okupantai, siekdami pakirsti tautos istorinę ir tautinę savimonę, suvokė, kad to neįmanoma padaryti neišrovus katalikų tikėjimo, nes tie du dalykai lietuvio širdyje yra glaudžiai susiję. Negana to, Lenino sukurtoji bolševikų ideologija religiją laikė pažangos stabdžiu, „liaudies opiumu“. Ši fanatiška antireliginė nuostata tapo sovietinės ideologijos ir ateistinės propagandos pamatu“ (psl. 12).

R.G.       2015-06-15 12:29

Joje rašoma:

„Su priešiška dvasininkijos veikla NKVD turi kovoti gerai organizuotu agentūriniu-operatyviniu darbu /.../.a) verbuojant kunigus ir katalikų autoritetus panaudoti visas jų silpnybes. /.../ tokia kompromituojanti medžiaga verbavimui efektyviausia; b) verbuojant ir dirbant su agentūra atkreipti dėmesį į įvairiausius prieštaravimus tarp bažnyčios vadovų /.../, išnaudoti juos skaldant ir diskredituojant bažnytinę vadovybę, ypač pasitelkiant karjerizmo ir pavydo elementus; c) kad įsigytume kvalifikuotų agentų dvasininkų, reikia maksimaliai panaudoti suimtus kunigus ir religinius veikėjus; d) dvasininkus, užsiimančius aktyvia antisovietine veikla, suimti /.../

R.G.       2015-06-15 12:27

Jau 1940 07 07, kad prevenciškai palaužtų galimą pasipriešinimą sovietinio stiliaus rinkimams, Saugumo departamento direktoriumi tapęs Antanas Sniečkus pasirašė dokumentą iškalbingu pavadinimu „Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockistų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kt. vadovų likvidacijos planas“. Nutarimas buvo tuojau pat vykdomas, ir pirmieji 2000 politinių kalinių pradėjo savąjį mirties kelią sovietijos gulaguose (plg. A. Solženicyną: „Liaudis pirmą kartą istorijoje tapo pati sau priešu, užtat įsigijo geriausią draugą – slaptąją policiją“).

Nutarime dar neminimi Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovai: perdėm katalikiškoje šalyje nenorima iškart sukelti masinio pasipiktinimo ir priešiškumo „liaudies valdžia“ pasiskelbusiai diktatūrai. Tačiau nesiruošiama jos palikti ramybėje. Jau 1940 -41 m. LTSR Vidaus reikalų komisaras A. Guzevičius gauna SSRS Vidaus reikalų narkomo L. Berijos ir sovietų saugumo veikėjo V. Merkulovo instrukciją, kaip triuškinti Bažnyčią. Joje rašoma:

PADĖKA       2015-06-15 11:18

Ačiū Tiesos.lt , kad esate ir viešinate tai, apie ką kiti net pagalvoti nedrįsta.

redakcijai        2015-06-15 10:39

sveikinu. jūs tikri šaunuoliai. pateisinate savo vardą TIESOS.
dar niekas tiek tiesos neatvėrė apie šiuos kaistai tragiškus 1940 metus, kaip kad šitaip nuoskliai sudėlioti dokumentai - pagrindiniai istoriniai šaltiniai.

to ups, tik pažiūrėkit,       2015-06-15 0:46
ups, tik pažiūrėkit,        2015-06-14 20:13

kokia ekspresyvi vytis herbe.
Gaila, kad Urbšio sūnėnas taip toli nuo dėdės nuriedėjo ir su A.Paulaisko-respublikos chebra susidėjo.
Už tai A.Paulauskas netoli nuo tėvo tenuriedėjo, nors bando per Lavrovo “nutekinimus”  įtikinti, kad yra priešingai.

ups       2015-06-14 20:08

na Molotovas turėtų būt patenkintas šiandienine Grušo kalba Arkikatedroj. Ir aplamai perauklėtais katalikais. smile

Ždanovas (Vasiljevas)        2015-06-14 17:39

—  Taigi matai tamsta, šiandien nėra pasaulyje tokių jėgų, kurios strukdytų mūsų partijai įsigalėti Europoje, — kalbėjo toliau Vasiljevas. — Dabar tamsta turi patsai suprasti, kodėl pakitėjo mūsų partijos tikslai Pabaltijo valstybių atžvilgių. Jų, taigi ir Lietuvos, į Tarybinių respublikų sąjungą įjungimas yra vienas iš pirmųjų žingsnių tiems tikslams įgyvendinti. Mūsų partija negali toliau atidėlioti, nes antrą kartą tokių patogių sąlygų gali nepasikartoti. Mes norėtume, kad šie pirmieji žingsniai praeitų sklandžiai, be nereikalingo triukšmo. Latvija ir Estija nesukelia mums rūpesčių, bet visai kitaip yra su jūsų valstybe. Lietuva — katalikiškas kraštas, jos gyventojai, visa liaudis fanatiškai nepalankiai nusiteikę mūsų partijos atžvilgiu ir todėl čia turime laikytis didžiausio atsargumo. Draugas Molotovas žino, kad jūsų liaudis, ypač jaunoji karta, pasitiki jumis, todėl pageidautų, kad tamsta pasilik-tum vyriausybėje iki jūsų krašto įsijungimo į tarybinių respublikų šeimą. Jūsų pasitraukimas šiuo laiku būtų mums kol kas sunku liaudžiai išaiškinti . . .

—  Arba turėtume paaiškinti jūsų išėjimą iš vyriausybės tokiu būdu, kuris nesuteiktų jums malonumo, — pagrasino dar Dekanozovas. — Protingiausiai tamsta pasielgsi, jei įstosi į mūsų partiją . . .

Ždanovas (Vasiljevas)        2015-06-14 17:35

— Niekur nėra pasaulyje tokio aštraus pasiskirstymo į luomus, — išvedžiojo Vasiljevas,— tokio aklo atsiribojimo vieno luomo nuo kito ir dar labiau nuo visų gyventojų masių, kaip Jungtinėse Valstybėse. Suprantama, luominis pasiskirstymas ten irgi paremtas doleriu. Kurie turi susikrovę milijonus, nenori nieko bendro turėti su visais, kurie tų milijonų dar neturi. Kurie turi šimtus tūkstančių dolerių, nenori nieko bendro turėti su tais, kurie tų šimtų tūkstančių neturi. Jie su didžiausia panieka žiūri į visus, mažiau už juos pasiturinčius, ir su didžiausia neapykanta į tuos, kurie turi daugiau, negu jie, ir į savo tarpą jų neįsileidžia. Bendrai — dolerio gaudymas (pogonia za dollarom), neapykanta, pavydas — tai pagrindiniai Jungtinių Valstybių visuomeninės santvarkos pamatai. Tokia valstybė nėra mums pavojinga nei kaip priešas, nei kaip draugas. Be to, mes nenorime ir niekuomet neturėsime reikalo norėti kariauti su ja. O jei ten susirastų, kurie svajotų su mumis kariauti, visuomet mokėsime sutrukdyti, kad tos svajonės neįvyktų. Kai pribręs reikalas, sugriausime tą valstybę iš vidaus, pačių josios gyventojų rankomis. Su to visagalio dolerio pagalba.
.
Anglai, jei ir matytų sau pavojų iš mūsų pusės, gerai supranta, kad jie su mumis kariauti negali ir niekados vieni negalės. Galėjome turėti sunkumų tik su Vokietija, bet ji bus sutrypta ir pati pateks į mūsų rankas . .. Prancūzija jau sužlugdyta ir, kaip militarinė pajėga, niekuomet neatsigaus . . .
— Be to, ji seniai jau mūsų, — įterpė savo pastabą Dekanozovas. — Penkios dešimtys tūkstančių liaudies mokytojų komunistų ten jau seniai veikia mūsų naudai. Naujos prancūzų kartos jau mūsų. Ten jau seniai galėjome paimti valdžią į savo rankas — ir paimsime, kai bus reikalas.

rūūūpūs miltai!!!       2015-06-14 17:33

ir kur mums ši Ždanovo dekonozovo, Molotovo retorika girdėta?..
Ar tik ne ji ir toliau liejasi propagandiniuose respublikos, ekspertai lt, laisvas aikrastis, Fronto okupuotam komentars lt, antifa, anarchija ir t.t. portaluose? Nekalbant apie rusiškus portalus ir televiziją...
Ar Ukrainos įvykiai ir modeliuojami bandant sukelti II-ią pasaulinį? O gal Sirijos?

Ždanovas atvirai apie Rusijos planą       2015-06-14 17:22

—  Šioji valstybė dėl Europos su mumis nekariaus, galiu jus užtikrinti, — tikino Dekanozovas. — Juo mažiau panorės kariauti dėl Pabaltijo valstybėlių, kurios jų akyse jokios vertės nesudaro. Ką, gal turite naftos versmes, aukso kasyklas? Ar gal jų kapitalai įdėti į jūsų pramonę? Ar gal sudarote jų prekėms didelę rinką?. . .

