Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose – valstybingumo simboliai

Tiesos.lt siūlo   2018 m. liepos 22 d. 5:21

2     

    

Valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose – valstybingumo simboliai

Evelina Šuscickytė | Žurnalas „Miškai“

Senųjų Trakų žemė, turėjusi ypatingą vaidmenį ankstyvosios mūsų valstybės kūrimosi laikotarpiu, puošiasi nauja karūna – Vyčio ir Gediminaičių stulpų kompoziciniu paminklu, kurį sukūrė skulptorius Kęstutis Musteikis.

Simboliška, kad šiemet, 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šis paminklas pristatomas valstybės lopšyje Senuosiuose Trakuose.

Paminklo autorius K. Musteikis apibūdina šį projektą taip:

„Kadangi buvo pasirinkta vieta skulptūrai kryžkelės žiedas, pats sumanymas turėjo būti lengvas, netrukdantis automobilių eismui. Norėjosi panaudoti abu senosios Lietuvos ženklus: Vytį ir Gediminaičių stulpus – taip ir gimė „Istorijos kryžkelė“. Svarstėm ar nereikėtų išdažyti atitinkamomis spalvomis – galiausiai apsistojome prie natūralios geležies spalvos, reikalaujančios mažiau priežiūros ir labiau atitinkančios šiuolaikinį požiūrį į medžiagą“.

Šią dovaną Senųjų Trakų bendruomenei ir valstybei šimtmečio proga nusprendė įteikti UAB „Žvyro karjerai“. Generalinė direktorė Eglutė Survilaitė trumpai pristato sumanymą:

„2017 m. vieno vadovybės susirinkimo metu, svarstant ateinančių metų planus, buvo nuspręsta Lietuvos šimtmečio atkūrimo proga padovanoti įspūdingą dovaną Senųjų Trakų bendruomenei, kurios narys yra ir įmonės „Žvyro karjerai“ kolektyvas. Buvo aišku, kad Senuosiuose Trakuose turi iškilti nauja skulptūra, atspindinti ir simbolizuojanti gyvenvietės gilią istoriją. Pradžioje, pasitelkus į bendrą projektą pripažintą šalyje ir Europoje skulptorių Kęstutį Musteikį, buvo pasirinkta vieta – salelė žiedinėje sankryžoje. O tada jau skulptoriui gimė idėja, kokia skulptūra turėtų būti, kad galėtų reprezentuoti Senuosius Trakus. Kartu su K. Musteikiu skulptūrą pavadinome „Istorijos kryžkelė“.

Senieji Trakai – antroji žinoma LDK sostinė (Mindaugo laikų sostinės Vorutos vieta – nežinoma, pirmoji žinoma – Kernavė), kurioje priešų kronikose aprašytas „riteriškos moralės pagonis“ valdovas Kęstutis tęsė tėvo Gedimino pradėtus darbus ir Gediminaičių dinastiją.

Abiejų istorinių valstybingumo simbolių – Vyčio ir Gediminaičių stulpų – radimosi ir įsigalėjimo istorija glaudžiai siejasi su Trakų kraštu. Kadangi Trakų kraštas didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto valdymo laikais buvęs pagrindiniu administraciniu, politiniu, kultūriniu centru, didžiojo kunigaikščio rezidavimo vieta.

Vytis kaip didžiojo kunigaikščio, vėliau ir valstybės herbas naudotas nuo XIV a. pab. Vienas garsiausių Lietuvos heraldikos tyrinėtojų doc. dr. Edmundas Rimša teigia, kad herbas išsirutuliojo iš portretinių valdovo antspaudų ir reprezentavo valdovą ant žirgo su ginkluote – galintį apginti kraštą ir tėvynę.

Gediminaičių stulpai nuo 1397 m., kai Vytautas susigrąžino tėvonijos žemes Trakuose, buvo didžiojo kunigaikščio herbu. Tikima, kad panašų ženklą turėjęs ir kunigaikštis Kęstutis. Šis ženklas buvo vaizduojamas lietuviškose monetose, antspauduose, taip pat žinomos pulkų, dalyvavusių Žalgirio mūšyje vėliavos su šiuo ženklu. Vėliau ženklo panaudojimas stipriai išsiplėtė – naudoti kaip didžiojo kunigaikščio valdų riboženkliai, knygų grafose, Vilniaus auksakalių dirbiniuose. XX a. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę Gediminaičių stulpų panauda vėl suaktyvėjo.

* * *

Maloniai kviečiame liepos 29 d. dalyvauti paminklo pristatymo visuomenei šventėje Senuosiuose Trakuose. Istorinę vietos dvasią įprasmins Trakų Karališkasis teatras (rež. Robertas Čuta), Vilniaus senjorų teatras (rež. Vytautas Mikalauskas), taip pat folkloro kolektyvas „Kūlgrinda“ (vad. Inija Trinkūnienė) bei Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio teatras „Puelli Vilnensis“.

Programa:

11.00 val. – Šv. Mišios Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčioje
12.00 val. – šventinė eisena nuo bažnyčios iki paminklo vietos (Trakų ir Vilniaus g. sankryžoje, Senuosiuose Trakuose)
12.30 val. – paminklo šventinimas, sveikinimo žodžiai, teatralizuotas pristatymas ir koncertinė programa.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ėrlickas       2018-07-24 13:52

Šūdvamzdinininkai kur tik prilimpa ten ir prikakoja.

NLP - LDK       2018-07-22 22:47

Priminimas rašinio autorei: Trakai buvo Lietuvos sostinė.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.