Iš propagandos frontų, Dviejų Lietuvų ideologema

Valdžios propagandinio karo prieš Tautą naujos tendencijos: „mažytės Lietuvytės“ ideologemos atgaivinimas ir kvietimas susitaikyti su Tautos išnykimu

Laisvūnas Šopauskas   2015 m. rugsėjo 7 d. 21:35

19     

    

Valdžios propagandinio karo prieš Tautą naujos tendencijos: „mažytės Lietuvytės“ ideologemos atgaivinimas ir kvietimas susitaikyti su Tautos išnykimu

Tuo metu, kai Lietuvos piliečiai šventė sekmadienį ar džiaugėsi savaitgalio malonumais, propagandinio fronto pirmeiviai Rimvydas Valatka ir Romas Sadauskas-Kvietkevičius uoliai skrebeno plunksnomis ir vakarop abu paskelbė po opusą ta pačia tema – apie Europą užplūdusį nekontroliuojamą migrantų srautą...

Nesunku „atspėti“, kodėl iškilieji propagandistai taip uoliai kibo į darbą – visuomenės nuomonė akivaizdžiai klostosi ne taip, kaip norėtųsi valdžiai, kuriai jau šią savaitę Briuselis, jei tikėsime nutekinta informacija, nuleis daug kartų didesnę už dabar sutartą migrantų kvotą: vietoj kelių šimtų į Lietuvą atvyks keli tūkstančiai.

Kad tokios naujienos tautiečių neužkluptų nepasirengusių ir kad nekiltų nereikalingų klausimų, kas Lietuvoje / Lietuvai / už Lietuvą priima sprendimus, stropieji R. Valatka ir R. Sadauskas-Kvietkevičius ėmėsi purenti dirvą – „Delfio“ opusuose rodyti visą nekontroliuojamos migracijos žavesį.

Padirbėta rimtai, su užmoju: pirmadienio rytą savo darbo vietose dešimtys tūkstančių internautų aplankys „Delfį“ ir sužinos viską, ką valdžia pageidauja, kad būtų žinoma ir mąstoma apie imigraciją.

Nors autoriai ir skiriasi, bet abiejų „minties“ konstravimo technika stebėtinai panaši. Pirmiausia, aktualizuojama standartinė „dviejų Lietuvų“ ideologema – išskiriamos dvi grupės: viena būtinai „atsilikusi“, kita būtinai „pažangi“. R. Valatkos tekste pirmajai priskiriami „katedraliniai nacionalistai“, „baltapūkė lituanistė su kasytėmis“, „urapatriotai“, „provincijos ponios“, „senjoros“, „patriotinis konservatorių flangas“, R. Sadausko-Kvietkevičiaus – „rajono centro gyventojai“, „lengvai suvaikėję rinkėjai“, Biržų rajono meras, žemės referendumo rėmėjai, „tautinio tyrumo sergėtojais besiskelbiantys politikai“, „ksenofobai“, „nesantaikos kurstytojai“. Kaip matome, nieko nauja, jau seniai nunešiota, nebent naujadaras „katedraliniai“ rėžia ausį. Antrajam, „pažangiųjų“, pogrupiui priklauso pats propagandistas ir visi nuo jo atsilikti nenorintys. Paskirsčius vaidmenis ir priklijavus etiketes iš „atsilikėlių“ imama visaip tyčiotis, o „pažangieji“, suprantama, pateikiami kaip išminties, šviesos ir gėrio nešėjai į „netikšų“ vis dar dominuojamą Lietuvą. Abiem atvejais vulgarybių ir prasto skonio nevengiama – matyt, jau nusistovėjo būtent tokie šio žanro kanonai.

