Įžvalgos, Diskusija

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 13 d. 20:12

60     

    

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta  į  šimtmečio šventę

Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu?

Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl iš karto nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią – Vasario 16-osios Aktą kūnu pavertė Tauta, stojusi ginklu ginti trapios, ką tik užgimusios nepriklausomybės. Lietuvos savanoriai, dažniausiai neraštingi valstiečiai, parodė stebėtiną valstybingumo pojūtį. Todėl atkurta Lietuvos valstybė buvo ne popierinė, su realiai veikiančia Vyriausybe, kariuomene, teismais ir kitomis valdžios institucijomis jau iki 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio.

Įsidėmėtinas faktas: Lietuvos nepriklausoma valstybė atgimė kultūriniu pagrindu. Iki atkuriant valstybę laukė ilga kova už lietuvybę, kuri buvo žadinama, gaivinama ir stiprinama pirmiausia per lietuvišką spaudą, kultūrą ir visuomenines (iš pradžių slaptas) draugijas. Todėl garbūs gydytojai, teisininkai, inžinieriai, agronomai, kunigai tapo leidėjais, redaktoriais, žurnalistais, rašytojais, istorikais, etnografijos rinkėjais ir tyrinėtojais, lietuviškų vakarų (mėgėjų teatro) režisieriais ir vaidintojais, choristais ir šokėjais.

Pasitraukus amžinybėn nacionalinės teatrologijos švyturiams Algiui Samulioniui, Antanui Vengriui ir Vytautui Makniui, net šimtmečio proga nėra kam priminti, kad masinis lietuviškų vakarų (scenos mėgėjų) judėjimas, prasidėjęs XIX a. pabaigoje, dar spaudos draudimo gadynėje, buvo toks pats unikalus reiškinys, kaip ir knygnešiai, pavergtos niekinamos Tautos prisikėlimui turėjęs ne mažesnės įtakos, nei „Aušra“ ir „Varpas“.

Balio Sruogos lakiais chrestomatiniais žodžiais tariant, per lietuviškus vakarus plačiausiu mastu ir įvairiomis formomis vyko „juodžemiškumo ir universitetiškumo fuzija“ – šiaudinės pastogės, kaimo žmogaus (etnokultūros) ir inteligentų (miesto civilizacijos) susiliejimas, kurį naujaisiais laikais atrado iš lietuviškų vakarų tradicijos ir stilistikos gimęs nepakartojamas Povilo Mataičio Folkloro teatras, nūnai retai prisimenamas ir pagerbiamas, nors tapatybę išbarsčiusioje Lietuvoje reikalingas kaip oras.

Lietuvybės banga iš našaus artojų krašto „juodžemiškumo“ niekad nebūtų pakilusi be „universitetiškumo“ idealistų, paaukojusių visuomeninei ir politinei veiklai profesines karjeras, o neretai – ir šeimos turtą, kaip inžinierius Petras Vileišis, vienas pirmųjų tautinės kultūros mecenatų, visą savo milžinišką kapitalą, sukauptą Rusijoje už tiltų ir geležinkelių tiesimą, skyręs pirmajam lietuviškam dienraščiui „Vilniaus žinios“ bei spaustuvei Vilniuje ir netrukus bankrutavęs.

Po lietuviškos spaudos atgavimo iki Pirmojo pasaulinio karo Vilnius, kur lietuviai sudarė menką mažumą, virto tikra tautinės kultūros sostine su klestinčia lietuviška spauda, veikliomis Lietuvių Mokslo ir Dailės draugijomis, kasmet rengiamomis lietuvių dailės parodomis (kurias noriai lankė ir lenkai, žydai, gudai, rusai), legendinės „Rūtos“ koncertais ir vaidinimais. Šios draugijos iniciatorius – advokatas Mykolas Sleževičius, būsimasis daugkartinis Lietuvos Ministras Pirmininkas, užsienio ir teisingumo ministras. Ar tokiu kultūriniu bagažu galėtų pasigirti bent vienas dabartinis Vyriausybės narys, neišskiriant ir kultūros ministrės? Pirmosios kartos politikai, kūrę ir valdę valstybę, pirmiausia buvo plačiausio kultūros akiračio asmenybės.

Valstybės pirmeivių artimumą Tautai, pagarbą jos kultūrai gražiausiai išreiškia Tautos namų idėja, paskelbta Jono Basanavičiaus Lietuvių Mokslo draugijos steigiamajame suvažiavime 1907 m. Tikrasis jos autorius – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Lietuvių Dailės draugijoje net detalizavęs Tautos namų struktūrą, kurią, pagal lietuvių genijaus planą, sudarytų parodų, koncertų ir teatro salės, posėdžių salė, Tautos muziejus, biblioteka ir klubas, muzikų ir aktorių draugijų būstinės, nuomojami kambariai (viešbutis), kaip lėšų šaltinis Tautos namų išlaikymui. Šią idėją ištikimai rėmė du nesutaikomi, nuolat besipešantys priešininkai – Vilniaus įtakingiausi laikraščiai „Lietuvos žinios“ ir „Viltis“, buvo sėkmingai renkamos aukos Tautos namų statybai, net nupirktas sklypas ant Pamėnkalnio (Tauro kalno). Bet planus sugriovė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, vėliau – Vilniaus praradimas.

Tačiau net karas ir vokiečių okupacija nesutrukdė surinktomis privačiomis lėšomis 1915 m. atidaryti Vilniuje pirmąją lietuvišką gimnaziją, karo ir okupacijos nusiaubtoje alkanoje šalyje plėtoti „Žiburio“ ir „Saulės“ gimnazijų tinklą, nors dar nebuvo savos valstybės.

Todėl atkurtoje valstybėje nereikėjo įrodinėti kultūros ir švietimo prioriteto ir svarbos nacionalinei savimonei, tautos tapatybei ir valstybingumui. Jau 1921 m. vasario 16-ąją, nepaisant tuščio jaunos valstybės iždo, atidengtas Kauno Karo muziejaus sodelyje Juozo Zikaro paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę su užrašu: „Per amžius budėję, laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą“. 1922 m. Vlado Dubenecko suprojektuotame Karo muziejaus bokšte, primenančiame senųjų pilių kuorą, suskambo JAV lietuvių padovanotas Laisvės varpas su nepamirštamų Kazio Balučio žodžių įrašu: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“. Ir pagaliau tame pačiame sodelyje 1928 m. gegužės 15 d., kariuomenės dieną, buvo atidengta Berlyne iš žalvario nuliedinta J. Zikaro Laisvės statula – pats gražiausias, iki šiol nepranoktas Lietuvos paminklas. 1932 m. minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo paskelbtas valstybinis literatūros konkursas, padovanojęs lietuvių literatūros istorijai šedevrą (nors dėl intrigų ir nelaimėjusį) – Balio Sruogos „Milžino paunksmę“.

Ir koks gluminantis kontrastas – dabartinis valdiškas šimtmečio minėjimas. Kokiais šedevrais, kultūros ir meno laimėjimais, išliekamąją vertę turinčiomis knygomis pasitinkame savo valstybės iškiliausią šventę? Kas primins ateinančioms kartoms, kaip mes įamžinome atkurtos valstybės šimtmetį? Ar tais plakatais, iš kurių į mus žvelgia TV kulinarinių laidų autorė ir panašios net ne pop kultūros „žvaigždės“? Infantiliomis vienadienėmis žvakučių degiojimo akcijomis ir pseudo patriotiniais projektais, kuriuos užmiršime jau rytojaus dieną?

Kadangi humanitariniai mokslai Lietuvoje tik vargais negalais verčiasi, lituanistika jau tapo podukra, užskurdusi knygų leidyba, kaip ir visas varganas spausdintas žodis, iš kur tie šimtmečio proga valstybės kūrėjams ir jos institucijoms skirti reikšmingi darbai galėjo rastis?

