Įžvalgos, Diskusija

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Tiesos.lt redakcija   2018 m. liepos 2 d. 10:53

22     

    

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Per TV rodomų FIFA pasaulio futbolo čempionato rungtynių pertraukas į televizijos ekraną išlenda kažkur matytas valkata, Katedros aikštėje porinantis, kad nėra nei išeivių, nei ateivių, yra viena tauta, laikas griauti šias netikras sienas ir statyti tiltus. Ir duria pirštu į Žemės gaublį, nurodydamas tų tiltų kryptį. Stačiai ideali globalios Lietuvos vizualizacija. 

Kadangi klipas rodomas per visuomeninį transliuotoją LRT, tai yra pagrindinė oficiozinė idėja, kuria valdžia pasitinka Lietuvos atkurtos valstybės šimtmečio minėjimo kulminaciją – Dainų šventę. Žmonės kalba, kad tas „kažkur matytas“ apšepęs senis, pasamdytas formuoti visuomenės nuomonę, ir įbrukęs R. Karbauskiui „nei išeivę, nei ateivę“ kultūros ministrę, kuri net šimtmečio jubiliejų įstengė paversti tuščiu fasadiniu renginiu. Ir gera proga pasipinigauti saviškiams, įgudusiems kurpti visokias instaliacijas, akcijas, aplikacijas, projektus, klipus, kuriuos užmiršime jau rytojaus dieną. Ministrės komanda net Dainų šventę įkinkė globalios Lietuvos propagandai.

O juk UNESCO lietuvių Dainų šventę paskelbė Žmonijos žodžio ir nematerialinės kultūros paveldo šedevru. Pirmiausia chore per bendrą dainą lietuviai pasijuto tauta – tai XIX–XXa. lietuviškų vakarų 30 metų trukęs sąjūdis, kurio neatskiriama dalis, šalia mėgėjų teatro, buvo chorinis dainavimas, ypač gražias tradicijas turėjęs Mažojoje Lietuvoje („Birutės“ draugija, Vydūno Tilžės Giedotojų draugija). Česlovo Sasnausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus, Juozo Gruodžio ir kitų muzikos korifėjų išpuoselėtos chorinės kultūros vainikas – Dainų šventė.

Chorinė kultūra visuomet buvo Lietuvos pasididžiavimas, savo lygį išlaikė net okupacijos metais. Dainų šventes kas penkeri metai priverstinėje emigracijoje rengdavo ir pasaulio lietuviai – jiems Dainų šventės buvo kaip lietuviškos tapatybės ir bendrystės paliudijimas, Lietuvos prisiminimas ir pažadas į ją sugrįžti.

Nors Dainų šventė priklauso Žmonijos kultūros paveldui, tai jos neapsaugojo nuo visokeriopų modernizacijų, net radikalaus šventės struktūros keitimo. Spėčiau, šiemet prikergtu miuziklu ir kitokiomis naujovėmis dangstoma atsivėrusi bauginanti tuštuma. Lietuvių chorinės kultūros katastrofiškas nuosmukis, apie kurį prieš Dainų šventę prabilo maestro Petras Bingelis.

Lietuvoje faktiškai nebelieka mėgėjų chorų, išskyrus bažnyčių parapijas. Todėl šią skylę Dainų šventėje bandoma paslėpti keliais profesionaliais chorais ir modernia garso stiprinimo aparatūra. Bet ar bus išsaugota tautą telkianti ir įkvepianti Dainų švenčių dvasia? Ar Lietuva dar dainų kraštas?

Ne ką geresni ir kiti Lietuvos materialinės ir nematerialinės kultūros paveldo reikalai. Antai praradusi kantrybę karčią teisybę apie kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson nekompetenciją, sukeltą kultūros įstaigų tinklo chaosą, griaunamą kultūros paveldo sistemą išdrožė paveldosaugos profesionalė Diana Varnaitė.

