Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vaidotas Vaičaitis. Kaip grįžti prie visuomenės susitaikymo?

Tiesos.lt siūlo   2021 m. rugsėjo 1 d. 18:52

10     

    

Vaidotas Vaičaitis. Kaip grįžti prie visuomenės susitaikymo?

bernardinai.lt

Štai ir sulaukėme trisdešimt antrųjų Baltijos kelio metinių. Baltijos kelias jau kelioms lietuvių, latvių ir estų kartoms asocijuojasi su viltimi, laisve ir vienybe. 1989 m. rugpjūčio 23 dienos gyva žmonių grandinė nuo Talino iki Vilniaus, inicijuota mūsų Sąjūdžio ir broliškų liaudies frontų, visuomet išliks viena šviesiausių mūsų moderniosios istorijos datų, kurią, beje, UNESCO 2009-aisiais įtraukė į „Pasaulio atminties“ (UNESCO Memory of the World) sąrašą.

Kaip pasitikom šią datą 2021 metais? Reikia pasakyti, kad Lietuvoje (skirtingai nei Latvijoje) buvo tik keletas vietinio lygio renginių įvairiose vietovėse, o bendro šios datos paminėjimo taip ir nebuvo, nepaisant kai kurių raginimų vėl susikibti rankomis, nors vienybė mums šiandien daug reikalingesnė nei bet kada anksčiau per pastaruosius trisdešimt metų. Greičiausiai taip atsitiko dėl to, kad Baltijos kelio (kaip ir Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios nepriklausomybės datų) vienybės nuotaiką šiemet užgožė visuomenės susipriešinimas ir ore tvyrantis nerimas dėl ateities.

Dar prieš dvejus metus šiandienės visuomenės krizės scenarijus būtų atrodęs visiškai siurrealistinis, nors jau tuo metu ryškėjo dalies žiniasklaidos šališkumo, visuomenės nepasitikėjimo valdžia ir susiskaldymo ženklai, ypač – diskutuojant šeimos ir lyties klausimais. Visgi prieš kelerius metus prasidėjęs visuomenės susiskaldymas ir nepasitikėjimas šiandien pasiekė iki tol nematytas aukštumas. Todėl dabar turbūt daugeliui pažįstamas jausmas, kai ryte prabundi ir pagauni save galvojant, ar tai, kas dabar vyksta Lietuvoje (ir kitur), nėra sapnas…

Tokio susiskaldymo nebuvo net pokariu

Tokio susiskaldymo ir nepasitikėjimo masto, dažnai peraugančio į tarpusavio neapykantą ir net vienam kito viešą niekinimą, Lietuvoje nebuvo net pokariu (nepaisant išdavysčių), kai okupantas visgi buvo aiškus. Paradoksalu, bet dabartinei padėčiai susidaryti puikias sąlygas sukūrė nepagarbi „komentarų demokratija“ internetinėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Aišku, prie to prisidėjo ir prieš keletą metų įsigalėjęs didelės dalies žiniasklaidos vienpusiškumas, kurį sustiprino dabartinis valdžios nenorėjimas eiti į jokius kompromisus su kitaip mąstančiaisiais. Todėl nenuostabu, kad užsienyje gyvenantys mano draugai, šią vasarą atvykę iš įvairių kraštų į Lietuvą, pas mus tvyrančią įtampą ypač aiškiai pastebėjo. Pasak jų, Lietuvoje labai jaučiasi empatijos ir pagarbos vieno kitam stoka, palyginti su kitų šalių visuomeninėmis nuotaikomis.

Pagrindinė susiskaldymo priežastis

Kodėl taip atsitiko? Kodėl dingo prieš tris dešimtmečius buvusi Baltijos kelio vienybė? Aišku, reikia suprasti, kad po bet kurios revoliucijos (net ir „dainuojančios“) tarp naujos valdžios ir suverenui atstovaujančios visuomenės tam tikra įtampa yra iš anksto užprogramuota dėl pačios visuomenės nevienalytiškumo. Tačiau be sutarimo esminiais sugyvenimo klausimais valstybės egzistavimui kyla didelė grėsmė.

