Demokratija ir valdymas

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 11 d. 1:05

12     

    

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

„Ateitis“ | 1930 m., Nr.11

Moksleivis ir visuomenė

Mes nepolitikavome, nepolitikuojame ir nepolitikuosime. Mes nesidomime jokia partine politika. Bet mes esame žmonės, esame piliečiai, esame lietuviai! Mes turime pažinti svarbiausius žmonių sugyvenimo ir bendradarbiavimo dėsnius, turime pažinti šių dienų visuomenės santvarką ir savos tautos reikalus. Jeigu mes gimnazijose mokomės literatūros, kalbų ir matematikos, jeigu visa tai priklauso prie bendro išsilavinimo, tad ar bus visapusiškai išsilavinęs tas moksleivis, kuris žinos visų poetų gimimo ir mirties metus, visus lotynų kalbos netaisyklingus veiksmažodžius, visas geometrijos ir algebros formules, bet nežinos visuomeninio gyvenimo santvarkos dėsnių.

Gal kas pasakys: „Ponai moksleiviai! Juk jūs turite visuomenės mokslą, už kurį nevienas dar ir dvejetuką sugriebiate.“ Taip, turime! Turime per porą metų po dvi valandas savaitėj. Bet juk visuomenės gyvenimas šiandie yra toks platus ir turiningas, jog to dalyko pamokos moksleivių tinkamai šia kryptimi nepralavina. O mums svarbiau turėti kritiškų pažiūrų apie visuomenę, negu žinoti integralus ir koordinates. Taigi mes šioj srityj turime lavintis patys, padedami vyresniųjų ir už mus daugiau išmanančių. Šitas darbas yra ne politinis, bet kultūrinis. O kultūrinėj srityj mes turime būti plačiausiai išsilavinę.

Be to, ne visi iš gimnazijos pakliūva į universitetą. Žymi dalis stoja tiesiog prie darbo – mokslas baigtas. Jei tad gimnazijoj jie nebus visuomeniškai-kultūriškai išsilavinę, kur jie to išsilavinimo gaus vėliau? Tada reik jau dirbti, reik parodyt nusimanymą, o ne lavintis. Ne laikas lakint šunis, kai šautuvai jau ant pečių. Šitiems žmonėms, kurie nemano ar negali stoti į universitetą, būtina yra visuomeniškais klausimais gerai susipažinti jau gimnazijoj. Kitaip jie bus traukomi visokių gaivalų ir nueis tarnauti svetimiems dievams, kurie yra priešingi taip tikrajam Dievui, taip tikrajai Tėvynei.

Moksleivis gyvena visuomenėj, taigi jis turi ją pažinti. Todėl negalima užmesti visuomeniško lavinimosi, nors kai kas ir vadintų mus tam darbui dar nepribrendusiais. Mes esame pribrendę visokiam lavinimuisi. (Taigi ne darbui.) (...) Vyresnieji padės šitam darbe taip savo raštais, taip patarimais. Minėtus dalykus gvildenti geriausia bendromis jėgomis, nes tada atsiranda daugiau nuomonių ir lengviau galima išvengti klaidų. Tad į darbą! Mes turime būti visuomeniškais žmonėmis.

Tolerancija ir neutralumas

Mums liepiama būti tolerantingiems. Taigi turime žinoti, kas yra ta tolerancija ir kokia turi ji būti. Tolerancija paprastai žmonės vadina svetimos nuomonės gerbimą. Sutikime su tuo. Bet kuo būdu turėtų tas gerbimas pasireikšti? Gerbimas nėra tylėjimas. Gerbimas turi būti veiksmas. Gerbimas turi būti kova su negerbimu. O negerbimas paaiški tuomet, kai nemokama skirti priešo asmens nuo jo idėjų ir, vietoj puolus priešo idėjas, puolama patį asmenį. Tai yra negerbimas ir netolerancija. Kas to išvengia, kas moka garbingais ginklais kovoti su idėjomis, neliesdamas asmenų, tas yra tolerantingas. Daugiau iš jo reikalauti negalima.