Teatrai, kiti profesinio meno kolektyvai, talentingiausi menininkai, aukštosios kultūros kūrėjai, kaip ir mokslo korifėjai, palikti nuošalyje. Kur valstybės užsakymai, lietuviškos dramaturgijos premjeros, festivaliai, konkursai? Žinoma, išskyrus tas Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio Meno centro liūdnai pagarsėjusias, skandalu pasibaigusias paminklo Lukiškių aikštėje „kūrybines dirbtuves“.

Valdžios nepažadino ir neįkvėpė net ir šimtmečio jubiliejui skirtos prasmingos privačios iniciatyvos. Tarkim, žurnalisto Viliaus Kavaliausko idėja pagal jo kruopščiai sulasiotą archyvuose sąrašą atidengti buvusių tarpukario valsčių centruose paminklines lentas su pavardėmis Lietuvos savanorių ir Vyčio kryžiaus kavalierių, kilusių iš tų apylinkių. Per visą kraštą iš viso atidengta per 100 Lietuvos savanorių ir Vyčio kryžiaus kavalierių paminklinių lentų, kurios valstybės biudžetui nekainavo nė cento – finansavo iš ten kilę žymesni kraštiečiai, entuziastingai talkino savivaldybės ir bažnyčių parapijos.

Dar pernai Kaune atidengta JAV lietuvių padovanota pirmojo Laikinosios sostinės burmistro Jono Vileišio skulptūra, ką tik Vilniuje po ilgamečių tuščių pažadų pagaliau įamžintas didžiųjų vilniečių brolių Petro, Jono ir Antano Vileišių atminimas – paminklas pastatytas Vileišių giminės pinigais. Verslininko dr. Prano Kiznio lėšomis šimtmečiui pirmąsyk Lietuvoje išleistas fundamentalus Aleksandro Merkelio veikalas „Antanas Smetona“. Vien toks visuomenės aktyvumas, patriotinis užsidegimas ir kūrybiškumas turėjo priversti Vyriausybę degti iš gėdos dėl savo formalaus požiūrio į atkurtos valstybės jubiliejų. Tačiau šiai Vyriausybei gėdos jausmas nepažįstamas.

Atvirkščiai, piliečių patriotinė iniciatyvos sulaukė atviro valdžios priešiškumo, kaip „Vyčio paramos fondo“ pastangos šimtmečiui surinktomis žmonių aukomis Lukiškių aikštėje pastatyti memorialą laisvės kovotojų atminimui su „Laisvės kario“ (Vyčio) skulptūra. Valdininkų priešiškumo sienos nepramušė net memorialą parėmusi Seimo rezoliucija.

Batalijose dėl Vyčio dalyvavo visi, kas netingėjo – politikai, valdininkai, žurnalistai, politikos komentatoriai. Tačiau niekas nepasigedo žymiausių Lietuvos skulptorių, architektų, dailėtyrininkų, kurie tikrai būtų turėję ką pasakyti dėl „Laisvės kario“ meninės vertės. Iš esmės vyravo politiniai argumentai.

Vargas dėl Vyčio priminė vieną XX a. pradžios lietuvių dailės istorijos kuriozą: dar carinei imperijai priklausiusiame Vilniuje šeštoje tradicinėje Lietuvių Dailės draugijos parodoje (1912 m.) nuolatinis šių parodų dalyvis, mūsų klasikas Petras Rimša, įžymiųjų skulptūrų „Vargo mokykla“ ir „Gana to jungo“ autorius, eksponavo skulptūrinę kompoziciją „Kova“, vaizdavusią tą patį lietuvišką Vytį, pamynusį lenkišką Erelį. „Kova“ sukėlė Vilniaus lenkiškosios daugumos pasipiktinimą, išsigandę parodos organizatoriai pareikalavo, kad P. Rimša pašalintų savo kūrinį – nulėmė politiniai motyvai. Įsižeidęs autorius čia pat, parodos salėje, sudaužė savo skulptūrą  į šipulius.

Laimė, Lukiškių Vytis nebuvo sukultas, tik ištremtas į Kauną, palikdamas Vilniaus širdyje nykią dykrą, vaizdžiai iliustruojančią oficiozinės šimtmečio minėjimo programos tuštumą ir skurdą.

Po „Idėjos Lietuvai“ veikiausiai nebeliko dviejų nuomonių dėl oficialios jubiliejaus programos. Pompastiškas, nežinia kiek mokesčių mokėtojams kainavęs beprasmis renginys (tikrų tikriausias grandiozinis simuliakras) atkleidė ne tik mūsų intelektualinės kultūros katastrofišką nuosmukį, bet ir tai, kad neturime tikrų politinių lyderių ir dvasinių autoritetų. Jų vietas užėmė guvūs veikėjai, gebantys daryti pinigą ir skleisti nuvertėjusias mintis ar visiškas banalybes, viešųjų ryšių ir rinkodaros triukais parduodantys jas kaip naujas vertingas idėjas, savo dvasiniu lėkštumu užgrobę visą viešąją erdvę.

„Idėja Lietuvai“ buvo tipiška valdžios ponų ir dabartinio Lietuvos „elito“ šventė, kuriai Tauta liko abejinga. „Idėjos Lietuvai“ autoriai, kuriuos aiškiai aplenkusi protavimo malonė, patys save išsiliaupsino, dosniai apsidovanojo ir baigė šią tuštybės mugę išgertuvėmis iki paryčių viename Vilniaus restorane.

Šimtmetis privalėjo būti galingas akstinas, atnaujinantis pavojingai išblėsusį Tautos valstybingumo pojūtį, sumažinantis atsivėrusią prarają tarp Tautos ir valstybės, kai suvargę nusivylę žmonės valstybę sutapatina su netikusia valdžia ir nekenčiamais politikais. Justinas Marcinkevičius, vienas nelygstamų Tautos autoritetų (kurį nesyk mėginta apdergti), iki paskutinio atodūsio nepraradęs vilties, kad laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje iškils Tautos namai, šios taurios idėjos šimtmečiui atidengiant 2007 m. paminklinį akmenį ant Pamėnkalnio, ištarė pranašiškus žodžius apie Tautą, neturinčią namų: pirmiausia pasistatėme Valdovų rūmus elitui (ponams), o Tautai namus užmiršome.

Pernai Sauliaus Skvernelio Vyriausybė neišgirdo visų Seimo frakcijų pasirašyto raginimo šimtmečio akivaizdoje grįžti prie įkvepiančios Tautos namų idėjos ir atsiimti „prichvatizatorių“ suniokotus Profsąjungų rūmus. Todėl šimtmetį sutinkame su nykia Lukiškių plyne, griūvančiu Gedimino kalnu, Nacionalinio futbolo stadiono bauginančiais griaučiais ir su viršum Vilniaus vaiduokliškai iškilusiais, degusiais ir nesudegusiais Profsąjungų rūmais, kaip mus ištikusio dvasinio bergždumo simboliais.

Ir vis dėlto joks pseudo elitas, į kurio rankas buvo atiduota oficiali šimtmečio programa, jokia valdžia, kuriai nerūpi Tautos likimas, neįstengs sugadinti šios prakilnios Tautos ir jos atkurtos valstybės šventės. Šimtmetinę ir amžinai jauną Vasario 16-tąją švęskime ir linksminkimės visi ir visa siela!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Įvertino labiausiai nusipelniusius       2018-02-15 13:08

Vasario 16–osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus Lietuvos Respublikai apdovanojo ir DELFI žurnalistus Vaidą Saldžiūną ir Dainių Sinkevičių, ” kurie savo kasdieniu darbu išpildo savo misiją, o profesionalumu įkvepia kolegas augti“

„Pagrindinė žiniasklaidos misija yra paaiškinti visuomenei vykstančius procesus, kalbėti apie problemas ir ieškoti sprendimų, būti patikimu informacijos šaltiniu mūsų auditorijai. Tai būtų neįmanoma be savo darbui atsidavusių žurnalistų. “

DELFI korespondentas gynybos temomis V. Saldžiūnas įvertintas kaip žurnalistas, svariai prisidėjęs prie nacionalinio saugumo, pilietinės savimonės ir kovos su melagingomis naujienomis stiprinimo. Saldžiūnas yra ir Neužmirštuolės kaip nacionalinio patriotinės atminties simbolio idėjos autorius ir propoguotojas.

