Ugdymo politika

Verta pasimokyti iš Suomijos: pamokų iškalti nereikia, o mokytojas savo darbą myli

Tiesos.lt siūlo   2017 m. gegužės 31 d. 8:22

14     

    

Verta pasimokyti iš Suomijos: pamokų iškalti nereikia, o mokytojas savo darbą myli

„Lietuvos žinios“ | Viljama Sudikienė

Suomijos švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje. Šalis nuo seno garsėja aukštu švietimo lygiu ir nuolat pirmauja tarptautinėse švietimo vertinimo lentelėse. O šiuo metu Suomija permąsto, kaip ji mokys jaunąją kartą skaitmeniniame amžiuje. Jos siekis – kad ugdymo esmė būtų ne tik dalyko žinojimas, bet ir įgūdžiai.

Žvarbus rytas atokiame Suomijos kaime, bet šios klasės moksleiviai yra visai kitur – senovės Romoje. Interaktyviojoje klasės lentoje mokytojas demonstruoja vaizdo medžiagą su vaidybiniais elementais – dvylikamečiai stebi Pompėją sunaikinusį Vezuvijaus išsiveržimą. Grupelėmis jie išsitraukia savo mini skreitinukus. Užduotis – palyginti senovės Romą su šių laikų Suomija. Viena grupė nagrinėja Romos pirtis ir modernius prabangius SPA centrus, kita – Koliziejų ir šiuolaikinius stadionus. Jie pasitelkia 3D spausdintuvus, kad sukurtų romėniškų pastatų miniatiūras, kurios galiausiai bus panaudotos visos klasės žaidime ant lentos.

Tai šiek tiek kitokia istorijos pamoka Hauho bendrojo lavinimo mokykloje. Moksleiviai įgyja ir technologinių, tyrinėjimo, komunikavimo bei kultūrinio supratimo įgūdžių. „Kiekviena grupė tampa savo temos, kurią pristatys visai klasei, eksperte“, – aiškina mokytojas. Žaidimas ant lentos yra projekto, vykdomo lygiagrečiai su įprastu mokymu, kulminacija.

Svarbiausias įgūdis – kritinis mąstymas

Jau beveik du dešimtmečius Suomija yra pelniusi reputaciją šalies, kurios švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje. Suomijos penkiolikmečiai nuolat pelno aukščiausias vietas pasauliniuose „Pisa“ reitinguose iš skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų. Ekspertus visame pasaulyje žavi Suomijos vaikų, kurie pradeda eiti į mokyklą tik nuo septynerių metų, turi trumpas pamokas, ilgas atostogas, palyginti mažai namų darbų ir jokių egzaminų, akademiniai rezultatai.

Nepaisydama šių puikių laimėjimų, Suomija keičia mokymo sistemą, nes gerai suvokia, jog tai gyvybiškai svarbu skaitmeniniame amžiuje, kai vaikai nebesiremia vien knygomis ir tuo, ką išgirdo klasėje, kad įgytų žinių. 2016 metų rugpjūtį kiekvienai Suomijos mokyklai tapo privaloma mokyti pasitelkiant daugiau bendradarbiavimo, leidžiant moksleiviams pasirinkti norimą temą ir pagal ją rikiuoti dalykus. Inovatyvus technologijų ir šaltinių už mokyklos ribų, tokių kaip ekspertai ir muziejai, panaudojimas yra viena esminių tokio mokymo dalių.

Projekto, arba reiškiniu grindžiamo mokymosi (phenomenon-based learning, PBL), tikslas yra suteikti vaikams įgūdžių, būtinų XXI amžiuje. Edukacinės psichologijos profesorė Helsinkio universitete Kirsti Lonka kaip vienus svarbiausių įgūdžių nurodo kritinį mąstymą, kad būtų galima atskirti suklastotas naujienas ir išvengti kibernetinio kvailinimo, bei techninį gebėjimą instaliuoti antivirusines programas ir prijungti spausdintuvą.

Ji nurodo, kad tradiciškai mokymasis apibrėžiamas kaip dalykų, tokių kaip aritmetika ar gramatika, ir faktų, kuriuos reikia išmokti, sąrašas, kiek pagražintas, pavyzdžiui, pilietiškumo ugdymu. „Realiame gyvenime mūsų smegenys nėra suraikytos į šias disciplinas; mes mąstome labai holistiškai. O kalbant apie pasaulio problemas, tokias kaip globalios krizės, migracija, ekonomika, iškraipyta tiesa (tai vadinama nauju terminu „post-truth era“ – red.), tampa aišku, kad iš tiesų nesuteikiame savo vaikams įrankių veikti šiame tarpkultūriniame pasaulyje“, – aiškina ji.

