Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Smurto vaizdai 2012-05-17, Analizė ir vertinimai

Verta prisiminti. Kun. Robertas Grigas. Lietuva – tai atsisakymas dalyvauti nežmoniškume

Tiesos.lt redakcija   2015 m. lapkričio 17 d. 8:01

16     

    

Verta prisiminti. Kun. Robertas Grigas. Lietuva – tai atsisakymas dalyvauti nežmoniškume

Minėdami 2012 metų gegužės 17 dienos antpuolį – šiandien nuo tos dienos praėjo pusketvirtų metų – ir Lietuvos susitelkimą Simono Daukanto aikštėje, siūlome prisiminti kunigo Roberto Grigo kalbą, pasakytą gegužės 19-ąją per protesto mitingą Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje.

Gegužės 17-osios data žymi nusikaltimą. Žvelgiu į jūsų veidus ir mąstau, kad jeigu pridėtų jūsų nuotrauką (kol kas negausaus susibūrimo nuotrauką) prie tų, kurias mes turime išsaugoję iš Sausio 13-osios budėjimo, iš Baltijos kelio, matytume nuostabų panašumą tarp tų veidų ir jūsų veidų štai čia. Esate tos pačios dvasios žmonės.

Daugelis iš jūsų – iš mūsų čia esančių – galėjome prisisegti Nepriklausomos valstybės atkūrimo apdovanojimus, Vyčio kryžius, Sausio 13-osios medalius.

Kodėl susirinkome tada, tomis dienomis, kai būrėmės į Sąjūdį, leidome pogrindžio spaudą, budėjome sausio 13-ąją? Tuomet tikėjome, kad mūsų valstybė bus kitokia, bus žmoniška Lietuva, bus Lietuva, kurioje valdžia yra mūsų, yra mūsų skiriama ir tarnauja mums. Atrodė, kad tokia viltis, tokia svajonė galėjo išsipildyti.

Gegužės 17-ąją atsirado abejonė, ar mes tebeturime savo valstybę. Sava valstybė nenaudoja smurto prieš mažą vaiką. Sava valstybė nenaudoja smurto prieš taikius civilius žmones.

Sava valstybė laikosi teisingumo ir sąžinės kriterijų, o ne aklo įstatymų, instrukcijų, nutarčių vykdymo. Atėjome čia, kad susigrąžintume (bent jau į savo širdis kol kas, o vėliau, tikėkimės, su Dievo ir gerų žmonių pagalba ir gyvenimui) tokią valstybę, dėl kurios esame, tokią valstybę, kokios verta lietuvių tauta.

Yra tokia švelni pašaipa Šventajame Rašte. Apaštalas Paulius, apsilankęs pagonių romėnų šventykloje, kur stovėjo daugybė visokių dievybių atvaizdų, jiems su pašaipa parašė viename laiške: „Man atrodo, kad jūs esate pernelyg dievobaimingi“.

Bėda, kad didelė dalis mūsų tautiečių, einančių teisėsaugos pareigūnų, politikų pareigas, yra perdėtai „pareigingi“. Galbūt tai yra įprasta tokiose šalyse, kaip Baltarusija, Rusija ar Ukraina, kur didžiąją, deja, jų istorijos dalį valdžia su savo piliečiais elgiasi kaip okupantas.

Visą laiką buvo jie ir mes, valdžia ir žmonės, engiantieji ir engiamieji. Lietuvoje mes turime patirties ir, tikėkime, įtvirtinsime nuostatą, kad valdžia vykdys žmonių įgaliojimus, vykdys žmonių valią, o ne savo slaptų šešėlinių ir klaninių struktūrų užmačias.

Ką turėjau omeny sakydamas, kad mūsų pareigūnai pernelyg pareigingi? Yra įstatymo ir pareigos vykdymas, kuris nesikerta su žmoniškumo principais, ir yra tokių įsakymų, kai pareigūnai siunčiami prieš taikius namus, kai turi padėti įgyvendinti nežmonišką sprendimą naudoti prievartą prieš vaiką ir daugybė kitų, panašių atvejų, kai doras žmogus turi pasakyti: Ne, aš tame nedalyvausiu, nes tai yra prieš mano sąžinę.