Balionė       2018-02-15 1:57

Ta, kurios sarafano iškirptė yra apverstos pentagramos, satanistų simbolio formos ....
Tuo viskas pasakyta.

G.M. c/p 07       2018-02-15 1:40

Tik reikia vieno dalyko - Visi persidažėliai privalo būti priversti prisipažinti iratgailauti. Asmeniškai reikalaukim atsiprašymo iš visų tų, kurie dar prieš 3 dešimtmečius buvo kitoje barikadų pusėje. Liaukimės nusiiminėti kepures prieš niekšus, nustokime ploti niekšams sakantiems veidmainiškas kalbas.
Jeigu kas šiandien yra tikybos ar patriotizmo mokytojas, valdininkas ar kitoks įtakingas asmuo, o prieš tris dešimtmečius sudarinėjo sąrašus tų, kurie eina į bažnyčią ar slapta švenčia vasario 16-ąją, privalo atsistoti viešai prieš auditoriją ir pasakyti: „atleiskite jei galėsite“. Jūs turite pasakyti: „taip, tu ėmei ir imi pinigus tam, kad naikinti Lietuvą“.
Tada mes spręsime, ar juos palikti postuose, ar nušluoti velniop.
Viskas priklausys nuo jūsų darbų ir nuoširdumo.
O pirmutinė tai turi padaryti balioninė “ikona” visų jūsų išverstagerklių bailių vardu.
Tada jums ir mums palengvės. Labai palengvės.
Tada valstybė atsigaus, o Gedimino kalno daugiau nebekankins nuošliaužos.
100-mečio jubiliejus tam yra puiki proga. Laukiam.
Su artėjančia švente, su Diena kuri Mūsų, o ne išdavikų su bezdalų balionu nešvariose rankose.
Su Vasario 16-ja!

G.M. c/p 07       2018-02-15 1:31

Mūsų naikinimui mestos tokios milžiniškos pajėgos. Naikinimo darbams pasamdyti profesionalai – persidažę sovietinių laikų ko-laborantai.
Jie yra tam tikra prasme – juodųjų darbų profai.
Jiems dosniai mokama ir jie dirba, kad mūsų kaip tautos neliktų.
Kiti tai daro iš baimės.
Pagal juodąjį planą, kurį taip įkyriai įgyvendina Daukanto aikštės socialiniai inžinieriai, per artimiausią dešimtmetį mūsų neturi likti nė 10 procentų. Todėl jiems reikalingas didelis karas su żiauriu kaimynu, tuoj pat, čia ir dabar, kad mūsų tautos neliktų nei kvapo.
Todėl pamėginkime įsigyti kelis ginklus, kelis filtrus, kad pamatytume naikinamąsias technologijas.

1. Niekada netikėkite jokia vieša statistika, kad mes esame labiausiai geriantys, savižudžiai, vaikų žudikai, priekabiautojai, kad mes blogai dirbame, kad nenorime dirbti ir t.t. Visos tos istorijos dirbtinai pučiamos, kad pasijustume menkaverčiais, kad sumažėtų mūsų savivertė. Nekreipkime į tai dėmesio.
2. Jeigu per viešąją erdvę mums bruka kokią nors kvailą istoriją, vadinasi norima nukreipti dėmesį nuo kažkokių svarbesnių dalykų, kurie daromi slapta. Jie gali pavogti vaiką, pasamdyti alkoholikus, kad nužudytų savo vaiką, likviduoti banką, sukelti avariją ar sekso skandalą su žymiais žmonėmis tam, kad suskaldytų visuomenę į „už ir prieš“ stovyklas, kad visuomenė paskęstų ginčuose, kas teisus, o kas ne. Nekreipkit į tai dėmesio. Nedalyvaukit.
3. Jei kas nors prašo jus viešoje erdvėje pareikšti „už“ ar „prieš“ nuomonę, dėl kokio nors reiškinio, ar istorijos spaudoje, kategoriškai atsisakykit tai daryti. Nedalyvaukite jokioje diskusijoje, jokioje viešoje iniciatyvoje jei ten įžvelgiate informacinius ar psichologinius karus. Trinkite ir draugų soctinkluose visus tuos, kurie stengiasi įtikinti dalyvauti tokiose “akcijose”. Nebūtina reikšti savo pozicijos, nes visos istorijos viešoje erdvėje pučiamos dirbtinai. Visos be išimties!!!
4. Daugiau skirkite laiko kultūrai, menui, savo istorijos pažinimui, sveikatai, sveikai mitybai, sportui. Kitaip tariant visą tą laiką, kurį iš jūsų stengiasi atimti informacinių karų specialistai, skirkite poilsiui, kultūrai, knygoms, sportui ir sveikatai, šeimai, prasmingam darbui.

Mes esame pati darbšti, turinti milžinišką kiltūrinį palikimą tauta, kuriai būsima istorinė misija jau parašyta.
Mes neišvengiamai vėl perrašysim pasaulio istoriją ir perbraižysim žemėlapį.
Mūsų kraštas bus ta vieta, iš kurios bus koordinuojamas išlaisvinimo procesas visame pasaulyje.
Tai yra didžiulė atsakomybė, kuri mūsų laukia.
Ir nesvarbu kad nepatogioje pasaulio dalyje gyvename, mes būsime tie kurie turės tai padaryti.

G.M. c/p 06       2018-02-15 1:13

Eame paveldėję labai gražią gamtą, švarų orą.
Ir visai greitai tai iš mūsų bandys dar kartą atimti.
Jau paskelbta Goga ir Magoga karo pradžios apytikslė data.
Maždaug po 4-6 metų.
Tada į kariuomenę pašauks visus ir vyrus, ir moteris.
Mes vieni kitus išpjausime, o teritorijos liks laisvos.
Tada čia atsikraustys naujieji vasalai su krokodilų galvomis ir mendolinėmis akimis bei armija klonuotų darbininkų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurinės Afrikos.
Bet jeigu išsilaikysime, mūsų kraštas taps išsilaisvinimo lopšiu visam pasauliui.
Nuo čia prasidės dvasinė revoliucija.
Ir Oskaras Milašius buvo visiškai teisus.
Tačiau tam, kat tai įvyktų, turime labai daug padaryti.
Pirmiausia turime bent jau išmokti matyti ir išmokti skaityti tas jėgas, kurios skirtos mūsų naikinimui bei pasiruošti rimtiems darbams.
Vieniems Lietuvos vardas kels siaubą, o kitiems – teiks viltį.