—  Aš tamstai atvirai paaiškinsiu, — pradėjo saldžiu balsu Vasiljevas. — Mūsų vadai labai atsargūs politikai. Mūsų partija visuomet stengiasi rimtai išnagrinėti kiekvieną klausimą, kurį gyvenimas, aplinkybės iškelia aikštėn, ir tik tada daro atitinkamus sprendimus. Mes pripratę gerai pažinti kiekvieną kraštą, to krašto žmones, jų būdą, papročius ir nuotaikas, jei numatome, kad toje ar kitoje plotmėje teks su jais turėti reikalų. Galiu tamstai pasakyti, kad Tarybinė Sąjunga turi tik du rimtu priešu, su kuriais šiandien tenka skaitytis: tai Vokietija ir Japonija. Bet Vokietija bus nugalėta ir sužlugdyta be mūsų, o Japonija įklimpusi. Kas liečia Jungtines Amerikos Valstybes, kuriomis jūs asmeniškai, visi Pabaltijo valstybių diplomatai, — mes tai gerai žinome, — ir tų kraštų gyventojai labai pasitiki ir veltui pasitiki, — tai jos nesudaro mums mažiausio rūpesčio. Tiesa, šiandien šioji valstybė atrodo milžinu. Tik visas reikalas tas, kad šis milžinas nepagydomai sergąs. Tamsta gal nežinai, kad Jungtinių Amerikos Valstybių gyventojas, vistiek, kas jis bebūtų — paprastas darbininkas ar politikos vadovas — nieku nesidomi, nieku nesirūpina, vien tik pinigu. Ten niekas nieko negerbia, nevertina, nei talento, nei mokslo, nei meno, vien tik dolerį. Doleris yra jų dievas, dėl kurio ten kiekvienas pasiryžęs parduoti ne tik savo krašto reikalus, bet savo draugų, tėvų ir net vaikų gerovę ir garbę . . .
Bet ką sakau, ten niekas apie garbę net supratimo neturi, nes ten vienintelis garbės šaltinis — tai tas pats doleris. Jungtinių Amerikos Valstybių gyventojai mėgsta kalbėti apie demokratiją, lygybę, laisvę ir net didžiuojasi tuo kitų akyse. Bet niekas, išskyrus mus, nežino, kad šioji valstybė yra šlykščiausio nacizmo ir nelygybės kraštas. Anglosaksų kilmės gyventojai ten tikrai įsitikinę, kad tik jie yra pilnaverčiai žmonės, turį teisę valdyti visus ir visiems viešpatauti, o kiti — tai tik juodo darbo gyvuliai. Germanų kilmės gyventojai, kurių ten labai daug, su didžiausia panieka žiūri į tuos, kurie nėra jų kilmės, kaip ir tinka vokiečiams, bet ir su didžiausia neapykanta į anglosaksus, kad tie nenori jų pripažinti sau lygiais . . . Vienu žodžiu, visi gyventojai yra susiskaldę į tautines kilmės atžvilgiu grupes, ir kiekviena grupė nekenčia kurios nors kitos, kurią nors kitą niekina . . .

Dekanozovas dėl III pasaulinio karo        2015-06-14 17:19

—  Draugas Dekanozovas yra gruzinas, o visi gruzinai yra atviro būdo ir nuoširdūs žmonės, kaip ir draugas Stalinas. Gruzinai nemoka veidmainiauti ir todėl kaikada būna šiurkštoki, — kalbėjo Vasiljevas. — Matai tamsta, draugas Dekanozovas, kaip ir visa mūsų Sąjungos adminis-tratyvinė galvelė (golovka), yra iš tikrųjų tik vykdomasis komunistų partijos organas. Komunistų partija valdo Sąjungą, ji viena daro nutarimus, kuriuos visi turime vykdyti. Nei aš, nei draugas Dekanozovas nepriklauso tiems, kurie nutarimus daro. Mes visi tik partijos nutarimų akli vykdytojai, todėl negalim būti kaltinami už partijos tikslų ir taktikos pakitėjimą. Draugas Dekanozovas buvo tuomet su jumis atviras ir nuoširdus, kaip ir dabar esame nuoširdūs . . .

—  Vadinasi, šiandien jūsų partija yra nusistačiusi pilnai įgyvendinti sumanymą atkurti “vieningą ir nedalomąją” Rusiją (edinuju i ne-delimuju Rossiju) senos caristinės imperijos ribose. Ką gi, matyti, su valgiu apetitas atsirado . . .
—  Nekalbėk tamsta taip ir nemanyk taip,— sušuko net iš vietos pašokęs Dekanozovas. — Ne “vieningoji ir nedalomoji” mums rūpi, tik visa žmonija, viso pasaulio proletariatas. Turim viską suburti po viena raudonąja vėliava, — ir su-bursime! Šis antrasis pasaulinis karas atiduos į mūsų rankas visą Europą, kaip nunokusį vaisių. Trečiasis karas, kurio neišvengsime, suteiks mums laimėjimą visame pasaulyje.
—  Tai dar klausimas — suabejojau.— Patsai draugas Molotovas man pritarė, kad Jungtinės Amerikos Valstybės mano būtinai įsikišti į šį karą. Keno pusėje — aišku. Abejoju, kad, karą laimėjusios, panorėtų leisti jums įgyvendinti komunistinę santvarką visoje Europoje . .

Krėvė, toliau        2015-06-14 17:16

Nuėjome ne į bufetą, bet į atskirą kambariuką, kuriame jau buvo gausiai paruošta įvairių skanių užkandžių. Net kelios bonkutės geralų.

Susėdome užkandžiauti. Į pasiūlymą išgerti atsakiau, kad gydytojai man uždraudė alkoholinius gėrimus.
—  Jei paisyti gydytojų, tai gyventi neverta, — pastebėjo Dekanozovas, bet gerti manęs nevertė. O aš buvau pamanęs, kad nori mane nugirdyti ir kažką iškvosti.
Užkandžiavome beveik tylėdami. Matyt, mano palydovai tikrai buvo gerokai išalkę, nes valgė su dideliu pasigėrėjimu, gausiai užgerdami.

Gerai pasotinęs alkį, Dekanozovas atsilošė į kėdės nugarą.
—  Draugas Molotovas jumis labai nepatenkintas, — prabilo į mane: — aš gavau barti.
—  Tamsta manai, kad aš esu draugu Molotovu patenkintas? — atsakiau. — Žinai tamsta, ką man jis pareiškė?
—  Žinau, — atsakė Dekanozovas. — Aš jau žinojau, kai jūs rengėtės į Maskvą, ką turėsite čia išgirsti.
—  O tamsta, Dekanozove, prisimeni, ką esi man kalbėjęs, kai reikėjo mane sugundyti dalyvauti vyriausybėje?
—  Tada buvo viena politinė situacija, dabar kita, — aiškinosi. — Politinės sąlygos visai pasikeitė.
—  Už savo žodžius kiekvienas yra atsakingas, net ir politikas, — atsakiau jam. — Kas mane šiandien gali užtikrinti, kad sąlygos kaltos, o ne tamsta, sąmoningai man netiesą sakydamas.
Mačiau, kad Dekanozovas paraudo, smarkiai užsigavęs. Tai pastebėjo ir Vasiljevas ir tuojau įsikišo į mūsų pokalbį, stengdamasis sušvelninti padėtį.

Krėvė, toliau        2015-06-14 17:16

Pabaigoje Dekanozovas pareiškė, kad nori man parodyti dar “Maskvos jūras”, kurias Natkevičius ir Bagdonas, be abejo, yra nekartą matę, todėl jiems tai ir nebus įdomu.

Supratome, kad Dekanozovas norėtų su manim vienu pasikalbėti. L. Natkevičius ir Bagdonas nuvyko namo, o aš atsisėdau į Dekanozovo automobili ir nuvykome “Maskvos jūromis” gėrėtis. Su mumis buvo ir Vasiljevas (Ždanovas)
...

Krėvė, toliau        2015-06-14 17:13

Rytojaus rytą, apie dešimtą valandą, mane pažadino L. Natkevičius, pranešdamas, kad iš Užsienio reikalų komisariato man skambina. Užsimetęs apsiaustą, nuėjau į L. Natkevičiaus darbo kambarį. Skambino Dekanozovas, pareikšdamas, kad jis turįs su manim pasimatyti. Be to, norėtų man parodyti Visasąjunginę žemės parodą. Norėjau atsisakyti, nes buvau nusistatęs tą dieną grįžti namo, bet L. Natkevičiaus patariamas sutikau, tik prašiau, kad atvyktų ne anksčiau vienuoliktos.

Vos spėjau apsirengti ir šiek tiek papusryčiauti, kai Dekanozovas jau atvažiavo. Su juo atvyko ir kitas asmuo, kurį jis atrekomendavo, kaip savo padėjėją. Jo pavardė buvo Vasiljevas.
Išvykome į parodą, kuri manęs visai nedomino. Važiavau tik iš mandagumo. Mane lydėjo L. Natkevičius ir Bagdonas, mūsų atstovybės sekretorius. Važiavau atstovybės automobiliu, o Dekanozovas su Vasiljevu atskirai, savame.

Apėjome visą parodą, kuri mane mažai domino, nes gerai žinojau, kaip Tarybinėje Sąjungoje ruošiamos parodos ir kokiu tikslu. Prajuokino mane tik, kai pamačiau Kauno įmonės “Kotton” moteriškas kojines, išstatytas parodoje, kaipo gudų respublikos dirbinius.

Krėvė:       2015-06-14 17:11

Paskutinius savo išvedžiojimus Molotovas jau kalbėjo stovėdamas, duodamas tuo suprasti, kad jau viskas pasakyta, kas turėjo būti pasakyta.
Aš irgi atsikėliau ir stovėdamas atsakiau, kad komisaro žodžiai manęs neįtikino. Kaip pasielgs mano kolegos vyriausybėje, aš nežinau. Aš asmeniškai manau, jog neturiu teisės pasilikti ilgiau Lietuvos vyriausybės priešakyje, nes suklydau, pasitikėdamas Tarybinės vyriausybės pažadais, kad jos ginkluotos jėgos atėjo į Lietuvą tik apsaugoti josios neutraliteto, bet ne tam, kad kištųsi į vidaus gyvenimą. Suklydau pasitikėdamas, ir todėl turiu padaryti iš to tinkamą išvadą. Be to, nenoriu dalyvauti Lietuvos nepriklausomybės pakasynose…

—  Tokis tamstos žygis mums šiuo metu būtų labai nemalonus, ir aš tikiuosi, kad gerai pagalvosite, kol apsispręsite, — atsakė man Molotovas, išeidamas į kambario vidurį.
Atsisveikinome šaltai, be to draugiškumo jausmo, su kuriuo mane Molotovas buvo sutikęs. Išeidamas žvilgteriau į laikrodį. Be 23 min. buvo trys valandos.

Gretimam kambaryje suradau L. Natkevičių. Jis kalbėjosi su kažkokiu valdininku ir laukė manęs. To valdininko išlydėti iki automobilio, nuvažiavome į mūsų atstovybę. Pakelyje tylėjome, nes Natkevičius man davė suprasti, kad jis nevisai pasitiki savo šoferiu.
Sugrįžęs į atstovybę, ėmiau smulkiai atpasakoti savo pasikalbėjimą su Molotovu. Mano pasakojimą suglaustai užrašinėjo patsai Natkevičius, — sudaryti “Pro memorijai”.
Ponia Natkevičienė, klausydamosi, ėmė taip gailiai verkti, jog turėjome nutraukti darbą ir raminti ją, kaip įmanydami.

