Demokratija ir valdymas

Verslininkas Arūnas P. Paliulis: Mes tik sudedam kryžiukus – Seimą išrenka sistema

Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugsėjo 24 d. 15:28

8     

    

Verslininkas Arūnas P. Paliulis: Mes tik sudedam kryžiukus – Seimą išrenka sistema

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Skaitytojų pasitikėjimą pelnęs verslininkas Arūnas Povilas Paliulis šįkart dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Ta dingstimi jis prisimena 1993 metų pokalbį su šviesaus atminimo „Respublikos“ žurnalistu Vitu Lingiu, kuris, klausiamas, už ką balsuos rinkimuose, atsakė: nė už vieną... Į klausimą, gal žino, už ką balsuos „Vilniaus brigados“ vadeivos, sakė: „Už visus, nes taip nepralaimės“. Toliau aiškinęs, kad politiniai procesai Lietuvoje jam primena centrinę stotį, kur pirmame plane rikiuojasi gražūs vėliavomis ir šūkiais išpuošti vagonai, o jiems įkandin juda pilkas ir neryškus, be užrašų lokomotyvas, kuris ir stumia visą sąstatą, metaforiškai kalbant, valdo valstybę. Vienas kitą vejančių skandalų fone metafora įtaigi ir šiandien.

Bet artėja diena, po kurios įvairiausio plauko ekspertai vėlekos ims žongliruoti, kad tauta išsirinko tokią valdžią, kokios ji pati ir verta.

Labai stipriai ir entuziastingai tam prieštaraučiau, nes ne mes išrenkam tą valdžią, - lobistai išrenka, sistema išrenka, - mes tik kryžiukus dedam. Rinkimuose dalyvauja tik 45 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių, pirmaujanti partija sulaukia apie 10–22 proc. balsuojančiųjų paramos, tai vos 10 proc. visų rinkėjų. Valdančioji koalicija gali pasigirti tik 25 proc. visų rinkimo teisę turinčių piliečių palaikymu. Tai kokia čia demokratija ir laisvė, jei mažiau negu pusė sąmoningų piliečių dalyvauja rinkimuose, – kita pusė, neidama balsuoti, pasisako, kad nepritaria šitai valdžiai arba šitai įsigalėjusiai sistemai. Jei rinkėjas savo balsu galėtų pareikšti „aš nė vienu nepasitikiu“ arba „aš nepasitikiu sistema“, tai šitie punktai surinktų daugiausia balsų. Jei baigtųsi partinių parašų era, jei pilietis galėtų rinkti kiekvieną kandidatą tiesiogiai, kaip kad yra renkami merai, manau, būtų kita kalba.

Suprantama, valdžia ir piliečiai valstybėje yra surišti viena virve. Nemanote, kad Lietuvoje vieno jos krašto, t.y. valdžios, reikšmė pervertinama?

O kas gi yra toji valdžia? Ne klanų ir specialių interesų įgaliotiniai? Ką mums sako vien finansų skandalas Liberalų partijoje, rodantis, su kuo ir kaip bendrauja jos vadovas, kokiems verslo banginiams jis atstovauja? Šią savaitę vienas seimūnas man dėstė, kad šitos „pinigų“ partijos pirmininko elgesys yra normali partijų praktika visose pasaulio šalyse, tad ji neturėtų nieko stebinti. Todėl ir kaltų nėra. Todėl ir buvęs Panevėžio meras, ir Abonentas toliau žygiuoja laisvi kaip paukščiai. Ar atsirastų koks pilietis, kuris išdrįstų pasvajoti, kad kokia nors politinė partija Lietuvoje elgiasi kitaip? Žinote, Jungtinėse Valstijose daugiau mažiau praktikuojama sąvoka, kad valdžia vis dėlto yra dėl žmonių, kad ji tarnauja piliečiams. Valdžia turėtų norėti lengvinti piliečių kasdienybę, suteikdama daugiau galimybių užsidirbti, daugiau galimybių linksmiau, laisviau, prasmingiau gyventi, o ne atvirkščiai.