G.M. c/p 05       2018-02-15 1:01

Ta, kuri strikinėja su balionais yra visų tokių dūšios vagių ikona. Universalus simbolis.
Tai ikona visų tų, kurie skundė, o paskui išvertė skūras ir vėl tapo mūsų likimų specialistais.
Ji yra ikona visų tų skundikų, kurie prie bažnyčių tampė merginom plaukus, o pasikeitus santvarkai tapo religijos mokytojais, o dabar aukoja Lietuvą šv. Mergelei Marijai.
Kiekvienoje tautoje turbūt yra kategorija parazitų, kurie per gyvenimą sugeba pakeisti visus įmanomus įsitikinimus vien tam, kad išlaikyti įtaką, pinigus, karjerą.
Bet tai būtų labai maža problema, lyginant su tuo ką dabar pasakysiu.
Bet jūs ir taip viską žinote. Mes, kaip tauta naikinami.
Pasaulyje mūsų, kaip tautos įvaizdis piešiamas žiauriai, nes tikslas yra – sunaikinti.
Esame baisiausi vaikų žudikai, moterų tvirkintojai, neturintys kultūros, nes kultūros žmonės – pasileidėliai, depresuoti, savižudžiai, o visi kiti - jokios pridėtinės vertės negebantys kurti antrarūšiai darbininkai, nebent tinkantys „24val“ ir „Farų“ herojų vaidenims atlikti.
Tokios etiketės jau eilę metų kabinamos mūsų tautai.
Ir apskritai, ar pastebėjote, kad kultūros žmonių naikinimas vyksta visame pasaulyje?
Ir tai gali reikšti tik vieną dalyką – artėjame prie siaubingų globalių įvykių, kad tie, kurie turi akį ir gali pastebėti provokacijas, kurie žino kaip paskleisti žinutes per kultūrą tiesiai į kolektyvinę tautos pasąmonę, būtų visiems laikams užtildyti.
Jeigu pjauna menininkus - lauk karo. Bet tai – kita didelė tema.
Lietuvos atveju toks piaras yra organizuojamas kasdien už didelius pinigus. Tai vyksta labai sistemingai ir, kol kas, deja, labai sėkmingai.
Beveik viskas, kas per praėjusius ir šiuos metu įvykio lietuvoškoje viešojoje erdvėje (tų skaldalų ir provokacijų nedetalizuosiu, visi viską žino), yra ne kas kita, o klasikinės žvalgybinės, smegenų plovimo bei „netikrų vėliavų“ operacijos.
Viskas kaip iš vadovėlių, nieko naujo.
Lietuviški piarščikai išradingumu neblizga.
Šiandie jokios viešos informacijos priimti už gryną pinigą nebegalima. JOKIOS!!
Kategoriškai.
Nes tai be galo pavojinga.
Žiniasklaida tapo ne informavimo, o propagavimo bei smegenų plovimo įrankiais. Kas to nemato, galit į mane mesti akmenį.

G.M. c/p 04       2018-02-15 0:55

Pasikeičia valdžios, okupacijos, santvarkos, o jie ten būna.
Tie patys, tos pačios pavardės, netgi veidai tie patys.
Netgi neįsileidžia nieko naujo iš „lauko“. nebent vieną-kitą dėl kvapo.
Aš nesakau, jog tai masinė tendencija, bet žinau daug pavardžių (gal tai tiesiog sutapimas), kurios nesikeičia, nors amžius, santvarka, okupacija kita. Kaip paaiškinti šitą fenomeną?
Ir aš jau pradėjau matyti štai ką. Valstybės prasme tai didelis pavojus.
Nes tokios „karminės biurakratų kastos“ yra laisvai perkamos.
Juos galima lengvai paspausti ir jie pritries kelnes.
Juos nesunku nupirkti tiems, kurie mūsų, kaip tautos nemėgsta Maskvoje, Vašingtone ar Briuselyje.
Gal būt jau taip yra įvykę?
Ir tos energijos nesunkiai matosi. Vadinasi mes esame rimtame pavojuje.
Labai rimtame pavojuje!!!
Nes dauguma įtakingų postų priklauso toms dinastijoms, kurios mus persekiojo dar anais laikais, kurios parsivežė Stalino saulę ir Briuselio kandalus.
Be to JIE sugebėjo užauginti labai panašią į save kartą su savitais ypatumais. Nuo to dabartinė naujoji nomenklatūra pasidarė dar labiau agresyvesnė bet kokių permainų atžvilgiu ir dar labiau paperkamesnė užsienio vasalams.
Kaip ir tada, taip ir dabar jie kažkam tarnauja, nes savarankiškai, sau, kaip Lietuvai dirbti nemoka.
Jų galvose ir širdyse visiškai kiti orientyrai.
Jei būtų kitaip, jei jie dirbtų tikrai vedini laisvės idėjos, o šiandien mes visai kitaip švęstume jubiliejų.
Dabar mes matome tik atžagarias rankas, nepataikymą į kontekstą ir švokšimą tarp dantų blogai išmoktus eilėraščius.
Jei rimtai, tai šis valstybingumo jubiliejaus šventimas yra ne kas kita, o išsityčiojimas iš idėjos, išjausto ir išverkto valstybingumo.
Jei vienos dinastijos kelių kartų atstovų smegeninėse lengvai pasikeičia religijos, santvarkos ideologijos, priklausomai nuo pinigų vėjo krypties, tai kur garantija, kad jie neatsispirs dar didesniems pinigams, kurie investuojami tam, kad sunaikinti pačią tautą?
Ir jie tuos pinigus įsisavina, jie tai daro. Vieni – iš durnumo, kiti iš gobšumo.

Al.       2018-02-15 0:55

,,Gal reikėtų mokslininkų, kurie atliktų tyrimą” apie sovietmečio ir dabartinių kolaborantų dvasinį bendrumą su nacių kolaborantais? Nors, man atrodo, kad ir be tyrimo aišku.

G.M. c/p 03       2018-02-15 0:51

Aš manau, kad baimė yra galingesnė jėga už meilę.
Baimė mirti taip pat gali atvesti sielą iki patriotizmo.
Bet tada variklis yra baimė, o ne idėja.
Tai yra du skirtingi dalykai, kurie atveda prie skirtingų pasekmių.
Jiems santvarkos pasikeitimas prilygo mirties baimei.
Ir jie darė viską, kad išgyventų.
O mes – ir taip neblogai gyvenome, nes turėjome didelį turtą - idėją, kurią tikėjome.
O jie – nieko, tik baimę.
Todėl sėdėti prie vieno šventinio stalo su tokiais ir apsimesti, jog nieko neįvyko, man asmeniškai visada buvo labai sunku.
Tokių pasisėdėjimų su tokiais buvo daug ir kiekvienąkart jauti, kaip jie medžioja kiekvieną tavo išjaustą ir išverktą žodį, o paskui belekur naudoja kaip savo, mechaniškai, lyg koks mokinys dvejetukininkas išzubrinęs ir padeklamavęs eilėraštį kosuliais-skiemenimis tik tam, kad kaip nors mokytojas perkeltų jį į kitą klasę.
Paklausus, apie ką tas eilėraštis, jis nežino, arba po dienos nieko neprisimena.
Bet jis jau kitoje klasėje, tarp pirmūnų ir vėl skinasi kelią į pirmus suolus. O mokslo metų pabaigoje - vėl ta pati istorija.
Ilšikimo baimė juos varo skubiai persidažyti priklausomai nuo to, kokie pokyčiai vyksta.
Jei žmogų varo į priekį išgyvenimo, statuso netekties baimė, jis padarys viską, kad kad tas statusas sugrįžtų, nes jo praradimas prilygsta mirčiai. Gal būt tai juos labai stipriai motyvuoja?
Mylintiems žmonėms į tuos karjerinius dalykus nusispjaut. Jie tenkinasi tuo ką turi, nes visko ir taip užtenka.
Dabar JIE visi vėl postuose. Kaip tada, taip ir dabar.
Jie dabar labai auštose pozicijose, kaip ir sovietiniais laikais.
Ar pastebėjote keistą dalyką.
Aš jį pastebėjau senai. Į vadinamą „viešąjį sektorių“ ateina dirbti buvusių „nomenklatūrininkų“ anūkai ir proanūkiai.
Dinastijoms nesvarbūs ideologiniai barjerai.
Tai, matyt, specifinė sąmonės būsena: būti sraigteliu mašinoje, o kokioje – neturi reikšmės.
Jie iš kartos į kartą turi būti kur nors įtakinguose kabinetuose su plačiai atvertais stalčiais-kišenėmis bei smaugte užsmaugtais tos pačios spalvos kaklaraiščiais, kad jokia blusa nepralįs.
Arba atvirkščios pentagramos iškirptės ties širdimi rodo kurlink juda gyvybinė energija ir iš kur gaunama galia paniekinamai valdyti mus, mirtinguosius idealistus.

