Įžvalgos

Vatikano diplomatas: religijos laisvė išreiškia asmens galią ieškoti tiesos

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 11 d. 12:17

6     

    

Vatikano diplomatas: religijos laisvė išreiškia asmens galią ieškoti tiesos

Vatikano radijas

Vienas iš pagrindinių Šventojo Sosto diplomatijos tikslų yra teisės į religijos laisvę rėmimas ir gynimas – ir ne kaip privilegijos katalikų Bažnyčiai, o kaip kiekvieno asmens orumą atitinkančios sąlygos, kad ir kokie būtų jo įsitikinimai: religiniai ar nereliginiai.

Kovo 7 dieną susitikime Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Ženevoje apie tai dar kartą turėjo progą kalbėti Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas šioje organizacijoje arkivyskupas Ivan Jurkovič.

Jis pabrėžė, kad religija visada buvo didelio dėmesio centre, kaip tai liudija nacionaliniai ir tarptautiniai reguliavimai, su religija susijusios diskusijos. Tikėjimo pasirinkimas palieka pėdsaką asmeniniame, socialiniame, politiniame gyvenime. Jis kelia daug iššūkių ir klausimų, kaip kad koks turėtų būti ryšys tarp asmeninio tikėjimo pasirinkimo ir jo viešos išraiškos?

Tikėjimo pasirinkimas yra pripažintas neatimama ir pamatine asmens teise. Yra daug iniciatyvų, kurios ją skleidžia ir gina, tuo pat metu esame liudininkai nesuskaičiuojamų jos pažeidinėjimų ir turime pripažinti faktą, kad tarp tų, kurių teisės pažeidžiamos, yra daugybė krikščionių. Šiuo požiūriu yra svarbu nepriprasti, nepasiduoti, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, „globaliniam abejingumui“.

Arkivyskupas kalbėjo ir apie Artimuosius Rytus: šiose žemėse krikščionys gyveno du tūkstančius metų – nuo pat krikščionybės atsiradimo, o dabar jie verčiami iš ten masiškai trauktis, o jų persekiojimų mastas yra didesnis už tą, kurį ištvėrė pirmųjų amžių krikščionys. „Šiandieninė era yra kankinių era“, –pabrėžė Šventojo Sosto diplomatas, dar kartą pasiremdamas popiežiumi.

Religijos laisvė turi būti saugoma ir apsaugota. Ji liečia patį asmens vidujiškumą. Pastarieji keli šimtmečiai iškėlė, teisingai, asmens asmenį, o kartu ir jo teises, nedalomas, į politinio ir socialinio gyvenimo centrą.

„Religijos laisvė yra pamatinė žmogiška teisė, kuri išreiškia aukščiausią asmens orumo matmenį – jo sugebėjimą siekti tiesos ir gyventi pagal ją. Tai nėra vien privatus įsitikinimas ar garbinimas, tai taip pat laisvė gyventi, privačiai ir viešai, pagal etinius principus, kurie kyla iš religinių principų“, – sakė arkivyskupas. Ir tai yra didelis iššūkis globaliam pasauliui, taip pat ir ten, kur dėl klaidingai suprastos tolerancijos visi besilaikantys tikėjimo pradedami persekioti.

„Religijos laisvė reiškia teisę garbinti Dievą, vienam ir bendruomenėje, pagal savo sąžinę. Bet savo prigimtimi ji pranoksta individualią asmenų ir šeimų sferą, – dar kartą akcentavo arkivyskupas Jurkovič: įvairios religinės tradicijos tarnauja visuomenei pačiu savo skelbimo turiniu. Jos kviečia asmenis ir bendruomenes garbinti Dievą, gyvybės, laisvės ir laimės versmę. Jos primena mums apie antgamtinę žmogaus egzistencijos dimensiją ir mūsų neatimamą laisvę prieš bet kokią pretenziją į absoliučią galią.“

Savo kalboje arkivyskupas pabrėžė: „Turtingos religinės tradicijos pasiūlo prasmę ir kryptį, jos gali atverti naujus horizontus, tarsi išplėsti protą ir širdį. Jos kviečia atsivertimui, keitimuisi, susitaikymui, rūpesčiui ateitimi, aukojimuisi dėl bendro gėrio, užuojautai, ypač stokojantiems. Jų dvasinės misijos šerdyje yra skelbimas apie žmogaus orumą ir tiesą, apie jo teises. Pasaulyje, kuriame įvairios šiuolaikinės tironijos siekia paminti religijos laisvę arba paversti ją subkultūra be balso teisės viešojoje erdvėje, arba panaudoti religiją neapykantai ir brutalumui, būtina, kad įvairių religijų pasekėjai vieningai kviestų taikai, tolerancijai, pagarbai kitų orumui ir teisėms.“

Kalbėdamas apie globalizaciją, arkivyskupas Jurkovič minėjo, kad būdai, kuriais ji vienija žmones, gali būti geri ir gali būti blogi, ypač kai vienybė pradeda reikšti vienodumą, kai pradedamas neigti asmenų ir tautų išskirtinumas, „vieninteliškumas“, kai skirtumai ir tradicijos vertinamos tarsi kliūtys vienybei, kai siekiama, kad viskas susidėtų tik iš vienos dimensijos. Tačiau tai yra pasikėsinimas į žmonių orumą, kuris nesukurs tikros taikos ir darnos. „Tačiau galimas ir kitas globalizacijos kelias, neatsisakant religijos laisvės ir sveiko pliuralizmo, kiekvienam asmeniui kiekviename krašte turint tokią teisę“, – Šventojo Sosto diplomatas linkėjo tarptautinei bendruomenei eiti šia kryptimi.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kuo čia dėtas sovietmetis?       2017-03-15 20:50