Ir dėl nenusisekusio gyvenimo Lietuvoje dažniausiai irgi kaltinama valdžia…

Kaip šito nepastebėsi – juk daugiau kaip pusė milijono tautiečių emigravo iš Lietuvėlės ir tik 10 proc. užsienyje gyvenančių jos piliečių tedalyvauja rinkimuose. Jie pasisako, ir labai viešai, kad išvažiavo todėl, jog prarado pasitikėjimą politine, ekonomine ir ypač teisine sistema, ir kol ši sistema nebus sutvarkyta, jie net nesvajoja grįžti. Amerikiečiai irgi reiškia savo nepasitenkinimą valdžia, tiesa, ne taip masiškai, kas ketverius metus, kai būna nacionaliniai rinkimai, – visur galioja instinktas kaltinti ką nors kita, o ne patį save. Žinoma, Amerika, turinti 320 milijonų gyventojų, yra toks mišinys tautų ir interesų, kad ją valdyti galima tik bendrais bruožais, bet aš galiu pasakyti, kad per keturis dešimtmečius pildant mokesčių deklaracijas mano verslo netikrino joks auditas ir tik du kartus buvau paprašytas papildomos informacijos. Kas kita Lietuvoje: nespės praeiti pusmetis nuo verslo steigimo, ir jau valstybė atsisėda verslininkui ant sprando, dar jis nespėjo atsistoti ant kojų, ir jau rikiuojasi prievaizdų eilutė, iš anksto nusiteikusi nubausti. JAV galioja taisyklė: kol neuždirbsi pelno, valstybė turėtų kuo mažiau trukdyti. Turėčiau pasakyti: Amerikoje dar nepalaidota sąvoka, kad mes visi nekalti, kol neįrodyta, kad esam kuo nors nusidėję. O Lietuvėlėje mes visi esam įtarinėjami dėl ko nors. Tačiau turėčiau pasakyti ir tai, kad pasitikėjimas valdžia mažėja visur, rinkėjai tampa apatiški ir ciniški ir neina balsuoti.

Nemanote, kad, atvirkščiai, ciniškai elgiasi tie, kurie kelia vis tuos pačius kandidatus ir skelbia pavardes tų, kuriuos mato ministrais, tačiau nemato, kad jie vargu ar yra kuo nusipelnę Lietuvai?

Mūsų akyse vyksta sisteminių žmonių rotacija. Visi tie, kurie tarnavo, tarnauja sistemai, jai ir tetarnaus. Kai musė išlenda iš mėšlo, net po kelių sekundžių pasiilgsta šito kvapo… Keičiasi šūkiai ir vėliavėlės, o veiksmai, politika lieka ta pati. Jei paimtume Amerikos rinkimų kampaniją, pastebėtume, kad dėl prezidento posto konkuruoja sisteminis kandidatas (Hilari) ir nesisteminis, arba santykinai nepriklausomas, kandidatas (Donaldas), ir amerikiečiams teks pasirinkti, balsuoti arba už sistemą, kurios statytinė yra Klinton, dešimtmečiais besisukinėdama nomenklatūros kuluaruose užsidirbusi 200 milijonų per pastaruosius metus, arba už antisisteminį, kuris savo protu ir prakaitu užsidirbo 5 milijardus. Lietuvėlėje nesisteminio kandidato tektų ilgai ieškoti. Tiesa, pirmąkart aptikau Panevėžyje dalinant plakatus, antikorupcine prisistatančią partiją; na, gražiai skamba, bet nekalbama apie priemones korupcijai užkardyti. Norėdama kalbėti bent jau pasižiūrėtų, kaip šiuo atžvilgiu tvarkomasi Baltarusijoje ar Gruzijoje. Mano nuomone, pirmiausia reikėtų panaikinti teisinę seimūnų neliečiamybę, kuri neretai tampa licencija sukčiauti, ir pristatyti tiek juos, tiek valdininkus prie melo detektoriaus. Jeigu vienas antras trečias politikas įtarinėjamas dėl nekokybiškų koldūnų ar neteisėtų paslaugų, ar prekybos poveikiu, tai kodėl ne visi, kodėl vienos antros trečios partijos, o ne iš visų partijų? Perduokit pokalbių išklotines prokuratūrai: ar jūs nepiktnaudžiaujat, ar nemaišot asmeninių interesų su viešaisiais, kur ir su kuo susitikinėjat per vadinamuosius verslo pietus…

Atsimenat atvejį, kad politikas būtų surengęs ūkininkų ar senjorų pietus?..

