Ugdymo politika

Veronika Winkels. Ugdyti vaikus… mokykloje ar namie?

Tiesos.lt siūlo   2019 m. gruodžio 6 d. 8:58

5     

    

Veronika Winkels. Ugdyti vaikus… mokykloje ar namie?

y-news.lt

Trečiadienį Seimas priėmė sprendimą nuo kitų metų birželio 1 d. leidžiantį tėvams šeimoje lavinti savo vaikus pagal bendrąsias ugdymo programas.  Nors panašios galimybės ugdyti vaikus namie egzistuoja daugelyje valstybių, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje daugumai tėvų mintis neleisti savo vaikų į mokyklą skamba beprotiškai.  Ir iš tiesų, yra ne viena priežastis, kodėl vaikams gali būti naudinga išgyventi įvairias mokyklos patirtis. Iš kitos pusės, Vakaruose savo vaikus namuose ugdančių tėvų skaičius pastoviai auga. Kokie argumentai juos įtikina imtis netradicinio švietimo modelio?  Jūsų dėmesiui siūlome Veronikos Winkels, Melburne (Australija) gyvenančios mamos ir tinklaraštininkės svarstymus ir abejones šiuo klausimu.

***

Jau kuris laikas aš flirtuoju su šia mintimi. Kartais, atrodo, jos atsisakysiu.  Bet mintyse vėl nejučia kyla tie patys klausimai. Bandau žvelgti į tai iš skirtingų kampų. Klausiu draugų, turinčių patirties. Klausausi oponentų. Ir po viso to ugdymas namuose toliau vilioja ir toliau baugina.

Niekuomet to pati nepatyriau, bet turėjau draugų, kurie buvo ugdomi namuose – ir jiems pavydėdavau. Jie susidorodavo su mokslais dar gerokai iki pietų, neprivalėjo dėvėti uniformos, o bauginantys mokytojai ir bendraamžių priekabės jiems buvo tik teorinės sąvokos. Mano aštuonerių metų galvoje visa tai skambėjo kaip tobulybė.

Man labai patiko mokytis, bet mokykloje tai nebuvo kieta, todėl aš apsimesdavau, kad pamokos manęs nedomina (dabar norėčiau, kad būčiau turėjusi drąsos nesirūpinti kitų prasimanymais.) Per fizinio pamokas, neturėdama madingiausių sportbačių būdavau patyčių taikiniu. Visi taip pat žinojo, kad esu iš gausios šeimos, ir dėl to kartais tekdavo nugirsti pašaipių insinuacijų.

Kita vertus, mano vyras buvo iš dalies ugdomas namuose ir, nors prieš tai nenusistatęs, jis nėra tikras ar norėtų to paties mūsų vaikams. Vadinasi šeimos viduje atsakymo surasti nepavyko. Tada pažvelgiau plačiau ir, atrodo, radau tris klausimus, į kuriuos reikia atsakyti norint priimti sprendimą.

Kai kurios namuose vaikus ugdančios šeimos yra tikrai keistos. Štai, pasakiau tai. Tačiau kiti namuose ugdyti vaikai yra stebėtinai „normalūs“. Turiu omenyje bendraujančius, brandžius, gerai išsilavinusius ir pasauliui pasirengusius jaunuolius. Taigi problema nr. 1: neaišku, kurie iš jų yra taisyklė, o kurie – išimtis.

Susipažinusi su vaikus namuose ugdančiomis mamomis supratau viena – tokiam ugdymui yra daugybė motyvų ir metodų. Namuose vaikus augina griežtos „diktatorės“ ir švelnios „globėjos“; hipiškos „viskas, bus gerai“ mamos ir tos, kurios pasaulį mato kaip beviltiškai „sugedusį“. Tos paskutinės, ko gero, labiausiai gadina ugdymo namuose brendą.

Problema nr. 2: kaip visa tai paveikia motinos ir vaiko santykius? Ar mamai dera tapti savotiška savo vaikų „direktore“? Kai kurie nurašys tokį rūpestį, bet minčių kyla visokių. Knygų pavadinimai, kaip antai „Mokymas namuose ir kelias į tobulumą: kaip prisiimti atsakomybę už savo vaiko ugdymą ir kodėl tu privalai tai padaryti“, skamba taip, tarsi, autoriai žino visus atsakymus ir jaučiasi morališkai pranašesni. Visai nenorėčiau santykių su savo vaikais kurti ant tokio pagrindo. […]

Kaip bebūtų, yra daug inteligentiškų šeimų, kurios namuose palaiko ir patenkina natūralų savo vaikų žinių troškimą. Jų atžalos demonstruoja tiek savitvardą, tiek dvasios laisvę. Jos nėra mokomos bijoti žmonių ar niekinti pasaulį; atvirkščiai – būti nuoširdžiais, pagarbiais, išsilavinusiais piliečiais, noriai bendraujančiais su aplinkiniais ir prisidedančiais prie visuomenės gerovės. Tai, kad ugdymas namuose paruošia tokį jaunimą, mane verčia vis iš naujo svarstyti šią galimybę savo vaikams.

