Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos

Vaidotas Vaičaitis. AT Pirmininko statusas objektyviai?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 19 d. 1:08

31     

    

Vaidotas Vaičaitis. AT Pirmininko statusas objektyviai?

Turbūt ne vienam skaitytojui jau atsibodo beveik kasmet pasikartojančios diskusijos apie Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininko teisinį konstitucinį statusą. Tačiau dažniausiai šiose diskusijose vyrauja ne argumentai, o emocijos, dėl to labai sunku susikalbėti. Tam tikruose visuomenės sluoksniuose vis iškyla iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą prilyginti Lietuvos valstybės vadovo statusui (su visomis iš to išplaukiančiomis privilegijomis), tuo tarpu iš kitos pusės atsiranda ir tokių asmenų, kurie tam prieštarauja. Reikia pripažinti, kad dėl šio klausimo visiškai atsiriboti nuo emocijų trukdo tai, jog jį sunku atsieti nuo mūsų požiūrio į sovietinę okupaciją ir po to sekusių Nepriklausomybės atkūrimo įvykių, kuriuos nuo pat 1990-ųjų lydėjo dalinis mūsų visuomenės susiskaldymas į vadinamuosius landsbergininkus ir brazauskininkus. Vis dėlto pamėginkime apie minėtą statusą pamąstyti kiek įmanoma racionaliau, atsiribojant nuo visų politinių preferencijų.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statuso klausimą iš dalies (Prezidento valstybinės pensijos kontekste) nagrinėjo ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, kai 2002 metų birželio 19 dienos nutarime nusprendė, jog tuomet galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo nuostata, pagal kurią Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui galėjo būti mokama Respublikos Prezidento įstatyme numatyta Prezidento valstybinė pensija, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes, pasak Teismo, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybės (egzistavusios 1990–1992 metais, t. y. iki 1992 m. Konstitucijos priėmimo) statusas negali būti prilygintas Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui. Juolab kad, pasak Teismo, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (1990–1992 m.) apskritai nebuvo numatytas valstybės vadovo institutas. Tiesa, Konstitucinis Teismas šiame nutarime nemotyvavo, kokiais įgaliojimais šios dvi pareigybės skiriasi.

Ar gali valstybė egzistuoti be valstybės vadovo?

Šioje diskusijoje dažnai girdimas argumentas, kad, nepaisant 1990 m. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo (LPĮ) tylos apie valstybės vadovo pareigybę, vis dėlto jokia valstybė negali egzistuoti be valstybės vadovo, o toks 1990–1992 metais Lietuvoje buvo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Istoriškai žiūrint, Europos monarchinėje tradicijoje valstybės vadovo (galvos) pareigos paprastai buvo siejamos su monarchu. Senovės Romos respublikos laikais bei nuo XVIII a. pabaigos susikūrusios Europos respublikos taip pat turėjo valstybės vadovo institutą, nors nebūtinai šis institutas visuomet buvo vienasmenis pareigūnas, t. y. valstybės vadovo funkcijas galėjo vykdyti ir kolegialus organas, pvz., prezidiumas, direktorija, konsulai, senatas ir pan. Įdomu yra tai, jog, pvz., 1787 m. JAV Konstitucijoje taip pat nėra numatytas valstybės vadovo pareigybės institutas. Vis dėlto net ir tose valstybėse, kurių konstitucijos nenumato valstybės vadovo pareigybės, kuri nors institucija (vienasmenė ar kolegiali) de facto tas funkcijas vykdo. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose valstybės vadovo funkcijas vykdo JAV Prezidentas, o Didžiojoje Britanijoje – monarchas ir/ar Ministras Pirmininkas.

Kaip matysime vėliau, 1990–1992 metais Lietuvoje valstybės vadovo funkcijų vykdymas buvo priskirtas visų pirma vienasmeniam pareigūnui – Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Tiesa, jis valstybės vadovo funkcijas vykdė kartu su kolegialia institucija – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumu (be Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, į jo sudėtį įėjo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos sekretorius ir Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkai), kuris taip pat turėjo kai kurias paprastai valstybės vadovui priskiriamas funkcijas: teisę sušaukti Aukščiausiosios Tarybos pirmąją sesiją po parlamento rinkimų, priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos apdovanojimų teikimo ir malonės nuteistiesiems teikimo, taip pat – dėl Lietuvos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse skyrimo ir atšaukimo ir kt.

Ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė gali būti prilyginta valstybės vadovo statusui?

Atsakant į šį klausimą, manau, galima remtis tik jau minėtu 1990 m. Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, kuris ir numatė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybę ir kuriame tikrai nebuvo įtvirtintas valstybės vadovo pareigybės institutas. Tačiau LPĮ buvo numatyta, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose. Taip pat čia buvo numatyta, jog įstatymai yra skelbiami (promulguojami) būtent Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, be to, jame buvo įtvirtintos ir kitos šio aukščiausiojo pareigūno funkcijos, t. y. tai, kad jis pateikia Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl Respublikos padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų, veda derybas ir pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis pateikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, taip pat tai, kad jis (vykdydamas savo pareigas) leidžia potvarkius. Pagaliau svarbu, ir tai, jog LPĮ numatė, kad Aukščiausiajai Tarybai skiriant premjerą, būtent Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turėjo teisę parinkti Ministro Pirmininko kandidatūrą.