G.M. c/p 02       2018-02-15 0:46

Pavogė šventę pirmiausia tie, kurie kadaise 8-to dešimtmečio pradžioje mums 15-likmečiams stebint, tampė už plaukų bendraamžes, kurios atlaidų kaimo bažnytėlėje metu, dėliojo žolynėlius po procesijos dalyvių kojomis, kurie su blonknotais ir fotoaparatais fiksavo visus tuos, kurie rinkdavosi šventoriuose ir butuose švesti Vasario 16-tą.
Vagys yra visi tie, kurie svartė mūsų elgesį partiniuose ir saugumo organuose, kurie dar tik prieš trisdešimtkelis metus gėdino ir juokėsi iš tų kurie viešai pasvajodavo apie laisvę: „nesvaikit, atsisėsit ilgam į psichuškę“. Kai kam jie dar spėjo patiesti raudonus kilimus į psichuškes. Laimei, ne visiems.
Aštuonesdešimtųjų pradžioje, kiekvienų metų vasario 16-ąją susirinkdavome keli geltonsnapiai bachūrai prie „Putnos“ garstranomo stotelės Vilniuje ir eidavome į Šeškinės Ozą, ten, kur šiandien stovi gelžbetoninis „Ozas“, o šalia - naujasis pavogto „valstybingumo“ simbolis „Akropolis“.
Senasis – Gedimino pilis baigia griūti. O naujasis - klesti, kaip klesti ir ta, kuri šokinėja su balionais.
Pastatai ir simboliai gana taikliai atspindi šios valstybės ligos istoriją. Simboliai irgi tarp savęs konkuruoja ir laimi jaunystė.
Susėsdamome prie laužo ir dainuodavome dainas. Be jokio alkoholio.
Išgerti bent gramą tokią dieną būdavo be galo gėda ir nepadoru.
Kai kas skundė ir tai ant jų sąžinės kaba iki šiol.
Aš jiems, deja, krikščioniškai neatleidau iki šios dienos, nes neišgirdau jokio atsiprašymo.
Kodėl jie taip darė?
Dėl geresnių charakteristikų, dėl geresnių pažymių, dėl statuso, dėl valdžios, dėl durnumo.
Viename KGB raporte buvo parašyta, kad jie (tai yra mes) sudegino raudonos spalvos audeklo gabalą, kuris primena vėliavą (įrodymų niekas neturėjo), o kitame, kad nepadoriai apšlapino.
Tampė, žinoma, tėvus, o ne mus. Ketvirtines premijas nuimdavo tėvams, o ne mums. Mes juk baimės neturėjome jokios.
O kai laikai pasikeitė, mes juk nepasikeitėme. Likome tokie patys, iškitimi toms pačioms idėjoms.
O JIE tai pasikeitė. Jie iš esmės pasikeitė.
Koks turėjo būti didelis vidinis darbas? Koks iššūkis sau?
Aš taip nesugebėčiau. Aš iki šiol nesuprantu tokių vidinių sielos lygmens metamarfozių.
Kaip tai įmanoma apskritai padaryti? Pabandau įlįsti j jų kailį. Siaubas.
Man tai būtų sunkiai įgyvendinamas iššūkis.
Vadinasi tokie žmonės nieko viduje savo neturi, išskyrus begalinį norą saugiai kur nors padėti subinę?
Bet tai būtų pernelyg lengvas įvertinimas.-
Arba jie labai stiprūs, kaip tas Judas Iskariotas, kurio misija buvo išduoti Jėzų, kad anas atliktų savąją misiją.
Gal stiprybė yra ne kur kitur, o nuosavoje kišenėje?
Juos motyvuoja baimė ir gobšumas.
Tokių visada buvo yra ir bus.
Ir jie kažkaip yra mūsų nedidelės šeimos nariai, tik be galo nelaimingi.
Bet stipresni. Jie daug stipresni už mus.
Gal juos reikia padrąsinti atsiskleisti, parašyti savo istorijas, ką jie jautė tuo metu kai vertė skūras?
Gal reikėtų mokslininkų, kurie atlyktų tyrimą?

G.M. c/p 01       2018-02-15 0:41

Atėjo kelios vizijos, kur kuriomis noriu pasidalinti valstybės šimtmečio proga.
Iš karto noriu atsiriboti nuo strikinėjančios su balionais vaikų užnugaryje reklamai skirtame TV eteryje.
Ji atstovauja tuos, kurie pavogė ir mūsų Lietuvą.
Iš manęs ir iš tavęs.
Ji man yra tiesiog sielos vagių ikona, jų visų archetipinis įvaizdis. Atstovauju kartai, kuri paaukojo gražiausius savo jaunystės metus šios valstybės atkūrimui.
Ilgai tylėjau, bet pasakysiu: mus apvogė.
Pavogė tai, dėl ko mes ėjome į rizikingas kovas dėl laisvės.
Rizikavome viskuo, o iš mūsų atėmė tai dėl ko rizikavome ir dabar tyčiojasi toliau.
Man laisvė – nėra tik teritorijos tapimas tarptautinės teisės subjektu. Laisvė nėra tai!
Man laisvė - tai laisvė laisvai galvoti, kurti, daryti verslą ir svarbiausia – negalvoti apie išlikimą, nebestresuoti dėl to, kad tavo idėjos gali pasirodyti kažkam pavojingos, nes dėl to gali sulaukti visuotinio pasmerkimo ar organizuoto ignoravimo.
Ilgai galvojau, ar apskritai tą dieną ir tą jubilietų švest, nes pavogė iš mūsų ir šventę.
Bent jau nėra ką žiūrėti per TV.
Gyvenant rajone – nėra kur pasibūti, nes vietos valdininkams – tai eilinis formalus pasipiarinimas prie trispalvės.
Dūšios jie į tai tikrai neįdeda. Tai matosi iš jų kūno kalbos: „atbūkim kaip nors ir kuo pigiau“. “Pigiau”!!!!
Nusamdys gerą fotografą, pridės daug nuotraukų į feisbūką: trys katės, du balandžiai, 6 mokiniai, kurie nespėjo laiku nusimuilinti, 8 savanoriai pensininkai, kuriems tai vienintelė pramoga per ketvirtį, keli pažįstami-artimieji, gelčiausiai ketinantys balotiruotis. Nemokamai pagros vietiniai ugniagesiai, kuntūros centro kolektyvas sutrauks “Lietuvą brangią”. Taip pat nemokamai. “Uff, padarėm, atstovėjo, sušalom, ramu”.
“A, tiesa, pamiršau, dar bažnyčioj mišias užsakė.
Ne jie, o patys vienuoliai, krikščioniškai kantriai, nes nusibodo žiūrėti į tuos pačius valdininkų ritualus, kurie nesikeičia prie jokių viešų progų. Ar jubiliejus, ar eilinė proga pasisėdėti prie brendžiuko su šakočiais - jiems tas pat. Svarbu - Pigiau!!! Ir kuo greičiau namo ...
O kas toliau?
Bet kažkada šventėme, labai įdomiai, tada, kai buvo negalima. Kai švęsti tapo privaloma pagal atbulomis rankomis surežisuotą protokolą, jokio noro tai daryti neliko. Kažin kodėl?
Nekyla noras todėl, kad per viešąją erdvę kasdien matai veidmainystę, kurią jie transliuoja nė kiek nesigėdindami.
Tai daro tie patys, kurie prieš tris dešimtmečius smerkė už tai, kad atsisakiau okupacinės kariuomenės karinio bilieto.
Tą išdavystę ir veidmainystę galima nesunkiai perskaityti iš laidų dalyvių akių, padrikai, „dėl paukščiuko“ paruoštų sakinių bei jų pačių įsitikinimams prieštaraujančios kūno kalbos. Jiems ta šventė kaip figos lapas, nes nieko daugiau negali duoti ir niekuo daugiau negali prisidengti savo purvino nuogumo bei absoliučios nekompetencijos visais įmanomais klausimais.
O šita strakaliojanti su balionais yra visų dūšios vagių ikona.
Štai taip atrodo silpniausia ir pažeidžiamiausia valstybės grandis – visiška nekompetencija ir absoliutus nepataikymas į dvasinį situacijos kontekstą. Nei pinigai nei galios įrankiai negali pridengti viso to šlamšto, kurį per visą jubiliejinį mėnesį priverstos stebėti mūsų akys.

