Dienos aktualija, Istorija, Žmogaus teisės

Verta prisiminti: Irena Tumavičiūtė. Nuožmiausias holokaustas

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 2 d. 11:21

9     

    

Verta prisiminti: Irena Tumavičiūtė. Nuožmiausias holokaustas

Šiandien, rugpjūčio 2-ąją, minime romų-čigonų genocido dieną, Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, nuo šių metų įtrauktą ir į Atmintinų dienų sąrašą. Ta proga kviečiame prisiminti Irenos Tumavičiūtės publikaciją „Nuožmiausias holokaustas“, pirmąkart publikuotą „Varpe“ 2016 m. kovą.

1945 m. sausio 27 d. Pirmojo ukrainiečių fronto kariai išvadavo Osvencimo (Aušvico) konclagerius. Ši diena Vokietijoje yra nacionalsocializmo aukų atminimo diena. Nuo 1996 m. tą dieną Bundestago plenarinių posėdžių salėje vyksta aukų atminimui skirtas renginys. Minėjime kalba įvairių tautų atstovai. 2011 m. sausio 27-ąją, Nacionalsocializmo aukų atminimo dieną, Bundestage pirmą kartą istorijoje kalbėjo romų atstovas – Coni Veisas (Zoni Weisz), holokaustą išgyvenęs Nyderlandų sinti romų atstovas.

Visi Coni Veiso artimieji – tėvai, broliukai, sesutės, tetos, dėdės ir tolimesni giminės žuvo koncentracijos stovyklose.

Veisas kalbėjo apie „pamirštąjį romų holokaustą“, nes žiniasklaida jam beveik neskiria dėmesio. Holokaustas sunaikino pusę milijono romų, bet visuomenė iš istorijos nepasimokė, „nes priešingu atveju ji su mumis elgtųsi atsakingiau“.

Antisemitizmas ir antičigonizmas Vokietijoje negalėjo likti nepastebėti. Pirmieji čigonai atsidūrė konclageriuose 1933 m. Prieš 1936 m. olimpines žaidynes Berlynas turėjo būti išvalytas nuo čigonų. Čigonus gaudė gatvėse ir gabeno į internuotųjų stovyklą Marcano priemiestyje, kur jie gyveno baisiomis sąlygomis.

Nacionalsocialistinės gydytojų sąjungos žurnale dr. Kurtas Hannemannas 1938 m rašė: „Žiurkės, blakės ir blusos yra taip pat gamtos reiškiniai, kaip ir žydai bei čigonai. […] Visas gyvenimas yra kova. Todėl pamažu turime išnaikinti visus šiuos kenkėjus.“

Persekiojimas romams nebuvo kažkas naujo. Per šimtmečius jie buvo persekiojami ir išskiriami iš kitų. Pogromai vykdavo reguliariai.

Coni Veiso šeimą suėmė 1944 m. mažame Nyderlandų miestelyje. Vienas pažįstamas policininkas stoties šurmulyje Coni padėjo pabėgti. Osvencime čigonai buvo kalinami liūdnai pagarsėjusiame „Čigonų lageryje“. Po sukilimo lageryje 1944 m. gegužės mėnesį vyrus perkėlė į kitus lagerius, kur jie nežmoniškomis sąlygomis dirbo požeminėse ginklų gamybos įmonėse ir žuvo nuo išsekimo. Čigonų vaikai taip pat tapdavo baisiausių medicinos eksperimentų aukomis.

Kartu su Veisu norėtųsi paklausti, kodėl pusės milijono romų išžudymas vis dar yra „pamirštasis holokaustas“. Veisas pažymėjo, jog reikia nuolat priminti šį holokaustą.

Jis pats yra Nyderlandų romų sąjungos ir Tarptautinio Aušvico komiteto narys. Dažnai mokyklose susitinka su moksleiviais. Prisidėti prie to, kad romų tragedija niekada nebūtų pamiršta, – tai Veisas laiko pareiga visai išžudytai savo giminei.

Istorinė data romų gyvenime buvo 1982 m. kovo 17 d. Tą dieną Vokietijos romų centro tarybos delegaciją priėmė federalinis kancleris Helmutas Šmidtas. Nacionalsocialistų nusikaltimą romų atžvilgiu jis pavadino genocidu, kuris buvo vykdytas rasiniu pagrindu. 1985 m. genocidą romų atžvilgiu patvirtino Helmutas Kohlis.