Kad ši nežinia iš kur atsibasčiusi „nei išeivė, nei ateivė“ yra atsitiktinis kultūroje žmogus, akivaizdu iš įkarščio, su kuriuo ministrė nusitvėrė kultūros įstaigų vadovų rotacijos idėjos. Kultūra itin susijusi su žmogaus asmeniu, todėl čia galioja kiti principai, nei ūkinės gamybos ar verslo vienetuose. Pagal europietišką – ir smetoniškos Lietuvos – tradiciją valstybės teatrų ir muziejų direktoriais skiriami garbingiausi tautos autoritetai. Jeigu būtų buvusi L.Ruokytės-Jonsson valia, W.Shakespeare’as, Moliere’as , K.Stanislavskis, P. Brookas ar J. Grotowski’s savo teatrams būtų galėję vadovauti tik dvi kadencijas.

Visu gražumu kultūros ministrės veidas atsiskleidė batalijose dėl Lukiškių aikštės. Jai ir jos „nei išeivių, nei ateivių” – globalistų legionui „Laisvės karys” (Vytis) valstybės sostinės centre buvo kaip kipšams švęstas vanduo. Patyliukais laiminant mielam „orų berniukui” Vilniaus merui R. Šimašiui ir sostinės vyriausiajam architektui M. Pakalniui (nūnai paaukštintam iki departamento direktoriaus, matyt, už nuožmų Vilniaus paveldo naikinimą), šiuolaikiniai nomadai ir mankurtai išgujo „Laisvės karį“ į Kauną, kuris išskėstomis rankomis priėmė šią Lietuvos žmonių dovaną savo atkurtos valstybės šimtmečiui.

„Laisvės kario” kritikai mėgindavo pasitelkti kitų Europos miestų patirtį. Pirmiausia, ten penkiasdešimt metų niekas netrukdė įamžinti savo istoriją ir jos herojus – šimtmetis buvo dėkingiausia proga bent iš dalies grąžinti šią skolą. Antra, tie modernizmo apologetai graudžiai senamadiški, bent dvidešimt metų atsilikę epigonai, ne tik be tautiškumo, bet be individualybės žymių – tų surūdijusių vamzdžių, sijų, skardų, velėnų iš kiekvieno Europos miesto, pasaulio modernaus meno muziejų nors vežimu vežk.

Štai ir pasitikome valstybės šimtmetį su pagrindine beveide, lyg kokio provincijos miesto aikšte, kaip ir pritinka Nomadijos (klajoklių – „nei išeivių, nei ateivių“ – krašto) sostinei. Kaip patyčia – vietoje memorialo laisvės kovotojams – trykšta fontanėlis, be jokio ryšio ir logikos, lyg balnas karvei. Dar viena vargana Europos miestų kopija, tarkim, Nicos, kur išmanus fontanas tapęs urbanistinę aplinką formuojančia dalimi.

Visa paguoda, kad šis unifikuotas, neturintis nieko lietuviško ir vilnietiško, bet kuriam miestui tinkantis Lukiškių aikštės rūbas yra laikinas, kaip ir įprasta klajoklių mentalitetui. Ir vėl mūsų visų milijonai – kaip į balą. Ir kažkieno kišenę.

Neabejoju, kad šiais metais per Valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos širdis plaks Kaune, atidengiant paminklą Vyčiui. Tai ir bus atkurtos valstybės šimtmečio tikroji kulminacija. Ir padėka visiems kritusiems už Lietuvos laisvę ir jos simbolius.

Su artėjančiomis šventėms, broliai ir seserys!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Raimis >JONIS       2018-07-5 16:23

Pritariu tamstai. R.Budrys puikus žmogus bei savo srities specialistas, tikras Lietuvos patriotas.

ERLICKAS       2018-07-4 5:16

Nu, o kur dingo Vyčio barzda, viduramžiais visi Vyčiai buvo barzdoti ir ūsuoti, gal ten Vytė? Pirmajame Vyčio variante veidas buvo panašus lyg tai į Jurgelio, dabar Vyčio veidas lyg tai į Matijošaitį jaunystėje.