Tiesą sakant       2018-02-14 21:18

J. Zikaro Laisvės statula – pats gražiausias, iki šiol nepranoktas Lietuvos paminklas.

Julius I 21:28       2018-02-14 18:48

Taip ir yra. Tai Kuolio, Vasiliausko ir kitų nuogų karalių šventė su Marcinkevičiaus paveikslu rankose maro metu.
Itariu nuogi karaliai su Marcinkevičiaus paveikslais padarys paradą. Poto dar šaudys raketas į orą. Laistys šnapsą ir kitaip linksminsis apduja konformistai. O Lietuva toliau egzistuos skurde, mele, neteisybėse ir galiausiai emigracijoje.

Kuoliai ir Vasiliauskai linkiu gerai papuotuoti nes Lietuvai artėja finalas. Paskutinė puota.

Al.       2018-02-14 17:55

Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga kviečiu redakciją nuo šiol blokuoti visus lietuvišką rašybą darkančius komentarus.

Jo,       2018-02-14 16:46

Juršės laipsnis aukštas, bet mažesnis nei AMB, ką manote?

Ech       2018-02-14 16:15

sušoksime kazačioką aplink plytelę prie Rezidentūros vasario 16 proga. Tai pašvęsime.

patarimas       2018-02-14 15:30

reikia jau aukšto KGB laipsnio (pulkininko gal) č.juršėno straipsnius spausdinti.

Kontorščikas       2018-02-14 15:04

tiki Seimo Jurgiu, ne daugiau.

"tikėjimui" 14:24       2018-02-14 14:51

Rūpestingasis pone iš kontoros, apgailestaujame, jog jums niekaip nepavyksta šio portalo “peformatuoti” kaip kokio “alko” ar kt. jau neutralizuotų buvusių opozicinių portalų.
Tamstos atodūsį ir desperatiškus kliedesius priimame kaip komplimentą ir paskatinimą ir toliau laikytis užsibrėžto kurso:)

tai jau komuniagos užvaldė tiesos.lt?       2018-02-14 14:24

taip tikėjomės, kad bus nors vienas padorus portalas.

Joana       2018-02-14 12:33

Iškilios Šimtmečio Šventės paminėjimo net nelaukiau. Grįžtant mintimis atgal, nuo Sąjūdžio laikų, po nepriklausomybės paskelbimo, dar buvo vilties, kad kilsime, keisimės, augsime kaip valstybės piliečiai, tačiau su lig kiekvienu dešimtmečiu, keičiantis seimų ir prezidentų kadencijomis, ši viltis tik blėso. Korupcija ir tautiečių apiplėšimas, aukštuose postuose atsidūrusių asmenų nekompetencija ir moralinis nuosmukis, “elito” prabanga ir didelės dalies tautiečių gilus skurdas pražudė bet kokį tikėjimą valstybe. Kai aukšti šalies pareigūnai nieko rimto neturi pasiūlyti savo žmonėmis, o dangstosi, kaip figos lapais, tuščiais populistiniais sprendimais, supranti, kad jokio progreso negali būti. Buvo aišku, kad Šimtmečio šventei neturėsime nei Vyčio paminklo, nei paminklo J. Basanavičiui, nebus sutvarkytas ir Gedimino kalnas. Ar gali augti ir klestėti valstybė, kurioje kasdien vyksta karas visų su visais?
Lietuvos Jubiliejų minėsime kiekvienas savo giminės, savo bendraminčių rate, nes oficialūs minėjimai, kuriuose būna daug tuštybės, pompastikos ir melo, sukelia daugeliui alergiją. Tačiau praėjus šventei mes, kurie dar neprarado sveikos nuovokos ir kuriems rūpi valstybės ateitis, turime rimtai susiimti: burtis, priešintis vykdomai ištautinimo ir kvailinimo politikai.
Su Lietuvos Nacionalinės Valstybės Šimtmečiu, broliai ir sesės.

Iškabinsim prie namų po 2 vėliavas       2018-02-14 11:36

Kaip visiškai nusivylęs mūsų valstybe ir jos valdžia - mūsų tarnais, galvojau protestuosius ir nešvęsiu šios garbingos datos. Bet po to pagalvojau, juk jie to ir laukia, kad praradę viltį visai palaidotume savo Tautiškumą ir Patriotizmą. Taigi, padariau priešingai, nepagailėjau net 60 eurų už 2 valstybės vėliavas ir demonstratyviai švęsiu Mūsų Valstybės atkūrimo 100-metį, garsiai ir džiugiai su muzika ir šokiais. Štai taip.

Jules       2018-02-14 11:23

Ką čia ir bepridursi - žmogus su uodega.

albina       2018-02-14 10:54

Man atrodo,kad autorius,kaip jam būdinga,svyruoja ir toliau.Tylėjo,kai vyko tikrai nesąmoningi idėjų ir paminklų projektai,dabar išlindo ir sudėliojo,kaip yra blogai.Surašyta neblogai,a la teisingai,bet kažkodėl imi galvoti ne tik apie tekstą,bet ir apie autoriaus asmenybės klajones.Drąsos užteko tik su DK patekti į seimą.

Vilnietis       2018-02-14 10:51

Ačiū. Švesim.

paaiškinimas ir klausimas       2018-02-14 10:04

Kuomet portale ima sklisti pavojingos režimui idėjos, tuomet jų marginalizuoti pasiunčiamas šuva, kuris tyčia darkyta lietuvių kalba atseit irgi “pritaria” tokiai kritikai ir taip bando kurti tam tikrą portalo “įvaizdį”
Pvz, dabar iš kontoros plyšio išlindo toks subinės kamštis “juliūkas” kuris “atseit” irgi “palaiko”.  Kažkodė,l prieš porą dienų,  lyg niekur nieko dar rašinėjęs be klaidų, dabar vėl stumia durnę marginalia puskalbe (“Gerbemos S….”.
Kuomet reikėjo prastūminėti režimui naudingus, (“rinkimų” lankomumo užtikrinimui tinkamus),  “daktaro” kliedesius, tuomet rašyti “juliūkas” dar mokėjo, o kai reikia pasmardinti kritiką režimui, tuomet agentėlis rašo lyg tarpuvartės bomžas.
Protu nesuvokiama, kodėl Redakcija ir Adminas ignoruoja tokius akivaizdžiai priešiškus portalui veiksmus ir vieną kartą bei visiems laikams neatsikrato visiems iki gyvo kaulo įgrisusiu kontoros bobiku.

Autoriui       2018-02-14 9:48

Pamiršote paminėti plytelę Daukanto aikštėje, kaip svarbų šventės akcentą su nuvalkiotu žodžiu “Laisvė”.

Julius       2018-02-14 8:43

Vasiliauskas neišgirdo Gerbemos Sadūnaitės prašymo. Sumankurtėjo. Pyksta ant valdžios kad tokie maži kultūriniai primelžiai.

pagaliau pasakyta       2018-02-14 8:21

„Mes niekada nesame konfrontavę su niekuo.
Mūsų kolegos turi savo nuomonę.
Turbūt, konfrontacijos esmė yra dar senesnė, kad 1991 m. sausio 13–ąją mes buvome truputį skirtingose barikadų pusėse negu prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ir aš manau, kad tai yra šaknis“, – sakė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė po susitikimo su Seimo pirmininku.

 

Ale       2018-02-14 7:10

Dėkui autoriui; atgimimo laikotarpiu visi keliai vedė į Vilnių, jautėme esą tauta, dabar - Vilnius gražus (skandalingas dažnai) pats sau, tauta gyvena sau…

taip ir yra       2018-02-14 5:26

Simbolizmas net šiurpinantis. Na bet istorija sudėlios viską į vietas, visi jie atsidurs greta “bufetavų” istorijos vadovėliuose, vaikai juoksis iš Stribo šnobelio ir amžiais išsiviepusio kosmopolito - kolūkiečio Vilniaus mero, kitų personažų. Ir mūsų pareiga taip pat, kad ateities kartos nepamirštų tų idiotų “nuopelnų”.

nenurimstančiam ambicingam kontoros koprafanugariu       2018-02-14 2:08

Depresuoji mažulka?
Visiška desperacija, a ne?
Vajatau, iš to strioko net kamufliažinį red-nyl’oninį sijoną pamiršai užsimauti:)
Nabagas…
Žinai, kad naktis nuobodi nebūtų, vietoje labanaktuko pabėrėm tau dar druskelės ant cibulių (2:00)
Laižykis:)
(“Lajkykitės jūs tian su @ tiapkinu!”)

