Teisėkūros iniciatyvos, Europa

Vasario 16-ąją Europos Parlamentas priėmė tris rezoliucijas dėl Europos Sąjungos ateities

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 18 d. 2:40

7     

    

Vasario 16-ąją Europos Parlamentas priėmė tris rezoliucijas dėl Europos Sąjungos ateities

„ES privalo veiksmingiau priimti sprendimus, tapti atsparesne išorės sukrėtimams ir susigrąžinti piliečių pasitikėjimą. O tam būtina pilnai išnaudoti turimas ES sutartis, o prireikus ir iš esmės reformuoti ES institucijas: sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, įsteigti ES finansų ministro postą bei suteikti piliečiams galimybę rinkti Europos Komisijos pirmininką“, – pranešama EP pranešime spaudai.

Tai tik dalis pasiūlymų, kurie vasario 16-ąją plenarinėje sesijoje Strasbūre buvo pateikti trijose rezoliucijose, kurios vienaip ar kitaip svarstė Europos ateities gaires. Visoms rezoliucijoms priimti buvo reikalinga paprasta balsų dauguma.

Pirmojoje – Mercedes Bresso (Socialistai ir demokratai, Italija) ir Elmar Brok (Europos liaudies partija, Vokietija) parengtoje rezoliucijoje (lietuvių kalba skaityti ČIA) – nagrinėjama, kokias ES reformas galima atlikti galiojančios Lisabonos sutarties rėmuose. Kaip teigia E. Brok, vienas iš rezoliucijos autorių, „Lisabonos sutartis suteikia daug galimybių ES būti veiksmingai, atskaitingai ir skaidriai“. Kaip pabrėžė kita rezoliucijos autorė M. Bresso, „ES nereikia populistinės revoliucijos. Ji turi prisitaikyti prie laiko pokyčių: atsižvelgti į demokratinius iššūkius, suteikti piliečiams socialinę, fiskalinę ir ekologinę apsaugą, ginti jų teisę į saugumą ir vykdyti įsipareigojimus kaimynams“.

Be kita ko, šioje rezoliucijoje siūloma ES Tarybą ir Europos Parlamentą paversti dvejų rūmų teisėkūros organu, įpareigoti ES valstybes siūlyti po tris kandidatus į komisaro postą (būtinai abiejų lyčių atstovus), ES Taryboje visus sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma, sutrumpinti ilgalaikį ES biudžeto planavimą nuo septynerių iki penkerių metų, taip pat sukurti nuolatinę ES gynybos tarybą. Šiai rezoliucijai pritarė 329 EP nariai, 223 buvo prieš, o 83 susilaikė.

Guy Verhofstadt (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija) parengtoje rezoliucijoje (lietuviškai skaityti ČIA) siūloma žengti toliau – iš esmės reformuoti pačią ES sutartį: įsteigti ES finansų ministro pareigybę, sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, suteikti galimybę ES piliečiams tiesiogiai rinkti Europos politinių partijų lyderius, kurie pretenduotų tapti Europos Komisijos pirmininku, taip pat sukurti ES užsienio reikalų ministro pareigybę. „Europos integracija nėra savaiminis tikslas. Galime turėti stiprią ir gerbiamą Sąjungą, o kartu – klestinčias vietines ir nacionalines demokratijas“, – pabrėžė G. Verhofstadt. Šiai rezoliucijai pritarė 283 EP nariai, 269 nepritarė, o 83 susilaikė.

Galiausiai Reimer Böge (Europos liaudies partija, Vokietija) ir Pervenche Berès (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) parengtoje rezoliucijoje (lietuviškai skaityti ČIA) raginama suartinti euro zonos šalių ekonomikas ir padaryti jas atsparesnes išorės sukrėtimams. Tuo tikslu siūloma sukurti atskirą euro zonos biudžetą, sudarytą iš jos narių įnašų. Europos stabilumo mechanizmas, skirtas padėti fiskalinių sunkumų patiriančioms euro zonos narėms, turėtų palaipsniui tapti Europos valiutų fondu, įsitikinę europarlamentarai. Kartu jie ragina priimti konvergencijos kodeksą, sujungti euro grupės pirmininko bei ES ekonomikos ir finansų komisaro pareigybes, taip pat suteikti daugiau ekonomikos valdymo galių Europos Parlamentui ir šalių parlamentams. „Praėjus 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo turime grąžinti ES kūrėjų dvasią. Atskiras euro zonos biudžetas taps dideliu žingsniu teisinga linkme“, – teigė P. Berès. Savo ruožtu R. Böge akcentavo, jog EP pasiūlymai dėl euro zonos stabilumo sulaukė pozityvaus Tarptautinio valiutos fondo įvertinimo. Šiai rezoliucijai pritarė 304 EP nariai, 255 nepritarė, ir 68 susilaikė.

Susipažinti su vardinio balsavimo rezultatais galima ČIA.

Skaitant tokius pranešimus spaudai, nori nenori kyla klausimas: kada mūsų rinkti europarlamentarai bent formaliai atsiskaitys, kodėl vienu ar kitu klausimu jie balsavo būtent TAIP?