JONIS<patikslintojui       2018-07-3 19:26

Jei ne Romualdas Budrys, bemaž keturiasdešimt metų vadovaujantis Lietuvos dailės muziejui, Vilniaus muziejai būtų sunykę, kaip sunyko daugelis sostinės kultūros židininių.

tusti zodziai ar oro gadinimas       2018-07-3 9:30

idomu kas daugiau spėtų susitvarkyt reikalu tarkim būdamas kultūros ministru-ji ar jis? juk mes vienodi, auksas mus jungia.

norėčoau patikslinti       2018-07-2 23:16

Kad ne ši ministrė iškėlė rotacijos idėją, apie tai kalbama seniai. Ar normaliai atrodo artėjantis prie 90-mečio Lietuvos dailės muziejaus direktorius, vadovaujantis muziejui bemaž 40 metų?
O tas išgirtasis Laisvės karys - ar neprimena straipsnio autoriui sovietmečio, kai visi kas netingėjo kurpė visokius sovietinius laisvės karius ir leninus, be jokios meninės kokybės ir išliekamosios vertės. Panašu, kad einama pramintais takais, kai tema atperka atžagaria ranka sukurptą nevykusį meną. Basanavičiaus su šluota aikštėje nepastatytum, o štai kažkokį su menu susipykusį raitelį - prašom.

neretai pagalvoju,        2018-07-2 18:59

kad V.Vasiliauskas būtų geresnis kultūros ministras, nei dabar esanti ar buvusieji.Tai žmogus, turintis darbo patirtį šioje struktūroje sovietmečiu - buvo meno reikalų valdybos viršininku, dirbo įv. žurnalų, laikraščių redakcijose, buvo Seimo nariu nuo Drąsos kelio partijos ir t.t. Tai teigiu be jokio juoko, net jei kas bandys pliurpti, kad jis buvo KP nariu. O kiek tų buvusiųjų sėdi Seime, daukantynėje? V.Vasiliauskas gal dar ir sugebėtų atgaivinti Lietuvos kultūrą, nes nėra kokio vieno žanro atstovas, kaip pvz., operos dainininkas, teatro aktorius, skulptorius ir t.t. Privati nuomonė. L. Tiesa, Aušrai - V.Vasiliauskas, kaip ir Vyt. Matulevičius ar A.Stancikienė ne kartą rašė N.Venckienės tema.

Aušrai       2018-07-2 17:22

Ne tuo adresu kreipiatės. Valdas buvo tik prašalaitis. Dabar Valdas vėl uodžia orą.

aušra to Vasiliauskui       2018-07-2 16:40

atsiprašau už klausimą IR MORALĄ - ar ne partijos bendražygių pareiga pasekti gerb. sesės Nijolės Sadūnaitės, kunigų pėdomis ir taip pat kreiptis į JAV? Manau, kad Venckienė, jeigu būtumėte bėdoje, tikrai krūmuose netupėtų.

aušra       2018-07-2 15:15

parašyta neblogai, bet niekada neskaičiau apie gerb. Venskienę. Ar tamsta pakeitėte nuomonę ar yra kita priežastis, pvz., baimė

Kazys       2018-07-2 15:06

Stipriai ir taikliai,ačiū!Bet kodėl ponas Valdas Tapino pavyzdžiu neorganizuoja gėdos akcijos prieš ateivę-ufonautę ir kultūros naikinimą? Kodėl finansuojamos parkelių vidury miškų ir lauko teniso aikštynų tuščiuose rajonuose statybos?Gal pinigai būtų naudingesni chorams ir orkestrams suburti?Parašyti apie problemas ne gana,nes viską matome.Laikas pradėti veikti.

