Religija ir filosofija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Verta prisiminti. Gintaras Beresnevičius: Vėlinėms žodžiai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. spalio 1 d. 1:04

8     

    

Verta prisiminti. Gintaras Beresnevičius: Vėlinėms žodžiai

[…] Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas.

Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekai jas nubaidyti.

Mes labai rimta publika, ir man lietuviškas atsakas patinka labiau. Per Vėlines mes einame pas mirusiuosius, plūste užplūsdami kapines… Mes patys kreipiamės į protėvius. Keltai tą dieną ir juolab naktį išvis vengdavo iškelti koją už namų slenksčio – nes tada atsiveria pragarų vartai, mirusieji, raganos, dvasios siautėja čia pat, už lango. Lietuviai irgi žino, kad per Vėlines dvasios keliauja, juda, spiečiasi kapinėse. Na ir mūsų atsakas – jei dvasios ateina, reikia jas pasitikti. […]

Mes savo tradicijos jėgą labai dažnai pražiūrime. Šiuo atveju tai dermė, sandora su protėviais, bendrystė. Tai suvokimas, kad protėviai ir mes, gyvieji ir mirusieji, esame viena. Vėlinių susitikimas tą dar kartą patvirtina. Jame visiškai nėra baimės. Tarkime, anglosaksiškas mentalitetas, arba šiais laikais jam tapati masinė kultūra, mirtį eliminuoja iš apyvartos. Galima sakyti iš baimės.

Kodėl tokios skirtingos mirties sampratos? Priežasčių, čia, suprantama, ne viena. Bet pirmiausia į akis kristų toks požymis: mūsų mirties samprata visų pirma jungia. Moderniosios Vakarų kultūros požiūriu, mirtis yra baisus, nesugrąžinamas, nepereinamas atskyrimas, gyvybės pražūtis.

Įsisamoninus mirtį, beprasmiškas pasirodytų visas masinės kultūros kompleksas, visa vartojimo aistra netektų prasmės. Vartotojas yra nemirtingas, tą mintį jam brukte bruka reklama. Ir miršta jis nustebęs ir įsižeidęs. Turbūt. Juk apie tai masinė kultūra nieko nesakė…

Lietuvių tradicijai mirtis tiltas per bedugnę, moderniajai vakarietiškajai – bedugnė pati. Žinoma, yra metafizinė tradicija; daug archajiškų tautų nuo aborigenų Australijoje iki Vakarų Afrikos genčių, nuo Kinijos iki Amerikos indėnų išlaikė ypatingą, ramų, pasitikėjimo kupiną santykį su mirusiaisiais. Lietuviai čia irgi įsiterpia, tai ne „religinis išsišokimas“. Religinis skandalas atsiranda kaip tik tą akimirką, kai nuo mirusiųjų ima skirti praraja, stovėjimas akis į akį su mirusiaisiais, su protėviais yra natūrali religinė būklė.

Romėnai tą puikiai jautė, viduramžių Europa to neprarado. Bet – viduramžių, bet – romėnai. Mes tą išlaikėme, gal dėl ypatingo metafizinio jautrumo. Gal dėl izoliacijos, uždarumo. Šiaip ar taip, ne gėda išlaikyti tą bendrumą su protėviais, kurį pažino Roma ar Kinija, ar tebepažįsta japonai, ar paskutinė Žemės rutulio mįslė – aborigenai.

Gėdinga yra protėvių baimė, gebėjimas stoti veidas į veidą prieš juos – stipriųjų prerogatyva. […]

Šaltinis: G. Beresnevičiaus esė „Vėlinėms žodžiai“ iš rinkinio „Vilkų saulutė“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>>>> "Kodėl 2016-11-2 13:39"        2016-11-2 22:25

malonia žinia, Ačiū lenkams…Buvau šiandieną buvau ant kapų...Netyčia užkliuvo senas paminklas ant kurio akmens iškalta “Čion silsisi… gyweno 73 metus…mirė 1913 m…”- pasirodo ir w raidę lietuviai žinojo, ir ne tik žinojo bet ir naudojo… ir vėlau niekam nešovė į galvą nukapoti w.
O Vėlinių laisva diena būtų labai gražu - kas nori tegul švenčia Visus Šventus, kas nori Vėlines.

Kapai -Lietuvos       2016-11-2 18:08

žmonių šaknys,kurios kartais sulaiko nuo emigracijos.