Kaip matome iš šių funkcijų (valstybės atstovavimas tarptautiniuose santykiuose, metinių pranešimų skaitymas parlamente, teisė inicijuoti ir promulguoti įstatymus, teisė leisti poįstatyminius aktus bei dalyvauti formuojant Vyriausybę bei skiriant kitus aukštus valstybės pareigūnus), Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas po Nepriklausomybės atkūrimo iki 1992 m. Konstitucijos įsigaliojimo vykdė svarbiausias valstybės vadovo funkcijas (visų pirma, susijusias su atstovavimu valstybei), nors jo įgaliojimų apimtis ir buvo siauresnė už Respublikos Prezidento įgaliojimus pagal 1992 m. LR Konstituciją. Beje, ypatingam šio pareigūno statusui galima priskirti ir tai, kad būtent jis pasirašė ir paskelbė 1992 m. LR Konstituciją. Tuo tarpu kitas valstybės vadovo funkcijas vykdė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Tiesa, dabartinių Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, įgaliojimų platesnę (nei 1990 m. LPĮ priskiria Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ir Prezidiumui) apimtį lemia ir tai, jog 1992 m. LR Konstitucija iki tol Lietuvoje egzistavusiai parlamentinės respublikos valdymo formai suteikė nemažai pusiau prezidentinės valdymo formos bruožų.

Vis dėlto galėtume paklausti, kodėl LPĮ ekspicitiškai neįvardijo valstybės vadovo pareigybės? Manyčiau, kad taip buvo dėl to, jog pats Laikinasis Pagrindinis Įstatymas 1990 metų kovo 11 dieną buvo priimtas tiesiog iš 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijos teksto pašalinus sovietines nuostatas (ir papildžius jį keliomis naujomis nuostatomis).
Kaip žinoma, 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijoje nebuvo ir negalėjo būti numatytas „valstybės vadovo“ institutas tiek dėl to, kad Lietuva buvo okupuota, tiek dėl to, jog sovietinėje tikrovėje faktiškas valstybės vadovo funkcijas vykdė Komunistų partijos pirmasis sekretorius su šios partijos Politiniu biuru, kurių pareigybės sovietinėse konstitucijose net nebuvo minimos. Tuo tarpu 1990 m. kovo 11 dieną, skubant priimti Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kaip provizorinę Lietuvos konstituciją (kol bus parengta nauja Konstitucija), svarbiausia buvo iš sovietinės konstitucijos eliminuoti „sovietines nuostatas“, o ne sukurti naują, originalią valstybinio valdymo formą ir mechanizmą. Būtent dėl šios priežasties 1990 m. LPĮ tekste niekur nėra expressis verbis įvardinta, kas yra atkurtos Lietuvos valstybės vadovas.

Taigi, būtent dėl to, kad 1990 m. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme eksplicitiškai nėra įvardinta valstybės vadovo pareigybė, laikyčiausi nuomonės, jog 1990–1992 m. egzistavęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybės institutas nėra valstybės vadovo pareigybė stricto sensu, tačiau jį galima būtų vadinti aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, vykdžiusiu pagrindines valstybės vadovo funkcijas, arba de facto ėjusiu Lietuvos valstybės vadovo pareigas.

Kaip spręsti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybės (1990–1992 m.) statuso klausimą?

Pagal Respublikos Prezidento įstatymą, asmeniui, ėjusiam Respublikos Prezidento pareigas, suteikiamos šios materialinės ir socialinės garantijos: paliekamas Prezidento vardas, skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė renta, užtikrinamas aptarnaujantis personalas, transportas ir apsauga, be to, jei pageidaujama, panaudos pagrindais suteikiamas būstas (gyvenamosios patalpos).

Kadangi Konstitucinis Teismas minėtame 2002 m. birželio 17 d. nutarime yra pasisakęs, jog Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė negali būti prilyginta Respublikos Prezidento statusui, todėl (bent jau kol tokia Teismo pozicija nepasikeis) įstatymų leidėjui nedera Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybės statusą kaip nors minėti Respublikos Prezidento įstatyme, siekiant asmeniui, ėjusiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas, suteikti kokias nors materialines ir socialines garantijas. Tam galima būtų priimti nebent atskirą specialų įstatymą, reguliuojantį šio pareigūno teisinį statusą, kuriame ir būtų galima įrašyti konkrečias jam skiriamas garantijas. Manyčiau, kad teoriškai šiame specialiame įstatyme būtų galima įrašyti visas Respublikos Prezidento įstatyme minimas garantijas, išskyrus garantiją į Prezidento vardą.

