Įžvalgos

Vatikano diplomatas: religijos laisvė išreiškia asmens galią ieškoti tiesos

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 11 d. 12:17

6     

    

Vatikano diplomatas: religijos laisvė išreiškia asmens galią ieškoti tiesos

Vatikano radijas

Vienas iš pagrindinių Šventojo Sosto diplomatijos tikslų yra teisės į religijos laisvę rėmimas ir gynimas – ir ne kaip privilegijos katalikų Bažnyčiai, o kaip kiekvieno asmens orumą atitinkančios sąlygos, kad ir kokie būtų jo įsitikinimai: religiniai ar nereliginiai.

Kovo 7 dieną susitikime Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Ženevoje apie tai dar kartą turėjo progą kalbėti Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas šioje organizacijoje arkivyskupas Ivan Jurkovič.

Jis pabrėžė, kad religija visada buvo didelio dėmesio centre, kaip tai liudija nacionaliniai ir tarptautiniai reguliavimai, su religija susijusios diskusijos. Tikėjimo pasirinkimas palieka pėdsaką asmeniniame, socialiniame, politiniame gyvenime. Jis kelia daug iššūkių ir klausimų, kaip kad koks turėtų būti ryšys tarp asmeninio tikėjimo pasirinkimo ir jo viešos išraiškos?

Tikėjimo pasirinkimas yra pripažintas neatimama ir pamatine asmens teise. Yra daug iniciatyvų, kurios ją skleidžia ir gina, tuo pat metu esame liudininkai nesuskaičiuojamų jos pažeidinėjimų ir turime pripažinti faktą, kad tarp tų, kurių teisės pažeidžiamos, yra daugybė krikščionių. Šiuo požiūriu yra svarbu nepriprasti, nepasiduoti, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, „globaliniam abejingumui“.

Arkivyskupas kalbėjo ir apie Artimuosius Rytus: šiose žemėse krikščionys gyveno du tūkstančius metų – nuo pat krikščionybės atsiradimo, o dabar jie verčiami iš ten masiškai trauktis, o jų persekiojimų mastas yra didesnis už tą, kurį ištvėrė pirmųjų amžių krikščionys. „Šiandieninė era yra kankinių era“, –pabrėžė Šventojo Sosto diplomatas, dar kartą pasiremdamas popiežiumi.

Religijos laisvė turi būti saugoma ir apsaugota. Ji liečia patį asmens vidujiškumą. Pastarieji keli šimtmečiai iškėlė, teisingai, asmens asmenį, o kartu ir jo teises, nedalomas, į politinio ir socialinio gyvenimo centrą.

„Religijos laisvė yra pamatinė žmogiška teisė, kuri išreiškia aukščiausią asmens orumo matmenį – jo sugebėjimą siekti tiesos ir gyventi pagal ją. Tai nėra vien privatus įsitikinimas ar garbinimas, tai taip pat laisvė gyventi, privačiai ir viešai, pagal etinius principus, kurie kyla iš religinių principų“, – sakė arkivyskupas. Ir tai yra didelis iššūkis globaliam pasauliui, taip pat ir ten, kur dėl klaidingai suprastos tolerancijos visi besilaikantys tikėjimo pradedami persekioti.

„Religijos laisvė reiškia teisę garbinti Dievą, vienam ir bendruomenėje, pagal savo sąžinę. Bet savo prigimtimi ji pranoksta individualią asmenų ir šeimų sferą, – dar kartą akcentavo arkivyskupas Jurkovič: įvairios religinės tradicijos tarnauja visuomenei pačiu savo skelbimo turiniu. Jos kviečia asmenis ir bendruomenes garbinti Dievą, gyvybės, laisvės ir laimės versmę. Jos primena mums apie antgamtinę žmogaus egzistencijos dimensiją ir mūsų neatimamą laisvę prieš bet kokią pretenziją į absoliučią galią.“

Savo kalboje arkivyskupas pabrėžė: „Turtingos religinės tradicijos pasiūlo prasmę ir kryptį, jos gali atverti naujus horizontus, tarsi išplėsti protą ir širdį. Jos kviečia atsivertimui, keitimuisi, susitaikymui, rūpesčiui ateitimi, aukojimuisi dėl bendro gėrio, užuojautai, ypač stokojantiems. Jų dvasinės misijos šerdyje yra skelbimas apie žmogaus orumą ir tiesą, apie jo teises. Pasaulyje, kuriame įvairios šiuolaikinės tironijos siekia paminti religijos laisvę arba paversti ją subkultūra be balso teisės viešojoje erdvėje, arba panaudoti religiją neapykantai ir brutalumui, būtina, kad įvairių religijų pasekėjai vieningai kviestų taikai, tolerancijai, pagarbai kitų orumui ir teisėms.“

Kalbėdamas apie globalizaciją, arkivyskupas Jurkovič minėjo, kad būdai, kuriais ji vienija žmones, gali būti geri ir gali būti blogi, ypač kai vienybė pradeda reikšti vienodumą, kai pradedamas neigti asmenų ir tautų išskirtinumas, „vieninteliškumas“, kai skirtumai ir tradicijos vertinamos tarsi kliūtys vienybei, kai siekiama, kad viskas susidėtų tik iš vienos dimensijos. Tačiau tai yra pasikėsinimas į žmonių orumą, kuris nesukurs tikros taikos ir darnos. „Tačiau galimas ir kitas globalizacijos kelias, neatsisakant religijos laisvės ir sveiko pliuralizmo, kiekvienam asmeniui kiekviename krašte turint tokią teisę“, – Šventojo Sosto diplomatas linkėjo tarptautinei bendruomenei eiti šia kryptimi.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kuo čia dėtas sovietmetis?       2017-03-15 20:50