Ką Vosylius "pamiršo" paminėti       2018-02-14 2:00

“Išmanaus šventimo” ir mytūpinių aistrų vinigreto fone, kukliai šmėkštelėjo “nereikšminga” info apie tai kad matrioškinis skvernelynas priėmė nutarimą sutrupinti “Lietuvos geležinkelius” į tris kąsnius.
Taip lengviau praryti.
Du kąsniai svarbūs, vienas tik palaikymui už žando kol bus galima išpjauti:
Pelningi krovinių pervežimai, nuostolingi keleivių ir šunio penkta koja administravimas.
Krovinių vežimą pri(ch)vatizuos. Dėkingas pirkėjas tyliai pafinansuos “tą kurį reikia” kandidatą rinkimų cirke.
Po kiek laiko “teks” privatizuoti ir keleivių veżimą.
O kam privatizuotiems valdiškas administracinis antstatas?
Nafig. Išdalins atleidimo lapukus ir paleis šieno ravėti:)
Bet linksmoji dalis ne čia.
Visas smagumas, jog gerieji samariečiai pasiimsiantys savo žinion strategines valstybės komunikacijas, gali būti kokie neprisipažinę ir niekur neliustruoti patikimi kadrai.
Nu ir?
O tas, kad karo atveju visi nato gali nueiti nax hauz rusiškais bėgiais.
Niekas nesukontroliuos privačiose rankose esančių gelžkelių ir vagonų.
Daryk diversijas, versk nato vagonus “pod atkos” be rūpesčių, gabenk žalius žmogeliukus, ginklus ir sprogmenis agentams diversantams per sieną, lapė nesulos.
Gudru? Aišku, kad gudru.
Ar ne tai turi omenyje Rezidentė, kviesdama saviškius švęsti “sumaniai”?:)

na ir suporavo       2018-02-14 1:52

Kontoriniai personažai paprastai dirba po du: gerasis ir blogasis.
Šiąnakt poroje su “RedaNyle” iš juozapinių triūsia kažkoks koprofagas. Man labiau patinka jo kultūringesnis (gal negeriantis?) antrininkas.

Jzp       2018-02-14 1:18

Šianakt kontora kažkokį vištgaidį transvestitą atsiuntė dižūruoti.
.
Ei, jefreitoriau “Nil’ka”, nusisek sijoną ir apsiauk kalconus- kiaušus dar nušalsi:)
.
Vėliavų jis mat prikilnos…
Cha, tegul prišiktus triusikus išsiskalbęs kontoros balkone pasidžiauna ir bus vėliava.
.
Ot, aiškini bukam primityvui, vaikas iš pirmo karto išmoktų.
Bet kadras toks tūpas, jog vėl ta pati rusiška žegnonės “tripetė”-
“vėliava”,() patrijotams), “emigracija” (sentimentaliems) ir “aaaaaanstoooooliaj” (pykčiuko mygtukui įjungti).
Visiškas mlkis.
Ir vat - tokiems pidariukams kontora dar ir algas moka.
Už ką? Juk absoliuti chaltūra.

 

Nylei       2018-02-14 1:09

Nei tu kabinsi, nei ką. Trolini, ponuli ir tiek.

Nylė       2018-02-14 0:58

Aš tai švenčių proga iškabinsiu vėliavas labiausiai lietuvių lankomose vietose - oro uostuose,iš kurių vaikai į emigraciją išvyko ir prie kiekvienos antstolių kontoros.
Ačiū autoriui už straipsnį.
Gyvuok, Lietuva!

Tarabilda       2018-02-14 0:44

“asilą” , pardon.

Tarabilda       2018-02-14 0:43

Ar ne per žiauriai alilą spardote?

ponui "reda'sui"       2018-02-14 0:35

Pone iš kontoros,
duosiu tau nemokamą semantio teksto aiškinimo pamokėlę:
Pirma- kiek moterų/merginų čia komentuoja?
Antra- kokiai moteriškei pusę dvyliktos nakties ūmai parūpo aštrūs politiniai klausimai?
Trečia- du standartiniai mygtukai ir standartinė schema į ką įvyniota tavo žinutė- paminėti “valstiečiai” yra aiški apeliacija į platesnį, bet politiškai beraštį buratininį sluoksnį, gaudant neįgudusių, retai savo nuomonę komentaruose reiškiantį visuomenės sluoksnį.
Masinės auditorijos palaikymas labai reikalingas siekiant sėti nepasitikėjimą labai režimui trukdančiu portalu. O kad mąsalas būtų lengviau prarytas, užtepama “visuotinai prakeiktų koncervų” padažu.
Būtų tobula kur nors monikučių papų delpiuose.
Bet čia tokue pigūs triukai tiesiog kelia skanų juoką.
Mano patarimas nevykęs infokarų lūzeri-
Nusivalyk snarglį ir eik pas mamytę papo čiulpt.
Tu dar stačias po stalu vaikščiojai ir šūduką bubuliu vadinai, kai mes čia dar ne tokiems subinytes atbula koja spardėme.
Tegul tavo valdžia atsiunčia arba profą, o jeigu neturi tokių, tai tegul apsišika kniūbšti ir apsilaižo- jūs čia nebaliavosit ir pagados nedarysit.
Ar viską supratai asiliuk?

Redai       2018-02-14 0:16

o Tiesos.lt skaitytojai tamstelei, visokiais vardais prisistatančiam ir tą pačią giesmelę vis kitom formom giedančiam, sako: niekus kalbi

Reda       2018-02-14 0:08

Zalieji valstieciai garsiai kalba, kad portalas tiesoslt aiskiai priklauso konservams ir pastoviai “lesa” is ju delno.

Tarabilda entuziastams       2018-02-13 23:59

Turėtume įsisąmoninti vieną dalyką, kad KGB ir jų palikuonys nėra intelektualiniai biezdariai. Tai ne klakeriai Juliai ir daktarai, kurie siunčiami mažoms užduotėlėms atlikti - sujaukti diskusijas, užbaninti temą ar pavaryti kamšalo.
Grojama ir visai kitu registru, kad intelektualiai mažiaiau išprusęs žmogus net nepagautų, kas už tekstinio baroko širmos slepiasi.
Žiūrėkim, ką kalba teksto autorius. Dūsauja, kad šimtmečio proga nieko nedaroma, kas turėtų būti daroma. Visi tą akivaizdžiai mato ir supranta. Kas čia galėtų Tiesos.lt portale tokiai nuomonei nepritarti?
Bet kas visa tai organizuoja ir kodėl, autorius nepasivarguina pirštu bakstelėti. Toks diskursas jau tęsiasi kone 10 metų, ir kai pažiūri akyliau, tą š. mala visokio plauko KGB uodegas vekantys personažai, labai parankūs Daukantynės rezidentūrai. Ten irgi visi tokie patys su besivelkančiom senom ir naujom uodegom.

$+$       2018-02-13 23:53

Visai kaip D. Kuolio epopėjoje “Takas” - istorija ir simboliai. Tik čia tų “simbolių” daugiau: ir kalnas, ir stadionas, ir plynė, ir rūmai, t. y. visas V. Vasiliausko “takas” nuklotas “dvasinio bergždumo simboliais.”

Taigi, klausimas tas pats,  retorinis: ką švęsti ir dėl ko linksmintis?! Ir dar visa siela!

liberali Armonikaitė       2018-02-13 23:52

lietuvy-
parūkyk “žolės”!
dar geriau padūmysi.
laisvę dūmuoti laisvai!
kuo labiau lietuviai apkvaišę, tuo lengviau valdomi
(ir lengviau apvagiami!)

