Verta prisiminti. Darius Kuolys. Konstitucijos egzaminas Seimui, gimtosios kalbos – Konstituciniam Teismui

Tiesos.lt siūlo   2014 m. lapkričio 6 d. 4:28

5     

    

Verta prisiminti. Darius Kuolys. Konstitucijos egzaminas Seimui, gimtosios kalbos – Konstituciniam Teismui

2007 m. rugsėjis 9 d.

Kas yra Lietuvos valstybė: iš komunistų partijos perimtas prievartos aparatas ar kovo 11-ąją atkurtas laisvų piliečių susivienijimas? Kas yra lietuviai: vis dar likę nomenklatūrinės valdžios valdiniai ar savo krašto šeimininkai? Tokius vadovėlinius klausimus netikėtai iškėlė ginčai dėl Lietuvos pilietybės.

Prasidėjo jie pernai rudenį, kai Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog mes, lietuviai, galime išlikti savo krašto piliečiais, įgiję kitos valstybės pilietybę, tik labai retais, išskirtiniais atvejais. Filosofas Kęstutis Girnius iškart suabejojo, ar KT teisus. Pasak jo, Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Lietuvos piliečiai kitos valstybės pilietybę gali turėti ne labai retais, išskirtiniais, bet atskirais – atskirai apibrėžtais atvejais. Mat būtent tokią Konstitucijoje esančio žodžio „atskiras“ reikšmę nurodo Didysis lietuvių kalbos žodynas. KT pirmininko patarėjas Egidijus Jarašiūnas atsikirto, jog Kazimiero Būgos dar XX amžiaus pradžioje imtas rinkti Didysis lietuvių kalbos žodynas rašytas sovietmečiu ir juo remtis negalime – esą privalome žiūrėti į „dabartinius žodynus“. Pats KT pirmininkas Egidijus Kūris rimtai supykęs pareiškė: „Mūsų Konstitucijos 12 straipsnis yra gana kategoriškas. Niekas neįrodys, kad jame pavartotas žodis „atskiras“ nereiškia „retas“ ir kad tų atskirų atvejų gali būti tiek daug, kad išimtis virstų taisykle. Kai kas manipuliuoja vienu žodynu, kuriame neva tokios prasmės nerado; tegu paima visus žodynus ir pasižiūri“ („Akiračiai“, 2007 m., Nr. 4).

Paėmiau, pasižiūrėjau ir – niekur, net panašias žodžių reikšmes pateikiančiame Sinonimų žodyne neradau, kad žodis „atskiras“ turėtų reikšmę „retas“ ar „išskirtinis“. Ir tai suprantama, nes tautos ne vieną amžių kurtas Didysis lietuvių kalbos žodynas pateikia visas įmanomas lietuviškų žodžių reikšmes. Jei žodžio reikšmės nebus šiame žodyne, paprastai jos nerasi ir kituose. Taigi KT pirmininko pyktis išduoda argumentų stygių, o jo rodoma panieka tautos kalbai iš esmės kertasi su laisvos visuomenės principais. Mat kai valdžia imasi savo nuožiūra skirti žodžiams naujas, jų neturėtas reikšmes, ji pasikėsina į tautos kalbą, į kultūros tradiciją kaip bendruomenės laisvės šaltinį. Valdžiai pradėjus valdyti kalbą visuomenė stumiama George’o Orwello vaizduoto totaliai kontroliuojamo pasaulio link.