Ir kada šiuos bei kitus savo ateities klausimus imsime svarstyti ir Lietuvoje – rimtai, išsamiai, argumentuotai?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

agentas "Fermeris"       2017-02-18 11:30

Aš, škia, kaip buvęs/former tarybų tarnybų bendradarbis, tskant labai džiaugiuosi vansi, kad kolūkiečiai persivadino į ” Fermerių ir žaliųjų partiją”.
Šaunuoliai, tskant žmogeliukai.
Malonu, malonu, škia.
Reikia ir lithuaniją pervadint Colorado valstija.
O lithuanus- koloradais.
Ir bulvės, škia vėl žydės.
Mano bičiuliai tskant Šikagoje, Leiba, Mehjeris ir Finkelšteinasciš Goldman Satch, sako jog ir jie visom, škia keturiom yra už Lithuanijos visišką sužydėjimą.

buratinas       2017-02-18 11:20

Įdomu kaip Sojuzo parlamente dėl Rezoliucijos balsavo mūsų mylimos, doros ir darnios europinių fermerių partijos atstovas Runkelis ropė?
Viliuosi, jog kaip ir vietiniai fermeriai seime vieningai balsavę už barnavernetą ir dėl Sojūzo gladesnio pyderalizmo integracijos Rezoliucijos balsavo UŽ.

marksizmo-leninizmo katedros Profesorius       2017-02-18 10:59

Kvhe, kche, kche.
-Vardan džipų ir algos žmones p…sam Lietuvos!

ruta       2017-02-18 10:11

..marksizmo -leninizmo ideologija pasirodo gyva ir vel kuriamas monstras -kas ne su mumis , tas priesas ..

G.P.       2017-02-18 8:42

Skaitau tokius tekstus “...dėl ES ateities” ir atmintyje iškyla 1990-1991 metų Sovietų Sąjunga. Tuomet monstras-supervalstybė jau gulėjo mirties patale, tačiau visokie Kremliaus “liaudies deputatai”, partijos činovnikai, sovietinių profsąjungų aktyvistai vis posėdžiavo, posėdžiavo ir kūrė planus apie “Sovietų Sąjungos atsinaujinimą, demokratizaciją, naująjį mąstymą” ir kitokius marazmus…

dar daugiau demonokratijos       2017-02-18 7:55

“Lisabonos sutarties rėmuose”...
Išvertus į žmonių kalbą- “reformuosimės” nacionalinių valstybių pražūties rėmuose.
Lietuva be lietuvių- ši “reforma” bus gerokai paspartinta.
Niekam neatskaitingi Lisabonos saulės vežikai/padleckiai, neo kolaborantai-  blynkevyčiūtės ir auštrevičiai balsuoja net sušilę iš uolumo.

$+$       2017-02-18 3:04

“ES piliečiams tiesiogiai rinkti Europos politinių partijų lyderius, kurie pretenduotų tapti Europos Komisijos…”
<>
Tai ką? Jau yra Europos politinės partijos? Kažko nesuprantu. Kas su kuo susijungė? Lietuvos komunistai su Italijos dučistais ir Vokietijos revanšistais?! O gal Anūką rinks nebe patriotai, o visi ES piliečiai?!

Rekomenduojame

Oregono valstijoje visuose mokyklų tualetuose privalės būti moterų higienos priemonių

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt septintoji (gegužės 11-oji) diena

Rusijos Dūmos vicepirmininko ir deputatų pasisakymai apie Rusijos tikslus kare prieš Ukrainą

„Žmoga“ toliau keliauja per pasaulį… (atnaujintas sąrašas)

Vytautas Radžvilas. Savinaikos mechanizmas

Vokietijoje vyksta teismo procesas pastoriui, nubaustam už kalbas apie homoseksualus

Mariupolio gynėjai virš „Azovstal“ gamyklos iškėlė Ukrainos vėliavą

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt šeštoji (gegužės 10-oji) diena

Prof. Markas Regnerusas. Kodėl santuoka yra ne tik privatus, bet ir viešas reikalas?

Lyčių kvotos: ES parlamentas balsuoja už tai, kad 50 % visų kandidatų Europos Parlamento rinkimuose būtų moterys

Reikalavimas dėvėti kaukes sukėlė daugiau mirčių nuo korona viruso

Karo monstrą penėjo ir kultūrinis rusų elitas

Gegužės 9-osios ambivalentiškumas

Nepriklausomais elektros tiekėjais privalo užsiimti FNTT

Vidas Rachlevičius. O tuo metu Anglijoje arba – o kam dabar lengva…

Ramūnas Aušrotas. ES kovido sertifikatas

Asta Višinskaitė - Katutė. Kažko nesuprantu

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt penktoji (gegužės 9-oji) diena

Ar etniniai vokiečiai turi teisę ginti savo kaip daugumos statusą?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Pašauktieji į amžinąjį gyvenimą – IV Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt ketvirtoji (gegužės 8-oji) diena

Vytautas Sinica. JAV panaikins „teisę į abortą“?

Žingsnis ES federalizacijos link

Kastytis Braziulis. Karo metu privalai pasirinkti vieną pusę ir ginti ją iš visų jėgų, nes jei esi per vidurį, tai esi Skudurėlis ir tiek

Kairiosios organizacijos ragina verslą boikotuoti Twitter

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt trečioji (gegužės 7-oji) diena

Tyrimas rodo: vakcinų pažeidimai 40 kartų blogesni nei buvo tvirtinama

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kanadoje katalikų ir ortodoksų dvasininkai nebus skiriami kariuomenės kapelionais

Ar liberalizmas yra nuodėmė, ir jei taip, tai kokia nuodėmė?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.