Negalima tylėti ir leisti visokioms idėjoms netrukdomai plisti. Ne! Tai bus ne tolerancija, tik ištižimas. Reik pastoti kelią klaidingoms pažiūroms, reik pasipriešinti idėjoms, nesutinkančioms su mūsų principais, bet visa tai reik daryti atskirai nuo konkrečių asmenų. Negalima nekęsti žmogaus dėl to, kad jo pažiūros kitokios negu mano. Bet galima kovoti su jo pažiūromis – ir net reikia kovoti, jei jos griauna mūsų pasaulėžiūrą. Štai kame yra tolerancijos esmė. Gerbti asmenis, kovoti su priešingomis idėjomis! Visos kitos mums peršamos „tolerancijos“ yra tik noras mus užmigdyti.

Kur galima geriausiai tolerancijos išmokti? Aišku, ten, kur yra žmonių susibūrimai, kur yra įvairių pažiūrų ir nuomonių. Taigi kuopelės yra geriausia tolerantingumo mokykla. Juk kiekvienoj kuopelėj, tegu ji būtų ir vieningiausio nusistatymo, vis atsiras žmonių, kurių nuomonės, jeigu jau bus ir ne priešingos kuopelės principams, tai vis dėlto eis prieš daugumos pažiūras. Šias skirtingas nuomones reiks mokėti kritiškai įvertinti, reiks mokėt pagerbti ir kartais reiks su jomis net kovoti. Kas dirbo kuopelėse, tas žino, kad taip visuomet esti. Ir šitokiuose atvejuose kaip tik daugiausia išmokstama tolerancijos, išmokstama sugyventi ir dirbti su kitokių nusistatymų žmonėmis. Tai yra kelias į taikingą sugyvenimą ir su tais žmonėmis, kuriuos skiria didelės religinės ir socialinės pažiūros. Šituo atžvilgiu kuopelės yra be galo naudingos ir reikalingos.

Kas mokosi per visą gimnazijos laiką vienas, kas nedirbo bendro darbo su kitais žmonėmis, tas, aišku, nemokės įvertint kitų nusistatymų, nemokės su kitais sugyventi ir kitų pagerbti. Čia turime galvoj bendrą darbą už klasės sienų, nes klasėj per pamokas mokiniai, nors ir bendrai dirba, savo pažiūroms pareikšti neturi vietos. Jie sako ir daro tik tą, ką liepia mokytojas ir vadovėlis.

Mums peršamas neutralumas. Tai naujų laikų išradimas, kuriuo norima žmones atpratinti įdomautis visais svarbesniais pasaulėžiūros ir visuomenės gyvenimo klausimais. Tąjį neutralumą skelbia: a) organizacijos, duodančios laisvę pasaulėžiūros dalykuose, b) laikraščiai – labai pigūs – kurie leidžiami tik tam, kad nukonkuruotų pasaulėžiūrinius, ir kurie moksleivių neturėtų būt nė į rankas imami, c) žmonės, kurie patys anaiptol nėra neutralūs, bet kurie tuos neutraliuosius moka panaudoti savo tikslams. Visi šitie skelbėjai nėra neutralūs. Tai turėtų kiekvienas gerai įsidėmėti.