Aišku, pageidautina, kad politikai ir valdininkai kalbėtųsi ir tartųsi su piliečiais, bet ne slaptai, ne už uždarų durų ir vedami ne asmeninių, o visuomenei naudingų tikslų. Juk, gerai pagalvojus, anglai išstojo iš Europos Sąjungos todėl, kad valdininkai prarado ryšį su visuomene, kad jie nors netiesiogiai, bet yra valdomi Europos Sąjungos. Tai pradeda suprasti ir kitos šalys. Kokia ten demokratija? – susėda Olandas ir Merkel ir sprendžia tiek dėl imigrantų, tiek dėl britų išstojimo iš Europos Sąjungos, tiek dėl karo veiksmų Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Niekas nė neklausia nei europarlamentarų, nei rinkėjų nuomonės, – dviese trise nusprendžia. Tiesa, Angela Merkel prieš dvi savaites po susitikimo su Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos vadovais leido sau ištarti, ar tik Briuselis neprarandąs ryšio su visuomene, bet, be smulkiomis raidutėmis informacijos internete, jos aptikti nepavyko nei prancūzų, nei anglų, nei amerikiečių spaudoje, – net suabejotum, ar taip iš tikrųjų buvo. Vis aiškiau matyti, kad Jungtinės Karalystės piliečiai, pareiškę savo valią ES atžvilgiu birželio pradžioje, atsisakė ne Europos, bet Europos sistemos. Labai gaila, kad tarp blaiviai mąstančių ES valstybių nėra Lietuvos, kuri irgi sakytų: taip, mes esam europiečiai, mes mylim Europą, bet šitokios per gerklę kišamos Europos mes nenorim.

Ką jums sako faktas, kad rinkimų programose didžiosios partijos akcentuoja dar didesnę integraciją ES?

Tai reiškia, kad lietuviai sutinka su viskuo. Tai reiškia, kad kaip yra, taip ir gerai, vadinasi, taip ir liks ateityje. Aš manau, kad daugelis partijos narių parlamentarų ir ministrų trokšta gražių postų Liuksemburge, Briuselyje ar Strasbūre, jiems Europos Parlamentas yra kaip masalas – kokios algos, kokios privilegijos ten šviečiasi… Juo uoliau jie pasirašinėja po kiekvienu ES protokolu ar direktyva, juo didesnė tikimybė aukštesnių pareigų po ES vėliava…

Jūsų nuomone, piliečių priklausomybė nuo valdžios tiktai didės?

Priklausomybė žiauriai didėjanti visur, dėl specialių interesų ir nuolat tobulinamų visagalių technologijų. Paimkime JAV: prancūzas tautos bruožu įvardintų toleranciją, o amerikietis sakytų, kad jį geriausiai apibūdina žodis „laisvė“. Bet pažiūrėkim, kokia ta laisvė iš tikrųjų. Dirbt, užsidirbt, nemokėt per daug mokesčių – šitokia laisvė yra, bet šalyje priskaičiuojama 370 milijonų ginklų 315 milijonų gyventojų. Galime ironiškai tęsti – tai laisvė nusipirkt automatą ir atsukt jo vamzdį į kolegas ar vaikučius mokykloje, laisvė pirkti ir parduoti kvaišalus prie mokyklų... Pasaulyje jau yra 255 milijonai vaizdo kamerų, įskaitant ir įtaisytas bankuose, oro uostuose, geležinkelio stotyse ir pan. Kokia ta laisvė, jei mes stebimi gatvėje, kertant sienas, perkant prekes, pervedant pinigus… Technologija mus visus suvienys, nes JAV nacionalinė saugumo agentūra į savo duomenų bazes žada sudėti visų šešių milijardų pasaulio gyventojų duomenis…

Jei amerikiečius apibūdina žodis „laisvė“, tai kas, anot jūsų, apibūdina lietuvius?