Pradžioje mūsų bendro sutarimo pamatas buvo nepriklausomybė, vėliau integracija į vakarietiškas politines struktūras, o dabar tarsi tokio aiškiai apčiuopiamo siekio kaip ir nebeliko. Paradoksalu, bet pastarosios krizės metu Vyriausybė kaip tam tikrą kompromisą visuomenei pasiūlė „galimybių paso“ (kartais vadinamo „nelygybių pasu“) politiką, kaip sąlygą, norint grįžti prie prieš keletą metų turėtų laisvių ir gyvenimo kokybės. Tačiau problema ta, kad šis valdžios pasiūlytas bendras sutarimas ar kompromisas kartu yra pagrindinė susiskaldymo priežastis, nes jis dalį visuomenės atskiria į tam tikrus socialinius getus, atimant iš jos dalį pagrindinių, politinių ir socialinių teisių.

Vis dėlto šis „galimybių paso“ (skaldyk ir valdyk) politikos įvedimas nebūtų įmanomas be žiniasklaidos ir dalies visuomenės pritarimo, kartu atsisakant šią politiką vadinti „prievarta“ ir „diskriminacija“. Tiesą pasakius, prievarta yra bet kurios valdžios būtina sąlyga, tačiau konstitucinėje demokratijoje ji turi būti teisėta ir proporcinga galimai grėsmei, tuo tarpu bent šiuo metu ji tokia nėra. Beje, įdomu, kad Vyriausybė šiuos manomai diskriminacinius ribojimus įveda ne visus iškart, o etapais po truputį, taip tikrindama visuomenės ir žiniasklaidos reakciją, o gavusi tam pritarimą, žengia vis toliau ir atsitraukti neketina. Bent kol kas atsitraukti neketina ir dalis visuomenės, kuri jaučiasi negirdima, neatstovaujama ir diskriminuojama.

Konstitucija kaip bendro sugyvenimo pagrindas

Tai kurgi išeitis iš šios aklavietės? Ar galime ją rasti? Drįsčiau pasakyti, kad taip, išeitis yra, ir tai yra ne „galimybių“ ar „nelygybių“, o Lietuvos Respublikos pasas, o dar tiksliau – Lietuvos Respublikos Konstitucija (t. y. ne Karlo Schmitto „politinė konstitucija“), kuri ir yra mūsų visuomenės pagrindinė bendro sugyvenimo sutartis, įtvirtinanti pamatinius šio sugyvenimo principus.

Būtent mūsų Konstitucija yra tie valdžios veiksmų rėmai ir jų vertinimo kriterijus, leidžiantis nepasiklysti dabartinėje sumaištyje. Keista, bet šiuo metu tai, kas buvo „aišku“ pastaruosius trisdešimt metų, mums pasidarė nebeaišku, todėl čia galiu tik pasakyti, kad Konstitucija, kaip pagrindinė visuomeninė sutartis, ir yra tam tikras kompromisas (balansas) tarp visuomenės ir valdžios, t. y. tarp žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų. Taigi demokratijos ir teisinės valstybės konstituciniai principai (vertybės) gali pateisinti tam tikrus veiksnaus žmogaus teisių ribojimus, tačiau net karo ar nepaprastosios padėties metu – negalima visiškai uždrausti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių, nes jų šaltinis pagal Konstituciją yra ne valdžia, o žmogaus prigimtinis orumas.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale bernardinai.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ką čia bepridėsi :(       2021-09-3 14:22

pala,pala…Imkimės analogijų metodo,jei ponui kas dar “neaišku” : daleiskim,kad poną vieną kart stipriai apvogė ,palikdami praktiškai nuogą . Ir tas vogimas - kažkoks keistas : viskas vyko vidury baltos dienos,valdžiai “procesą” laiminant,o tie plėšikai ir iki šiol atvirai suvarę iki alkūnių į jo “kišenes” rankutes ir toliau tebesigrabalioja ,nepatenkinti ieško ką dar….Ir štai atsiranda kitas ponas , kuris apsimeta nieko nesuprantantis ,nieko nematantis ir pradeda aimanuoti : iš kur čia   ta aukos ir vagies priešybė , kodėl jie niekaip nesivienija? Juk Tauta PRIVALO vienytis ,kaip kitaip!!!

Dzeikas       2021-09-2 17:51

Atbasliuokite Patriarxuj babkiu ,kad nevalkatautu ir spirkite lauk is viesosios erdves. Viskas nurims savaime ,kai pagrindiniui intrigantui kosere uzkimsite.