Prie tokios tikrovės mus nesmagiai artina ir KT nutarimą dėl pilietybės ginantys vieši pareiškimai. Pasak E.Jarašiūno, KT sprendimais neturime teisės net abejoti, nes „Konstitucinis Teismas yra pati Konstitucija“. Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis lietuvius tikina, kad KT esanti iš esmės neklystanti institucija: šis teismas negali daryti klaidų, nes tokių klaidų nenumato įstatymai, o apie tariamas klaidas kalbantieji „tik skatina visuomenės teisinį nihilizmą“ („Veidas“, 2007 05 17). „Pilietybė yra valdžios malonė – gali duoti ir gali neduoti“, „pilietybę reikia nusipelnyti“, – KT sprendimą stengiasi paremti politikos apžvalgininkė Jūratė Laučiūtė (http://www.lietuviams.com 2007 ,09 03). Taigi pagrindinis „argumentas“ už KT nutarimą – „valdžia visada teisi“. Totalitarinėje valstybėje jis būtų neatremiamas. Tačiau toks „argumentas“ žeidžia laisvą visuomenę, kurioje, pasak filosofo Mykolo Drungos, „kritikuoti valdžios veiksmus sąmoningi piliečiai turi ne tik teisę, bet ir pareigą“ („Akiračiai“, 2007 m., Nr. 6).

Laisvoje visuomenėje valdžia negali savo sprendimų apreikšti. Ji juos privalo pagrįsti – neiškreipdama Konstitucijos. O ši pirmiausiai teigia prigimtinę mūsų teisę į pilietybę. Pasak jos, „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais atvejais“. Taigi Lietuvos piliečių vaikai pilietybę gauna ne iš valdžios malonės, o iš tėvų ir protėvių – iš laisvos politinės bendruomenės narių. Neigiantieji šią prigimtinę teisę neigia ir lietuvių tautos kaip politinės bendruomenės laisvę. Kiti asmenys, negimę būdami lietuviai piliečiai, gali mūsų valstybėje gauti pilietybę kitais būdais ir kitomis sąlygomis. Jų teisė greta Lietuvos pilietybės turėti kito krašto pilietybę gali būti itin reta.

Tokius pagrindinio įstatymo teiginius Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Šileikis viešai pasiūlė Seimui sustiprinti – papildyti Konstitucijos 32 straipsnį nuostata, kad nė vienas pilietis negali prarasti Lietuvos pilietybės, įgytos gimus, prieš savo valią. Panašūs principai įrašyti Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos konstitucijose. Tokiam siūlymui pritarė Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija. Tačiau KT pirmininkas šią parlamento dar nesvarstytą idėją suskubo viešai išvadinti „teisine abrakadabra“ ir paragino Seimą rengti referendumą dėl pilietybės.

Seimas, užuot įspėjęs KT pirmininką neperžengti savo kompetencijos ir neprimesti valios tautos atstovybei, užuot gynęs prigimtines lietuvių piliečių teises ir laisvos politinės bendruomenės interesus, pasielgė kaip kompartijai pavaldi LTSR Aukščiausioji Taryba. Parlamento dauguma, paraginta socialdemokratų be išlygų paklusti KT pirmininkui, paskelbė kartu su kitų metų Seimo rinkimais rengsianti ir referendumą dėl pilietybės. Seimo vadovų teigimu, referendumas pirmiausia reikalingas tam, kad padėtų partijoms atsivesti prie urnų daugiau rinkėjų. Nežinia, ar puolę vykdyti KT pirmininko nurodymą parlamento nariai spėjo perskaityti patį KT nutarimą dėl pilietybės. Vargu. Mat jame labai aiškiai pasakyta, kad referendumu keisti Konstituciją reikėtų tik tuo atveju, jei Seimas norėtų, kad dviguba pilietybė Lietuvoje taptų visiškai neribojama: „jeigu įstatymo leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, kad dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, inter alias 12 straipsnio, revizijos ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri yra nustatyta pačioje Konstitucijoje“ – t.y. keisti šį straipsnį referendumu. Tačiau niekas nei Lietuvoje, nei išeivijoje iki šiol nėra pasisakęs už neribotą dvigubą pilietybę. Tad ko siekdama Seimo dauguma staiga pasišovė ją įteisinti?