Žmogus turi būti pasiruošęs panašiose situacijose susidurti su įvairiais asmeniniais nemalonumais, karjeros lūžiais, algos netekimu ar sumažinimu.

Istorijoje (ir mūsų tėvynėje, ir pasaulyje) tokių atvejų yra buvę – tokio sveiko pilietinio pasipriešinimo, nedalyvavimo, kada žmogus, matydamas, kad iš jo valdžia ar valstybė reikalauja jo sąžinei prieštaraujančių dalykų, atsisakė juos vykdyti.

Su skausmu turime pastebėti, kad tokio žmoniškumo, tokio pilietiškumo daigai mūsų šalyje dar tiktai dygsta, nes jeigu jie būtų mūsų visuomenės daugumos savastis, mes nebūtume ten matę tų šimtų uniformuotų pareigūnų – mūsų pagimdytų, užaugintų lietuvių policininkų, kurie sutiko tame košmare dalyvauti ir naudoti fizinę jėgą.

Mes nebūtume ten matę vaiko teisių apsaugos pareigūnių, kurios, tarsi ieškodamos paguodos pas vaiką, sako: „Na, tau sunku, bet ir mums sunku. Mes duodame tau du pasirinkimus (čia, žinot, toks modernios psichologijos triukas): arba eini dabar, arba po minutės“.

Modernios psichologijos dogmos aiškina, kad taip geriau, nes jeigu sakysi tu negali rinktis, tiktai eik, tai bus trauma, o jeigu po minutės, tai jau būsi paguostas. Mūsų seneliai prisimena, kai stribai ir okupantai juos trėmė,  kai kurie žmoniškesni buvo, nes kartais duodavo dvidešimt minučių pasirengti. Ir tai sako vaikui žmonės, baigę aukštąjį mokslą, turintys ginti vaiko teises. Tu gali rėkti, sako, verkti, šaukti, tai yra normalu.

Mes neturime palaikyti jokių asmens kultų. Man atrodo, kad mūsų lietuviai dar turi Rusijoje labai įsišaknijusį sindromą: geras caras, bet blogi bajorai ir ministrai, jis nieko nežino, jis negali nieko padaryti.

O mūsų nepelnytai vertinama prezidentė po to smurto akto, kurį matė visa Lietuva (kai vaikas kaip negyvėlis iš namų išnešamas kojomis pirmyn), sako: „Reiktų sudaryti komisiją ir ištirti, ar nebuvo naudojama prievarta prieš vaiką“. Geras „caras“, arba geras prezidentas, turi veiksmais, o ne gražiomis deklaracijomis parodyti, kas yra jo vertybės ir jo politika.

Evangelija moko: pažinsite iš jų darbų, iš jų vaisių, kas jie yra – gėris ar blogis. Visa Lietuva matė ir girdėjo per TV3 įrašą, kai buvo uždrausta filmuot (ir, tarp kitko, tai irgi yra tam tikras besikeičiančios mūsų valdžios, mūsų besikeičiančios Lietuvos ženklas, kai į sieną nusukinėjamos filmavimo kameros, kad niekas negalėtų pamatyti tiesos). Prisimenat?

Mes pradėjome nuo to viešumo, M. Gorbačiovo pavadinto glasnostj, ir tai išlaisvino mus iš tironijos. Dabar, kada uždengiamos kameros ir niekas negali matyti to, kas vyksta, – ar tai nėra akivaizdus sugrįžimas į mūsų nelaisvės būseną, į diktatūrą?

