Kultūros, kalbos, istorijos politika, TALKA

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Tiesos.lt redakcija   2017 m. spalio 16 d. 23:29

14     

    

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Jūsų dėmesiui siūlome poeto akademiko Justino Marcinkevičiaus prakalbą, pasakytą per prof. hab. dr. Vinco Urbučio knygos „Lietuvių kalbos išdavystė“ pristatymą 2007 m. lapkričio 5 d. Rašytojų klube, pirmąkart paskelbtą tais pačiais metais mėnraščio „Metai“ 12 numeryje. Ši prieš dešimt metų vykusi diskusija „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius — europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“ vis dar aktuali ir šiandien.

Kaip ir visi, esu kalbos vartotojas. Na, gal šiek tiek daugiau suinteresuotas tuo, ką vartoju, kokį produktą man siūlo, kokių „prieskonių“ įmaišo į mūsų kalbos duoną kasdieninę.

Regime štai ką: lietuvių kalba tapo politikos įkaite, politizuotų kalbininkų ir kalbos tvarkytojų belaisve. Ji prievartaujama savo namuose. Mūsų akivaizdoje.

Jai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Užsienio šalių „vardažodžiai“ išlaisvinami arba iš jų sukuriami lietuvių kalbai neįsivaizduojami hibridai – nei velnias, nei gegutė. Pavyzdžiui (čia aš šiek tiek utriruoju), tačiau įmanoma, kad mūsų kalboje (rašytinėje) atsirastų (o gal jau atsirado?) kad ir toks sakinys: „Churchill’iui patiko Shakespeare’o „Hamlet’as“. Lietuvių linksniavimą smagiai galėtų pakeisti artikeliai – kodėl gi ne? Vienas televizijos kanalas rodo humoristinę laidą „Le Broniaus šou“. Tiktų ir „Der Gediminas Štrasė“.

Juokinga? Atrodo, neįsivaizduojama, nesuvokiama, bet kodėl gi ne? Esame kalbinio imperializmo puolami – jam nėra valstybių, nėra sienų. Nori to ar nenori, bet objektyviai jam patarnauja – ir gana uoliai patarnauja – ir kai kurie garbūs kalbininkai, ir net pati Valstybinė kalbos komisija. Tarytum mums dar neužtektų kiekviename žingsnyje rėkiančios viešųjų užrašų agresijos. Pilnu balsu deklaruojame savo paklusnumą, tarnystę ir ištikimybę ne gimtajai kalbai, ne jos dėsniams, tradicijoms, logikai, o politikos ir kalbos biznieriams, verslo arba karjeros interesams.

Nejaugi mes, patys to nesuprasdami, vykdome kažkieno užsakymą?

Prieš porą metų minėjome Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmetį. To meto Lietuva neturėjo savo valstybės, žinoma, neturėjo ir valstybinės kalbos, tad Vilniaus Seimas savo nutarimuose naudojo terminus „prigimta kalba“, „žmonių kalba“. Cituoju: „Visuose Lietuvos valsčiuose turi būti vartojama prigimta žmonių kalba.“ Apie kalbą, kuri dabar teikiama „visuose valsčiuose“, nepasakysi, kad ji „prigimta“ arba Lietuvos „žmonių“ kalba. Mums jau lyg ir per ankšta žodyje „lietuvių“. Todėl pradedama ir siūloma (gal jau net reikalaujama?) rašyti „Bromos, atvertos ing viecznastį“ kalba. Per 100 metų po Didžiojo Vilniaus Seimo lietuvių kalba labai nepalankiomis sąlygomis išliko, apsivalė, išpruso ir sutirštėjo, o kalbos mokslas pasiekė reikšmingų aukštumų. Tai kas mus verčia dabar kėsintis į jos esmę, logiką, gramatiką, taisykles ir dėsnius?

