Dienos aktualija, Istorija, Žmogaus teisės

Verta prisiminti: Irena Tumavičiūtė. Nuožmiausias holokaustas

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 2 d. 11:21

9     

    

Verta prisiminti: Irena Tumavičiūtė. Nuožmiausias holokaustas

Šiandien, rugpjūčio 2-ąją, minime romų-čigonų genocido dieną, Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, nuo šių metų įtrauktą ir į Atmintinų dienų sąrašą. Ta proga kviečiame prisiminti Irenos Tumavičiūtės publikaciją „Nuožmiausias holokaustas“, pirmąkart publikuotą „Varpe“ 2016 m. kovą.

1945 m. sausio 27 d. Pirmojo ukrainiečių fronto kariai išvadavo Osvencimo (Aušvico) konclagerius. Ši diena Vokietijoje yra nacionalsocializmo aukų atminimo diena. Nuo 1996 m. tą dieną Bundestago plenarinių posėdžių salėje vyksta aukų atminimui skirtas renginys. Minėjime kalba įvairių tautų atstovai. 2011 m. sausio 27-ąją, Nacionalsocializmo aukų atminimo dieną, Bundestage pirmą kartą istorijoje kalbėjo romų atstovas – Coni Veisas (Zoni Weisz), holokaustą išgyvenęs Nyderlandų sinti romų atstovas.

Visi Coni Veiso artimieji – tėvai, broliukai, sesutės, tetos, dėdės ir tolimesni giminės žuvo koncentracijos stovyklose.

Veisas kalbėjo apie „pamirštąjį romų holokaustą“, nes žiniasklaida jam beveik neskiria dėmesio. Holokaustas sunaikino pusę milijono romų, bet visuomenė iš istorijos nepasimokė, „nes priešingu atveju ji su mumis elgtųsi atsakingiau“.

Antisemitizmas ir antičigonizmas Vokietijoje negalėjo likti nepastebėti. Pirmieji čigonai atsidūrė konclageriuose 1933 m. Prieš 1936 m. olimpines žaidynes Berlynas turėjo būti išvalytas nuo čigonų. Čigonus gaudė gatvėse ir gabeno į internuotųjų stovyklą Marcano priemiestyje, kur jie gyveno baisiomis sąlygomis.

Nacionalsocialistinės gydytojų sąjungos žurnale dr. Kurtas Hannemannas 1938 m rašė: „Žiurkės, blakės ir blusos yra taip pat gamtos reiškiniai, kaip ir žydai bei čigonai. […] Visas gyvenimas yra kova. Todėl pamažu turime išnaikinti visus šiuos kenkėjus.“

Persekiojimas romams nebuvo kažkas naujo. Per šimtmečius jie buvo persekiojami ir išskiriami iš kitų. Pogromai vykdavo reguliariai.

Coni Veiso šeimą suėmė 1944 m. mažame Nyderlandų miestelyje. Vienas pažįstamas policininkas stoties šurmulyje Coni padėjo pabėgti. Osvencime čigonai buvo kalinami liūdnai pagarsėjusiame „Čigonų lageryje“. Po sukilimo lageryje 1944 m. gegužės mėnesį vyrus perkėlė į kitus lagerius, kur jie nežmoniškomis sąlygomis dirbo požeminėse ginklų gamybos įmonėse ir žuvo nuo išsekimo. Čigonų vaikai taip pat tapdavo baisiausių medicinos eksperimentų aukomis.

Kartu su Veisu norėtųsi paklausti, kodėl pusės milijono romų išžudymas vis dar yra „pamirštasis holokaustas“. Veisas pažymėjo, jog reikia nuolat priminti šį holokaustą.

Jis pats yra Nyderlandų romų sąjungos ir Tarptautinio Aušvico komiteto narys. Dažnai mokyklose susitinka su moksleiviais. Prisidėti prie to, kad romų tragedija niekada nebūtų pamiršta, – tai Veisas laiko pareiga visai išžudytai savo giminei.

Istorinė data romų gyvenime buvo 1982 m. kovo 17 d. Tą dieną Vokietijos romų centro tarybos delegaciją priėmė federalinis kancleris Helmutas Šmidtas. Nacionalsocialistų nusikaltimą romų atžvilgiu jis pavadino genocidu, kuris buvo vykdytas rasiniu pagrindu. 1985 m. genocidą romų atžvilgiu patvirtino Helmutas Kohlis.

12 milijonų romų – tai yra didžiausia tautinė mažuma Europoje. Romų šaknys senojoje Indijoje, o kalba, romanes, yra artima sanskritui. Istoriniai šaltiniai rodo, kad jau XV a. daugelyje Europos šalių būta romų.