Molotovas:       2015-06-14 17:09

—  Pamatysi tamsta, kad nepraslinks nei keturių mėnesių, kai liaudis visose Pabaltijo valstybėse pasisakys už įsijungimą, kuris įvyks be jokių sukrėtimų, nors jais tamsta mane baugini,— patikrino mane Molotovas. — Baigdamas mūsų pasikalbėjimą, norėčiau tamstai dar kartą patarti ramiai pažiūrėti tikrenybei į akis ir turėti omenyje mūsų realios politikos visai žmonijai svarbius uždavinius . . . Lietuva negali pasilikti išimtinėje padėtyje. Jos ateitis priklausys nuo visos Europos likimo, ir aš tai turiu suprasti, — aiškino toliau Molotovas. — Protingiausiai pasielgtume, jei be svyravimo pasiduotume komunistinės partijos vadovavimui, kuri yra griežtai nusistačiusi įvykdyti visos Europos suvienijimą ir naujos santvarkos įgyvendinimą. Lietuva, kaip ir kiti Pabaltijo kraštai, galės ramiai gyventi, dar ramiau, negu iki šiol, ir netrukdomai vystyti savo tautinę kultūrą, tik suteikdama jai socialistinį turinį.

Jis, Molotovas, ir Tarybinių respublikų sąjungos centrinė vyriausybė tikisi, kad dabartinės Lietuvos vyriausybės nariai, turėdami galvoje savo krašto gerovę, pasiliks ir toliau bendradarbiauti su Tarybinės Sąjungos vyriausybe,— nors tam, kad įsijungimas į Tarybinių respublikų šeimą įvyktų be didesnių ekscesų iš neatsakingų, blogai besiorientuojančių asmenų pusės. Dabartinės vyriausybės nariai juk nepanorės, kad ateityje Lietuvos liaudis laikytų juos savo priešais . . .

Krėvė:       2015-06-14 17:07

Jutau, kad mūsų pasikalbėjimas darosi vis labiau įtemptas. Matyti, mano žodžiai ir prieštaravimai erzino Molotovą tiek, jog švelnus tonas ėmė nykti iš jo balso. Bet tiek buvau paveiktas to, ką buvau išgirdęs, jog jau negalėjau susilaikyti. Todėl atsakiau, kad visa Lietuvos tauta seniai yra apsisprendusi būti nepriklausoma ir gyventi savitu gyvenimu. Aš neabejoju, kuris bus atsakymas į klausimą, jei tik nebus pavartota prievarta.

—  Žodis “prievarta” išimtas iš mūsų žodyno, — gana griežtu balsu pasiskubino atsikirsti Molotovas. — Prievartos nenaudosime, bet mokėsime jūsų liaudį įtikinti, kad josios labas to įjungimo reikalauja, nes tik tokiu būdu ji galės, visos Tarybinės Sąjungos prieglobstyje, gyventi ramiu gyvenimu, nebijodama pavojaus, kad bus įtraukta į karo skerdynes.

Pareiškiau abejojimą, ar atsirastų pasaulyje tauta, kuri duotųsi save įtikinti, kad jai naudinga atsižadėti savo nepriklausomybės dėl ramaus gyvenimo svetimoje prieglobstyje. Lietuvių tauta, kuri daug savo sūnų paaukojo dėl laisvės, juo mažiau duosis tokiais sumetimais įtikinama.

Krėvė:       2015-06-14 17:05

—  Praeities įvykių esame pamokyti, kad pasitikėti galime tik patys savimi, ir to pasitikėjimo mūsų tauta dar neprarado, — atsakiau į Molotovo prikišamai pabrėžtus paskutinius jo kalbos žodžius. — Lietuvos liaudis, pirmajam pasau-liniui karui pasibaigus, sunkiausiais metais pati viena sugebėjo atsispirti Lenkijos pastangoms okupuoti ir inkorporuoti Lietuvą. Tuomet Lenkiją josios pastangose palaikė visi Vakarų Europos sąjungininkai, prancūzai, anglai, belgai . .. Nors iš niekur mūsų liaudis negalėjo laukti nei paramos, nei pritarimo, narsiai ji stojo į kovą ir laimėjo laisvę. Ir dabar jos lengvai neatsižadės…

—  Tamsta, p. ministeri, neturi užmiršti, kad Tarybinių respublikų sąjunga neša tautoms ne vergiją, bet tikrą laisvę, ir todėl jūsų liaudžiai negresia pavojus tos laisvės netekti. Ji bus atsiklausta tokia forma, kokia yra priimta Tarybinėse respublikose, ar ji nori įsijungti į Tarybinių respublikų šeimą.

Molotovas:       2015-06-14 17:03

—  Visai teisingai tamsta, p. ministeri, pastebėjai, — pabrėžė Molotovas. — Gerai žinome, kad Jungtinės Amerikos Valstybės nori įsijungti į šį karą ir visais būdais tą įsijungimą provokuoja. Nesitikim, kad mums pasiseks Įkalbėti mūsų tariamus draugus nepasiduoti tai provokacijai, bet mūsų tai nebaugina. Mes geriau pažįstame tą kraštą, negu tie, kurie jį valdo. Tamsta buvai apsilankęs Jungtinėse Valstybėse?
—  Neteko, — prisipažinau, — bet skaityti apie šią valstybę esu daug skaitęs . . .

—  Vadinasi, neturite supratimo, kas yra toji palaida bala, kuri vadinasi Jungtinės Šiaurės Amerikos Valstybės. Amerikos žurnalistai ir iš dalies rašytojai gudrūs (mastera) mulkinti gražiais žodžiais kitus ir save, kada kalba apie savo kraštą. Bet jais tikėti netenka. Nors ten kalbama apie humanizmą, laisvę, lygybę, demokratizmą, bet visa tai šlykščiausias veidmainiavimas, taip charakteringas anglosaksų žmonėms. Ten kiekvienam žingsnyje bažnyčia, bet neatsižvelgiant Į tai, nėra kito materialistiškesnio pasaulio, kuriame vertinimas tik pinigas, pinigas ir pinigas . . . Ten kiekvienas pareigūnas, nuo paprasto policininko iki jų prezidento, yra visuomet pasiryžęs apsirikti ir suklysti, jei tik tasai paklydimas padidina jo einamąją sąskaitą banke. Mes — ne stačiokiški vokiečiai, pasitikį vien kumščiu. Mes rasim būdus padėti Jungtinių Valstybių politikos vairuotojams paklysti, kai tas jų paklydimas bus mums naudingas. Todėl jų įsijungimas į karą mūsų visai nebaugina. Visi, kurie deda į juos viltis, turės skaudžiai nusivilti . . .

Krėvė:       2015-06-14 17:01

—  Tamsta nemanai, p. komisare, kad Vakarų Europai, kovojančiai su vokiečių užmačiomis, gali ateiti į pagalbą Jungtinės Amerikos Valstybės su savo neribota medžiagine ir technine galia. Toji valstybė, kaip žinom, jau vieną kartą yra išgelbėjusi Vakarų Europą su jos santvarka. Nemanau, kad įvykiai negali pasikartoti

Molotovas:       2015-06-14 17:01

—  Nepasakysiu, kad jūsų pasiūlymas nėra svarstytinas. Kitu metu jis būtų buvęs mums labai priimtinas, bet šiandien aplinkybės tiek pasikeitė, jog nei Tarybų respublikų sąjungai, nei Pabaltijo valstybėms tokia linkmė gal nebūtų naudinga. Esame tvirtai įsitikinę, ir šiandien labiau, negu kitu metu, kad genialusis draugas Leninas neklydo, tvirtindamas, jog antrasis pasaulinis karas padės mums įsigalėti visoje Europoje, kaip pirmasis padėjo įsigalėti Rusijoje. Mes šiandien remiam Vokietiją, bet tik tiek, kad ji ne-užtrokštų anksčiau, negu kare nuskurdintos kovojančių valstybių minios nusivils ir sukils prieš savo valdovus. Tuomet vokiečių buržuazija tuojau susitaikins su savo priešais, alijantų buržuazija, kad bendromis jėgomis sutriuškintų buki-lusį proletariatą. Bet tada ateisim mes jiems į pagalbą, ateisime su šviežiomis jėgomis, gerai pasiruošę, ir Vakarų Europos plotuose, manau, kažkur netoli Reino, įvyks paskutinis tarp proletariato ir sudūlėjusios buržuazijos mūšis, kuris ant visados nulems Europos likimą. Tikimės, kad tą mūšį laimėsim mes, bet ne buržuazija. Štai kodėl šiandien negalim rimtai svarstyti jūsų pasiūlymo. Negali gi toli užnugaryje pasilikti maža salelė su santvarka, kuri turės išnykti visoje Europoje.

Krėvė       2015-06-14 16:59

—  Mūsų liaudis pasirodė, kaip dabar matau, akylesnė už mus, ir jūsų viešais pažadais nepatikėjo ir netikėdama nerimo, nors stengėmės ją raminti, —- tęsiau savo giesmę, negalvodamas, kad ji reikalui, kurį noriu apginti, ne tik nenaudinga, bet dargi greičiausia ir žalinga. — Mane ir Žemės ūkio ministerį yra aplankiusios ištisos ūkininkų delegacijų eilės. Jos visos reikalavo iš mūsų ginti ne tik vidaus santvarką, bet ir krašto nepriklausomybę ir savarankumą. Kada liaudis sužinos Tarybinės vyriausybės tikslus, kils didžiausias nusiminimas ir suirutė, kuri sugriaus pagrindinius krašto pamatus, sunaikins šiandien dar pastovią gerovę ir net jos pagrindus, anuliuojant visas mūsų ūkiui naudingas sutartis su užsieniais. Liaudis, be abejo, ims žiūrėti į jūsų įgulas, kaip į okupantų kariuomenę, ir ginsis visais įmanomais būdais. Argi visa tai būtų naudinga Tarybinių respublikų sąjungai tokiu nepastoviu laiku?. . . Kad viso šito galima būtų išvengti, siūlome sudaryti su mumis naujais pamatais draugiškumo sutartį. Tai sustiprintų ir mūsų padėtį ir Tarybinės Sąjungos autoritetą Lietuvos liaudies akyse. Mes sutiktume ta sutartimi net apriboti mūsų teises užsienio politikos klausimuose, Įsipareigoti visuomet atsižvelgti į Tarybinės Sąjungos šioje srityje patarimus ir reikalus.

rupūs miltai       2015-06-14 16:57

vadinasi Ūkininkų neva “išbuožinimas’ deportuojant į Sinbirą tebuvo eilinis “neturtingos šalies”  turto grobimas iš turtingesnės? dangstantis komunizmo ideologija.