Iš tikrųjų štai jau beveik dešimtmetis, kai tęsiasi mūsų ginčas ir polemika dėl kitų tautų tikrinių vardų rašybos. Teko ir man ne sykį, kaip dabar sakoma, sudalyvauti. Nuoširdžiai stengiausi suprasti, kodėl turime juos, tuos svetimžodžius, nurašinėti, aprūpinti juos apostrofais ir lietuviškomis galūnėmis, o tada jau iš visų jėgų kibti juos linksniuoti, t. y. linksniuoti lietuviškąsias galūnes. Bet po šitos operacijos jie netampa lietuvių kalbos savastimi (ir negali tapti), lieka keistais, dar labiau neperskaitomais hibridais.

Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.

Taigi, kodėl turime taip elgtis?

Dažniausiai išgirstame arba perskaitome: taip yra Vakaruose, taip yra Europoje, mūsų nesupras, kaltins, išjuoks, pasmerks ir pan. Koks nors lordas išvadins vienakojais gėjų šokėjais. Ką čia galima pasakyti? O pasakyti reikia štai ką: tauta susikuria kalbą sau. Prieš įsileisdama kokį naujadarą ar svetimžodį, ilgai jį apžiūrinėja, išmėgina, kaip jis dera prie vieno ar kito dėsnio, tradicijos, kaip jį priima įvairaus lygio vartotojas ir pan. Tiktai nuo gimtosios kalbos ir jos vartotojo priklauso, ar bus priimta viena ar kita svetimybė. Niekas negali (net ir Valstybinė kalbos komisija) iš šalies nurodyti, įsakyti ar kaip kitaip veikti kalbą, kad ji įsileistų ir įsisavintų, įsistemintų vieną ar kitą svetimybę. Europos Sąjungos – į kurios pusę dažniausiai nukreiptos mūsų akys ir ausys – taigi Europos Sąjungos sutartyje pabrėžiama, kad reikia skatinti (cituoju) „Bendrijai priklausančių šalių kultūrų klestėjimą, gerbti jų nacionalinę ir sričių įvairovę“. Gerbti, bet ne naikinti. Vadinasi, tautinės kultūros – taigi ir kalbos – likimas bus amžinas mūsų pačių, mūsų vienų rūpestis. O Europos kultūros, jos dvasios paveldas bus nepilnas be lietuvių kalbos. Jeigu ir toliau su ja taip elgsimės.

Eskaluojamas dar vienas „nurašinėtojų“ (tai knygos autoriaus prof. Vinco Urbučio terminas) argumentas. Buvusi Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė prieš kelerius metus „Lietuvos aide“ paskelbė (aišku, ne savo vienos) nuomonę, kad užsienietiškus tikrinius vardus perdirbti pagal tarimą norėtų tik vyresniosios kartos žmonės – prisipažįstu, pasidarė gėda, pasijutau lyg koks progreso stabdys. Aišku, ir man, ir mano bendraamžiams sunku būtų varžytis su jaunimu. Bet neskubėkit mūsų taip tiesmukai smerkti. Štai Teisės universitete iš 58 pirmo kurso studentų, atsakiusių į Lietuvos vartotojų asociacijos anketą, 44 pritarė asmenvardžių rašybai pagal tarimą, 11 pasisakė už autentišką rašybą, 3 neturėjo savo nuomonės. Vilniaus universiteto Anglų filologijos (pabrėžiu: anglų) vienoje pirmo kurso grupėje iš 9 tik 3 buvo už „autentiškąją“ rašybą. Galvoji – ačiū Dievui, 60-mečiai, 70-mečiai ne vieni.

Ta proga prisipažinsiu: jau senokai buvo kilęs noras parinkti kokią dešimtį užsienio autorių romanų, išleistų lietuvių kalba, galbūt išverstų ne iš anglų, prancūzų ar vokiečių kalbų, o iš kitų tolimesnių ir retesnių, užeiti su tomis knygomis, pavyzdžiui, į Kalbos komisiją ir paprašyti perskaityti autorių pavardes… Toliau aš neprognozuoju. Dar smagiau būtų, jeigu paskui mane į šią komisiją užeitų žmogus su dienraščio numeriu… O jeigu dar pridėtume Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomus, kitą informacinę ir mokslinę literatūrą, visas muzikines ir šou grupes, apsinuoginusias žvaigždes ir jų dainas, ir net mano mylimą „Dainų dainelę“, kuri jau irgi tarsi mėgina pereiti prie anglų kalbos (kaipgi – juk žvaigždės dainuoja tik angliškai), pagaliau jeigu pridėsime visus viešuosius užrašus ir visa kita, ir visa kita – tai pamatysime, kad lietuvių kalbai jau beveik ir nelieka vietos. Ir negali nieko kaltinti – patys lipame jai ant gerklės. Kalbos mokslininkų vedami.