Paprastai propagandiniuose tekstuose to lyg ir pakanka. Tačiau šį kartą „dviejų Lietuvų“ ideologema pasirodė pernelyg silpna įpiršti mintį, kad masinė kultūriškai svetimų asmenų imigracija į Europą žada Lietuvai šviesią ateitį – su televizijos reportažų vaizdais taip lengvai neparungtyniausi… Kad įtikintum „atsilikėlius“, jog viskas yra kitaip, nei jiems atrodo, prireikė kai ko daugiau nei patraukliai nupiešti būsimus kaimynus ir išjuokti „netikšas“.

Todėl abu propagandos frontų pirmeiviai leidosi ieškoti naujų įtaigavimo technikų, kurios skaitytojui padėtų susitaikyti su jam atgrasia pozicija. Ir lyg susitarę abu atrado „naują“, atrodė, seniai pamirštą „mažytės Lietuvytės“ ideologemą, itin gają sovietmečiu. Tiems, kurie viso to nepažino, nes yra tiesiog per jauni, arba jau ėmė sovietmetį primiršti, priminsime, kad būtent taip savo kolaboravimą su okupantais teisino to laikmečio nomenklatūra (dabar labiau įprastas elito terminas): Lietuva esanti tokia mažytė, tokia menkutė, jog niekaip negalinti būti nepriklausoma (jei kadaise tokia ir buvo – tai tebuvo atsitiktinumas ar nesusipratimas…) ir ji pati niekaip negalinti lemti savo likimo ar kam nors daryti įtaką, todėl vienintelė išeitis – su šia neišvengiamybe susitaikyti ir tarnauti viršesnei galiai…

Tas, žinoma, netrukdė tuo pat metu susitvarkyti ir savo reikaliukus, o vėliau rašyti memuaruose „ir tada dirbome Lietuvai“ ar kur kas patetiškiau – „apie kariautus mažuosius karus“. Beje, ši ideologema buvo gaji ir tarp „mažų žmonių“ – „per daug“ ar „ne apie tai“ klausinėjančiam tiesiog replikuodavo tuo metu populiarios dainos žodžiais „Mažas esi ir suprasti nieko negali / Mažas esi ir pakeisti nieko negali…“ (žodžiai – N.Tallat-Kelpšaitės). Bet tada jie dažniausiai skambėjo ironiškai ar net sarkastiškai, o dabar?

Būtent ši „mažytės Lietuvytės“ ideologema leido R.Valatkai ir R.Sadauskui-Kvietkevičiui apie migraciją kalbėti taip, tarsi tai būtų kokia gamtos stichija, visiškai nepavaldi „mažytei Lietuvytei“, o tuo labiau – „mažam žmogui“: neva milžiniški migrantų srautai bet kokiu atveju sklis po visą Europos žemyną ieškodami duonos ir vandens ir neišvengiamai dideli jų skaičiai įsikurs pustuštėje Lietuvoje – jei jau didelės šalys nesusitvarko su plūste plūstančiais migrantais, ką čia gali padaryti „mažytė Lietuvytė“? Be abejo, nieko… Tik susitaikyti su likimu ir nuolankiai laukti, kol ištuštėjusius nuo „atsilikėlių“ Lietuvos plotus apgyvendins ateiviai iš arabiškų šalių ir Afrikos, kol miestuose ims dominuoti minaretai ir lietuviai savo šalyje taps mažuma…

R. Sadauskas-Kvietkevičius net išvysta viziją – po 15–20 metų Lietuvoje gyvens 4–5 milijonai gyventojų... Tam pasipriešinti daugintis nustojusi „mažytė Lietuvytė“ juk vis tiek negali, todėl pats laikas tiesiog… pakeisti savo mąstymą. Juk gerai pagalvojus, tas migrantų antplūdis – joks blogis, atvirkščiai: musulmonai negeria alkoholio, todėl turėtų patikti daugeliui nuotakų; tarp jų yra ir darbščių žmonių, jie apgyvendins tuščius butus ir namus – kažkas juk turės pasenusiai Lietuvai uždirbti nors kokią pensiją? Ir visa tai taip neišvengiama, jog net diskutuoti apie tai – tai tik laiką gaišti: juk negalime jų nei sustabdyti, nei šiaip ką nors pakeisti.