Kažkas sugebėjo įrašyti mergaitės balsą, kai ji šaukė: ne, nenoriu, niekada neisiu. Ir vaikas išnešamas. Norintis išeitų savo kojomis, ten, kur nori, ir gyventų su tais žmonėmis, su kuriais nori, o prezidentė sako: reikia tirti, ar nebuvo prievartos. Šį kartą visa Lietuva matė.

Kuo laikomi žmonės? Lietuva yra ne aklas nežmoniškų įstatymų vykdymas, Lietuva yra atsisakymas dalyvauti nežmoniškume.

Vienas iš mūsų išsilaisvinimo rėmėjų ir draugų, Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženicynas, totalitarizmo viduržiemyje rašė: „Mes negalime jėga pašalinti šito smurto, mes negalime kurti organizacijų, mes negalime, galbūt, greitai ir čia pat pakeisti nežmoniškos būsenos, bet kiekvienas iš mūsų gali nedalyvauti mele“.

Nei žodžiu, nei viešuose pasisakymuose, nei palaikydami viešai melagingus autoritetus, nei eidami balsuoti už tuos, kurie mus engia, – kiekvienas pilietis, net nerizikuodamas labai daug, gali atsisakyti remti melo ir smurto struktūrą – ir jinai akimirksniu subyrės. Be abejo, reikia tam tikros kritinės piliečių masės.

Savo kreipimesi aš parašiau: „Kviečiu Lietuvą į visuotinį taikų valdžios boikotą, kol nebus sustabdytas smurtas prieš vaiką ir nebus nubausti kaltieji“. Ar mes galime įsivaizduoti tokį boikotą? Esame kultūringa, civilizuota tauta. Iš tikrųjų ta gegužės septynioliktoji buvo ribinė data.

Pirmą kartą mūsų nepriklausomoje Lietuvoj smurtas (valdžios smurtas, policijos smurtas) buvo panaudotas prieš taikius piliečius. Tiesa, buvo dar tas nelaimingas atvejis, kai žmonės dėl ekonominių aplinkybių ėjo daužyti Seimo langų. Tuomet buvo pogromas. Ir visuomenė suprato teisėsaugininkų veiksmus. Šis atvejis, kaip mes visi suprantame, yra visiškai kitas.

Boikotas, kokį įsivaizduoju, tai mūsų taikus pasipriešinimas ir rezistencija. Tokį  Indijoje su nuostabiu dvasios tyrumu ir taika atliko Mahatma Gandi. Mūsiškis irgi gali būti panašių formų.

Boikotas. Atitaisykite neteisybę, tada bendradarbiausime. Yra begalė kitų taikaus pilietinio pasipriešinimo ir boikoto formų, kurias galime panaudoti. Viena iš jų yra rinkimai.

Galime iš tikrųjų nušluoti tuos pareigūnus ir tuos jų atstovus, tas politines jėgas, kurios nesustabdė ir nestabdo šio nežmoniškumo, ir išrinkti kitus.

Išrinkime tuos žmones (mes juos matėme per visą šitą ilgą, košmariškai ilgai besitęsiančią dramą), kurie buvo vaiko pusėje, kurie buvo teisės ir taikių derybų, susitarimų, o ne smurto naudojimo pusėje. Mes juos matėme.

Yra Lietuvoje padorių žmonių ir juos reikia palaikyti.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Drenis >Dreniui - gal aš klystu, bet... 2       2015-11-18 11:31

Kokį kelią su kokiu sumaišė, nesvarbu. “Kodėl už vienų puikybę/kvailybę moka kiti?”.
Kokia dar puikybė/kvailybė???
O kodėl moka kiti, negali būti bendro atsakymo. Bet tuo konkrečiu atveju, po teisėjo sprendimo niekas iš kolegų nepareiškė, pvz.: prašau atleisti mane iš šio teismo, nes negaliu dirbti vienoje kompanijoje su niekšu. Čia net ir karjera nenukentėtų, perkėlus į kitą teismą. Po to sprendimo kolegos su Kondratjevu turėjo bendrauti, kaip su raupsuotuoju. Jei to nedarė, jei jiems viskas gerai, bendravo, kaip su žmogum, spaudė ranką, tai dalį atsakomybės turi prisiimti ir jie.

