Religija ir filosofija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Verta prisiminti. Gintaras Beresnevičius: Vėlinėms žodžiai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. spalio 1 d. 1:04

8     

    

Verta prisiminti. Gintaras Beresnevičius: Vėlinėms žodžiai

[…] Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Lietuviai irgi žino, kad per Vėlines dvasios keliauja, juda, spiečiasi kapinėse. Na ir mūsų atsakas – jei dvasios ateina, reikia jas pasitikti. […]

Mes savo tradicijos jėgą labai dažnai pražiūrime. Šiuo atveju tai dermė, sandora su protėviais, bendrystė. Tai suvokimas, kad protėviai ir mes, gyvieji ir mirusieji, esame viena. Vėlinių susitikimas tą dar kartą patvirtina. Jame visiškai nėra baimės. Tarkime, anglosaksiškas mentalitetas, arba šiais laikais jam tapati masinė kultūra, mirtį eliminuoja iš apyvartos. Galima sakyti iš baimės.

Kodėl tokios skirtingos mirties sampratos? Priežasčių, čia, suprantama, ne viena. Bet pirmiausia į akis kristų toks požymis: mūsų mirties samprata visų pirma jungia. Moderniosios Vakarų kultūros požiūriu, mirtis yra baisus, nesugrąžinamas, nepereinamas atskyrimas, gyvybės pražūtis.

Įsisamoninus mirtį, beprasmiškas pasirodytų visas masinės kultūros kompleksas, visa vartojimo aistra netektų prasmės. Vartotojas yra nemirtingas, tą mintį jam brukte bruka reklama. Ir miršta jis nustebęs ir įsižeidęs. Turbūt. Juk apie tai masinė kultūra nieko nesakė…

Lietuvių tradicijai mirtis tiltas per bedugnę, moderniajai vakarietiškajai – bedugnė pati. Žinoma, yra metafizinė tradicija; daug archajiškų tautų nuo aborigenų Australijoje iki Vakarų Afrikos genčių, nuo Kinijos iki Amerikos indėnų išlaikė ypatingą, ramų, pasitikėjimo kupiną santykį su mirusiaisiais. Lietuviai čia irgi įsiterpia, tai ne „religinis išsišokimas“. Religinis skandalas atsiranda kaip tik tą akimirką, kai nuo mirusiųjų ima skirti praraja, stovėjimas akis į akį su mirusiaisiais, su protėviais yra natūrali religinė būklė.

Romėnai tą puikiai jautė, viduramžių Europa to neprarado. Bet – viduramžių, bet – romėnai. Mes tą išlaikėme, gal dėl ypatingo metafizinio jautrumo. Gal dėl izoliacijos, uždarumo. Šiaip ar taip, ne gėda išlaikyti tą bendrumą su protėviais, kurį pažino Roma ar Kinija, ar tebepažįsta japonai, ar paskutinė Žemės rutulio mįslė – aborigenai.

Gėdinga yra protėvių baimė, gebėjimas stoti veidas į veidą prieš juos – stipriųjų prerogatyva. […]

Šaltinis: G. Beresnevičiaus esė „Vėlinėms žodžiai“ iš rinkinio „Vilkų saulutė“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>>>> "Kodėl 2016-11-2 13:39"        2016-11-2 22:25

malonia žinia, Ačiū lenkams…Buvau šiandieną buvau ant kapų...Netyčia užkliuvo senas paminklas ant kurio akmens iškalta “Čion silsisi… gyweno 73 metus…mirė 1913 m…”- pasirodo ir w raidę lietuviai žinojo, ir ne tik žinojo bet ir naudojo… ir vėlau niekam nešovė į galvą nukapoti w.
O Vėlinių laisva diena būtų labai gražu - kas nori tegul švenčia Visus Šventus, kas nori Vėlines.

Kapai -Lietuvos       2016-11-2 18:08

žmonių šaknys,kurios kartais sulaiko nuo emigracijos.

Tradiciju ir samones iskreipimas       2016-11-2 17:43

Atrodo valdant konservatoriams buvo iskreiptos svenciu datos , isaukstinant , kad tai ilgieji savaitgaliai. Kaip galima keisti datas , kurios tautoje simtmeciais yra itvirtintos. Pavyzdziui, tarkim birzelio 24 Rasu svente , tai birzelio 24 mes ja ir turim svesti , o ne taip na , atkelsim tarkim sestadieni bus darbo diena, na , o 24 tarkim bus darbo diena, o 26 tarkim padarysim Rasu svente , sudejus iseina tarkim keturios dienos siautimui. Niekur Vakaru Europos salyse niekas net nedrystu to daryti, nes sventes svenciamos tomis dienomis kada jos yra pripazintos , ir taip turi buti. Naujas seimas , manome neiskreips svenciu datu ir Tautos tradiciju ir nedarys ilguju savaitgaliu.

> "Kodėl 2016-11-2 13:39"       2016-11-2 16:43

Todėl. Atrodo, kad mumis Tamošausko lenkai katalikai pasirūpins. Jie jau pateikė Seimui projektą dėl laisvos Vėlinių dienos. Bent žinosime, kam dėkoti.

Taip       2016-11-2 14:51

Tradicijų laikymasis - stipriųjų prerogatyva. Bezdžioniauja silpniausi, nes neturi, kartais nežino, kartais negali išsiugdyti atsparios savasties. Kuo daugiau pažįstame kelių tūkstantmečių  baltiškąją kultūrą, tuo labiau ji stebina ir žavi savo natūralumu, gilumu ir tuo pačiu paprastumu. Tai lyg žmogaus ir gamtos vienovės ir pagarbos vieni kitiems poezija. Labai naudinga besidomintiems baltiškąja mūsų praeitimi paskaityti Eugenijaus Jovaišos mokslinę trilogiją: “Aisčiai.Kilmė”, “Aisčiai. Raida” ir “Aisčiai.Lietuva ir lietuviai”. Mokslinė, tačiau skaitosi su didžiausiu malonumu nes įdomiai parašyta. (Paskutinės dalies pavadinimas gali būti ir netikslus)

Kodėl       2016-11-2 13:39

Kodėl Vėlinės ne laisva diena? Gal pradėkim nuo to?

Teisybę rašo       2016-10-31 12:03

Galėtų išversi Maruro Orbini veikalą “Slavianskaja Carstvo” kur aprašoma žemaičių ir lietuvių sūduvių krašto papročiai, kas ką ir kaip garbindavo ...

Apuokiukas       2016-10-31 10:17

Ačiū autoriui. Dar pridurčiau, kad Lietuvoje Helovynas - beždžionių šventė,- tų kurie sugeba tik pamėgdžioti…


Rekomenduojame

„Nacionalinis susivienijimas“ reikalauja teisingumo reformos ir beda pirštu į rezonansines bylas

Andrius Švarplys. Didžiausias JAV demokratijos išbandymas vyksta dabar – po rinkimų ir Kapitolijaus užėmimo

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.