Veisas kalbėjo apie tai, kaip romų bendruomenėje dar šiandien aiškiai jaučiami Antrojo pasaulinio karo padariniai. Ne tik antroji, bet ir trečioji romų karta jaučia istorijos naštą. Jie buvo palikti likimo valiai. Šimtmečių stigmatizavimas, išskyrimas kartojosi. Išgyvenę karą romai patys turėjo kurti naują gyvenimą. Daugelis buvo netekę nuosavybės. Palaipsniui jie vėl galėjo įsigyti muzikos instrumentų, galvoti apie verslą.

Veisas dar jaunystėje suprato išsilavinimo svarbą. Jis studijavo daržininkystę, sodininkystę, floristiką, landšafto architektūrą ir meno istoriją, daugiausia vakarais arba kursuose.

1962 m. Amsterdame Coni Veisas atidarė savo gėlių parduotuvę, vėliau – parodų ir renginių organizavimo firmą. Kaip floristas, jis aptarnavo keturias Nyderlandų karaliaus rūmų kartas, jo darbas įvertintas garbingais apdovanojimais.

Kalbėdamas apie romų padėtį dabartinėje Europoje, Veisas negailėjo kritikos žodžių. Daugelyje šalių jie yra seniausios tautinės mažumos atstovai, bet su jais elgiamasi ne kaip su žmonėmis. Jų amžiaus vidurkis daug mažesnis negu „normalių“ bendrapiliečių.

Vėl yra restoranų su užrašais „Čigonams įeiti draudžiama“. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse, kaip antai Italijoje ir Prancūzijoje, romai vėl diskriminuojami, priversti gyventi getuose nežmoniškomis sąlygomis. Daugelį romų grąžina į jų kilmės šalis, bet juk jie gyvena šalyse, kurios priklauso Europos Sąjungai. Juk mes esame europiečiai, turime turėti tas pačias teises kaip ir bet kuris europietis. „Juk negali būti, kad iš šimtmečiais diskriminuojamos ir persekiojamos tautos šiandien, XXI amžiuje, atimama bet kokia galimybė dorai susikurti geresnę ateitį“.

Bundestago pirmininkas prof. dr. Norbertas Lammertas priminė nacionalsocializmo aukas: „Šiandien prisimename žydus, romus, ligonius, neįgaliuosius, persekiotuosius politiniais ar religiniais motyvais, homoseksualius asmenis ir visus tuos, kurie tapo nacionalsocialistinio režimo ir iš Vokietijos kilusio naikinančio karo aukomis.“ Jis taip pat pažymėjo, kad siaubingi romų persekiojimo mastai ilgai buvo už viešosios sąmonės ribų. N.Lammertas pripažino, kad ilgai nebuvo priimti įstatymai dėl nuosavybės grąžinimo šiai aukų grupei.

2012 m. Berlyne netoli nuo Reichstago buvo atidengtas paminklas nacionalsocializmo metais nužudytųjų romų aukoms. Kiek atminimo lentų primena Lietuvos romų gyvenimo pėdsakus, kiek akmenų įamžino buvusių taborų vietas? Kuriuose istorijos vadovėliuose paminėtas čigonų naikinimas Lietuvoje? Kada Lietuvos Seime nacionalsocializmo aukų vardu kalbės romų bendruomenės atstovas? Galima būtų ir reikėtų kelti daug klausimų ir iš atitinkamų institucijų reikalauti atsakymų, nes romai neturi savo valstybės, į kurią galėtų kreiptis ir kuri gintų jų interesus.

Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Friedländeris ir Raulis Hilbergas teigia, kad romų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui. Bet Lietuvos romai neturi savo teisininkų, neturi savo lobistų. Tik nedaugelis žinome, jog Panerių muziejuje kabo dokumentas, kuriame rašoma, kad 1942 m. liepos 13 d. Lietuvoje čigonų nelikę. Išgyveno laimingieji, radę prieglobstį pas vietinius gyventojus. Tik vienintelis Lietuvos istorikas Ilja Lempertas viešai drįsta pasakyti, jog nacionalsocialistų ideologai buvo atrinkę sunaikinti dvi tautas. Bet žinoma buvo tik apie vieną tautą, o kita telpa į būdingą dar sovietinių vadovėlių frazę „ir kiti“. Jis taip pat primena, jog romų aukos minimos pasaulio holokausto muziejuose, tik ne Lietuvoje.