alfa.lt po Vytauto Landsbergio       2015-11-18 6:00

straipsniu “Dėdės ir mergaitė”, paskaitykit 4-tą komentarą./copy prieš 4 metus / [2012-03-20 11:20 Prie R. Šalaševčiutės straipsnio “Delfyje” aš buvau parašęs sekančio turinio komentarą; ” Ponia R. Šalaševičiute, baikite pagaliau meluoti. Mergaitės ištisus du metus buvo seksualiai prievartaujamos L.Stankūnaitės, o, tiksliai A. Ūso nuomojamame bute. Jeigu dar tiksliau- tai spec. tarnybų konspiraciniame bute, kuriame susitikdavo spec. tarnybų agentai, bei spec, tarnybas dominantys asmenys. Šį butą savo seksualinams iškrypimams ( pedofilijai) tenkinti taip pat naudojo ir spec, tarnybų (VSD) agentai turintys tam polinkius. Kad mergaitė du metus L. Stankūnaitei matant ir žinant buvo seksualiai prievartaujama patvirtina visa baudžiamosios bylos medžiaga. Pradėjus aiškėti visoms pedofilijos aplinkybėms, bei bijantis, kad gali išaiškėti ir kitos aplinkybės, kurios nedarys garbės VSD, BEI IŠKILUS REALIAI GRĖSMEI, KAD GALI BŪTI TEISIAMI IR KAI KURIE VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnai, buvo nuspręsta visus pedofilijos bylos liudytojus pašalinti. Tai ir buvo padaryta. Galimam VSD agentui A. Ūsui nenurimstant ir grąsinant pradėti kalbėti, buvo pašalintas ir jis. Kol kas tokiu pat pagrindu, ” kad neišplepėtų” ko nereikia iki šiol saugojama ir L. Stankūnaitė.( ji galimai taip pat buvo apiforminta VSD agente. Manau, kad kitaip negalėjo ir būti, nes ji viską matė ir žynojo, kas tame bute vyksta). Už tylėjimą jai yra pažadėta sugražinti prievartautą dukrą ir dar keletą metų remti finansiškai bei galimai sudaryti sąlygas ,pakeitus tapatybę, gyventi užsienyje. Aš manyčiau, kad atetyje jos abi galimai taip pat bus pašalintos, nes mergaitė viską iki šiol atsimena, kas su ja buvo. Būten todėl yra pajungtos visos spec. tarnybų ir Generalinės prokuratūros jėgos, kad mergaitė būtų bet kokia kaina sugražinta. Grubiai šnekant- tiesiog “yra išsukinėjamos teisėjų ir jų vadovų rankos”. Ponia R. Šalaševičiute, Jūs tikriausiai puikiai atsimenate, kaip “Paskutinės instancijos” laidos metu, per pertrauką, man kalbėjote : ” VSD PAREIGŪNAI MAN DARĖ SPAUDIMĄ, KAD NIEKO NEDARYČIAU DĖL KEDŽIO SKUNDŲ, KAD NEGINČIAU MERGAITĖS.MAN BUVO GRASINTA,KAD PRIEŠINGU ATVEJU, BUS LIKVIDUOTA PATI TARNYBA”. Atrodo, kad tuomet kalbėjote nuoširdžiai, nes ir laidos tema buvo apie VSD po mano straipsnių apie tai, kad A. Ūsas buvo VSD “KURMIS”. Ar Jums negraužia sąžinė dėl Jūsų dabartinio melo ir ar dėl to nebus gėda senatvėje?” Šis mano komentaras po R. Šalaševičiutės straipsniu išbuvo dvi paras ir jį “Delfio” skaitytojai geriausiai vertino. Staiga jis iš komentarų buvo visai pašalintas. Mėginau ji keletą kartų dar įkelti, bet jis buvo šalinamas nedelsiant Ar Jums neatrodo, kad net šis komentaras kai kam iš spec. tarnybų sukėlė didžiulį pavojų.] Skaitykite daugiau: Dėdės ir mergaitė