Molotovas "draugiškai" paaiškino        2015-06-14 16:50

—  Jūs patys, p. komisare, esate pasakę, kad dabartine vokiečių vyriausybe neįmanoma pasitikėti, todėl negalite atspėti, kaip jie šiuo atveju pasielgtų. Iš savo pusės galiu tik įspėti jus, kad mūsų liaudis, kai paaiškės jūsų siekimai, ims žiūrėti į vokiečius, kaip į galimus sąjungininkus, kurie padės jiems išsilaisvinti iš jūsų prievartos. Lietuvos ūkininkai jau dabar, dar nežinodami, ką jiems likimas neša, nerimsta, bijodami ūkinės santvarkos pakitėjimo. Jie jau dabar yra įbauginti jūsų pareigūnų ir šalininkų agitacijos, baidosi kolektyvinės sistemos. Jie amžiais yra pripratę laikyti žemę savo asmeniška nuosavybę, brangina ją, kaip ir savo savarankumą. Kolektyvinio žemės valdymo sąvoka jiems yra svetima . . .

—  Mes ir nemanom primesti (naviazat) kolektyvinės ūkių valdymo sistemos, — pastebėjo Molotovas. — Mes visai nelaikome, kad ši sistema yra geriausias žemės reformos būdas, bet Rusija yra dar labai neturtingas ir skurdus kraštas, kad galėtume leisti sau (pozvolit sebe) kitą žemės reformos būdą.

Krėvė vos nenukrito...        2015-06-14 16:48

Nors buvau L. Natkevičiaus iš anksto įspėtas, kad galėsiu panašius dalykus išgirsti, bet atviras Molotovo pasisakymas mare visai parbloškė. Gerklė išdžiūvo, burna apsismogojo, ir kurį laiką visai buvau žado netekęs.
Matyti, mano nuotaiką pastebėjo ir Molotovas. Jis paskambino ir liepė atnešti mums arbatos.
—  Kai tik šie dalykai paaiškės, mūsų liaudyje kils didžiausias sumišimas, gal net ginkluotas pasipriešinimas, — ėmiau kalbėti, patsai nenusivokdamas, ką kalbu. — Vokiečių vyriausybė, be abejo, tuo pasinaudos, nes ji nepakęs, kad tarybinė santvarka įsigalėtų Vokietijos pasienyje.

—  Vokiečiai prarijo Pabaltijo kraštij okupaciją, nepaspringę, turės suvirškinti ir jų inkorporaciją, — atsikirto Molotovas. — Perdaug jie turi dabar sunkumų Vakaruose, kad dar panorėtu karo su galingąja Tarybinių respublikų sąjunga. Vėl gi nenuslėpsiu nuo tamstos, kad šiais reikalais jau esame su jais susitarę. Apie tai jau draugas Stalinas yra pasakęs ir jūsų buvusiam mi-nisteriui pirmininkui ir užsienio reikalų ministe-riui, kai jie buvo pas mus apsilankę dėl kilusių nesusipratimų su mūsų įgulų kareiviais.

molotov vs ..       2015-06-14 16:46

—  Mes tikim ir su mumis visa mūsų tauta tiki, kad dabartinė padėtis Lietuvoje yra tik laikino pobūdžio ir neužsitęs per ilgai, — atsakiau j Molotovo išvedžiojimus. — Norėčiau manyti, kad jums būtų tikslingiau pamėginti priversti savo įgulų vadus Lietuvoje labiau derintis su mūsų santvarka, su mūsų sąlygomis ir liaudies nusiteikimu bei tautos psichologija.
Molotovas kurį laiką nieko man neatsakė. Nuleidęs galvą braižė kažką ant lapo, kuris gulėjo po jo ranka.
—  Tamsta, ponas ministeri, provokuoji mano atvirumą, — pakėlęs galvą ir pažvelgęs į mane, prabilo Molotovas. — Verčiate mane pasakyti, ko visai dabar nenorėjau sakyti. Taigi kalbėsime visai atvirai, be sentimentalumų, kurių jau visai užtenka. Turite pagaliau realiai pažvelgti tikrenybei į akis ir suprasti, kad atskiros mažos valstybės turės ateityje visos išnykti. Jūsų Lietuva, kaip ir kitos Pabaltijo valstybės, neišskiriant ir Suomijos, turės įsijungti į garbingą tarybinių respublikų šeimą. Turėtumėt todėl jau dabar paruošti Lietuvos liaudį tarybinei santvarkai, kuri ateityje bus visur, visoje Europoje įgyvendinta, vienur anksčiau, kaip Pabaltijo valstybėse, kitur vėliau.

molotov       2015-06-14 16:45

Molotovas, matyti, susidomėjo ir klausėsi atidžiai.
—  Mums jau buvo pranešta, kad jūsų ūkinės organizacijos veikia laikrodžio tikslumu, be sutrikimų (bez otkaza). Mums tai buvo beveik netikėta, — pastebi Molotovas. — Mūsų kariškoji vadovybė tiesiog sužavėta jūsų ūkinių organizacijų veiklos tikslumu.
Jis negalįs abejoti oficialiais daviniais, bet jį tiesiog stebina Lietuvos ūkio našumas, — kalbėjo toliau Molotovas. Ji pagamina ir eksportuoja daugiau negu didelė ir turtinga Ukraina. Ne jų išskaičiavimas griauti tokią tobulą ūkinę organizaciją. Atbulai, jie gyvai suinteresuoti josios palaikymu tinkamoje augštumoje. Kištis į Lietuvos vidaus reikalus ir tuo kišimusi kenkti ūkinei krašto santvarkai jų pareigūnai nėra gavę nurodymų. Todėl Molotovas manąs, kad visi nesusipratimai kyla ten ne iš blogos valios, bet iš skirtingų ūkinių ir socialinių santvarkų Lietuvoje ir Tarybinių respublikų sąjungoje. Žmonės, visai to nesiekdami ir nenorėdami, nesusitaria ir kits kito negali suprasti dėl kylančių iš čia skirtingų psichologinių nusiteikimų. Dabartinė Lietuvos vyriausybė, kurios palankiu nuoširdumu Tarybinės Sąjungos atžvilgiu jis neabejojąs, turėtų pasistengti savo krašto žmones paruošti prie naujų sąlygų prisitaikyti. ..

rupūs miltai        2015-06-14 16:15

atkrepkit dėmesį:
“ūkinis krašto gyvenimas buvo tvarkomas taip, kad būtų pašalinti tarpininkai tarp gamintojo ir vartotojo. Tuo buvo pasiekta augštesnis atlyginimas gamintojui už jo darbą ir žymiai pigesnės kainos tų gaminių vartotojui, nes atkrito tarpininkų uždarbis. Eksportas buvo visuomet aktyvus ir žymiai viršijo importą. Visa tai davė galimybę išlaikyti tinkamoje augštumoje Lietuvos valiutą, kuri per visą laiką ne tik nenukrito, bet nebuvo netgi pasvirusi…”
.
ŠTAI KUR GERBŪVIS buvo. Bet ir tai nepatenkino dundukų...

Krėvė.. kaip buvo pasiektas gerbūvis        2015-06-14 16:13

—  Turėtume tada bausti jūsų pareigūnus iš atstovybės, kurie be atodairos varo griovimo propagandą ir kelia krašte didžiausią nerimą, ypač ūkininkų tarpe. Turėtume bausti jūsų karininkus, kurie savo tiesioginiais reikalavimais ir grasinimais demoralizuoja mūsų įstaigas ir jose dirbančius pareigūnus . . .
—  Mes tokio potvarkio nedavėm, — susiraukė Molotovas. — Nesinori tikėti, kad mūsų pareigūnai ar karininkai galėtų sauvaliauti.
Supratau, kad išsireiškiau per griežtai, ir ta linkme kalbėdamas nieko gero nepasieksiu, ir mano audiencija gali pasibaigti, galo nepasiekus.

—  Todėl ir prašiau mane priimti, kad išaiškinčiau dabartinę padėtį. Aš nei vienos valandėlės neabejojau gerais SSSR vyriausybės norais. Juk suprantu, kad ne tik mūsų, bet ir jūsų reikalas, kad Lietuvos ūkio našumas nesumažėtų, atbulai, kad jis dar padidėtų, ir kad Lietuva ir toliau galėtų atlikti, be didesnių sunkumų, savo pareigas jūsų įgulų maitinimo atžvilgiu, — ėmiau aiškintis. — Lietuvos gyventojų gerovė yra pasiekus augšto lygio, ūkinis krašto gyvenimas buvo tvarkomas taip, kad būtų pašalinti tarpininkai tarp gamintojo ir vartotojo. Tuo buvo pasiekta augštesnis atlyginimas gamintojui už jo darbą ir žymiai pigesnės kainos tų gaminių vartotojui, nes atkrito tarpininkų uždarbis. Eksportas buvo visuomet aktyvus ir žymiai viršijo importą. Visa tai davė galimybę išlaikyti tinkamoje augštumoje Lietuvos valiutą, kuri per visą laiką ne tik nenukrito, bet nebuvo netgi pasvirusi…

Man labai įdomu       2015-06-14 16:12

kokius dokumentus viešinsim praėjus kokiai 20 metų už Lietuvos okupaciją ES,tiksliau pasakius parsidavimą kitai sąjungai, už surengtą melagingą referendumą be jokių dokumentų paskelbimo ir išaiškinimo runkeliams, už LITO sunaikinimą ir jevrikų įvedimą be referendumo ir t.t.