Romų holokaustas Trečiojo Reicho okupuotos Lietuvos teritorijoje ignoruojamas ir valstybiniu lygmeniu. 2010 metais tuometis Lietuvos romų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina oficialiais raštais kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos narius prašydamas Seimą priimti papildymą, kad 2011 metai būtų pavadinti ne tik žydų, bet ir čigonų holokausto metais. Seimas šio dokumento net nesvarstė.

Kalbėdami apie pamiršto romų holokausto atminimo gaivinimą, turėtume įsidėmėti, kad romų genocidas laikytinas nuožmiausiu holokaustu, nes romai neturi ne tik savo valstybės, bet ir geografiškai apibrėžtos istorinės tėvynės, o tai juos išskiria kaip ypatingą, ypatingos globos nusipelnusią tautinę mažumą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2019-08-3 12:56

lot.holocaustum - sudeginta auka. Lietuvoje gyvi deginami buvo lietuviai ...buvo kaimas ir kaimo nėra - jš sudegino gyvą, Pirčiupio žmones sudegino gyvus, moteris vaikus… visus sudegino gyvus, štai kur lietuvių holocaustas Lietuvoje.

ah1       2019-08-3 12:46

lot.holocaustum- sudeginta auka. Atsakykit - kur Lietuvoje buvo deginami žydai ir čigonai?  Kas lietuvius nori padaryti žydų ir čigonų degintojais?  Ar ne laikas griežtai užimti poziciją kad žydų ir čigonų deginimo/holocaustum Lietuvoje nebuvo?

Deivis       2019-08-2 22:27

Osvencimo lageris veikė ir prie sovietų. O apie čigonus geros nuomonės neturiu ir nieko apie juos žinot nenoriu. Kada bus baudžiama už antilietuvizmą?

Leonas       2019-08-2 16:57

Nurimkit. Jei reikės, pats aukščiausias Lietuvos teismas nesunkiai įrodys, kad Lietuvoje jokio čigonų holokausto nebuvo…

Išvadavo, o        2019-08-2 15:30

išvadavę įsteigė sovietinį konclagerį, bet kino kronikos iš ten kažkodėl nebeliko, kodėl? Neleido filmuoti ar sovietų kariai neturėjo fotikų ir filmavimo kino kamerų, kaip vokiečių karininkai? Eiliniai kariai turėdavo gan gerus aukštos klasės pagal tą metą fotikus. O ką sovietų kariai turėjo? Po 10 nusegtų aukų laikrodžių ar kaip, VU pseudukai? Net spalvotą fotografiją ir kino juostą.

Juokinga       2019-08-2 14:55

1945 m. sausio 27 d. Pirmojo ukrainiečių (!) fronto kariai išvadavo Osvencimo (Aušvico) konclagerius.

Tvankstas       2019-08-2 14:20

Sakykit - abu jie iš bankininkų tautos, holokausto industrijos apaštalai.

Sakykit,        2019-08-2 13:31

o jie istorikai profesionalai, tie Henry Friedländeris ir Raulis Hilbergas? Kokios nacionalinės kilmės ir ar jais galima pasitikėti? Nėra nė karto pamelavę? Ar abudu vienpusiškai angažuoti? Prašom patikslinti ir atsakyti į klausimą.

Kur jau ne,       2019-08-2 13:21

prieš olimpines žaidynes Berlynas turėjo būti išvalytas nuo čigonų, o Maskva nuo tokių pat nebuvo išvalyta prieš 1980 metų olimpines žaidynes? Ir daug jų buvo suvežta į Vilnių ir butai nachaliavai išdalinti. Per tas olimpines žaidynes Berlyne prasidėjo televizijos transliacija - pirma pasaulyje tokio pobūdžio. Maskvos prostitutės irgi buvo atvežtos į Vilnių.


Rekomenduojame

Darius Kuolys. Petro Cvirkos skaitymai

Vladimiras Laučius. Tėvynės sąjungos G taškas

Agnė Širinskienė. Bankai ir prekybos centrai stokoja socialinės atsakomybės ir solidarumo su visuomene

Vincentas Vobolevičius. Rinkimai Lenkijoje: ar ekonominiai „lūzeriai“ kelia PiS reitingus?

Arnoldas Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?

Andrius Švarplys. Jeigu ateityje nenorime „turėti galimybių išgirsti įvairių nuomonių“, turime pasakyti „God bless America“

Jonas Burokas. Rezistencijos įamžinimas

NE eksperimentams Žemaitijos gelmėse! Atviras Lietuvos visuomenės kreipimasis dėl Vyriausybės planų statyti anglies dvideginio saugyklą

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.