Tradiciju ir samones iskreipimas       2016-11-2 17:43

Atrodo valdant konservatoriams buvo iskreiptos svenciu datos , isaukstinant , kad tai ilgieji savaitgaliai. Kaip galima keisti datas , kurios tautoje simtmeciais yra itvirtintos. Pavyzdziui, tarkim birzelio 24 Rasu svente , tai birzelio 24 mes ja ir turim svesti , o ne taip na , atkelsim tarkim sestadieni bus darbo diena, na , o 24 tarkim bus darbo diena, o 26 tarkim padarysim Rasu svente , sudejus iseina tarkim keturios dienos siautimui. Niekur Vakaru Europos salyse niekas net nedrystu to daryti, nes sventes svenciamos tomis dienomis kada jos yra pripazintos , ir taip turi buti. Naujas seimas , manome neiskreips svenciu datu ir Tautos tradiciju ir nedarys ilguju savaitgaliu.

> "Kodėl 2016-11-2 13:39"       2016-11-2 16:43

Todėl. Atrodo, kad mumis Tamošausko lenkai katalikai pasirūpins. Jie jau pateikė Seimui projektą dėl laisvos Vėlinių dienos. Bent žinosime, kam dėkoti.

Taip       2016-11-2 14:51

Tradicijų laikymasis - stipriųjų prerogatyva. Bezdžioniauja silpniausi, nes neturi, kartais nežino, kartais negali išsiugdyti atsparios savasties. Kuo daugiau pažįstame kelių tūkstantmečių  baltiškąją kultūrą, tuo labiau ji stebina ir žavi savo natūralumu, gilumu ir tuo pačiu paprastumu. Tai lyg žmogaus ir gamtos vienovės ir pagarbos vieni kitiems poezija. Labai naudinga besidomintiems baltiškąja mūsų praeitimi paskaityti Eugenijaus Jovaišos mokslinę trilogiją: “Aisčiai.Kilmė”, “Aisčiai. Raida” ir “Aisčiai.Lietuva ir lietuviai”. Mokslinė, tačiau skaitosi su didžiausiu malonumu nes įdomiai parašyta. (Paskutinės dalies pavadinimas gali būti ir netikslus)

Kodėl       2016-11-2 13:39

Kodėl Vėlinės ne laisva diena? Gal pradėkim nuo to?

Teisybę rašo       2016-10-31 12:03

Galėtų išversi Maruro Orbini veikalą “Slavianskaja Carstvo” kur aprašoma žemaičių ir lietuvių sūduvių krašto papročiai, kas ką ir kaip garbindavo ...

Apuokiukas       2016-10-31 10:17

Ačiū autoriui. Dar pridurčiau, kad Lietuvoje Helovynas - beždžionių šventė,- tų kurie sugeba tik pamėgdžioti…

Rekomenduojame

Dominykas Vanhara. Kremliaus diplomatinės pergalės

Italijos rinkimai – žemės drebėjimas ES?

Karas Ukrainoje. Du šimtai vienuoliktoji (rugsėjo 22 diena)

Danija nutraukia asmenų, jaunesnių nei 50 metų, skiepijimą nuo kovido infekcijos

Marius Parčiauskas. Kaip išliksim, jeigu tėvystę siesim tik su skurdu ir depresija?

Linas Karpavičius. Kaip vyksta manipuliavimas žmonėmis?

Marius Parčiauskas. Rusijai atnaujinti puolimą nėra jokių šansų

Flandrijos vyskupai oficialiai parėmė ir pasiūlė tos pačios lyties porų laiminimo ceremoniją

Audrius Globys, dr. Darius Alekna. Ką valdžiai sako apklausos?

Karas Ukrainoje. Du šimtai dešimtoji (rugsėjo 21 diena)

„Demografija yra mūsų pusėje“ – švedų repo atlikėjas sako juodaodžiams ir rudaodžiams, kad jie laimės prieš dešiniuosius

Ramūnas Aušrotas. Vaiko institucinės globos pertvarka Lietuvoje patiria fiasko?

Ką Europai reiškia dešiniųjų pergalė Švedijoje?

Likimo valiai paliktos lietuviškos mokyklos Lenkijoje: vadovėliai lenkų kalba, finansavimo trūkumas ir kova dėl išlikimo

Tos pačios lyties asmenų civilinė sąjunga bus lygi šeimos teisiniams santykiams – teisininkai

Civilinė sąjunga ruošiama už akių

Vengrija rizikuoja netekti 7,5 milijardų eurų ES lėšų

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.