Valdžią aptarnaujančių propagandistų siūlomas mąstymo keitimas yra tikrai radikalus. Propaganda šiuose dviejuose opusuose turinio požiūriu pereina į visiškai naują kokybę. Opozicijos publicistai yra pastebėję, jog valdančio elito atstovai nieku gyvu nesutinka atsakyti į klausimą „Ar yra kokios nors integracijos į Europos Sąjungą ribos, kurias pasiekusi Lietuvos Respublika atsisakytų toliau riboti savo suverenumą?“ Panašu, kad prasidėjus šiam tautų kraustymosi vajui valdžia per tokius štai opusus testuoja visuomenės reakciją į seniai subrandintą, bet visuomenei dar iki galo neatskleistą elito poziciją esminiu klausimu: jokių integracijos ribų nėra, o valstybės galutinė likvidacija ir Tautos išnykimas šalies politiniam elitui yra visiškai priimtina perspektyva, su kuria jau susitaikyta. Kaip rašo Valatka: „Koks pasirinkimas lieka Europai ir Lietuvai, kaip Europos daliai? Būti Europa iki galo.“ Taigi elitas jau pasirinko „būti Europa“ iki Europos ir Lietuvos galo. Tai yra nepalyginamai atviresnis kalbėjimas negu vyriausybės priimtoje „Globalios Lietuvos“ programoje, kur ateities Lietuva piešiama kaip virtualių ryšių tinklas, jungiantis pasaulyje išsibarsčiusius lietuvius. Ten valstybingumo likvidaciją ir Tautos išnykimą galima buvo išskaityti tarp eilučių. Dabar R. Valatka ir R.Sadauskas-Kvietkevičius tokią perspektyvą apdainuoja pašlovindami, o linkusiems nutautėti lietuviams žarsto pagyras. Anot Sadausko-Kvietkevičiaus: „Jau dabar esame svetingų, draugiškų ir atvirų naujoms patirtims žmonių šalis, todėl kultūrų, kalbų ir religijų įvairovė sukels gerokai mažiau nesusipratimų, negu mums bando pavaizduoti nesantaikos kurstytojai. [...] XX a. lietuviai labai greitai sugebėdavo prisitaikyti prie vienas kitą keitusių okupantų prievarta brukamų papročių, o atsidūrę emigracijoje pademonstravo išskirtinius sugebėjimus integruotis. Todėl ir čia, Lietuvoje, atėjus metui, kai tapsime mažuma, pirmiausiai didžiuosiuose miestuose, o paskui ir visoje šalyje, mums nebus sunku su tuo susitaikyti.“

Propagandos frontų pirmeiviams, suprantama, pasirodė visiškai nereikšminga, kad kai kurios kitos Europos Sąjungai priklausančios valstybės kažkodėl neketina „būti Europa iki galo“ ir susitaikyti su titulinių tautų išnykimu. Štai Višehrado grupės šalys (Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) ką tik surengė pasitarimą ir pareiškė su migrantų kvotomis nesutinkančios. Kam čia tokią smulkmeną minėti? Dar kas susivoks, jog, tarkim, Slovakija ne daug didesnė už „mažytę Lietuvytę“.

Toks „mažytės Lietuvytės“ ideologemos „atgimimas“ Lietuvos viešajame diskurse trenkia sovietmečiu. Reiškinys, be abejo, neatsitiktinis. Ir ne migracijos tema, tokia nepatogi propagandistams, tą pamėklę atgaivino. Kol Lietuvos elitas elgsis ne kaip politinės tautos lyderiai, o veikiau kaip čiabuvių genties vadukai, bendradarbiaujantys su kolonizatoriais, tol tokios pozicijos laikysis ir ją aptarnaujanti sisteminė žiniasklaida. Tad nujaučiu, kad apie „mažytę Lietuvytę“ išgirsime dar ne kartą ir vis kitokių problemų kontekste.