Sovietmetis apskritai neigė religiją. Kur jūs čia įžvelgiate anonimišką panieką ir puikybę? Daug kas čia ir kitur taip pasirašinėja - pirmaisiais sakinio žodžiais. Ar tai čia “anonimiška panieka”? O jei pasirašysiu “Jota”, bus jau nebe anonimiška? V. Sinica ir daugybė autorių, o prieš II VS ir pati Bažnyčia, neigę religinę laisvę, irgi buvo pilni paniekos ir puikybės? Galų gale pakanka prisiminti Kristaus žodžius: “Eikite ir skelbkite Evangeliją. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas”, nes Jam “duota visa valdžia danguje ir žemėje”. Apie kokią religinę laisvę jūs kalbat?
Turėkite drąsos priimti tiesą ir nesiklausykit, ką jums meluoja globalistai.

 

mielai Gaila'i       2017-03-14 11:49

kaip suprantu, sovietmečiu buvo dar geriau - “laisvių”, ypač religinių, buvo dar mažiau.
tik kaip TOKS jūsų “rūpestis” dera su tikrąja Dievo vaiko laisve rinktis ne anonimišką panieką ir pulti į puikybę?

Gaila,        2017-03-14 11:14

kad “Tiesos” portalas religiniu atžvilgiu taip kiberalėja, modernėja ir kitaip kvailėja. Palyginkite galų gale propatriją - jokių panašių “laisvių” nerasite. Religijos laisvė tėra laisvė nusidėti, nusigręžti nuo Dievo, kuris pats yra LAISVĖ.

Mat kaip,        2017-03-13 19:26

pasirodo dabartinis katalikų persekiojimo mastas didesnis už tą, kurį ištvėrė katarai, žydai, musulmonai, hugenotai

Palyginkite:       2017-03-12 15:06

http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=1749&Itemid=68

“Kardinolas Alfredo Ottaviani (1890-1979), buvęs Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovas, teigė, kad „Teisingumas draudžia daryti žalą piliečiams, o žala neišvengiamai kyla iš valstybės indiferentizmo (abejingumo). Valstybė, vienodai žiūrėdama į visas religijas, taigi ir į klaidingas sektas, veikia prieš žmonių gerovę, nes skatina klaidos ir paklydimo mokytojus bei sukelia piliečiams pavojų prarasti visiems skirtą aukščiausiąjį gėrį“.

Religijos laisvė, kaip ir ekumenizmas, yra globalizavimo priemonės.

VaidasVDS       2017-03-12 10:55

Kaip nebūtų keista, labai geras paraginimas.
Kas svarbiausia, jokio dogmatizmo ir pasiūlyta teisinga kryptis visam pasauliui.
Tik ar bus išgirstas tinkamai šis kreipimasis, vis dar labai abejotina.


Rekomenduojame

Žinių radijas: Ar žiniasklaida atsakinga dėl blogos mūsų visuomenės savijautos?

Vincentas Vobolevičius. Kovos už laisvę linijos

Algimantas Rusteika. Laukia įdomūs ir sunkūs laikai

Prof. Eugenijus Jovaiša. Švietimas ir nacionalinis saugumas

Geroji Naujiena: Versmė vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą

Liudvikas Jakimavičius. Tai gyvatė, ryjanti savo uodegą

Ši žinia pozityvi ar negatyvi? Dovilė Šakalienė traukiasi: „Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“...

Vilniečiai stoja ginti Kalnų parko nuo nuniokojimo

Gyd. Alvydas Repečka. Alkoholinė (meta)fizika, arba Nedarau pachmielo –  netapsiu alkoholio vergu

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

Kastytis Braziulis. Kova dėl žmonių protų: kaip įveikti priešo propagandą?

Claude Hagège: Apie meilę ir neapykantą kalbai

Dovilė Šakalienė ir Co užsimojo pagerinti Lietuvos žiniasklaidą?

TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą ragina Seimą apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: „Jūs, politikai, pasirūpinkite valstybe, o mes, žiniasklaida, kaip nors išgyvensime ir su tuo kritusiu pasitikėjimu“

Ats.plk. Gediminas Grina. Dreifas

Baltoji knyga: Kokia ES bus 2025 metais? Penki galimi scenarijai

Liudvikas Jakimavičius. Dočys: „Viskas suderinama“

Vidmantas Valiušaitis: „Panašu, kad rengiamas susidorojimas su dviem iškiliom visuomeninėm figūrom“

Lietuvos visuomenininkai: „Raginame politikus imtis realių veiksmų masinei emigracijai suvaldyti ir demografinei krizei spręsti“

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl apkaltos K. Pūkui nereikia

Liutauras Stoškus apie Vilniaus viešojo transporto valdymo bėdas

Kastytis Braziulis. Kaip vertinate Vilniaus mero R. Šimašiaus darbą?

Ministrė prašo visuomenės pagalbos: „Valia yra jūsų rankose – reaguoti turėtų visa šalis“

Valdas Papievis bando pabėgti nuo savo knygų

Rinkimai Nyderlanduose – trys mitai, kuriais tikime

Povilas Urbšys. Nacionalinės kultūros ganyklų ypatumai

Ką tuo norėta pasakyti? Dalia Grybauskaitė: „Lietuva pasisako prieš bet kokį ES sutarčių keitimą“

Vytautas Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę

Arvydas Guogis, Andrius Švarplys. Puolantis neoliberalizmas – jau aklavietėje ar dar ne?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.