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-02-13 23:50

“Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje.”

Ar tikrai, greičiau ponas V.Vasiliauskas nesusigaudo kur gyvena. O juk puikiai ŽINO, slaptojo kariuomenė pasiliko. Tai kam tada taip kalbėti?

Ačiū!       2018-02-13 23:42

Už tai, kad taip puikiai išsakėte ne vieno lietuvio dūmas.

ups!       2018-02-13 23:17

“-Ko nutilo dainos, mylimoj Dzūkijoj?...”:)

J---T       2018-02-13 22:58

Sveiks, su Užgavėnėm. Skanių blynų ir skalsos:)
Ir su artėjančia Vasario 16-tąja. 
Apie “šitą-mikitą”:
Matai- jeigu ircTau užkliuvo, man tai reikšmingas ” skambutis”.
Esi daug už juozapą santūresnis, vienok jeigu ir Tau kliųva…
Na, bet netrukus turėtų pradėti aiškėti.
Misliju jog mums “padės” .
Pats žinai kas:)

Simui       2018-02-13 22:45

O kur tamstos nuomonė apie straipsnį? Spėju, jog ne straipsnio tekstas tamstai rūpi ir net ne autorius. Man tamstos operatyvumas ir dėmesys “neparankiam” komentarui kvepia tam tikrais simptomais.
Alegoriškai kalbant, tarkime, kokia nors komanda kai paspiria kamuolį, paprastai yra būtina prižiūrėti, kad kamuolys nuriedėtų “ten kur reikia”.
Kol kas nežinau, kokiu tikslu ir kur paspirtas kamuolys. Bet matai tamsta, niekada neklykiu ” valio”, kol nesuprantu kas žaidžia, su kuo ir dėl ko žaidžia. Aš nežinau ar tamsta kamuolį tikslingai žaidime prižiūrite, ar tik iš neturėjimo ką veikti kamuolį iš užribio padavinėjate. Pažiūresim, pamatysim.
Vienok, mane pirmas įspūdis gana retai apgauna.

G.P.       2018-02-13 22:39

Šventa tiesa parašyta. Nėra jokio noro dalyvauti valdžiažmogių rengiamose apgailėtinose “akcijose”. Siūlau visiems boikotuoti valdišku renginukus, o dalyvauti savo iniciatyva tikrosios Lietuvos opozicijos rengiamuose Vasario 16-osios paminėjimuose.

Tarabilda Juozapui       2018-02-13 22:34

Tikrai, labai dviprasmiškas tekstas. Mes jau čia liežuvius nuzulinome besiginčydami apie Sakalausko arkliuką, o jis vėl ” nutrūko vadžios ir vėl iš pradžios”, dar į pasakojimo giją įterpdamas KGB herojų, mulkinusį Lietuvos išeiviją.
Tokia bro, yra dabartikė Kagebistų stilistika, patikrinta Drąsos kelio eksperimentuose, - vaidinti patriotą, mojuoti į kairę ir dešinę, o slaptoje gikią šaknį knisti.

Simas - Juozapui       2018-02-13 22:29

ir kur mano komentare perskaitote “pašlovinimą”?

Simui       2018-02-13 22:27

Nenorite, nesimokykite. Niekas neverčia. Kaip negali ir uždrausti turėti nuomonę. Prašom, šlovinkite Vasiliauską- kas tamstai trukdo?

Simas - Juozapui       2018-02-13 22:21

iš kur tas noras pamokyti…
lyg padudenimas iš CK aukštybių nesusipratėliams ideologinio fronto kariams?

Juozapas       2018-02-13 21:58

Yra keletas atskirų niuansų kurių visumos negaliu apibendrinti pritarimu.
Taip, šis asmuo turi gebėjimų rašyti tekstus.
Taip, šiame tekste yra tezių kurios taiklios ir teisingos.
Vienok, pono biografijoje, tiek senų laikų tiek pastarųjų metų veikloje yra nemažai neaiškių puslapių ir retorinių klausimų.
Todėl šį kartą irgi neužkibsiu ant patrauklaus iškalbos kabliuko ir autoriui neplosiu katučių. Laikau šį poną gana falšyvu ir todėl man nėra aiškūs jo tikslai rašant šį straipsnelį. : sunkiai pastebiu tam tikrus, akivaizdžiai sudėliotus tekste emocinius mygtukus pagal tam tikras smegenų plovimo schemas ir metodikas.
Juozapą gana sudėtingą pamauti ant pigaus kabliuko, nes juozapas mėgsta atkreipti dėmesį į detales ir ieškoti sąsajų.
Pvz: akivaizdus ir kryptingai projektuojamas kgb agentui “karaliui”, aplink autoriaus praeitį sklandantįs slapto bendradarbiavimo su ta pačia kontora šešėliai, pono veikla ir veiklos rezultatai nukanalizuojant violetinį protesto judėjimą  velniop - vien tai kužda pažvelgti įdėmiau.
Viežo, sakyčiau taip- verta apsidairyti ir paieškoti tam tikrų koreliacijų tarp straipsnio pasirodymo datos, vietos bei artimoje ateityje ir po metų turinčių vykti įvykių ir procesų.
Plius jeigu turėtume daugiau informacijos apie tai kuo ponas užsiima pastaruosius metus, su kuo bendrauja, tuomet vaizdelis būtų ne toks miglotas.
Aš Vosilkai piršto burnon nedėčiau.
Redakcijai palinkėčiau irgi pagalvoti ir nepulti strimagalviais publikuoti visko, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir oponuoja valdžiukei.
Nes po kiek laiko gali paaiškėti, jog tai koks nors GRU projektėlis nukreiptas ne tiek prieš dabartinį bananinį režimiuką, kiek prieš Lietuvos valstybingumą apskritai. Ne viskas auksas, kas auksu blizga….

O.G       2018-02-13 21:54

Valdai, kur Neringa?

Vasiliauskui norisi linksmai švęsti       2018-02-13 21:28

O ką švęsite, tamsta? Dėl ko džiaugsitės ir linksminsitės, leiskite paklausti. Siūlote puotą maro metu? Juk buvote išrinktas į Seimą kaip Deimantės Kedytės gynėjas, o kur dabar Deimantėlė jums neberūpi? Nesuprantate, kad ant jos kapelio ir nykstančios tautos griuvėsių vyks jūsų šokiai ir šventė?

rinkėja iš Kauno       2018-02-13 21:20

Puikus tekstas, tik aišku ne Skvernelio ir jo aplinkos mentaliteto žmonėms jį įkirsti. Vasiliauskas yra tikras žurnalistikos grandas, puikiai suderinantis turtingą faktologiją ir gebėjimą apibendrinti, išryškinti esmę. Tokių asų jaunesnėje žurnalistų  kartoje jau nėra - ten ir minčių, ir stiliaus, ir turtingos kalbos su žiburiu ieškoti tektų. Gaila, kad nelikus redaktoriaus Vasiliausko, taip degradavo “Lietuvos žinios” - nykus, bailus, steriliai liberalleftistinis leidinys. Asmenybių tarp etatinių autorių nerasta, apžvalgininkai irgi “žmonės futliare”, nebent Medalinską norisi paskaityti.
P.S. Vytauto Didžiojo mirties 500-osios metinės buvo minimos 1930,ne 1932 metais.

vasia       2018-02-13 21:03

tekstas “panoramai”


Rekomenduojame

Kitoks Delfi.lt? Tuo, kas vyksta Vokietijoje, sunku patikėti: jei netelpi į rėmus, gresia nemalonumai

Iš redakcijos pašto. AfD Bundestago nariai: „Mes už europietišką Europą“

Vytautas Radžvilas: „Šiandien švenčiame Lietuvos valstybės idėją, bet kol yra idėja, tol yra ir Lietuvos valstybė“ (papildyta kalbos tekstu)

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.