Straipsnio tęsinį skaitykite lzinios.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prašalaitis       2017-05-31 22:56

Manau mokyklos svarbiausias tikslas turėtų būti ne kritinio mąstymo ugdymas, o žingeidumo ir meilės mokymuisi skiepijimas. Visa kita vaikams ateis savaime. Kalbant apie mąstymą reikia ne tik skatinti vaikus kritiškai bei visapusiškai mąstyti, bet ir nuo jaunų dienų aiškinti vaikams apie negalvojimo svarbą. Nes gebėjimas sąmoningai negalvoti yra galbūt netgi didesnė vertybė nei gebėjimas galvoti. Būtina vaikus mokyti susikaupimo, atminties lavinimo, greito informacijos įsisavinimo, logikos, būtina ugdyti vaikus vienodai mokytis nemėgiamus dalykus. Deja, Lietuvai šitie dalykai artimiausioje ateityje tikrai negresia.

Panašu       2017-05-31 17:47

kad straipsnio tema komentatoriams perdaug sudėtinga ir neįprasta. “To negali būti” “To nebus niekada” “Lenkai su tuo nesutiks (esame lenkų  broliai - Didžiosios Lenkijos dalis”. “Mums reikia Naujo Vado !!!”.

Nepasirašysiu       2017-05-31 14:25

Ar geriau kritinis mąstymas, ar lyderiai su galva, kurie nevagia? Kai kurie komentatoriai jau nuleido rankas dėl antro.
Dėl pirmo - sėkmės mokant lietuvius kritiškai galvoti :D Valdžia seniai suprato, kad toks rezultatas - nenorėtinas ir galbūt sunkiai įtikėtinas.
Gal turime kritiškai galvojančių lietuvių pavyzdžių? Pavyzdžiui, iš istorijos? :D
Tai - kaip nebūtŲ LGBT ieškojimas Lietuvos istorijoje, įsivaizduojant Vytautą Didyjį su suknele.

Nepasirašysiu > Tarabildai       2017-05-31 14:20

Komentuojame čia straipsnį, o ne Petrauskienę ar Jonaitienę. Daugiau dėmesio koncentracijos nepamaišytų.

Pavojus?       2017-05-31 13:53

Kritinis mąstymas - mirtinas pavojus? Kam? Ogi sistemai, kuri vadinasi “Valdžios Vertikale”. Ta sistema remiasi principu, kurį supranta net kvailiai: Kai tu viršininkas - aš kvailys, kai aš viršininkas -  tu kvailys.
Tie, kas geba mąstyti kritiškai (tokie vadinasi HOMO SAPIENS) netiki šia “kvailių paradigma”. Taip atsiranda priešprieša tarp oriai - pasiturinčiai gyvenančių ir tautų kurios masiškai emigruoja palikdami savo brangias tėvynes.

Tarabilda        2017-05-31 13:45

Rašiau nepasirašiusiam.

Tarabilda        2017-05-31 13:44

Įjunkai kabinti makaronus, neturėdamas ką pasakyti.
Mūsų Petrauskienės ršvietimo reforma yra kardinaliai priešinga Suomijos koncepcijai.

$+$       2017-05-31 12:42

Be abejo, kad svarbiausia išmokti vaiką mąstyti, nes išėjęs į gyvenimą turės priimti sprendimus. Nuo gebėjimo mąstyti, priklausys tų sprendimų kokybė ir tolesnis to žmogaus gyvenimas.

Tačiau mąstymas mąstymui nelygus. Jis priklauso nuo įgytų žinių ir ne tik. Elementariam mąstymui pakaks ir minimalių žinių. Loginiam mąstymui reikia gilių žinių ir bent jau vidutinių protinių gabumų. Tačiau akcentuoti kritinį mąstymą mokyklos lygmenyje, daugiau negu keista.

Kritinaim mąstymui neužtenka vien tik žinių, įgytų mokykloje, dar reikia ir patirties - profesinės ir gyvenimo. Be pastarųjų dviejų, bus tik paviršutiniškas skepticizmas, o ne kritinis mąstymas.

O pats svarbiausias dalykas, tai vaizduotė, kurią dievas davė arba ne. Einšteinas savo prisiminimuose taip ir rašė: “ne išsilavinimas svarbu, ne žinios svarbu, svarbu vaizduotė”. Būtent vaizduotė leido jam sukurti “Realetyvumo teoriją”.