Labai lengva būtų keletą žodžių duoti, bet, sakyčiau, gilios tradicijos ir pasipriešinimas okupantams. Jei norisi vieno žodžio, sakykime, „tautiškumas“, kuris mums prieš akis garuoja. Jį reikia stiprinti ir puoselėti. Antras žodis būtų „gamta“.

Vienintelė priebėga nuo valdžios, mokesčių, sistemos?..

Kad galėtum būti nepriklausomas, turėtum atsisakyt gyvenamosios vietos, verslo ar kitos kokios veiklos, sąskaitos banke, telefono, interneto, - ir tai dar būtų ne viskas. Papasakosiu jums vieną atsitikimą. Prieš savaitę su gražia kompanija buvojau vienkiemy Molėtų rajone. Sodyba vidury miško, septyni kilometrai žvyrkelio iki jos. Labai gražiai praleidom popietę kalbėdami, kokia graži mūs Lietuvėlė, kaip galima čia atsipalaiduoti, visas negandas užmiršti. Juokaudami, kad tada, kai didysis priešas iš Rytų užeis, vyrai eis ruoštis kontratakai, ginti strateginių objektų, o moteriškes komandiruos į šitą sodybą. Ir ką jūs manote – net nepradėjus deserto, išgirdom triukšmą, jis artėjo ir artėjo, žiūrim, 20 metrų virš galvos – pakibęs dronas. Kas čia darosi? Šeimininkė sako, nieko tokio, greičiausiai nekilnojamojo turto agentai fotografuoja iš viršaus, mat ji pareiškusi norą sodybą parduoti. Bet kai po deserto nuėjom pasimaudyti, dronas nusekė mus prie kūdros. Šeimininkė paskambino agentūrai klausdama, kuo ją sudomino mūsų maudynės, ir ten atsakė: jie nedirba, juk sekmadienis. Tai kas mus, įdomu, stebėjo?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tikrai       2016-09-26 6:38

Skaitykime tarp eilučių ir aišku bus ką daryti per rinkimus.

Buvo toks       2016-09-25 15:01

Erazmas. 1509 m parašė traktatą “Pagiramasis žodis Kvailybei”. Ir ką jūs manot? Po 500 metų Lietuvos Seimas papildė Civilinį Kodeksą fantastišku straipsniu “Dėl Protingumo, Teisingumo ir Sąžiningumo kriterijų taikymo”.
Ar pastebėjot kaip ėmė keistis Lietuva? Visuose miestuose ir kaimuose Kvailumą keičia Protingumas, melą - Teisingumas, o sukčiavimą - Sąžiningumas. 
Atrodytų tik trys žodžiai, o kokia jų galybė.
Belieka tik iš tautosakos rinkinių išbraukti patarlę: “Kvailį ir Bažnyčioje muša”. P.S. Bažnyčia nieko nemušė ir nemuša. Ji tik rinkliavas sekmadieniais renka na ir patvirtintus mokesčius už mišias ir kitas paslaugas ima.

nuu       2016-09-25 11:27

pagaliau pradedama įvardinti realijos

Golgota lietuviškai       2016-09-24 19:55

Per kiekvienus rinkimus vis dedam, dedam ir dedam tuos kryžiukus.
Taip galiausiai ir nukryžiavome savo Lietuvėlę...

kry kry, kria kria........kriu kriu!       2016-09-24 19:51

Mes už kandidatus sudedam kryžiukus,
o kai kandidatai tampa valdžia,
jie nan mūsų padeda skersą.

buratinų žaidimas       2016-09-24 19:45

X O X O
O X O X
X O X O
.
užbrėži kryžuką, gauni nuliuką.
smagumėlis!

Tikrų verslininkų       2016-09-24 19:28

reikia rinkti kuo daugiau į seimą.Kūrybingi žmonės.

Tai ką ?       2016-09-24 16:16

Negi mūsuose tas pats kaip Rasiejoj -

http://boro.da33.ru/upload/users/1/14395_boro.da33.ru.jpg


Rekomenduojame

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.