* * *

Šaltinis: delfi.lt

Šaltinis: delfi.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2015-09-10 21:16

“jau vien pats faktas, kad dabar Lietuvoje tokie odioziniai personažai, kaip Pancerovas, Ohmanas, Užkalnis, TV „Peliukas Sūrskis“ arba tas ožkabarzdis su dviem pavardėmis iš Druskininkų – R.Sadauskas-Kvietkevičius, bei visokie valatkos, matoniai, tapinai, černiauskai, gritėnai ir garbačiauskaitės, turi neribotas galimybes formuoti visuomenės nuomonę į akla neapykanta persmelktą fanatikų pasaulėžiūrą – savaime parodo, kaip sunkiai, o gal ir beviltiškai, šiandien mūsų Lietuvėlė serga!..” Čia citata iš V. Anelausko str. http://sauksmas.lt/disidentas-valdas-anelauskas-lietuvos-zmones-uzpludo-pasibaisetina-karo-propagandos-melo-ir-demagogijos-banga.html

Paskaitykite straipsnį ir atpažinsite savo liguistą rusofobiją, užblokuotas smegenis taip, kad jos nebesugeba blaiviai vertinti tikrovės ir nuolatos haliucionuoja.  Ir tai yra minėtų ožkabarzdžių sadauskų, matonių ir - deja - jūsojo agitatoriaus al šikbaro nuopelnai. Ar jūs dar neatpažinote jo tikslų?

Šie du katedraliniai Lietuvos       2015-09-8 15:21

dundukai Maskvos agentai.

Mix       2015-09-8 14:42

Puikus atsakas Lietuvos atskalūnams! Ačiū!

s.m.       2015-09-8 13:44

Bravo, Laisvūnai !
Smagiai suvartėte propagandinio fronto ne, ne pirmeivius. Pėstininkus. Arba šeškes.
Ir dar, - skaitydamas straipsnį net pašokau iš vietos, pastebėjęs, kaip kartais iš niekur randasi dirva naujam lietuviškam žodžiui-sąvokai.
Jeigu bent kiek mąstanti, valdiško spenio nežindanti ir išnykti už Judo grašius nenusiteikusi Tautos vis dar didesnioji dalis, anot tųdviejų rašeivų, yra „netikšos“, reiškia juos ir panašius, plius visų rūšių persivertusius buvusius raudonųjų kolaborantus, įvairius „lovio“ vagis antagonistiškai reikai vadinti „tikšomis“.
Bet visur ir visada būtinai su kabutėmis!!!
„Tikša“ – individas prisitaikėlis, besistengiantis įtikti/pritikti nebūtinai gėrio siekiančiai visuomenės mažumai, taip vadinamam „elyyytui“ (ko gero, zekai Lukiškėse elitesni už juos…), pasirengęs vykdyti net šlykščiausias šios užduotis, nes tikslas ĮTIKTI-ĮTIKTI-ĮTIKTI…
Be muilo. Ir stačia galva. Žinote kur.
Hmmmm, o juk „tikša“ stebėtinai panašu į ukrainietišką „tituška“...

to G.P.        2015-09-8 12:47

o ką jūs vadinate sisteminiais? kas jau sėdi valdžioj?
o kas pasikeis, jei atsisės kiti, bet elgsis taip pat?

G.P.       2015-09-8 12:44

Ateinančiuose rinkimuose - nei vieno balso liberalams ir kitiems “sisteminiams”

mama iš kaimo       2015-09-8 10:40

  Seniai turiu nuomonę apie abu šituos “žiniasklaidos” atstovus, tačiau Valatkos cinizmas šiame straipsnyje visiškai pribloškė.Ypč apie “dauginimąsi”
  Dėkui Laisvūnui už puikų srraipsnį ir už šiū “šedevrų” perspausdinimą. Delfio neskaitau, tad būčiau ir nepamačiusi. O juk Tauta turi žinoti savo “didvyrius”.