Na tai       2018-07-2 14:17

pagiedosime visi vakare “Vardan tos….?”. Ko, tos?
Tai bus gulbės giesmė. Giedos išsibarsčiusio laikrodžio detalės, įsivaizduodamos, kad jos vis dar laikrodis.

paaiškinimas       2018-07-2 14:02

jeigu apibendrinant , tai ta nei “išeivė nei ateivė” yra šios kadencijos vyriausybės komandos-  veidrodis… Jų sprendimai daugumoje kontraversiški - pusiau lupti pusiau skusti… nėra nei vienos medaus statinės, kurioje nebūtų sprendiminio “deguto”- žmones nuvyliančių sprendimų priėmimo..Ar tos pačios Jonson akibrokštai Lūkiškių aikštėje ar tai donkichotiška kova su alkoholio vartojimo draudimais , ar tai mokslo metų prailginimo ir panašiai, ar Šakalienės . Regis , kad ši Vyriausybė sukurta paskubomis ir sąrašas iš Daukanto a. pateiktas Karbauskiui skubiam patvirtinimui neįsigylinant, kas toje komandoje tinkamas ar netinkamas ...

Dainų šventė       2018-07-2 13:20

tik fasadas.Kol nėra tikro atgimimo,tai ji neįdomi.

irena       2018-07-2 13:16

Aciu DIEVUI, kad nors i Baltarusija neinusoliavo Vytis. Vilniaus intelektualams labai tinka kanalizacios vamzdciai, susikuprine Mindaugai, ivairus babauziai, kur nesupranti ka tai reiskia…. Pagalvokime, jei nebutu Vilniuje klasikos, (baznyciu, pastatu) kas Jus “Intelektualai,. Atsakykite.

Karti tiesa       2018-07-2 12:50

Ypatingai vykusiai pasakyta apie graudžiai senamadiškus modernizmo apologetus.

tokios avys       2018-07-2 12:22

kaip ta ona yra beviltiškos buratinės, nei jos ką supranta, nei joms ką rašyti, joms tik ant stogų laipioti, ko ir linkime

StasysG       2018-07-2 12:21

O Vilniui kas? Bunkeris…

StasysG       2018-07-2 12:19

Vasiliauskas kaip dėjo… vytis Kaune.

Taikliai.       2018-07-2 12:15

  Tiesisiai i desimtuka.Bet, nuo to nei kiek nelegviau.Labai vaizdziai nusvietet “chalturos” ministres veikla ir nuopelnus.Aciu.

Romas       2018-07-2 12:05

Graudžią teisybę parašė Valdas. Viską matom. Bet kai perskaitai tokias tiksliai ir koncentruotai išdėstytas mintis apie mūsų padėtį ir vadovus -vėl nugrimsti į liūdesį. Geras straipsnis.

Dėl pavadinimo       2018-07-2 11:52

Nesupratau. Kodėl “shwentė”, bet ne “šventė”? Jeigu tai - ironija, būtina rašyti taip: Dainų “shwentė”

Ona       2018-07-2 11:24

Kokia laimė, kad vėl bus galima išgyventi panašų jausmą, kaip atidengiant sugrąžintą Laisvę. Dalyvaukime kuo gausiau. Prisimenu jūrą žmonių 1989 - aisiais! Stogai buvo „aplipę“ prie Karo muziejaus.


Rekomenduojame

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Algimantas Rusteika. Apie mokesčių reformą trumpai ir drūtai

Neringos Venckienės ekstradicijos klausimas atidedamas iki liepos 12 dienos, jos ginti stoja dar vienas kongresmenas (patikslinta)

Gintaras Songaila. Atviras laiškas prof. Landsbergiui

Nuo bačkos. A. Kubilius proeuropiečiams: mokykimės iš populistų, kaip įvardyti „priešus“ ir kurti įtikinamus pasakojimus, kuo „priešai“ yra pavojingi

Dr. Algimantas Matulevičius. O gal jau laikas atvirai pasakyti – valstybė užvaldyta (II)

Algimantas Rusteika. Vienas

Vytautas Landsbergis apie Seimo sprendimą paviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius: „Jedinstva“ veikia

„Mes neatiduosim Ariogalos medžių“ – ariogališkiai prašo pasirašyti peticiją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.