Savaime suprantama, mokyklos tikslas nėra užauginti einšteinus, tačiau bet koks beždžionavimas, mėgdžiojant kitus, o ne kuriant savo sistemą, nieko gero neduos. Nesu girdėjęs, kad kas nors akcentuotų švietimo sistemos pagrindinius “banginius”: mokinį-mokytoją-tėvus (globotojus), t. y. atskaitos tašką, nuo ko reikėtų pradėti.

kontorinis trolikas       2017-05-31 12:32

“Svarbiausias įgūdis – kritinis mąstymas ” - štai kur yra mirtinas pavojus mūsų brangiąjai Santvarkai.
Jeigu piliečiai mąstys kritiškai, jie netruks pastebėti jog karaliai yra nuogi ir verti pajuokos.
Praregėję plebėjai nebegerbs valdovų. Ir nebijos.
Liausis būti paklusnūs ir nuolankūs.
Todėl akivaizdu kad šis straipsnis yra vienas iš pavojingiausių.
Todėl troliname, trolinsim negailėdami jėgelių.

Nepasirašysiu       2017-05-31 12:25

Lietuviams imponuoja padėvėtos mados. Ar nebus tokia mada Suomijos švietimo modelis, taip glaudžiai susijęs su “lygiomis teisėmis” ir “genderizmu”?
Kad mokytojas savo darbą myli, tai gerai, bet kad iškalti nereikia, tai… Gal todėl suomiai ir nežino, ar Lietuva Afrikoje, ar Azijoje?
O gal Lietuvoje likusiųjų smegenys iškalti paparasčiausiai nebeišgali? Dėmesys turbūt sukoncentruotas veidaknygėje.

Nauji mokymo receptai       2017-05-31 10:55

Pamiršau dar apie Suomišką rašymą. Kam mokytis rašyti ranka, jei yra kompiuteris. Svarstoma nemokyti vaikų rašyti. Nepažangūs šito nesupras:)

Nauji mokymo receptai       2017-05-31 10:52

Pasakojimai apie Suomiją labai primena reklamą, kaip greitai ir be vargo atsikratyti antsvorio. Tai tokia stebuklinga sistema, kai guli prie televizoriaus, valgai čipsus ir lieknėji. Analogija: vaikštai po gamtą ir mokaisi matematikos. Matematika tiesiog holistiškai tau įlenda į galvą:)

O pas mus kaip tik siekiama       2017-05-31 10:33

vaikus sukelti į dideles mokyklas,kuriose mokytųsi po 600 -1000 vaikų .Ir konservatoriai bei liberalai didžiuojasi tokiais savo užmojais bei tai laiko modernia pažanga.Todėl su dideliu atsidavimu naikinamos mokyklos miesteliuose,ne tik kaimuose.Jei vidurinei mokyklai užtektų 200 vaikų,tai visuose Lietuvos miesteliuose galima ir reikia atkurti vidurines mokyklas,kurios veikė daug dešimtmečių.

Redakcija        2017-05-31 10:09

siūlo savo skaitytojams verčiau remtis Katalikų Bažnyčios patirtimi ir vieninteliu teisingu mokymu. To mokymo esmė buvo ir turi likti kalimas, kai mokiniai daug kartų garsiai skaito tekstą ritmiškai linguodami pirmyn - atgal (rožinio metodas). Scholastika - kataikiško mokslo karalienė.Kas parašyta, tas teisinga. Bet kokie svarstymai yra erezija, mirtina nuodėmė. Būtina gražinti apyvarton griežtą Drausmę ir Bausmes: klūpojimą kampe (reikiamu atveju - ant žirnių), liniuotės kirčius per ištiestą delną, ir palaimintas rykštes (jos efektyviausios). Atlikę bausmę mokiniai garsiai dėkoja Mokytojui (egzekutoriui). Tik tokios priemonės atkurs mokytojų autoritetą ir motinos Bažnyčios reputaciją.


Rekomenduojame

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Geroji Naujiena: Palaiminti tie, kurie rūpinasi tapti turtingi pas Dievą

Stasys Jakeliūnas: Bankų ir jų atstovų gerovės valstybė sukurta ir puikiai veikia!

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 3 metų

Vidmantas Valiušaitis. Išdavystės anatomija

Kviečiame pasirašyti CitizenGO peticiją, skirtą Amsterdamo merei: STOP pedofilijos propagandai „Gay Pride“ renginiuose

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.