Regula to Al       2015-11-17 3:07

Jeigu veiksi pagal Sistemos taisykles, savaime suprantama, visada ir pralaimėsi.
Primesk Sistemai savo taisykles. Tuomet Sistema pralaimės.

to Al.       2015-11-17 2:11

kaip kun. R. Grigas sako, nedaryti jokių kompromisų.
Kito kelio nėra.
Pusiniai variantai yra minusiniai variantai.
Tą labai gerai įrodė “Drąsos kelio” keli kandidatai.

Al.       2015-11-17 1:50

Išrinkime dorus žmones,ir Lietuva atsigaus. Bet kas tie žmonės ir kaip juos išrinkti ? Atrodo,kad sistema taip sukurta,kad dorų žmonių išrinkti būtų neįmanoma. Klausimas yra kaip tai įveikti. Kaip organizmui su nusilpusiu imunitetu išsivaduotiiš ligos.

Dreniui - gal aš klystu, bet...       2015-11-17 1:45

kiek prisimenu, iš savo puikybės jis manė važiuojantis pagrindiniu keliu, tačiau tai tebuvo tik šalutinis…
Už tokią jo savivoką jauna moteris sumokėjo savo gyvybe.
Kodėl už vienų puikybę/kvailybę moka kiti?

Drenis >Nebrangus Lietuvos žmogus       2015-11-17 1:40

Pritariu. Įsivaizduoju, kad ir tarp teisėjų, ir tarp prokurorų esama ir nesupuvusių žmonių. Bet, užuot vengę niekšų iš savo tarpo kaip raupsuotųjų, jie nemato jokios problemos netgi sėsti į jų vairuojamą automobilį. Būna, kad koks niekšas iš įpratimo mano, kad važiuoja šalutiniu keliu, kai tuo tarpu jis lekia pagrindiniu…

nuostabiai       2015-11-16 22:39

taiklūs žodžiai. Ačiū JUms.

Reda       2015-11-16 22:36

Kiekvienas cia parasytas zodis aukso vertes. Sirdi drasko. Suteikia Vilti. Pagarba.

nebrangus Lietuvos žmogus       2015-11-16 22:10

Kunigas pasakė esminį dalyką- nebendradarbiauk su niekšais.
Boikotuok. Neplok jiems, nemojuok vēlevyte ir neišsišiepk padlaiżio vergo šypsenėle sutikęs.
Nepaduok niekšui rankos.
Antraip būsi niekšybės dalis, būsi kolaborantas.
Teisus, kun. Robertas, tūkstantį kartų teisus.
Bet, kurti negirdi, akli nemato.
Neįgaliųjų visuomenė.
“Mes” nėra.
Yra režimo “Jie” ir daug atskirų kurčnebylių  viskam abejingų individų.
Individai-invalidai.
Kurmiai kurmerausiuose.
Brangūslietuvoskurmiai užkniso juodai.

ALgis       2015-11-16 20:05

Lenkiu galvą, pritariu gerbiamam autoriui.Balsavau už Drąsos kelią... Deja, mano rinktieji be gyvybės…

grumstas       2015-11-16 20:00

Ačiū Kunigui Robertui už Tiesos žodį,bet tos Lietuvos tiek nedaug belikę...

Yra Lietuvoje padorių žmonių       2015-11-16 18:57

politikų - nerasta padorių

gulbis       2015-11-16 18:35

Apie paslaptis Jų klestėjimo; Biblijinę – koncepciją  youtube.com/watch?v=fZarkBKJULM

iii       2015-11-16 18:03
Bryzas       2015-11-16 17:34

Didis kunigas, didis žmogus, didi kalba.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Andrius Švarplys. Emanuelio Macrono žinia Rytų Europai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.