Dienos aktualija, Istorija

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 13 d. 1:34

0     

    

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

„Respublika“

Šią savaitę, gegužės 15 d., sukaks 100 metų, kai darbą Kaune, Laikinojoje sostinėje, pradėjo Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas.

Savo reikšme ir šlove 1920 m. Steigiamajam Seimui tegali prilygti 1990 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, kuris taip pat panelgė svetimųjų primestą nupolitintą Tautos sampratą, atskyrusią ją nuo valstybingumo idėjos. Ir 1920 m., ir 1990 m. Tauta, kaip suverenas, pareiškė savo teisę ir valią turėti nepriklausomą valstybę.

Ta suvereno valia buvo pareikšta ir ginklu, 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovose, masiškai stojant į Lietuvos savanorius ir stulbinamu 1920 m. balandžio 14–16 d. vykusių rinkimų į Steigiamąjį Seimą rinkėjų aktyvumu – balsavo 90 proc. Lietuvos žmonių. Tokio rekordo laisvuose demokratiškuose rinkimuose veikiausiai neįmanoma pakartoti. 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rinkimuose dalyvavo 70 proc. piliečių, o naujųjų laikų rinkėjų aktyvumo rekordas buvo pasiektas rinkimuose į 1992 m. Seimą (77 proc.). Nūnai rinkimuose į parlamentą vidutiniškai dalyvauja apie 50 proc. rinkėjų, su kelių procentų svyravimu į vieną ar kitą pusę.

Steigiamasis Seimas įkūnijo Lietuvos valstybės jaunystę ir veržlumą, kūrybinę energiją (trečdalis jo narių buvo jaunesni nei 30 metų).

Jau pirmą Steigiamojo Seimo dieną vienu balsu buvo priimta istorinė 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija, kuri skelbė pasauliui, kad „proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką“.

Mat Lietuvos Taryba, išrinkta 1917 m. Lietuvių konferencijoje Vilniuje, vis dėlto nevykdė ir neturėjo valdžios, buvo visuomeninė institucija. Todėl, Mykolo Riomerio žodžiais, Lietuvos Tarybai paskelbus Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą, valstybė „dar nebuvo išėjusi iš idėjų pasaulio“. Žodį (valstybės idėją) kūnu ir pavertė Steigiamasis Seimas, vainikavęs ir užbaigęs pirmąjį valstybės kūrimo (steigimo) etapą. Ir sykiu pradėjo naujųjų laikų lietuviškos parlamentinės demokratijos istoriją.

Konstitucionalistas profesorius Mindaugas Maksimaitis pabrėžia, jog Vasario 16-osios akto nuorodą, kad atkuriama valstybė bus tvarkoma demokratiniais pamatais, Steigiamojo Seimo gegužės 15 d. Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija „maksimaliai sukonkretina, nustatydama konkrečią atkurtos valstybės valdymo formą - demokratinę respubliką. Ši trumpa ir kategoriška nuostata reiškė vieną svarbiausių išeities taškų tolesnėje konstitucinėje Lietuvos raidoje“.

Lito įvedimas, Žemės reformos įstatymas – ilgai būtų galima vardinti Steigiamojo Seimo didžiuosius darbus. Ir, žinoma, 1922 m. Konstitucija, pasak M.Riomerio, įtvirtinusi „kontinentinį prancūziško tipo parlamentarizmą, su polinkiu į „seimokratiją.“ Žymus išeivijos teisininkas, Amerikos universitetų profesorius Konstantinas Račkauskas (1905–1972) tokią „perdėm demokratiško veido ir turinio“ Konstituciją pavadino „racionaliu, filosofiškai pagrįstu ir logišku šedevru“. Anot profesoriaus, „Konstituciją priėmusi Lietuva, teisinės santvarkos prasme atsistojusi moderniškųjų demokratijų eilėje.“ K.Račkausko nuomone, tokia demokratinė santvarka dėl vidinių ir išorinių sąlygų gal buvo net per ankstyva.

O ir pats Steigiamasis Seimas tuometėje Europoje buvo moderniausia atstovaujamos demokratijos institucija, simbolizavusi visų Lietuvos luomų, sluoksnių ir tautų sambūvį. Greta profesorių, kunigų, mokytojų, teisininkų, gydytojų, agronomų, aukštų karininkų parlamente posėdžiavo vos pradžios mokyklą lankę ūkininkai, amatininkai, staliai, račiai, siuvėjai. Taip pat – tautinių mažumų atstovai, tarp jų – Marijampolės vyriausiasis rabinas Abromas Popelis, tokie garsūs pasaulinio masto sionistai kaip M.Soloveičikas, Š.Rozenbaumas, S.Landau, uoliai gynę Lietuvos interesus tarptautiniuose forumuose ir tarpvalstybinėse derybose. Anuomet pasaulio parlamentuose didelė egzotika ir retenybė buvo moterys - Steigiamajame Seime posėdžiavo jau penkios lietuvės.

Vasario 16-osios aktas ir jį papildžiusi Steigiamojo Seimo gegužės 15 d. Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija, kaip rašo M.Maksimaitis, tapo „ne tik XX a. antrajame dešimtmetyje atkurtos Lietuvos valstybės teisiniu pagrindu; su abiem šiais dokumentais siejamas ir to paties amžiaus pabaigoje atkurto valstybingumo teisinis, istorinis tęstinumas: „1990 m. Kovo 11 d. akte dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atkūrimo jie abu įvardijami nenustojusiais teisinės galios ir likusiais Lietuvos valstybės konstituciniu pamatu“.

Šį gelminį Steigiamojo Seimo ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo ryšį įamžino Kovo 11-osios signataro Bronislovo Lubio iniciatyva ir lėšomis 2012 m. išleistas puikus dvigubas albumas „Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai. Glaustos biografijos“, sudarytas iš fotografinio 1924 m. Seimo kanceliarijos parengto leidinio „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, pridūrus Kovo 11-osios akto signatarų glaustas biografijas ir nuotraukas. Šis albumas, kuriuo išreikšta pagarba abiejų Seimų nariams, įvykdžiusiems istorinė misiją – išvaduoti Lietuvą iš svetimų vergėjų ir atkurti valstybę, buvo padovanotas Lietuvos mokykloms.

Steigiamasis ir Atkuriamasis Seimas – dvi lietuviško parlamentarizmo aukštumos, kurios atrodo dar labiau nutolusios ir sunkiau pasiekiamos, žvelgiant iš dabartinio Seimo žemumų.

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.