Bet tuomet ima ypač graužti viena mintis. Negaliu sakyti, kad man patiko mokykla ar kad ten išgyvenau puikią akademinę patirtį. Bet negaliu paneigti, kad tai ką ten patyriau buvo vertinga ir, kad to neįmanoma visiškai atkurti namų aplinkoje. […]

Kai aštuntoje klasėje bendramokslė darbų pamokoje man prasitarė, kad jai neseniai buvo atliktas abortas aš buvau šokiruota. Tai buvo tragedija. Bet panašūs išgyvenimai, kurie neišvengiamai kaupėsi per vidurinės mokyklos metus, padėjo man susidaryti pilnesnį žmonijos vaizdą, gilesnį ir labiau atjautų, palyginus su tuo atveju, jei aš nebūčiau gana anksti susidūrusi su tokia gyvenimiškų patirčių įvairove.

Bet visa tai buvo prieš dešimtmetį. Dabar mokyklas persmelkė nauji socialiniai ir kultūriniai lūkesčiai. Privalome nubrėžti liniją už kurios neturėtume per anksti „išstumti“ savo vaikų, neapkrauti jų kontraversiškais klausimais, kol jie dar nėra pakankamai subrendę, kad tvirtai laikytųsi to, ką žino esant gera ir pakankamai stiprūs, kad atlaikytų bendraamžių spaudimą.

Ginant ugdymą namuose, reikia nepamiršti mokyklose daugėjančių problemų, tokių kaip pornografija ir bendraamžių spaudimas pradėti ankstyvą seksualinį gyvenimą. Taip pat į ugdymo programas tolydžio skverbiasi nepriimtinos ideologijos, o ir vidutiniai moksleivių pasiekimai, palyginti, neblizga. […]

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad ir šis apibendrinimas netinka vienodai visoms mokykloms. Galbūt sugebėsime rasti kokią nors ypatingą švietimo įstaigą, skatinančią tikrąją pagarbą žmogui ir troškimą siekti žinių – tik ar tokia mokykla bus mūsų kišenei? Kas žino, po metų, kai sūnui ateis laikas eiti į pirmąją klasę, mums gali tekti tiesiog imti ir mesti monetą.

Šaltinis: mercator.net

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kis       2019-12-18 20:43

Veronika,man atrodo,kad paciai ie pradziu reikia tureti vaiku,tada sis klausimas savaime atpuls.

O jei tik       2019-12-6 22:49

žmonės būtų laisvi..bet

“Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams.  Mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte.  Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje. Kūno darbai gerai žinomi – tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,  stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, žmogžudystes, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.

 Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,  romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais.

 Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią.  Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems!“Gal5

Al.       2019-12-6 21:44

Žmonės yra laisvi, todėl turi turėti teisę laisvai pasirinkti tikėjimą, mokymosi būdą, darbą, poilsį, valgiaraštį, banką, ir net valdžią - tiek, kiek tai netrukdo kitų žmonių laisvei. Taigi, šiuo atveju, Lietuva žengė nedidelį žingsnį laisvės ir sveiko proto link.

ah1       2019-12-6 19:24

manau kad turėtų būt kuriamos alternatyvios mokyklos normalių žmonių normaliems vaikams, misijos turėtų imtis Romuva sugrąžindama dorą, pagarbą gamtai, pagarbą tėvams, pagarbą vaikams, pagarbą aplinkai, pagarbą išmanymui, pagarbą “visados” dėsniams kad galėtų žmonės pasirinkti. Šiai dienai pasirinkimo nematau, kur nėra pasirinkimo ten atsiduoda KGBistais ir KGBistiniais mechanizmais. Todėl Visų pirma turėtų būt išslaptinti KGBIstai kad nebūtų taikomi KGBistiniai mechanizmai visokiausie.

50:50       2019-12-6 13:31

deja, jau esu senelis ,traukinys nuvažiavęs ir nėra reikalo sukti apie tai galvą. Tačiau ugdymas namuose susidurtų su sąlyga;
1. mama arba tėtis nedirba.
2. Bent vienas iš tėvų turėtų turėti mokslo, kultūros žinių išprusimą, kuris galėtų padėtų mokytis kartu su vaiku.
Šiuolaikinė mokykla gali būti efektyvi tik tokia , kurioje šalia mokslinių žinių,ugdomi ir dvasiniai dalykai. Absoliuti laisvė dažniausiai nuveda klystkeliais, iš kurių pasukti dažnai būna per vėlu ir neįmanoma.
Vyresniujų klasių mokiniams kils problemos dėl gamtamokslinių dalykų -chemijos , fizikos , biologijos mokymosi nes atsiranda laboratorinių darbų , eksperimentų kuriems atlikti reikalinga atatinkama materialinė bazė- laboratorijos su darbo apsauga ir pan. Bet tai valstybei parodžius geranoriškumą - išsprendžiamas klausimas.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.