Bet kas galop yra tas neutralumas? Neutralumas yra abejingumas. Neutralus žmogus yra šaltas, ir jam „vis tiek“, kas daroma ir kas sakoma. Neutralus žmogus yra nekūrybiškas ir bevalis, nes numodamas ranka į didžiuosius idealus ir kartodamas aną tinginių taisyklę „ man vis tiek“, neugdo savyj nei savarankiškumo, nei kritiškumo, kas jauniems žmonėms taip labai yra reikalinga. Neutralumas yra jaunuolio mirtis. Neutralumas yra ankstyva senatvė. Ji žudo visokį idealizmą, pakerta jaunuolišką energiją, užgniaužia iniciatyvą ir verčia žmogų sėsti į užpečkį, numoti ranka į viską ir senio balsu sakyti: „M-a-n   v-i-s t-i-e-k!“ Neutralus žmogus neturi savo nusistatymų (kitaip jis nebūtų neutralus), neturi moralinės savo vertės pajautimo (kitaip jis būtų principų žmogus ir jau nebūtų neutralus). Tai yra lepšis, drimbąs ten, kur gardžiau kvepia ir gražiau skamba. Neutralumas yra neatvirumo ir nenuoširdumo padaras. Jo nekenčia net tie, kurie jį skelbia.

Štai mūsų rūpesčiai dabartiniu metu.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2018-04-14 20:40

Nei Maceinos, nei Šalkauskio nežino net paskutinės klasės gimnazistai - net Jėzuitų.

Marginalas       2018-04-11 17:17

vieniems nuo kitų (bet ne nuo VSD) atkakliai pasislepiantiems anonimams, pradedant nuo pirmojo:
Puikūs antisemitinis choras, pranašės popiežės vadovaujamas.
Įdomu, kuriems “žydeliams” neįtiko Maceina?
Jei nesi popiežės avataras ir dar turi smegenų, nurodyk konkrečiai tuos “žydelius”.
Šiaip popiežės neišmano situacijos ir nesuvokia, kad Maceinos laikų problemos kitokios, panašumas tik išorinis. Popiežė nieko naujo nesakė, pakartojo, ką protingieji šneka ir tiek. Tai abėcėlė (tik Katalikų bažnyčios puolimas jau nauja gaidelė - matyt ataskamba iš mane pažįstančio Mokytojo).
Nors kalbama apie kitką, laiko raidą galite stebėti kad ir čia:
http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2018/04/11/116623/ssha-napravili-gruppirovku-vmf-k-beregam-sirii.shtml

Janis       2018-04-11 11:59

Dabartinį globalistą-liberalą galima vadinti “lepšiu, drimbančiu ten, kur gardžiau kvepia ir gražiau skamba”. Bet ši dauguma nulemia politinį mūsų gyvenimą. Kaip iš šitos klampynės išsivaduoti bandė atsakyti A.Maceina knygoje “Buržuazijos žlugimas”. Formalistai ir religiniai apsimetėliai negali šios knygos pakęsti.

indikatorius: A.Maceina       2018-04-11 9:34

nemėgsta elitas A.Maceinos - stengiasi ignoruoti.
Bet tikram lietuviui ir tikram krikščioniui - A.Maceinos kūryba tai širdies balzamas.
——-
Tai jeigu norite sužinoti ar Jūsų gyvenime sutiktas žmogus - tikrai yra žmogus - paklauskite jo nuomonės apie A.Maceiną.
——-
(teisėsauginiai, antivioletiniai, pederastų gerbėjai, korumpuoti komunistai - tikrai nemėgsta A.Maceinos)

18-19 amžiai       2018-04-11 7:55

nešė romnatikos gaivą.Ar kada besugrįš ši dvasia?

Jota - ir dar       2016-03-8 11:46

jo, kas turi laiko, paskaitykite “Niekšybės paslaptį” (Maceina.lt), 4 sk. “Dievo išniekinimas”: “Nors antikristas Dievo neneigia, nors jis ir nėra teorinis ateistas, tačiau jis elgiasi taip, tarsi Dievas neturėtų jokios reikšmės, tarsi Jis nebūtų didžiausias žmogaus rūpestis ir visos būties apsprendėjas. Abejingumas Dievo atžvilgiu yra vienas iš antikristinės veiklos pradų. Šį savo abejingumą Solovjovo antikristas išreiškia karališkąja visų kultų katedra. Tai buvęs didžiulis pastatas, „pusiau katedra, pusiau rūmai”, kuriame turėjęs įvykti visuotinis bažnyčių susirinkimas. Pastatyta Jeruzalėje ant Haramesch-Scherif aukštumos, ji išdidžiai žvelgė į Kristaus krauju pažymėtą miestą ir tyčiojosi iš Jo aukos. Tai buvo simbolis antikristinės vienybės religijoje; vienybės, pagrįstos ne bendra tiesa, ne to paties Kristaus išpažinimu, bet bendru abejingumu viskam, kas yra dieviška.”