Krėvė..       2015-06-14 16:09

—  Nesame atsakingi nei už vidaus, nei už užsienio Smetonos politiką, kuria ne visi Lietuvos gyventojai buvo patenkinti, — pradėjau dabar aš kalbėti. -— Tik aš asmeniškai imu bijoti, kad greitu laiku mūsų liaudis ims gailėtis tų laikų, kada Smetona valdė kraštą, jei dalykai Lietuvoje ir toliau riedės ta pačia linkme, kaip iki šiol . ..
—  Mes žinome, kad tamsta esi populiarus liaudyje, — nutraukė mano pareiškimą Molotovas. — Turite stengtis, kad liaudis ir toliau jumis pasitikėtų . . .
—  Taip, iš dalies buvau populiarus, galėčiau tamstai pasakyti. Eet iš to populiarumo maža kas beliko, ir bijau, kad greitu laiku nieko nebeliks. Šiandien yra griaunama Lietuvos liaudies gerovė, griaunama santvarka, tiek ūkinė, tiek teisinė, į kurią gyventojai įprato ir kurią labai brangina. To griovimo mes sustabdyti negalim, neturim nei jėgų nei priemonių, o visa atsakomybė liaudies akyse krinta ant mūsų. Liaudis tiki dar Maskvos pareiškimu, kad niekas nesikėsins kištis į Lietuvos vidaus reikalus, ir nežino, kad vyriausybė šiandien yra bejėgė . . .
—  Kas jums kliudo kovoti su tais, kurie griovimu nusikalsta? — vėl įsikišo Molotovas. — Bauskite juos.

Molotovas toliau varo Krėvę į kampą       2015-06-14 16:06

—  Šie nauii susitarimai visgi neišsklaidė mūsų nepasitikėjimo vokiečiais ir todėl turėjome sustiprinti šiose valstybėse savo ginkluotas pajėgas, — kalbėjo Molotovas. — Suprantu, kad šis mūsų žygis atrodo jums nemalonus, bet tikėkit man, kad jis daugiau naudingas jums, negu mums: mes jus apsaugoj am nuo pavojaus iš vokiečių pusės, nuo jų pastangų įvelti jūsų mažutę valstybę į pasaulinį karą, kuris vis plačiau ima liepsnoti. Tiesa, buvome priversti likviduoti Pabaltijo valstybių sąjungą, bet ne todėl, kad ji buvo nukrypusi netinkama linkme. Ji šiandien jau nereikalinga, — Pabaltijo valstybių savistovumą mes pasiėmėm apsaugoti. ..
*
Klausydamas aš negalėjau nusivokti, kokį tikslą turi Molotovas, visa tai dėstydamas. Ar panorėjo paskaityti man Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių apkaltinimo aktą, ar šiuo savo pasisakymu apdumti akis ir nukreipti dėmesį nuo klausimų, kurie galėjo būti jam nemalonūs?
Ir tikrai, buvau ištrenktas iš vagos ir negalėjau ant greitųjų susigriebti, kokiu būdu nukreipti pasikalbėjimą į man rūpimus klausimus, dėl kurių čion atvykau.

Molotovas apie įtakos zonas        2015-06-14 16:04

—  Vokiečiai parodė čia mums tikrą savo veidą, — sakė Molotovas, — palankiai priėmę Lietuvos vyriausybės pasiūlymą. Tik panorėjo, kad jūsų vyriausybė aiškiai tuo atveju apsispręstų, kaipo vokiečių sąjungininkė. Todėl pareikalavo, kad lietuvių kariuomenė tuojau pultų lenkus ir užimtų Vilnių. Nenuslėpsiu nuo tamstos, kad tuo faktu mes buvome netikėtai užklupti ir labai susirūpinę. Jeigu Lietuva būtų paklausiusi vokiečių vyriausybės reikalavimų ir tuo pačiu pasisakiusi vokiečių sąjungininke, ji būtų tapusi toli į rytus iškištu vokiečių placdarmu, išeigos punktu karo atveju su mumis. O imtis prieš ją kurių nors priemonių nebūtume galėję, nerizikuodami karu su vokiečiais, ko mes nenorėjome ir nenorime. Lengviau atsidusome, tik sužinoję, kad Lietuvos vyriausybė neišdrįso paklausyti vokiečių, atsisakė ginkluota ranka užimti Vilinų ir tuo pačiu neteko vokiečių pasitikėjimo. Šio mums pavojingo fakto akivaizdoje turėjome griežtai pakeisti savo nusistatymą tiek vokiečių, tiek Pabaltijo valstybių atžvilgiu ir imtis žygių, kurių nei norėjome, nei buvome numatę. Mus privertė taip elgtis saugumo sumetimai. Neturėjome teisės leisti, kad panaši situacija galėtų vėl pasikartoti. Turėjome dabar daugeliu klausimų nusileisti vokiečiams už jų pasižadėjimą nesikėsinti įtraukti Pabaltijo valstybes į savo įtakos orbitą ir nesikišti į jų vidaus reikalus. Dar daugiau — jie sutiko su tuo, kad Pabaltijo valstybės, vadinasi, Lietuva, Latvija ir Estija, yra išimtinai mūsų įtakos zona, ir toje zonoje galime elgtis, kaip mes rasime reikalinga.

Molotovas kalbasi su Krėve        2015-06-14 16:01

—  Mes visuomet turėdavom geriausių norų Lietuvos atžvilgiu, visuomet tarptautinėje plotmėje rėmėm jos reikalus, visur ir visais atvejais palaikėme ją, kaip tikri ir nuoširdūs draugai. Savo draugiškumą įrodėme, grąžindami jums Vilnių, seną Lietuvos sostinę, — kalbėjo Molotovas. — Kaipo viena iš priemonių buvo mūsų patarimas Lietuvos vyriausybei sudaryti glaudžią sąjungą su Pabaltijo valstybėmis, kad tuo būdu ji sustiprintų savo atsparumą galimai iš vokiečių pusės agresijai. Mes panaudojome savo įtaką, kad Latvijos ir Estijos vyriausybės tokiai sąjungai nesipriešintų. Bet mums teko greitai apsivilti. Nors Smetona ne kvailas žmogus, bet prietarų samanomis apžėlęs, nesiorientavo susidėjusioje padėtyje, nesušvelnino savo režimo. Jis nesuprato net tokio prasto dalyko, kad negalima su mumis palaikyti draugiškumo ir tuo pačių metu persekioti viską, kas atsiduoda rusų kultūra, persekioti visus tuos, kurie rodė mums nors mažiausio palankumo. Dar blogiau, mums teko greitai įsitikinti, kad sudarytas mūsų iniciatyva Pabaltijo valstybių blokas krypsta į vokiečių pusę. Iš gerai informuotų šaltinių patyrėme, kad Pabaltijo valstybių delegatai, suvažiavę į Rygą, turėjo pasitarimus, kurių metu buvo nutarta griežtai laikytis prieš mus, kovoti su mūsų tuose kraštuose įtaka ir jieškoti glaudesnio bendradarbiavimo su vokiečiais. Jūsų atstovas Berlyne, Smetonos pavedamas, pradėjo derybas su vokiečių vyriausybe dėl susitarimo, nukreipto prieš mus.

Molotovas kalbasi su Krėve        2015-06-14 16:01

—  Kuris tokiomis aplinkybėmis galėjo būti susitarimas? — tęsė Molotovas. — Matydami, kad susitarimas nėra galimas, buvome priversti jieškoti kitur garantijų, kad, pasilikę vieni, nebūsime puolami. Tokia garantija buvo mums pasiūlyta vokiečių vyriausybės dar anksčiau, negu prasidėjo pasikalbėjimai su anglais, prancūzais ir lenkais, bet į ją mes nebuvome kreipę dėmesio. Dabar matydami, kad iš mūsų derybų su trimis sąjungininkais nieko neišeina ir išeiti negali, atnaujinome pasitarimus su vokiečių vyriausybe, kuri pasirodė mums labai palanki ir nuolaidi ir sutiko patenkinti visus mūsų pageidavimus. Nors pasiekėme susitarimo ir sudarėme su vokiečių vyriausybe nepuolimo sutartį, bet gerai supratome, kad vokiečiais negalima pasitikėti, todėl atsargos dėliai turėjome imtis kitų dar priemonių savo saugumui sustiprinti. Bendrų sienų tuomet su Vokietija neturėjome. Vadinasi, norėdama mus pulti, ji pasirinktų kelią per Lietuvą. Nuoširdžiai norėjome bendradarbiauti su Lietuvos vyriausybe, sustiprinti jūsų karšto pajėgumą.

Molotovas kalbasi su Krėve        2015-06-14 15:56

—  Labai atsiprašau tamstą, p. ministsri, ir jūsų atstovą. Panorėjęs priimti jus vieną, negalvojau tuo jus užgauti, nei pareikšti nepasitikėjimą jūsų atstovui, — kalbėjo komisaras, atsakydamas į mano pareiškimą. — Man pranešta, kad tamsta esi atviras žmogus, visuomet imi velnią už ragų (beriot vsegda čorta priamo z a roga) ir savo nuomonės neslepiate už diplomatinio mandagumo šydo. Todėl norėjau su jumis kalbėti atvirai, kaip su žmogumi, kuris gali šių dienų mūsų padėtį suprasti, o ne su diplomatu. Maniau, kad negalėsiu būti atviras, matydamas šalia jūsų patyrusi diplomatą, kokiu, be abejo, yra jūsų atstovas.