Iš tikrųjų dėl tų svetimvardžių rašybos sulaužyta jau daug iečių, prirašyta aibė straipsnių su dar didesne aibe parašų. Konstitucinės teisės specialistai, mokslo vyrai ir eiliniai kalbos vartotojai reikalauja, kad būtų peržiūrėta, kuo remiasi Valstybinė kalbos komisija, taip atkakliai siekdama lietuvių kalbos teisių ir galių apribojimo. Kaip čia nesutiksi su prof. Vinco Urbučio šio reiškinio įvardijimu: lietuvių kalbos išdavystė. Pridursiu: ir mūsų visų, kurie ja kalbame ir rašome, išdavystė.

Išdavystė yra išdavystė, bet ši gali tapti skaudžiausia ir lemtingiausia lietuvių kalbai.

1988 m. lapkričio 18 d. man teko kalbėti teikiant to meto Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai siūlymą patvirtinti lietuvių kalbą valstybine – po 50 metų! Tą dieną buvau laimingiausias žmogus. Galvojau (naiviai!): štai dabar mes jau beveik amžini, niekas neatims iš mūsų kalbos ir Lietuvos. Pasirodo – nė velnio! Patys atimame ją iš savęs.

Davidas Crystalas (skaitau, kaip parašyta) knygoje „Kalbos mirtis“ cituoja vieną kalbininką, renkantį duomenis apie mirštančias kalbas. Pakartosiu šią citatą: „Kada nors, kai mes visi būsime tik istorija, bus aišku, kad kova už mažų kultūrų ir kalbų išsaugojimą buvo kova už pačių brangiausių dalykų, darančių mus žmonėmis, išsaugojimą.“

Grįžkime prie Vinco Kudirkos „Statrašos ramsčių“ (1890): vardažodis – pagal tarimą, skliausteliuose – pagal rašybą.

Grįžkime!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nobilis Samogitiensis       2017-10-22 22:06

Tik originalas. Ir pradėti reikia atsisakant viso dirbtinio aplietuvinimo post factum. Va tik tada tapsime normaliais europiečiais. Ką turiu omeny? Mane užknisa kai, pvz., karalius Poniatowski įvardijimas Poniatausku. Ką jis taip save įvardindavo>? Gi ne!

Marginalas       2017-10-18 14:32

Taip ir nesupratau, kur ta “piliečio vatokiejaus” (tiksliau - “bendradarbiaujančios” pilietės vatokėjos) atsako esminis teisingumas, neva aš naikinu lietuvių kalbą?
O kad įbaudžiavinanti čipizacija ir totalinė kontrolė Pačiam nepriimtinos, tai ką tie 70000 padarė (gal ir Jūs buvote tarp jų?), kad nebūtų įbaudžiavinimo užuot pripažinę mikročipus pasais dėl mikročipų kartoninių muliažų?

Arvydas Marginalui       2017-10-18 13:03

Nemėgstu aiškintis. Ir, manau, nėra reikalo. Bet ne visada pavyksta to išvengti. Sudėtinga bendrauti komentarais. Ypač su žmonėmis, kurie neturi nei vardo, nei pavardės (šiuo atveju turiu galvoje “va tokiejui 2017-10-16 19:04”). Nors, tiesa, šis pilietis, dergimusi atsakęs į kito bevardžio, kad ir nepriimtiną, bet vis dėlto komentarą, mano žodžius suprato taip, kaip aš ir parašiau.
O aš parašiau, kad besidergiančiojo atsakas į (“va tokie marginalai 2017-10-16 18:21”) yra iš esmės teisingas. Tačiau man tokia apsikeitimo nuomonėmis “kultūros” forma nėra priimtina.
Dėl skaitmenizacijos, pirštų antspaudų, biometrinių duomenų rinkimo aš turiu savo nuomonę. Man tai visiškai nepriimtina. Bet turiu ir asmens tapatybės ir bankinę kortelę. O gal kuris iš čia pasisakančių apsieinate be jų? Pasidalinkite patirtimi, kaip išgyvenate smile