Apie mūsų laikus kalbama! Apie visų religijų vienybę, ekumenizmą, religinę laisvę, iš kurių kyla abejingumas Dievui, ir visų žmonių brolystę, deja, be Dievo.

Pikc       2016-03-7 22:02

Išties, 85 metai prabėgo - o tekstas iki šiol aktualus. Antra vertus, tai reiškia, kad iššūkiai mums iš esmės liko tie patys.

Ir mūsų dabartiniai rūpesčiai       2016-03-7 14:55

Kaip šiuolaikiniai reliatyvistai, pvz., multikultūristai, įvairūs svieto ir lyčių lygintojai, griauna žmogų ir Vakarų civilizaciją iš vidaus?
- A. Maceina atsakytų: atskirdami toleranciją nuo ištikimybės tiesai.
Postmoderniaisiais laikais antivakarietiškiems manipuliatoriams pavyko įtikinti liaudies (ir intelektualų!) daugumą viena didžiausių kvailysčių
- dėl tiesos gali bei turi būti deramasi ir kad tai yra laisvos ir atviros visuomenės skiriamasis bruožas.
Šiandien jau retas supranta tai, kas buvo gerai žinoma Antikoje:
dėl tiesos galime turėti skirtingas nuomones, požiūrius,
tačiau tiesa visuomet išlieka tapati sau. Nėra ir negali būti dviejų tiesų (jei tik kalbame apie galutinius dalykus).
Tiesa, išlieka tapati sau, net jei ja tikima kaip Asmeniu, mirštančiu dėl kito ir vėl prisikeliančiu, kaip krikščionybėje.
Nuostabu, 20-metis Antanas Maceina tai jau suprato!

2 Jotai       2016-03-7 14:04

A.Maceina neįtiko Bažnyčiai apie 1938 metus, kai sakė, kad Bažnyčia turi išparduoti savus turtus ir išdalyti vargšams.
Bet paskui dvasininkai labai gerbė A.Maceiną - kunigas Pranciškas Juras buvo pagrindinis A.Maceinos mecenatas sunkiais pokario metais.
Na dar A.Maceina neįtiko pranciškonams, nes jo knyga “Saulės giesmė” - apie idealius pranciškonus - kas realiems pranciškonams labai nepatiko ir nepatinka.
Šiaip visa A.Maceinos kūryba tiesiog spinduliuoja Kristaus šviesa.

Ir tai rašyta 1930-aisiais!       2016-03-7 13:45

Tolerancijos esmė turėtų būti: “Gerbti asmenis, kovoti su priešingomis idėjomis!”
Vadinamieji europeizatoriai ir yra Naujųjų laikų “neutralumo” (=abejingumo artimui) ideologijos tęsėjai, žmogų paverčiantys, maceiniškai tariant,
“lepšiu, drimbančiu ten, kur gardžiau kvepia ir gražiau skamba”.

Jota       2016-03-7 13:37

Maceina neįtiko ir Bažnyčiai. Nebeprisimenu tiksliai, bet atrodo, priešinosi modernistinėms naujovėms.

Maceina ir žydai       2016-03-7 7:34

Labai puikus A.Maceina - nepralenktas, geriausias mąstytojas, tikrai tarptautinės reikšmės.
Bet kažkodėl žydeliai - donskiai, venslovos ir kiti pakęst negali A.Maceinos.
Kadangi žydelių labai klauso tiek komunistai, tiek konservatoriai, tai krikščioniškas A.Maceina ignoruojamas Lietuvoje.


Rekomenduojame

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.