Nepatyręs diplomatinėse suktybėse, tuo metu patikėjau Molotovo žodžiais ir net buvau apsidžiaugęs. Maniau, kad nuoširdžiai ir atvirai besikalbėdamas, išaiškinsiu daugel nesusipratimų ir daugiau laimėsiu, negu galima buvo tikėtis. Nesuabejojau Molotovo pareiškimo nuoširdumu. Tik vėliau supratau, kad gudrus ir suktas diplomatas turėjo visai ką kita galvoje.
—  Mes nuoširdžiai norėjome susitarti su anglų, prancūzų ir lenkų vyriausybėmis dėl bendro veikimo užkirsti kelią vokiečių ekspansijai ir išvengti karo grėsmės, bet mums nepasisekė susitarti ne dėl mūsų kaltės, — tęsė toliau Molotovas. — Iš mūsų buvo pareikalauta garantuoti lenkų rytų sienas, nors dabartiniai sąjungininkai turėjo žinoti, kad tos sienos buvo mums primestos taikos sutartimi Rygoje. Mūsų padėtis tuomet buvo tokia, jog turėjome sutikti su visomis sąlygomis, kurios mums buvo padiktuotos. Iš mūsų reikalavo taipogi garantuoti Rumunijos rytų sienas, nors žinojo, kad mes nesame atsišadėję ir ateityje nemanėme atsižadėti Besarabijos. Be to, lenkų vyriausybė rodė didžiausią nepasitikėjimą mumis. Ji nesutiko praleisti mūsų ginkluotų pajėgų per savo kraštą net tuo atveju, jei vokiečių vyriausybė pradėtų karą, ir mes būtume priversti prisidėti prie Vakarų Europos kovos su vokiečių ekspansija.

Molotovas kalbasi su Krėve        2015-06-14 15:53

Vienuoliktą valandą nuvykome su L. Natkevičium į užsienio reikalų komisariatą. Buvau nustebintas tuo, kiek daug kartų mus sulaikydavo ir vis tikrindavo dokumentus: į Kremlių įvažiuojant, prie įėjimo į komisariato rūmus, įžengiant į antrą augštą ir net prie Molotovo kabineto durų.
Visur viešpatavo tyla, ir nesimatė jokio tarnautojo, bet ginkluotų sargybos kareivių buvo kiekvienam žingsnyje.

Pagaliau patekome į laukiamąjį kambarį. Laukti teko neilgai, vos kelias minutes, bet čia ištiko mane pirmas nemalonumas, kuris mane gerokai suerzino: mums čia pranešė, kad Molotovas nori kalbėtis tik su manim vienu, be atstovo.
Aš visai nesiorientavau, kaip tokiais atvejais reikia laikytis, kaip kalbėti su svetimos valstybės augštu pareigūnu, ir tikėjausi, kad šiuo atveju mano mokytoju bus čia atstovas. Dabar buvau paliktas vienas sau ir todėl pasijutau nejaukiai.

Nors Natkevičius mane mokė, kad pasikalbėjimą reikia pradėti klausimu, kaip jaučiasi Josifas Vissarionovičius, kaip jo sveikata, ir panašiais diplomatinio mandagumo posakiais, bet įžengęs pas Molotovą viską užmiršau ir, pasisveikinęs, pradėjau nepasitenkinimo pareiškimu, kad esu priverstas vienas, o ne mūsų atstovo lydimas lankytis pas jį, užsienio reikalų komisarą.
Molotovas nusišypsojo, nerodydamas jokio nepasitenkinimo. Savo išvada ir laikysena jis mane paveikė teigiamai. Maniau, kad turėsiu reikalą su senos kartos rusų inteligentu.

Molotovas pagaliau priima        2015-06-14 15:51

Tuo mūsų pasikalbėjimas ir pasibaigė. Tą pačią dieną pakartojau per mūsų atstovą Maskvoje reikalavimą, kad mane Molotovas asmeniškai priimtų, ir šį kartą gavau teigiamą atsakymą, kad užsienio reikalų komisaras V. Molotovas sutinka mane priimti birželio 30 dieną ketvirtą valandą vakare.
Pranešimą gavau birželio 29 dieną. Turėjau skubėti ir tą pačią dieną išvažiavau į Maskvą. Sutiko mane stotyje su įprastu iškilmingumu: užsienio reikalų komisariato vicekomisaras, kurio pavardės dabar negaliu prisiminti, Dekanozovas, kuris, kaip pasirodė, atskrido iš Kauno lėktuvu, Maskvos karo komendantas, dar keli valdininkai ir mūsų atstovybės pareigūnai su atstovu Natkevičium priešakyje.

Stotis buvo papuošta mūsų tautinėmis vėliavėlėmis.
Iš stoties nuvykau į mūsų atstovybę.
L. Natkevičius nebuvo gerai nusiteikęs.
—  Nors jus sutiko, kaip geraisiais laikais sutikdavo mūsų augštus pareigūnus, kai jie atvykdavo Maskvon, bet nemanau, kad Maskvos nusistatymas Pabaltijo valstybių atžvilgiu būtų pakitėjęs, — pareiškė atstovas, kai aš jam papasakojau, kokiais reikalais atvykau. — Jei ir pakitėjo kas, tai pakitėjo dar nepalankesne mums linkme.
Pietų metu, apie trečią valandą, paskambino į atstovybę iš užsienio reikalų komisariato, kad Molotovas priims mane ne ketvirtą valandą, kaip buvo žadėjęs, bet vienuoliktą nakties.

—  Nesistebėkite, — pabrėžė šia proga L. Natkevičius. — Čia visi svarbesni reikalai atliekami naktimis. Pasimatymo paskyrimas vienuoliktą valandą nakties reiškia, kad jūsų laukia ilgas pasikalbėjimas. Duok, Dieve, kad jis turėtų gerų pasėkų, bet tenka abejoti.

Vincas Krėvė liudija        2015-06-14 15:49

Mes buvome pirmoji bolševikų auka Europoje, nepažinojome nei jų taktikos, nei metodų, nei, pagaliau, siekimų. Todėl nenuostabu, jei manėme, kad daug to, kas čia dedasi, vyksta be Maskvos žinios ir pritarimo. Jei žymūs Vakarų Europos ir Amerikos diplomatai davėsi apgaunami todėl, kad nesiorientavo, tai mums apsigauti ir patsai Dievas leido.
Kitą dieną pasiunčiau mūsų atstovui Maskvoje L. Natkevičiui šifruotą telegramą, kad išrūpintų man audienciją pas Molotovą ir tai padarytų kiek galima greičiau.

Iš Molotovo L. Natkevičius gavo neigiamą atsakymą, motyvuotą tuo, kad dabar Lietuvoje yra N. Dekanozovas, kuris Maskvos vyriausybės įgaliotas tartis su Lietuvos vyriausybe visais klausimais. Netrukus mane aplankė patsai Dekanozovas ir pareiškė pretenzijų, kodėl aš kreipiausi pas Molotovą ne per jį, jei jau turėjau būtino reikalo kalbėtis su užsienio reikalų komisaru. Jam visai nesuprantama, kodėl aš negaliu aptarti tų reikalų, dėl kurių manau kreiptis pas Molotovą, su juo, Dekanozovu, kuris tam ir pasiųstas čion.

Atsakiau, kad Lietuva dar turi savo atstovą Maskvoje, per kurį gali kreiptis į Maskvos vyriausybę, ir todėl nematau reikalo trukdyti Dekanozovo prašymu tarpininkauti. Tartis su juo būtų netikslu, nes visi tie reikalai buvo jau nekartą aptarti, bet visi susitarimai liko bergždi ir nedavė teigiamų vaisių.
— Jūs, p. ministeri, šiandien blogai orientuojatės susidėjusiose sąlygose, kurios žymiai pakitėjo, negu buvo tada, kai mes čion atėjome, — pareiškė Dekanozovas. — Jūs geriau padarysite, jei mažiau klausysite, ką jums Galvanauskas kušta į ausį. Mes tai gerai žinome.

—  Nesu mažas vaikas ir gerai suprantu, kas čia darosi, ir Galvanausko kuštėjimai, jei tokie tikrai būtų, manęs nepaveiktų. Noriu patsai sau išsiaiškinti padėtį, kad netektų dalyvauti Lietuvos nepriklausomybės laidotuvėse. Jei manęs Molotovas nepanorės priimti, man ir be to bus viskas aišku, ir aš mokėsiu padaryti atitinkamas išvadas.

Vincas Krėvė liudija        2015-06-14 15:47

Tokiai padėčiai susidarius, maniau, kad man nėra kitos išeities, kaip tik atsistatydinti, ir apie tai pasakiau E. Galvanauskui, be kurio pritarimo paprastai nesiryžau imtis jokių rimtesnių žygių. Galvanauskas nesutiko su mano nuomone ir man nepritarė. Jis manė, kad reikia laikytis “iki paskutiniųjų”. Kadangi spyriausi su savo nuomone, jis patarė pakviesti į susirinkimą žymesnius senosios kartos veikėjus, dėl kurių pažiūrų ir nusistatymo galima buvo neabejoti, ir drauge su jais pasvarstyti visą dalyką ir pasitarti, kaip toliau elgtis. Su tuo turėjau sutikti, ir Galvanausko pastangomis tokis pasitarimas greitai įvyko.
b
Susirinkimo dalyviai po to, kai buvo jiems nuodugniai išaiškinta susidėjusi padėtis, palaikė Galvanausko nuomonę, kad pasitraukti neturime tiesos. Privalome laikytis, kol dar laikytis galima.
Čia pat buvo nutarta, kad aš turiu vykti į Maskvą pasimatyti su Molotovu ir, jei bus galima, net su Stalinu. Turiu supažindinti juos su esama padėtimi, pareikalauti, kad įsakytų savo atstovybei Kaune ir kariuomenės vadovybei nesikišti į vidaus reikalus, negriauti Lietuvos vyriausybės autoriteto ir atšaukti savo piliečius, kuriuos yra neteisėtai susodinę vidaus reikalų ministerijoje.

Vincas Krėvė liudija        2015-06-14 15:44

Vidaus reikalų ministeris turėjo ne tik suimti kiekvieną, kuris jam atrodė pavojingas, bet ir ištremti iš Lietuvos, gavęs prezidento pritarimą. Jis vedė ar bent galėjo vesti savarankią politiką ir savaip tvarkyti valstybės vidaus gyvenimą, savo nuožiūra uždaryti kiekvieną organizaciją, kiekvieną partiją, net prekybos ir pramonės įstaigą. Jo rankose buvo radijas, kurį tvarkė susitaręs su krašto apsaugos ministerija. Vidaus reikalų ministeris M. Gedvilą, kuris pasirodė esąs senas komunistas, dabar ėmė plačiai naudotis savo teisėmis, gaudamas visuotinį pritarimą iš einančio prezidento pareigas J. Paleckio. Jis iš pagrindų pakeitė visą vidaus reikalų ministerijos aparatą. Atleido visus senus valdininkus, pradedant paprastu policininku, baigiant apskrities viršininkais ir ministerijos departamentų direktoriais, ir juos pakeitė komunistais arba komunistuojančiais. Pačioje ministerijoje nors augštes-nes vietas buvo užėmę Lietuvos piliečiai, daugiausia žydų kilmės, bet kiekvienam jų buvo paskirtas ar patarėjas ar padėjėjas rusas, atsiųstas iš Maskvos, kurių rankose ir buvo faktinoji valdžia. Jie vykdė Maskvos įsakymus ir vadovavosi vien savo vyriausybės instrukcijomis.