milžinų skaičiuotojui MINUSAS       2017-10-17 20:39

elementari stiliaus/aiškumo klaida, - nesuprasi ar išvardyjo (tikiuosi) milžinus, ar pigmėjus.

Marginalas Arvydui       2017-10-17 17:35

Meldžiu paaiškinti, kas vatokiejaus pastaboje iš esmės teisinga.
Kuo naikina lietuvių kalbą paprasta tiesa, kad “dokumentas” yra ne mikročipo aplankėlis, bet pats mikročipas su dviem raidėmis (pasidomėkite elektronika) “1” ir “0”?
Gal lietuvių kalba naikinama kitu faktu: kad vykdant paso reikalaujančius veiksmus lietuviškos raidės kartoniniame mikročipo aplankėlyje nenuskaitomos (nuskaitomas tik mikročipas)? Tam galėčiau ir pritarti, nes šis tradicinės paso formos muliažas su lietuviška abėcėle reikalingas tik kvailių apgaulei.
O gal lietuvių kalbą naikina tiesa, jog akcijos už abėcėlės grynumą muliaže gynėjai iš esmės parėmė totalinį elektroninį sekimą, nes nė žodeliu neprieštaravo dėl mikročipo “dokumente”? Kas iš jų dabar turėtų bent kokį pagrindą vėl kelti “dokumento” problemą (graikai surinko MILIJONUS parašų protestuodami prieš tą “dokumentą”!), kai tiek idiotų parašų jau yra, o mikročipas (ir visa, kas su juo susiję) niekam neužkliuvo?
Išvada kvailiams: visoje ES graikai labiausiai nekenčia savo kalbos ir ją naikina!
Tegyvuoja gerojo mikročipo implantavimas ant kaktos arba ant rankos (Apr 13:16-17) kiekvienam klusniam doram kaliniui sistemos vargui! Valio! Kalėjimo laisvė ateina!

asd       2017-10-17 14:44

Kas dirbtinai laužo tautos kultūrines tradicijas, tas laužo ne tik tautos kultūrą, bet tuo pačiu ir valstybinę savimonę tautos samonėje.

Kalbos tradicijas reikia gerbti...       2017-10-17 14:33

Jau labai seniai lietuvių tauta turi tradicją nelietuviškas pavardes rašyti tik lietuviškomis raidėmis pagal garsą ir ne tomaševskininkams ir jų rėmejams bei Lenkijai diktuoti, kaip mums lietuviškai rašyti nelietuviškas pavardes. Pavardžių rašyba – grynai tik tautos kultūrinis reikalas.

Arvydui       2017-10-17 12:22

Būtent - Žmogų.
Ar nesąmones viešai trimituojantį piktavalį kvailį (18:21) laikyti žmogumi, ar tik žmogysta?
Pirma atsakykite į šį klausimą, o po to galėsime diskutuoti apie lygiaverčio požiūrio prievoles, gerai?