Sovietmetis apskritai neigė religiją. Kur jūs čia įžvelgiate anonimišką panieką ir puikybę? Daug kas čia ir kitur taip pasirašinėja - pirmaisiais sakinio žodžiais. Ar tai čia “anonimiška panieka”? O jei pasirašysiu “Jota”, bus jau nebe anonimiška? V. Sinica ir daugybė autorių, o prieš II VS ir pati Bažnyčia, neigę religinę laisvę, irgi buvo pilni paniekos ir puikybės? Galų gale pakanka prisiminti Kristaus žodžius: “Eikite ir skelbkite Evangeliją. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas”, nes Jam “duota visa valdžia danguje ir žemėje”. Apie kokią religinę laisvę jūs kalbat?
Turėkite drąsos priimti tiesą ir nesiklausykit, ką jums meluoja globalistai.

 

mielai Gaila'i       2017-03-14 11:49

kaip suprantu, sovietmečiu buvo dar geriau - “laisvių”, ypač religinių, buvo dar mažiau.
tik kaip TOKS jūsų “rūpestis” dera su tikrąja Dievo vaiko laisve rinktis ne anonimišką panieką ir pulti į puikybę?

Gaila,        2017-03-14 11:14

kad “Tiesos” portalas religiniu atžvilgiu taip kiberalėja, modernėja ir kitaip kvailėja. Palyginkite galų gale propatriją - jokių panašių “laisvių” nerasite. Religijos laisvė tėra laisvė nusidėti, nusigręžti nuo Dievo, kuris pats yra LAISVĖ.

Mat kaip,        2017-03-13 19:26

pasirodo dabartinis katalikų persekiojimo mastas didesnis už tą, kurį ištvėrė katarai, žydai, musulmonai, hugenotai

Palyginkite:       2017-03-12 15:06

http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=1749&Itemid=68

“Kardinolas Alfredo Ottaviani (1890-1979), buvęs Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovas, teigė, kad „Teisingumas draudžia daryti žalą piliečiams, o žala neišvengiamai kyla iš valstybės indiferentizmo (abejingumo). Valstybė, vienodai žiūrėdama į visas religijas, taigi ir į klaidingas sektas, veikia prieš žmonių gerovę, nes skatina klaidos ir paklydimo mokytojus bei sukelia piliečiams pavojų prarasti visiems skirtą aukščiausiąjį gėrį“.

Religijos laisvė, kaip ir ekumenizmas, yra globalizavimo priemonės.

VaidasVDS       2017-03-12 10:55

Kaip nebūtų keista, labai geras paraginimas.
Kas svarbiausia, jokio dogmatizmo ir pasiūlyta teisinga kryptis visam pasauliui.
Tik ar bus išgirstas tinkamai šis kreipimasis, vis dar labai abejotina.


Rekomenduojame

Dar kartą apie istorinę atmintį: ar istorija gali tapti ginklu?

VLKK neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių, arba Kaip radosi ‘fake news’

Dalius Stancikas. Skverneliai

Liberalai siūlo įteisinti nesusituokusių porų partnerystę ir nediskriminuoti lyties pagrindu

Europos Komisija Lietuvai: „Daugiau investuokite į žmones“

Pagaliau: ir didžioji žiniasklaida prakalbo apie elito pasaulyje išsikerojusią pedofiliją

Aušra Pocienė. Kas slypi smurto prieš moteris prevencijai skirtoje Stambulo konvencijoje?

Liutauro Stoškaus replika apie Seimo nario – gero ir atviro žmogaus – Kazio Starkevičiaus pasigraudenimus

Vytautas Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui)

Liudvikas Jakimavičius. Savijauta (patikslinta)

Tarptautinis valiutos fondas: socialinės atskirties Lietuvoje analizė

Geroji Naujiena: Nepaliksiu jūsų našlaičiais. Tėvas duos jums kitą Globėją – Tiesos Dvasią

Algimantas Rusteika. Kai reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu

Reportažas iš pilietinio meno akcijos „Neužmiršim – nesitrauksim“ – Garliavos šturmo penktųjų minėjimo metinių

Kiek sąžininga ir išties objektyvi yra Lietuvos žiniasklaida?

Mokslininkai: „anti-trumpiškųjų medijų“ tendencingumas milžiniškas

Tony Blairo interviu – ką jis sako apie ES politinio elito intelektualinę ir moralinę būklę?

Kuršėnų mokyklos auklėtinės konfliktas su mokytoja: klausimų daugiau nei atsakymų

Algimantas Rusteika. Déjà vu

Lietuvoje vyraujantis reikalavimas slėpti atlyginimą norvegams kelia juoką

Lenkija: migrantų priėmimas yra blogiau nei ES sankcijos

Alvydas Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai

Ramutė Bingelienė. Apie „šventinį patriotizmą“ ir jo ginamą „laisvę pasirinkti“

Ar krikščionys laisvi kalbėti apie tai, kas jiems rūpi?

Simonas Dailidė. Kalėjimas „Rokenrolui“!

Andrius Švarplys. Neliečiamieji

Vincentas Vobolevičius. Vyriausybės abrakadabra

Marius Parčiauskas. Draudimais nieko nepasieksi, arba Kaip atima mūsų laisvę

Verta prisiminti: Garliavos šturmo 5-osioms metinėms. Joana Noreikaitė. Kas ištiko Garliavos mergaitę, kad jos nuotraukos klastojamos?

Ramūnas Karbauskis. Gabrielius Landsbergis arba meluoja, arba nepažįsta savo frakcijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.