Lietuvoje gyventojai nesiorientuodavo padėtyje. Už visa, ką darė vidaus reikalų ministerija, jie kaltino Ministerių Tarybą. Toji gi Ministerių Taryba jau jokios galios nebeturėjo. Ir pati ji buvo susiskaldžiusi, nevieninga, nes josios komunistinė dalis irgi laikėsi Maskvos nurodymų, teikiamų jiems per komunistų partiją. Kiti gi, kaip Venclova, Miskis, nors nebuvo komunistai, bet dėjosi su pastaraisiais, nes, kaip vėliau paaiškėjo, jiems rūpėjo jų karjera. Iš tikrųjų vieningai veikėme tik aš, Galvanauskas ir Vitkauskas, nors pastarasis tardavosi su mumis tik kariuomenės reikalais.

rupūs miltai        2015-06-14 15:24

atkreipkit dėmesį į “rinkimų” anspaudą pase.
ar tik ne pagal šį anspaudą. Tiksliau jo nebuvimą, nedalyvavimą sovietų rinkimuose,  ir buvo sudaromi išvežtinų žmonių sąrašai?

mokytojų protestas        2015-06-14 15:20

1940 m. rugpjūčio pabaigoje sušauktas mokytojų kongresas. Reikėjo juos supažindinti su sovietinės mokyklos tikslais ir planais. Mokytojai klausėsi ir tylėjo. Jų atsakymas išsiveržė tik pačioje kongreso pabaigoje. Po baigiamųjų kalbų ir sugroto internacionalo, jie spontaniškai užtraukė Lietuvos himną. Prezidiumas apstulbo. Viskas, rodos, ėjo sklandžiai, ir štai… akibrokštas. Bandė nekreipti dėmesio ir užsirūkė. Atsikeršyta mokytojams beveik po metų. 1941 birželio viduryje daug jų buvo ištremta. Trėmimų pradžia sutapo ar buvo sutapdinta su mokslo metų pabaiga.

atstovybės ir bažnyčia        2015-06-14 15:17

Pabaltijo valstybių atstovybės paliktos veikti ir toliau. Kitos Vakarų valstybės pasielgė taip pat. Tik Vokietija ir Italija jų atstovybes uždarė. Rytų erdvei Vokietija turėjo ar ruošė savo planus.

Lietuvoje, įvedus sovietinę santvarką, gyvenimas pradėjo suktis sovietiškai. Vyriausybė pertvarkyta. Krėvės ir Galvanausko joje jau nebuvo. Krėvė paskirtas Mokslo Akademijos pirmininku. Galvanauskas slaptai perplaukė Vokietijon. Nekilnojamas turtas nacionalizuotas. Amatininkai suvaryti į arteles. Konkordatas su Vatikanu nutrauktas. Teologijos - filosofijos fakultetas uždarytas. Vienuolynai uždaryti. Privačios mokyklos ir prieglaudos suvalstybintos. Bažnyčiai palikta tik kulto atlikimo laisvė bažnyčios ir šventoriaus ribose.

Bažnyčia tą iššūkį priėmė. Rezistencija truko 50 metų ir baigėsi laimėjimu. Grąžinimai bažnyčių 1989 metais primena grąžinimą spaudos 1904 metais, laimėtą taip pat po 40 metų nepalaužiamos kovos.

JAV reakcija        2015-06-14 15:15

Į tą Pabaltijo respublikų susovietinimą  Vakarų  pasaulis atsiliepė greitai. Liepos 23 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės sekretorius (užsienių reikalų ministras) Sumner Welles paskelbė pareiškimą (declara-tion), cituojamą čia ištisai:

“During these past few days the devious processes whereunder the political independence and territorial integrity of the three small Baltic re-publics — Estonia, Latvia, and Lithuania — were to be deliberately annihilated by one of their more pow-erful neighbors, have been rapidly drawing to their conclusion.
From the day when the peoples of these republics first gained their in-dependent and democratic form of government the people of the United States have watched their admirable progress in self-government with deep and sympathetic interest.
The policy of this Government is universally known. The people of the United States are opposed to predat-ory activities no matter whether they are carried on by the use of force or by the threat of force. They are likevvise opposed to any form of inter-vention on the part of one statė, how-ever povverful, in the domestic con-cerns of any other sovereign statė, hovvever weak.
These principles constitute the very foundations upon which the existing relationship betvveen the 21 sovereign republics of the New World rests.
The United States will continue to stand by these principles, because of the conviction of the American people that unless the doctrine in which these principles are inherent once again governs the relations be-tween nations, the rule of reason, of justice, and of law — in other words, the basis of modern civilization itself — cannot be preserved”.

J.Paleckis        2015-06-14 15:14

Po Krėvės nutildymo, toliau vyriausybei vadovavo pats Paleckis ir anuos Molotovo žodžius įvykdė iki taško. Tik okupacija vadinta išlaisvinimu, o įjungimas vadintas įsijungimu. Paskelbti rinkimai į Liaudies seimą. Kandidatai statyti viešuose susirinkimuose. Jų išstatyta lygiai tiek, kiek seimo narių reikia išrinkti toje apygardoje. Rinkimai įvyko liepos 14 d. Po rinkimų balsai neskaičiuoti. Nėra prasmės.
Nežiūrint gautų balsų, vis tiek visi kandidatai išrinkti. Liepos 21d. to seimo pirmas posėdis. Nutarta Lietuvoje įvesti sovietinę santvarką ir kaip sovietinė respublika prašytis nariu į Sovietų sąjungą. Tas pats ir tomis pačiomis dienomis įvykdyta Latvijoj ir Estijoj.

M.Antanaičio prisiminimas        2015-06-14 15:12

Komunistai triumfavo. Jų kaliniai paleisti. Nauja vyriausybė formuojama jau Sovietų atstovybėje. Kai pirmadienį ją paskelbė, nuostabu buvo, kad joje užsienio reikalų ministru yra Vincas Krėvė, o finansų ministru — Ernestas Galvanauskas. Nejaugi ir jie su okupantais? O gal jie manė gelbėti, kas dar galima. Greičiau, kad taip. Sovietinė propaganda tada deklamavo, jog Sovietai norį tik draugiškesnės vyriausybės, o vidaus reikalai jiems nerūpį.

Ministru pirminiku paskirtas Justinas Paleckis. Bet jis ėjo prezidento pareigas. O faktinai vyriausybei vadovavo Vincas Krėvė. Jis Sovieų atstovybės diktatams nepasidavė ir pasiprašė pasikalbėjimo su Molotovu, tada Sovietų komisarų tarybos pirmininku. Nuvykęs Maskvon, vieną naktį su juo kalbėjosi kelias valandas.

Molotovas pasakė atvirai: aplinkybės pasikeitė; Lietuva, Latvija ir Estija bus įjungtos į Sovietų sąjungą. Krėvė nutilo. Jo pareiškimų daugiau nesigirdėjo, nors iš vyriausybės atleistas nebuvo. Paskutinis jo vyriausybinis aktas buvo kontrasignavimas sovietinės konstitucijos, kai ta santvarka Lietuvoje buvo įvesta.

M.Antanaičio prisiminimas        2015-06-14 15:11

1940 birželio 15, šeštadienis. Iš ryto Lietuvos kariuomenės teisme paskelbtas motyvuotas sprendimas Antanui Sniečkui jo byloje dėl komunistinės veiklos. Tą pačią dieną po pietų Lietuvą okupavo Sovietų kariuomenė.
Bet ne dėl Sniečkaus. Tai tik sutapimas. Tą okupaciją Sovietai su Vokietija buvo sutarę jau 1939 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Laukta tik patogaus momento. O jis atėjo kaip tik tada.

Vakarų Europoje karas plėtėsi sparčiai. 1940 m. kovo viduryje Vokietija okupavo Daniją ir Norvegiją. Gegužės mėnesį okupavo Olandiją ir Belgiją. Birželyje dar ėjo kovos Prancūzijoje. Bet vokiečiams užėmus Paryžių, prancūzai paprašė paliaubų. Sovietai tuo pasinaudojo. Lietuvą apkaltino nesilaikymu sutarties dėl sovietinių įgulų. Lietuva paskyrė tyrimo komisiją. Bet Sovietai į ją savo atstovų neatsiuntė, nors ir buvo pakviesti. Vėliau pareikalavo vidaus reikalų ministrą ir saugumo departamento direktorių patraukti teismo atsakomybėn. Pagaliau, birželio 15 popietę Lietuvą okupavo.

oagunda        2015-06-14 14:55

Krėvės “Pagundos” siužetas imtas iš jo pasikalbėjimo su Vasilijevu-Ždanovu, kaip ir visi kiti siužetai - iš patirties, tik pakeičiant vardus.

iš Krėvės susitikimo su Ždanovu        2015-06-14 14:53

Esą, po pirmojo pasaulinio karo amerikiečiai labai nusipenėjo ir pasipūtė, kaip kraujo prisiurbusios erkės, tiek pramoninkai, tiek ir darbininkai. Darbininkai ten baisiai demoralizavosi ir per gerai jie jaučiasi, kad pageidautų permainų; jie gyvena, kaip visų amerikonų dauguma, tik pilvu. Jokių kitų reikalų jie nežino. Socialiniai klausimai, socialinė lygybė, socialinis teisingumas jų nedomina. Darbininkijos tarpe nerandame tinkamos dirvos, nes darbininkai perdaug tamsūs ir sotūs. Komunistų idėjoms yra palankūs vidutiniai, inteligentų sluogsniai, nes jie jaučiasi materialiai ir moraliai nuskriausti. Jų padėtis nuolat blogėja, jų darbas žymiai blogiau atlyginamas negu darbininko, jų išsilavinimas, inteligencija nevertinama, jie patys negerbiami, nes ten gerbiamas tik pinigas ir tasai, kuris to pinigo turi. Deja, šių sluogsnių žmonės yra minkštakošiai, jie tinka tik ramiai agitacijai, bet ne aktyviems veiksmams. Bet kai komunistai išstums amerikiečius iš Senojo pasaulio, atims iš jų rinkas Europoje ir Azijoje, tada čia kils tokia suirutė, jog jie patys pasikvies Maskvą atkurti santvarką . . .