LIETUVIŲ KALBOS MILŽINAI MIRĖ - LIKO PIGMĖJAI       2017-10-17 10:03

Maironis; Vaižgantas; Žemaitė; Krėvė; Baltrušaitis; Milašius; Putinas; Šeinius; Cvirka; Nėris; Radauskas; Bradūnas; Nagys; Mackus; Cinzas; Širvys; Mieželaitis; Marcinkevičius…

Arvydas>va tokiejui       2017-10-16 22:40

Pastaba iš esmės teisinga. Tačiau siūlau pačiam prisitaikyti savo vardu apibūdinimo stilių.
Kokiu menkysta reikia būti, kad vieną žmogų aukštinant, kitą taip dergti ir žeminti?
Tfu…

va tokiejui       2017-10-16 20:04

Ar tu visiškas debilas nuo prigimimo, ar tiesiog lobotomijos auka?
Tu, menkysta niekini pasaulinio garso filologijos mokslų daktarą, kurio nuveiktų darbų baltistikos srityje sąrašas yra ilgesnis nei tavo utėlinio neardantalietiškai urvinio geneologinio medžio sąrašas, nuo pat to momento kai tavo protėviams atkrito uodegos iki apgailėtinos tavo egzistencijos dabartyje.

va tokie marginalai       2017-10-16 19:21

ir naikina kaip kirvarpos lietuvių kalbą.

Marginalas       2017-10-16 18:41

Ne “lietuviškai rašyti kitų tautų vardus”, nes jie ne lietuvių kalba, bet lietuviškai TRANSKRIBUOTI. Tai teisėtai diskutuotinas klausimas.
Tačiau didžiausia paslauga Laisvės naikintojams - velti čia “rašymo “dokumentuose” fikciją, nes “dokumentai” tėra tik vienintelis ir privalomas sekimo lustas, kuris yra pamatas visam kitam ir kuriame nėra jokių raidžių, išskyrus du skaičiukus 1 ir 0.
Iš šio “dokumento” visi piliečių duomenys negrįžtamai patenka į globalių spectarnybų tinklą.
Esant šiai situacijai, baigiamas vykdyti galutinis žmonių įbaudžiavinimas vis įžūlėjančiais mokesčiais bei kt. duoklėmis, kada asmuo priverčiamas vis sunkesnėmis sąlygomis išpirkti savo “nuosavybę”.
Su totaliniu sekimu bei faktiškai pervedus “nuosavybę” valstybei, apie jokią “laisvę” kalbėti nebeįmanoma. Ši “laisvė” baigsis galutine vergove, kada iš apyvartos bus išimti gryni pinigai ir liks tik elektroninis atsiskaitymas per mikročipus su privalomais bankais, kuriuose indėlio paslapties nebėra ir kurie yra sekimo organų tarnyboje.
Spėju, kad žmonės paprasčiausiai nenori to suprasti, nors kiekvienas pasąmonėje puikiai nujaučia - nėra čia nieko sudėtingo.

G.P.       2017-10-16 16:51

Šventa tiesa. Bet ar ji rūpi eurosovietinei Lietuvos nomenklatūrai?


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Verta prisiminti. Pijus XII. Krikščioniškoji sąžinė asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime

Verta prisiminti. Kazys Škirpa. Kodėl mes sukilom?

Gintaras Aleknonis. Sumaišties karuselėje

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dėl Škirpos – tiesa yra kita, pone mere

Vygantas Malinauskas. Kuo skiriasi demokratija pagal JAV respublikonus ir pagal Lietuvos konservatorius?

Paremkime Irenos Vasinauskaitės peticiją „Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas“

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius apie radikaliai pasikeitusias Tėvynės Sąjungos vertybes ir kunigų pareigą netylėti (papildyta)

Vytautas Radžvilas. Dar vienas žingsnis idėjinio-politinio TS-LKD (?) iš(si)gryninimo link

Nuo bačkos. Andrius Navickas bendrapartiečiams: šiandieniniai gebelsai bando įtikinti, kad mes nebeturime moralinio stuburo

Narystę partijoje sustabdęs Rimantas Dagys apie jam skirtas sankcijas: Tapau itin nepatogus ir nepriimtinas TS-LKD partijos vadovybei

Liudvikas Jakimavičius. Rimantas Dagys – pirmoji kregždė

Iš Valdo Benkunsko pašto. Paminklų sostinėje klausimu. Politinė poezija

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ paragino Generalinį prokurorą, išrinktąjį Prezidentą G.Nausėdą, Seimo Antikorupcijos komisiją apginti viešąjį interesą

Raimondas Navickas. Reparacijos natūra

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.