Politika, Demokratija ir valdymas, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Verta prisiminti. 1990 m. kovo 11-oji – diena, kai Lietuva atgavo savo vardą, savo balsą

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 11 d. 0:03

6     

    

Verta prisiminti. 1990 m. kovo 11-oji – diena, kai Lietuva atgavo savo vardą, savo balsą

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

yanmaneee       2022-05-13 6:04
va taip buvo       2018-03-11 23:45

Štai taip buvo pakeistas socializmas kapitalizmo žveriu.

Pikasas > 10:55       2018-03-11 10:21

Niekada nieko nesu melavęs. Kodėl turėčiau taip niekingai elgtis? Visuose rinkimuose dalyvauja tik LR piliečiai, kurie slaptu balsavimu išrenka valdančiuosius. Už balsų pirkimą gresia teisinė atsakomybė. Demokratija reiškia daugumos valią, atsižvelgiant ir į mažumos teises. Vytautas Landsbergis buvo mūsų Laisvės šauklys. Tokiu jis ir išlieka…

> Pikasas       2018-03-11 9:55

Graudu skaityti tamstos komentarą, prasikrapštykit akis, apsidairykit vieną kartą ir baikit sau ir kitiems meluoti apie laisvę, demokratiją, savo pačių išrenkamą valdžią. Jūsų sveikinimas su kovo 11 iškovota laisve skamba kaip kažkokia parodija ir juodas humoras. Gerai, kad dar nepasidžiaugėte ir nepadėkojote Dievui, kad jis davė mums Landsbergį, atvedusį mus į laisvę.

Pikasas       2018-03-11 9:13

Verta gerbti visus, kurie gerbia Lietuvos Laisvę ir pritaria toms permainoms, kuriomis siekiama demokratijos kūrimo. Išskirti tik vienos tautos atstovus ne tik politiškai neišmintinga, bet ir klaidinga. Tūkstančiai kitoms tautoms priklausančių LR piliečių palankiai nusiteikę Lietuvos Nepriklausomybei ir noriai kuria demokratiją mūsų valstybėje. Laisvas piliečių judėjimas po visą pasaulį yra vienas iš būtinų demokratijos elementų. Jei suteikta teisė kiekvienam Lietuvos piliečiui ieškoti galimybės brangiau parduoti savo darbą užsienyje, tai summa summarum ES sąjunga, kurios nariu yra ir Lietuva, tik stiprėja. Turint mintyje pagrindinius Pasaulio valstybių ekonominius, tarpusavyje konkuruojančius darinius, tai tampa gan svarbu mums esant laisvoje rinkoje. Kai kas netgi aiškina, kad kažkas mus (cituoju) “niekina, dergia, grūda lauk iš Lietuvos”. Jei kas konkrečiai taip elgiasi - privalome išsiaiškinti ir įvertinti pagal įstatymines bei moralines normas. Turime nepamiršti svarbiausio. Patys išsirenkame valdžią, kuria esame visai ar dalinai nepatenkinti. Kodėl taip elgiamės? Esame diletantai ar piktavaliai? Manau, kad daugiau lemia per lėtas mūsų piliečių politinio sąmoningumo augimas už kurio progresą ir patys asmeniškai esame atsakingi. Tokiai situacijai pozityviai keičiantis neliks vietos nei Rytų imperijos demagogijai, nei “nebūnančiais buvusiai” gan laisvai veiklai mūsų Nepriklausomoje valstybėje. Sveikinu visus su Kovo 11 iškovota Laisve. Linkiu mokėti ja naudotis. Tada galėsime labiau gerbti save. Saviplaka bei savęs niekinimas nėra tas kelias, kuriuo einant galime priversti ir kitus mus ir mūsų Laisvę gerbti.

Lietuva kovo 11 ne atgavo,       2018-03-11 7:16

o norėjo atgauti savo vardą ir balsą. Deja, iš vietinių sovietinių kolaborantų tęsiamos okupacijos išsivaduoti nepavyko, taigi ne 50, o jau 80 metų esam okupuoti ir baigiam visiškai sunykti…

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.