Kitą dieną V. Krėvė panoro revizituoti Vasilijevą ir tuo reikalu jis paskambino į Sovietų atstovybę sužinoti, kur ir kada jis galėtų Vasilijevą matyti. Pozdniakovas i am atsakė, kad draugas Vasiliievas išvažiavo Rygon ir vargiai jis į čia grįš. Be to, pridūrė, kad pas Krėvę buvo atsilankęs ne Vasilijevas ir tokio pas juos nėra. Tai buvo Ždanovas. Kodėl jis pasivadino Vasilijevu, Pozdniakovas visai nesupranta.

Hmm.. mhmm..        2015-06-14 14:35

ar ai reiškia, kad Stalino draugai naciai persekiojo Krėvę už tai, kad nepritarė Molotovui, Dekanidzei?
Ar už tai, kad prisidėjo kaip Šaulių sąjungos vadovas prie Klaipėdos krašto - Mažosios lietuvos sukilimo ir prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos?

iš prisiminimų pie Krėvę       2015-06-14 14:28

Tad V. Krėvė ėjo ton vyriausybėn su aiškiu nusistatymu, viešai jo pareikštu prie nežinomojo kareivio kapo: “Mes kovosime už tuos idealus, dėl kurių jūs žuvote”. Ta pati viltis pasireiškė keleto tūkstančių Lietuvos mokytojų suvažiavime sporto rūmuose, ten pasirodžius V. Krėvei. Tokios vilties buvimas aidėjo ir mokslininkų, kultūros darbuotojų bei menininkų priimtoje rezoliucijoje — “Tegyvuoja laisvoji Lietuva!”

“Patyręs Maskvoje iš Molotovo”, toliau pasakojo V. Krėvė, “jog okupantų pažadai ir tie kategoriški tvirtinimai, kad jie nesikiš į Lietuvos vidaus reikalus ir nevers daryti politinių bei ekonominių pakeitimų, tėra apgaulė ir bjaurus melas, aš grįžęs iš Maskvos tuojau įteikiau atsistatydinimo prašymą ir daugiau tos vyriausybės veiksmuose nedalyvavau”.

iš prisiminimų pie Krėvę       2015-06-14 14:27

1940 metų pradžioje nukėlus į Vilnių humanitarinių mokslų fakultetą, V. Krėvė taip pat apsigyveno Vilniuje ir dirbo kaip profesorius, ligi universitetą 1943 m. kovo mėnesį vokiečiai uždarė. Šiuo vokiečių siautėjimo metu pats V. Krėvė tik laimingu sutapimu išvengė Gestapo nagų ir likimo, ištikusio Balį Sruogą, V. Jurgutį ir daugelį kitų.
Grįžtant prie klausimo, kodėl Krėvė sutiko įeiti į tą “liaudies” vyriausybę, aš atpasakosiu tuos motyvus paties Krėvės žodžiais: “Kada mane vėlyvą nakti pakvietę į rusų atstovybę pasiūlė užsienio reikalų ir min. pirm. pavaduotojo vietą, aš be galo nustebau ir pareiškiau, kad tokios vietos PŠ niekados neišdrįsčiau imti, nes politikoje nenusimanau ir politika nesidomėjau. Be to, man labai keista, kad šitą pasiūlymą man daro ne p. Merkys, einąs respublikos prezidento pareigas ir ne prezidentūroje, o p. Dekanozovas ir sovietų atstovybėje. Dekanozovas išsisukinėdamas atsakė, kad, žinoma, tą pasiūlymą padarys p. Merkys, bet jis tik norėjęs sužinoti, ar aš sutiksiąs. Aš atsakiau, kad nesutinku, o savo motyvus, nors ir dalinius, jau esu sakęs. Spaudimui neatleidžiant ir nežinodamas, kas čia iš tikrųjų darosi, aš pasakiau, kad turiu gerai pagalvoti ir pasitarti. Kitą dieną buvau iškviestas pas p. Merkį į prezidentūrą. Jis primygtinai spyrė mane sutikti. Tarp kita ko jis pridūrė: ar būsią geriau, jei ton vieton atsisės komunistas, kuriam Lietuvos reikalai nerūpi. Ir jam galutino atsakymo nedaviau. Nuvykau pas St. Šilingą. Šis nedvejodamas man pasakė: “Turi sutikti. Jei man pasiūlytų, ir aš sutikčiau, nes reikia gelbėti, kas galima”. “Dar pakalbėjęs gerą valandą, pakilau eiti pas p. Galvanauską”, — toliau pasakojo Krėvė. — “Man išeinant, Šilingas pridūrė: “Neužmiršk, kad sunkaus kryžiaus, kurį likimas nori uždėti ant tavo pečių, neturi tiesos nusikratyti”. Jau duryse jis nustvėrė mane už kaklo, apkabino abiem rankom ir pabučiavo. “Tai mano tau palaiminimas į Golgotą kopti”. Tariausi su Galvanausku. Tas pat: “Turi sutikti”. Vėliau kreipiausi į L. Bistrą, dr. K. Grinių. Ir čia tas pat: — “Sutik”. Gal, esą, tuo būdu bus galima ilgiau išsaugoti esamą politinę santvarką ir krašto ūkį nuo suirutės. Be to, gi ir Maskva tiesiogiai ir per Dekanozovą buvo kategoriškai pareiškusi, kad ji nesikiš į Lietuvos vidaus reikalus ir nevers daryti didesnių vidaus politinių bei ekonominių pakeitimų”.

kaip manot        2015-06-14 14:25

kodėl Vincą Krėvę persekiojo vokiečių naciai?

wiki       2015-06-14 14:10

Artėjant sovietų okupacijai, tuometinis LR užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys 1940 m. birželio 2 d. visoms Lietuvos pasiuntinybėms išsiųstoje telegramoje paskyrė Stasį Lozoraitį užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT) šefu. Šiuo aktu J. Urbšys sukūrė naują Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo instituciją. Sovietų okupacijos laikotarpiu LDT šefas buvo aukščiausias legalus Lietuvos valstybės pareigūnas de jure. LDT šefo veikla apėmė dvi pagrindines sritis: Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir tolimesnį Lietuvos bei jos piliečių teisių ir interesų gynimą.

1940 m. pabaigoje A. Smetonos pasirašytais „Kybartų aktais“ S. Lozoraitis paskirtas prezidento pavaduotoju ir Ministru pirmininku. Kaip LDT šefas dalyvavo bendrose LDT ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto konferencijose (1946 m. Berne ir 1947 m. Paryžiuje) bei vėlesniuose jų susitikimuose. LDT šefo pareigas su nedidele pertrauka (1941 m. gruodžio 2 d. – 1945 m. lapkričio 15 d. jį pavadavo diplomatas Jurgis Šaulys, tuo metu rezidavęs Šveicarijoje) ėjo iki pat mirties – 1983 m. gruodžio 24 d.

1998 m. lapkričio 10 d. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.

siūlymas trečias        2015-06-14 14:00

šiuos dokumentus reik išplatinti ir padėti ant kiekvieno seimo nario stalo, nes istorijai negalima leisti kartotis.

siūlymas        2015-06-14 13:59

Smetonai, beje, taip pat.

siūlymas        2015-06-14 13:56

Skučui su Povilaičių rektų paminklą pastatyti.

hmm..        2015-06-14 13:54

įdomi istorija ir su Urbšiu. Gudriai jį apmulkino bolševikai. Pirma pasirašo “draugišką” paktą, po to surengia provokacijas, kuriomis apkaltina Lietuvos struktūras,o po to įvykdo “teisėtus” perversmus. Kur mums tai girdėta? Ar tik ne Kryme?

internauts        2015-06-14 13:51

Šie dokumentai faktiškai reabilituoja Smetoną. Jis gana gudriai pasielgė, kad paskyrė Ministru pirmininku S.Lozoraitį, “Vilties prezidento” tėvą,  o pats pabėgo ir išliko taip “liaudies vyriausybės” nenuvertas, neperrinktas, nuo okupacinės Rusijos pasitraukęs teisėtas Lietuvos Prezidentas kartu su Premjeru Lozoraičiu. Prie jų vėliau prisidėjo ir Vincas Krėvė, JAV CŽV papasakojęs apie savo susitikimą su Molotovu ir Žukovu ir apie jų tada gana atvirai išdėstytus planus dėl JAV ir dėl Europos “gelbėjimo” nuo kapitalizmo. Matomai Krėvė buvo gavęs ir cžv globą, nes Smetoną NKVD susirado ir sudegino, padegę jo namą. Šie žmonės ir toliau kovojo už Lietuvos nepriklausomybę ir buvo kaip rakštis subinėj NKVD užmačioms.

rupūs miltai        2015-06-14 12:10

matosi kaip gudriai melu, paitelkus maslą - Vilniaus kraštą, buvo apsukti aplink pirštą Lietuvos politikai.
Taį įrodymas, kad su Rusija, su Melo imperija jokių savitarpio pagalbos sutarčių negalima sudarinėti. Ji nesikeičia.

vaje,        2015-06-14 12:05

kokius slaptus dokumentus “nutekinot”. Ką pasakys Paulauskas?

hmm..        2015-06-14 11:52

šiandien Gedulo diena. 1940 birželio 14 prasidėjo masiniai trėmimai.
dėkui, kad apie tai priminėte ir nematytus dokumentus pateikėte.

Pensininkas       2015-06-14 8:46

Ačiū Tiesos portalui už dokumentų paviešinimą Tiesos portalo skaitytojams. Tikrai verta tą laikotarpį (kaip man) pergyvenusiems prisiminti, o jaunesniems - susipažinti.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.