Katedralai       2015-09-8 8:38

Valatka ir Kvetkevičius.

tuos du raseivas       2015-09-7 22:58

galima drasiai vadinti propagandinemis siukslemis.

Visiškai nepritariu Valatkai.NEPRITARIU.       2015-09-7 22:27

Gal Valatka savo bute apgyvendis kelis arabus/galimai net teroristiškai
nusiteikusius/?

Tarabilda Antanui       2015-09-7 20:29

J.Kristus?????????
Ar supranti, ką parašei?

Liepa       2015-09-7 20:08

Ko norėt iš tokių individų,kuriems visa, kas yra lietuviška yra atgrasu,nemodernu, nepažangu? Beviltiški tiedu ligoniai gali klejot tokias nesąmones ir jiems atleistina.//Tie,kas tiki tokiom sapalionėm-ne ką geresnės būklės.//
Nevadinu ir šiandieninių valdžiagyvių“politiniu elitu”.Politinis elitas puoselėtų LT valstybės ir Tautos reikalus.Dabar gi viskas vyksta atvirkščiai ir tai yra baisu.//

Antanas       2015-09-7 19:59

Paskaitykite Vokietijos laikraščius ir suprasite kodėl vokiečiai prieš emigrantus išskyrus reklaminius Merkel vaizdo klipus. O Vatikanas tegul siunčia kaip kad ankščiau savo misijonierių armiją ir manau moko krikščioniško gyvenimo. J.Kristus sielojosi dėl Jeruzalės, o Jo mokiniai emigraciją skatina?

Tiesa       2015-09-7 18:11

tai jokia zynesklaida,tai prisitaikeliu sutve .Tie veikejai, bet kada vel issivers kailinius.

is tikro       2015-09-7 17:04

Ar kas lauke Lietuviu iskestom rankom? ANGLIJOJ, NORVEGIJOJ, AIRIJOJ IR KITUR,pabegeliai tokiu darbu nedirbs kokius dirba Lietuviai.Pirma susitvarkom ,kad Lietuvos pilieciai neamigruotu o po to svetimus isileiskime.

situ zmoniu jau net isvaizda ziauri       2015-09-7 16:56

Zmogus kuris ilga laika daro blogus ir bjaurius darbus ,nepastebimai pats tampa blogu ir bjauriu!!!

AL ŠIKAR       2015-09-7 16:22

Tokie palmai letaičiai ir į parašiusį  14.41 panašūs zombiai pirmieji išlaižys subines muslimams ir ims laužyti kryžius.

ruskelių žaidimai       2015-09-7 15:41

kai bus arabai - tai korumpuoti alkoholikai vagys burliokai neatrodys taip baisiai.

Letas Palmaitis       2015-09-7 15:41

Viskas teisingai, tik kyla klausimas: kodėl čečėnams, kurių “Čečėnėlė” tikrai ne didesnė nei “Lietuvėlė”, net nekyla klausimo dėl Čečėnijos išnykimo? Nepaisant kelių šimtų metų Ordos pastangų...
Gal čia pat priklauso ir Europos išnykimo klausimas, ir nuosprendis Sim Davis, ir Vatikano tylėjimas, ir kova dėl “latviško varianto” rašant niekam nebereikalingas raides “pase”, kuris nebe pasas, ir “Lietuvos sąrašo” sindromo atkartojimais visais pavidalais, kada tautos naivumo sąskaita siekiama įsitvirtinti “elite” išnaudojus patriotinius jausmus (plg. Ekspertų.lt įkvėpėjo dėsningą parabolę).
Esu tikras, kad iki pat pasaulio išnykimo čečėnai niekur neišnyks:
AL AKBAR!


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.