Pasak ne pirmą referendumą inicijuojančio Artūro Paulausko, tautai bus pateiktas toks klausimo tekstas: „Pritariu, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.“ Taigi jei visuomenė pasisakys už tokią nuostatą ir ji bus įrašyta Konstitucijon, teisę turėti dvigubą pilietybę turės ne tik lietuviais piliečiais gimę asmenys, bet ir visi kitais būdais Lietuvos pilietybę įgiję ir ateityje įgysiantys įvairių tautų bei kraštų žmonės. Tokios jų teisės Seimas nebegalės apriboti jokiais įstatymais, nes šią teisę užtikrins tautos valia papildyta Konstitucija. Kodėl tokių radikalių permainų Lietuvos valstybei šiandien prireikė ir kokių pasekmių jos turės, nei referendumo organizatoriai, nei Seimo dauguma visuomenei paaiškinti nesugeba. Taip nutinka, kai svetimos direktyvos vykdomos aklai, nedrįstant galvoti savo galva. Tik kodėl lietuvių tauta turėtų tapti Konstitucijos egzamino išlaikyti neišgalinčios, laisvos visuomenės principų nesuvokiančios Seimo daugumos įkaitė?

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kritikas Pikčiurna       2014-11-6 12:59

Tie, kas mano, kad yra tik Lietuvos vaikai, kuriuos valstybė arba ją atstovaujantys asmenys turi globoti, niekaip neišauga iš vaikų amžiaus ir ilgisi tėvelio bei mamytės, kurie viską padarys ir viską duos, mums tereikia pasiožiuoti ir nieko nedarant užsispyrusiai kaulyti. O kada suaugsime, kada prisiimsime atsakomybę ne tik už save, savo vaikus bet ir už visą valstybę, jų likimą?
Ar ne todėl mes taip paklusniai einame į butaforinius rinkimus, kur kandidatai atvirai ir ne pirmą kartą meluoja, kad rūpinsis, darys, kels viską už mus, mums tik tereikia juos pasirinkti bei būti paklusniems ir mokėti mokesčius… Tai vergo pasirinkimas - ponas už mane protingesnis, jam geriau matyt. Tai ko skundžiatės ir bėgate ieškoti kitokių šeimininkų, jei taip tikite šitais?
Pasiskaitykite Konstituciją - piliečiai yra suverenas, o valdžia tėra jo atstovai, kurių prievolė tarnauti ir vykdyti tai, kam gavo įgaliojimus, o ministras, pagal pirminį pavadinimą ir prasmę yra tarnas…
Tai kodėl yra atvirkščiai? Ar ne todėl, kad bėgame nuo suvereno atsakomybės? Ar pilietybės kaitaliojimas nėra siekis prekiauti suvereno teisėmis, ieškojimas valstybės, kuri daugiau sumokės už prisiimtą pilietybę? Gal laikas ne tik prekiauti tuo ką paveldėjome gimdami, bet ir pradėti bendrą viešą gėrį kurti? O gėris prasideda nuo teisingų pasirinkimų.

Kad       2014-11-6 11:51

Gimimas toje Tautoje toje valstybėje ir yra tikroji priesaika,tą žydų tautybės žmonės labai gerai supranta ir vertina iš jų reiktų Tautos bendrumo mokytis.Žodinė priesaika ir yra žodžiai,kurių dažnai nesilaikoma.Bėda nusilpusioje visuomenėje,bendruomenėje,kuri nepajėgi to svarbaus,dvasinio ryšio jūreivišku mazgu užmegzti ir būnantis svetur pameta ryšį su savo bendruomene,Tauta,valstybe,kartu atsakomybę dėl savo krašto.Jie tampa pasaulio vaikais-dulkelėmis,kurios vėjo pustomos nutūpia kažkur-belekur,nesaistomos ir neatmenamos.Jei būtų parodomas dėmesys,paliekant pilietybę,kartu parodyta,kad jie Lietuvos vaikai neužmišti,nepalikti likimo valiai ir svarbūs ir jų širdies balsas atsilieptų į geranoriškumą.