12 milijonų romų – tai yra didžiausia tautinė mažuma Europoje. Romų šaknys senojoje Indijoje, o kalba, romanes, yra artima sanskritui. Istoriniai šaltiniai rodo, kad jau XV a. daugelyje Europos šalių būta romų.

Veisas kalbėjo apie tai, kaip romų bendruomenėje dar šiandien aiškiai jaučiami Antrojo pasaulinio karo padariniai. Ne tik antroji, bet ir trečioji romų karta jaučia istorijos naštą. Jie buvo palikti likimo valiai. Šimtmečių stigmatizavimas, išskyrimas kartojosi. Išgyvenę karą romai patys turėjo kurti naują gyvenimą. Daugelis buvo netekę nuosavybės. Palaipsniui jie vėl galėjo įsigyti muzikos instrumentų, galvoti apie verslą.

Veisas dar jaunystėje suprato išsilavinimo svarbą. Jis studijavo daržininkystę, sodininkystę, floristiką, landšafto architektūrą ir meno istoriją, daugiausia vakarais arba kursuose.

1962 m. Amsterdame Coni Veisas atidarė savo gėlių parduotuvę, vėliau – parodų ir renginių organizavimo firmą. Kaip floristas, jis aptarnavo keturias Nyderlandų karaliaus rūmų kartas, jo darbas įvertintas garbingais apdovanojimais.

Kalbėdamas apie romų padėtį dabartinėje Europoje, Veisas negailėjo kritikos žodžių. Daugelyje šalių jie yra seniausios tautinės mažumos atstovai, bet su jais elgiamasi ne kaip su žmonėmis. Jų amžiaus vidurkis daug mažesnis negu „normalių“ bendrapiliečių.

Vėl yra restoranų su užrašais „Čigonams įeiti draudžiama“. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse, kaip antai Italijoje ir Prancūzijoje, romai vėl diskriminuojami, priversti gyventi getuose nežmoniškomis sąlygomis. Daugelį romų grąžina į jų kilmės šalis, bet juk jie gyvena šalyse, kurios priklauso Europos Sąjungai. Juk mes esame europiečiai, turime turėti tas pačias teises kaip ir bet kuris europietis. „Juk negali būti, kad iš šimtmečiais diskriminuojamos ir persekiojamos tautos šiandien, XXI amžiuje, atimama bet kokia galimybė dorai susikurti geresnę ateitį“.

Bundestago pirmininkas prof. dr. Norbertas Lammertas priminė nacionalsocializmo aukas: „Šiandien prisimename žydus, romus, ligonius, neįgaliuosius, persekiotuosius politiniais ar religiniais motyvais, homoseksualius asmenis ir visus tuos, kurie tapo nacionalsocialistinio režimo ir iš Vokietijos kilusio naikinančio karo aukomis.“ Jis taip pat pažymėjo, kad siaubingi romų persekiojimo mastai ilgai buvo už viešosios sąmonės ribų. N.Lammertas pripažino, kad ilgai nebuvo priimti įstatymai dėl nuosavybės grąžinimo šiai aukų grupei.

2012 m. Berlyne netoli nuo Reichstago buvo atidengtas paminklas nacionalsocializmo metais nužudytųjų romų aukoms. Kiek atminimo lentų primena Lietuvos romų gyvenimo pėdsakus, kiek akmenų įamžino buvusių taborų vietas? Kuriuose istorijos vadovėliuose paminėtas čigonų naikinimas Lietuvoje? Kada Lietuvos Seime nacionalsocializmo aukų vardu kalbės romų bendruomenės atstovas? Galima būtų ir reikėtų kelti daug klausimų ir iš atitinkamų institucijų reikalauti atsakymų, nes romai neturi savo valstybės, į kurią galėtų kreiptis ir kuri gintų jų interesus.

Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Friedländeris ir Raulis Hilbergas teigia, kad romų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui. Bet Lietuvos romai neturi savo teisininkų, neturi savo lobistų. Tik nedaugelis žinome, jog Panerių muziejuje kabo dokumentas, kuriame rašoma, kad 1942 m. liepos 13 d. Lietuvoje čigonų nelikę. Išgyveno laimingieji, radę prieglobstį pas vietinius gyventojus. Tik vienintelis Lietuvos istorikas Ilja Lempertas viešai drįsta pasakyti, jog nacionalsocialistų ideologai buvo atrinkę sunaikinti dvi tautas. Bet žinoma buvo tik apie vieną tautą, o kita telpa į būdingą dar sovietinių vadovėlių frazę „ir kiti“. Jis taip pat primena, jog romų aukos minimos pasaulio holokausto muziejuose, tik ne Lietuvoje.

