„ES privalo veiksmingiau priimti sprendimus, tapti atsparesne išorės sukrėtimams ir susigrąžinti piliečių pasitikėjimą. O tam būtina pilnai išnaudoti turimas ES sutartis, o prireikus ir iš esmės reformuoti ES institucijas: sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, įsteigti ES finansų ministro postą bei suteikti piliečiams galimybę rinkti Europos Komisijos pirmininką“, – pranešama EP pranešime spaudai.
Tai tik dalis pasiūlymų, kurie vasario 16-ąją plenarinėje sesijoje Strasbūre buvo pateikti trijose rezoliucijose, kurios vienaip ar kitaip svarstė Europos ateities gaires. Visoms rezoliucijoms priimti buvo reikalinga paprasta balsų dauguma.
Pirmojoje – Mercedes Bresso (Socialistai ir demokratai, Italija) ir Elmar Brok (Europos liaudies partija, Vokietija) parengtoje rezoliucijoje (lietuvių kalba skaityti ČIA) – nagrinėjama, kokias ES reformas galima atlikti galiojančios Lisabonos sutarties rėmuose. Kaip teigia E. Brok, vienas iš rezoliucijos autorių, „Lisabonos sutartis suteikia daug galimybių ES būti veiksmingai, atskaitingai ir skaidriai“. Kaip pabrėžė kita rezoliucijos autorė M. Bresso, „ES nereikia populistinės revoliucijos. Ji turi prisitaikyti prie laiko pokyčių: atsižvelgti į demokratinius iššūkius, suteikti piliečiams socialinę, fiskalinę ir ekologinę apsaugą, ginti jų teisę į saugumą ir vykdyti įsipareigojimus kaimynams“.
Be kita ko, šioje rezoliucijoje siūloma ES Tarybą ir Europos Parlamentą paversti dvejų rūmų teisėkūros organu, įpareigoti ES valstybes siūlyti po tris kandidatus į komisaro postą (būtinai abiejų lyčių atstovus), ES Taryboje visus sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma, sutrumpinti ilgalaikį ES biudžeto planavimą nuo septynerių iki penkerių metų, taip pat sukurti nuolatinę ES gynybos tarybą. Šiai rezoliucijai pritarė 329 EP nariai, 223 buvo prieš, o 83 susilaikė.
Guy Verhofstadt (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija) parengtoje rezoliucijoje (lietuviškai skaityti ČIA) siūloma žengti toliau – iš esmės reformuoti pačią ES sutartį: įsteigti ES finansų ministro pareigybę, sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, suteikti galimybę ES piliečiams tiesiogiai rinkti Europos politinių partijų lyderius, kurie pretenduotų tapti Europos Komisijos pirmininku, taip pat sukurti ES užsienio reikalų ministro pareigybę. „Europos integracija nėra savaiminis tikslas. Galime turėti stiprią ir gerbiamą Sąjungą, o kartu – klestinčias vietines ir nacionalines demokratijas“, – pabrėžė G. Verhofstadt. Šiai rezoliucijai pritarė 283 EP nariai, 269 nepritarė, o 83 susilaikė.
Galiausiai Reimer Böge (Europos liaudies partija, Vokietija) ir Pervenche Berès (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) parengtoje rezoliucijoje (lietuviškai skaityti ČIA) raginama suartinti euro zonos šalių ekonomikas ir padaryti jas atsparesnes išorės sukrėtimams. Tuo tikslu siūloma sukurti atskirą euro zonos biudžetą, sudarytą iš jos narių įnašų. Europos stabilumo mechanizmas, skirtas padėti fiskalinių sunkumų patiriančioms euro zonos narėms, turėtų palaipsniui tapti Europos valiutų fondu, įsitikinę europarlamentarai. Kartu jie ragina priimti konvergencijos kodeksą, sujungti euro grupės pirmininko bei ES ekonomikos ir finansų komisaro pareigybes, taip pat suteikti daugiau ekonomikos valdymo galių Europos Parlamentui ir šalių parlamentams. „Praėjus 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo turime grąžinti ES kūrėjų dvasią. Atskiras euro zonos biudžetas taps dideliu žingsniu teisinga linkme“, – teigė P. Berès. Savo ruožtu R. Böge akcentavo, jog EP pasiūlymai dėl euro zonos stabilumo sulaukė pozityvaus Tarptautinio valiutos fondo įvertinimo. Šiai rezoliucijai pritarė 304 EP nariai, 255 nepritarė, ir 68 susilaikė.
Susipažinti su vardinio balsavimo rezultatais galima ČIA.
Skaitant tokius pranešimus spaudai, nori nenori kyla klausimas: kada mūsų rinkti europarlamentarai bent formaliai atsiskaitys, kodėl vienu ar kitu klausimu jie balsavo būtent TAIP?
Ir kada šiuos bei kitus savo ateities klausimus imsime svarstyti ir Lietuvoje – rimtai, išsamiai, argumentuotai?
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Aš, škia, kaip buvęs/former tarybų tarnybų bendradarbis, tskant labai džiaugiuosi vansi, kad kolūkiečiai persivadino į ” Fermerių ir žaliųjų partiją”.
Šaunuoliai, tskant žmogeliukai.
Malonu, malonu, škia.
Reikia ir lithuaniją pervadint Colorado valstija.
O lithuanus- koloradais.
Ir bulvės, škia vėl žydės.
Mano bičiuliai tskant Šikagoje, Leiba, Mehjeris ir Finkelšteinasciš Goldman Satch, sako jog ir jie visom, škia keturiom yra už Lithuanijos visišką sužydėjimą.
Įdomu kaip Sojuzo parlamente dėl Rezoliucijos balsavo mūsų mylimos, doros ir darnios europinių fermerių partijos atstovas Runkelis ropė?
Viliuosi, jog kaip ir vietiniai fermeriai seime vieningai balsavę už barnavernetą ir dėl Sojūzo gladesnio pyderalizmo integracijos Rezoliucijos balsavo UŽ.
Kvhe, kche, kche.
-Vardan džipų ir algos žmones p…sam Lietuvos!
..marksizmo -leninizmo ideologija pasirodo gyva ir vel kuriamas monstras -kas ne su mumis , tas priesas ..
Skaitau tokius tekstus “...dėl ES ateities” ir atmintyje iškyla 1990-1991 metų Sovietų Sąjunga. Tuomet monstras-supervalstybė jau gulėjo mirties patale, tačiau visokie Kremliaus “liaudies deputatai”, partijos činovnikai, sovietinių profsąjungų aktyvistai vis posėdžiavo, posėdžiavo ir kūrė planus apie “Sovietų Sąjungos atsinaujinimą, demokratizaciją, naująjį mąstymą” ir kitokius marazmus…
“Lisabonos sutarties rėmuose”...
Išvertus į žmonių kalbą- “reformuosimės” nacionalinių valstybių pražūties rėmuose.
Lietuva be lietuvių- ši “reforma” bus gerokai paspartinta.
Niekam neatskaitingi Lisabonos saulės vežikai/padleckiai, neo kolaborantai- blynkevyčiūtės ir auštrevičiai balsuoja net sušilę iš uolumo.
“ES piliečiams tiesiogiai rinkti Europos politinių partijų lyderius, kurie pretenduotų tapti Europos Komisijos…”
<>
Tai ką? Jau yra Europos politinės partijos? Kažko nesuprantu. Kas su kuo susijungė? Lietuvos komunistai su Italijos dučistais ir Vokietijos revanšistais?! O gal Anūką rinks nebe patriotai, o visi ES piliečiai?!