Beta       2014-11-6 10:55

“Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis lietuvius tikina, kad KT esanti iš esmės neklystanti institucija: šis teismas negali daryti klaidų, nes tokių klaidų nenumato įstatymai” wink
Absurdo šedevras! Kažin ar igai profesorius galvojo?

ruta       2014-11-6 10:01

Butaforineje demokratijoje , kuri dabar yra Lietuvoje , kiekvienas valdzios , Konstituciniu dvasiu veiksmas yra tik papildomas mechanizmas, Tautos savarankiskumo nugesinimui .O Konstitucinem dvasiom , tai senai jau reikia kvesti velniu isvarimo speca /egzorcista/ .
Blogai kai vienas zmogus / prezidentas/ gali spresti kam buti , o kam nebuti Lietuvos pilieciu , o vistu aplinka , kaip mateme ‘skiepu’ skandale , yra tik vistu aplinka ...

Kritikas Pikčiurna       2014-11-6 6:07

Puikiai atskleista merkantilinė nomenklatūrinės valdžios pozicija pilietybės klausimu. Tačiau kelia abejonių teiginiai apie prigimtinę pilietybę. Kad gimdamas žmogus įgauna TEISĘ į pilietybę, dar nereiškia, kad jis savo laisva valia prisiima ir jos PAREIGAS. Būtent todėl reikalinga dar ir Piliečio Priesaika. Kitas dalykas, kad ši Priesaika, kaip ir Prezidento, Seimo narių Priesaika yra taip nuvertinta, kad už jos sulaužymą nenumatyta beveik jokių bausmių ar sankcijų.
Gimimas yra tik prielaida tapti žmogumi ir piliečiu, juo tampama tik ugdymo ir mokymosi pasekoje ir sąmoningai pasirenkant. Argi ne paradoksas, kai asocialus žmogus, net tyčinis nusikaltėlis, net žudikas ar Tėvynės išdavikas, gimęs Lietuvoje, net atliekantis bausmę, turi visas pilietines teises, tuo tarpu, net žymūs, nusipelnę ir gerbiami pilietybės neturintys gyventojai pilietinių teisių neturi. Ar nukentėtų demokratija ir ar būtų pažeistos žmogaus teisės bei valstybės ar Tautos interesai, jei už sunkius nusikaltimus ir Priesaikos sulaužymą pilietybė kuriam laikui būtų suspenduojama? Pilietybė tada įgautų ir auklėjamą prasmę. Ar blogai besielgiantiems nepilnamečiams pareiga savo elgesiu įrodyti savo pilietinę brandą nebūtų dar vienas auklėjimo svertas? (To anksčiau nebūdavo daroma tik todėl, kad reikėdavo daug patrankų mėsos - karo prievolininkų. Nepaklusniuosius siųsdavo į pirmąsias fronto linijas.)
Taip pat, mano manymu, Lietuvoje gimę, bet priėmę kitos valstybės pilietybę, turėtų neprarasti TEISĖS lengviau susigrąžinti Lietuvos pilietybę, kai atsisako kitos pilietybės, vėl prisiekia ir kitais veiksmais įrodo ištikimybę ir įsipareigojimus savo Tėvynei. 
Kaip žmogus negali turėti dviejų kūnų, dviejų asmens tapatybių, taip negali turėti ir dviejų politinių tapatybių - pilietybių.
Atskiros išimtys turėti dvigubą pilietybę, nurodytos Konstitucijoje, galimos tarp politiškai artimų ir glaudžiai bendradarbiaujančių draugiškų valstybių ir tik laikinai, kol tokie santykiai lieka draugiški. Politinių santykių pokyčių atveju tokie piliečiai privalėtų iš naujo apsispręsti, nes tai padaryti vėliau gali priversti daug SKAUDŽIAU patys politiniai įvykiai. Valstybė juk taip pat privalo aktyviai ginti savo piliečių interesus ir jų saugumą.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Alvydas Jokubaitis. Ar religija yra ideologija?

Tėvai reikalauja teisės neleisti vaikų į pamokas apie LGBT santykius

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Zigmas Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.