Romų holokaustas Trečiojo Reicho okupuotos Lietuvos teritorijoje ignoruojamas ir valstybiniu lygmeniu. 2010 metais tuometis Lietuvos romų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina oficialiais raštais kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos narius prašydamas Seimą priimti papildymą, kad 2011 metai būtų pavadinti ne tik žydų, bet ir čigonų holokausto metais. Seimas šio dokumento net nesvarstė.

Kalbėdami apie pamiršto romų holokausto atminimo gaivinimą, turėtume įsidėmėti, kad romų genocidas laikytinas nuožmiausiu holokaustu, nes romai neturi ne tik savo valstybės, bet ir geografiškai apibrėžtos istorinės tėvynės, o tai juos išskiria kaip ypatingą, ypatingos globos nusipelnusią tautinę mažumą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2019-08-3 12:56

lot.holocaustum - sudeginta auka. Lietuvoje gyvi deginami buvo lietuviai ...buvo kaimas ir kaimo nėra - jš sudegino gyvą, Pirčiupio žmones sudegino gyvus, moteris vaikus… visus sudegino gyvus, štai kur lietuvių holocaustas Lietuvoje.

ah1       2019-08-3 12:46

lot.holocaustum- sudeginta auka. Atsakykit - kur Lietuvoje buvo deginami žydai ir čigonai?  Kas lietuvius nori padaryti žydų ir čigonų degintojais?  Ar ne laikas griežtai užimti poziciją kad žydų ir čigonų deginimo/holocaustum Lietuvoje nebuvo?

Deivis       2019-08-2 22:27

Osvencimo lageris veikė ir prie sovietų. O apie čigonus geros nuomonės neturiu ir nieko apie juos žinot nenoriu. Kada bus baudžiama už antilietuvizmą?

Leonas       2019-08-2 16:57

Nurimkit. Jei reikės, pats aukščiausias Lietuvos teismas nesunkiai įrodys, kad Lietuvoje jokio čigonų holokausto nebuvo…

Išvadavo, o        2019-08-2 15:30

išvadavę įsteigė sovietinį konclagerį, bet kino kronikos iš ten kažkodėl nebeliko, kodėl? Neleido filmuoti ar sovietų kariai neturėjo fotikų ir filmavimo kino kamerų, kaip vokiečių karininkai? Eiliniai kariai turėdavo gan gerus aukštos klasės pagal tą metą fotikus. O ką sovietų kariai turėjo? Po 10 nusegtų aukų laikrodžių ar kaip, VU pseudukai? Net spalvotą fotografiją ir kino juostą.

Juokinga       2019-08-2 14:55

1945 m. sausio 27 d. Pirmojo ukrainiečių (!) fronto kariai išvadavo Osvencimo (Aušvico) konclagerius.

Tvankstas       2019-08-2 14:20

Sakykit - abu jie iš bankininkų tautos, holokausto industrijos apaštalai.

Sakykit,        2019-08-2 13:31

o jie istorikai profesionalai, tie Henry Friedländeris ir Raulis Hilbergas? Kokios nacionalinės kilmės ir ar jais galima pasitikėti? Nėra nė karto pamelavę? Ar abudu vienpusiškai angažuoti? Prašom patikslinti ir atsakyti į klausimą.

Kur jau ne,       2019-08-2 13:21

prieš olimpines žaidynes Berlynas turėjo būti išvalytas nuo čigonų, o Maskva nuo tokių pat nebuvo išvalyta prieš 1980 metų olimpines žaidynes? Ir daug jų buvo suvežta į Vilnių ir butai nachaliavai išdalinti. Per tas olimpines žaidynes Berlyne prasidėjo televizijos transliacija - pirma pasaulyje tokio pobūdžio. Maskvos prostitutės irgi buvo atvežtos į Vilnių.


Rekomenduojame

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Geroji Naujiena: Palaiminti tie, kurie rūpinasi tapti turtingi pas Dievą

Stasys Jakeliūnas: Bankų ir jų atstovų gerovės valstybė sukurta ir puikiai veikia!

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 3 metų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.