Reikia egzortų!       2021-09-2 13:35

  Nepaprastai didelė dalis antivakserių serga dvasinėmis ligomis - fobijomis. Išblėsusio tikėjimo asmenys, bijantys skiepų, serga VAKCINOFOBIJA, bijantys adatų - kenčia nuo BELONCFOBIJOS, o bijančius naujų vaistų kankina NEOFARMAFOBIJA.
  Tai pasaulinis dvasinis reiškinys, sukeliantis dar baisesnę ligą - pykčio obsesiją. Chroniškas pyktis sunaudoja daugybę emocinės energijos ir aptemdo mąstymą. Pykčio metu išsiskiria streso hormonai, jie susiję su racionalaus vertinimo ir atminties suprastėjimu. Dvasinėms ligoms reikalingos dvasinės priemonės.

Orlauskui ir visam       2021-09-2 11:56

Šemų Sąjūdžiui.Pirmiausia savo veiklą reiktų derinti su Biblija,-tada ir Konstitucija Jums priekaištų neturės.Kitaip valdžioje esantys fariziejai Jus laikys naiviais ir visaip apgaudinės.Dar daugiau,vadovaujantis vien Konstitucija,pavojus ir patiems tapti fariziejais.Teisė ir moralė,-tik šios dvi svarstyklių pusės garantuoja pusiausvyrą šalyje,bendruomenėse,šeimose…Moralė iš jų yra netgi svarbesnė.

Kis       2021-09-1 22:42

idomiai rasoma,faktus konstatuoja,ivykiai eiles tvarka ,viskas lyg ir gerai.
  Pasidendama vieno,kur cia tas suo pakastas,kad kelias link Baltarusijos tapo prasmingesnis negu Baltijos,juk anukui atrodo,kad Armonaites partijos susibegimas savo prasme ir reiksme prilygsta kovo 11 d.Pameginkite paprasciausia paaiskintikas cia vyksta?Negi jau pasisotinome “laisve"ir norima visam pradinktituose aferuose kur taip energingai siuloma zmonems.Rasykite,juk uztenka protingu galvu,eltas pasisavino Povilioni su Dziugeliu,o mes kurdupeliai(ant ju visa laika laikosi Lietuva)turime gan iskyliu vprotu ir maloniu veidu.Pradekime kazka kurti,nes kiekvieni paveluoti metai pavirs milijardais,oi bus sunku sugrazint9i,o kelretas milijonieriu sen ir ten mums nelabai rupi.

Gana mus mulkinti!       2021-09-1 22:03

Blogis atsikūrusioje respublikoje per 32 metus organizavosi, įgavo sisteminį pobūdį, sau pajungdamas padalintas valdžias ir tokiu būdu panaikindamas Lietuvoje demokratinės santvarkos užuomazgas. Valdžią uzurpavusi grupuotė ir ją aptarnaujantis personalas yra antivalstybinis ir antitautinis darinys, kurį save gerbianti politinė tauta, turėdama konstitucinį aukščiausio suvereno statusą, privalo demontuoti. Būsime kalti prieš Aukščiausiąjį ir ateities kartas, jei tokių turėsime, kad nesusigrąžinome tautai skirtos brangiausios Jo dovanos – valstybės (ne visos tautos ją turi), kad laisvę, Vaidoto minimą prigimtinį orumą bailiai, prisitaikėliškai išmainėme į kiaulių ėdalą, pamaitinto ir pagirdyto tarno gyvenimą savo pačių namuose.
Būkime tvirti ir tikri, kad to niekuomet nenutiks. Antraip, geriau negimti.

stasys       2021-09-1 21:25

Str. nuoroda į orą . Pataisykite, ačiu .

Koks čia       2021-09-1 21:12

galimybių pasas? Tai VERGO pasas. Taip ir vadinkime.

Įdomi sugalvota       2021-09-1 20:20

teisė “nebūti užkrėstam”.Kaip ją įgyvendinti,jei gali užkrėsti skiepytas skiepytą?Dabar bandoma visą kaltę suversti nepaskiepytiems ir taip pridengti savo ideologiją.Rasti “liaudies priešus”.

Deja       2021-09-1 19:10

Niekaip, nes gyvenama vos ne skirtinguose amžiuose.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.