Kadangi minėtoje diskusijoje dažniausiai kalbama ne tiek apie pareigūno teisinį konstitucinį statusą, kiek apie valstybinę rentą, todėl čia norėčiau stabtelėti ir paklausti: ar tikrai Respublikos Prezidento įstatyme numatyta valstybinė renta yra būtina asmens, buvusio valstybės vadovu, socialinė garantija? Ar tokia garantija (beje, kuri nėra numatyta Konstitucijoje) tikrai yra socialiai teisinga? Ar tai negalėtų būti traktuojama kaip tam tikra privilegija, turint omenyje visas kitas buvusio valstybės vadovo socialines garantijas? Ar taip mes nesuprimityviname valstybės vadovo (o kartu ir visos valstybinės tarnybos) sampratos teisinėje valstybėje ir demokratijoje, garantuojančioje žmogaus teises ir lygiateisiškumą? Suprasdamas, kad į šiuos klausimus vienareikšmio atsakymo nėra, vis dėlto kviečiu atsakymų paieškoti kiekvienam iš mūsų.

Trumpai apie autorių:  dr. Vaidotas Vaičaitis – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, konstitucinės teisės žinovas, Ateitininkų federacijos pirmininkas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-09-20 14:48

dr. Vaidotui Vaičaičiui 2017-09-20 nusiunčiau emailą, su kurio turiniu galima susipažinti 203 komentare po straipsniu

http://www.ekspertai.eu/viesas-kreipimasis-del-dvieju-pilietybiu/?comm=1

Būtų labai malonu gauti atsakymą iš kvalifikuoto Konstitucijos specialisto.
Labai prašau. Ačiū.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-09-20 14:35

dr. Vaidotui Vaičaičiui 2017-09-20 yra nusiųstas emailas, kuris negrįžo, taigi laukiu kokio nors ir labiausiai kritinio atsakymo. Ačiū. Emailo turinys:


Vilniaus universiteto teisininkams dėl „Viešas kreipimasis dėl dviejų pilietybių”


Jau daug metų LR Seime, LR Konstituciniame Teisme yra konstituciškai neišprendžiamas klausimas dėl dviejų pilietybių. Į ratus be perstojo yra kaišiojami pagaliai, vežimas nevažiuoja. Nuodugnios analizės būdu, 24-iomis publikacijomis pavyko ištirti ir nustatyti, kas kaišioja tuos pagalius. Pavyko konstituciškai išspręsti šitą problemą, kurios net problema negalima pavadinti. Problemą sukėlė priešiškų užsienio valstybių įtaka, kurios esminiai labai ryškūs pėdsakai yra palikti LR Konstitucinio Teismo išaiškinimuose. Kaip pavyzdys, LR KT 17 teisėjų 10 metų nemato LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mos dalies, kai tos dalies nemato ir kelių kadencijų  LR Seimai, tai tiesiog automatiškai atsiranda prielaida, kad be išorės įtakos tokie dalykai yra NEĮMANOMI.

Taigi Vilniaus universiteto teisininkams, Lietuvos teisės elitui pdf formate siunčiu 2017-09-12 straipsnį „Viešas kreipimasis dėl dviejų pilietybių”
http://www.ekspertai.eu/viesas-kreipimasis-del-dvieju-pilietybiu/ 
su komentarais.

Šiame straipsnyje yra nuorodos į kitus 23 straipsnius, kuriuose yra visi reikalingi atsakymai tam, kad pagaliau išspręsti dviejų pilietybių problemą. Problemos sprendimas, vienas atskiras atvejis, yra šis:

“LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.”

Kartu prie šio e-mail’o pdf formate prijungiu dar šiuos straipsnius:

2017-08-21 straipsnis “Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (I dalis)” http://www.ekspertai.eu/pasaulio-lietuviai-uz-dvi-pilietybesi-dalis93241/
2017-08-26 straipsnis “Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (II dalis)” http://www.ekspertai.eu/pasaulio-lietuviai-uz-dvi-pilietybesii-dalis93297/
2017-08-28 straipsnis “Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema” http://www.ekspertai.eu/dvi-pilietybes-ne-konstitucine-problema93312/
2017-08-31 straipsnis “Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (III dalis)” http://www.ekspertai.eu/-pasaulio-lietuviai-uz-dvi-pilietybesiii-dalis93340/

Problema yra aktuali visiems LR piliečiams dėl jų konstitucinių teisių ir ypatingai tiems, kurie emigravo po 1990-03-11. Jų jau yra apie vienas milijonas.

Todėl prašau Vilniaus universiteto teisininkus labai kritiškai pažvelgti į tai kas yra pateikta straipsniuose dėl dviejų pilietybių ir išsakyti teigiamą ar neigiamą pagrįstą kritiką. Visiems aktuali problema todėl, kad reikia atsakyti į pagrindinį klausimą: Ar Lietuvoje vis dar galioja LR Konstitucija taip, kaip ji yra parašyta?

Ypatingą dėmesį atkreipkite į straipsnį :
2017-08-28 straipsnis “Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema” http://www.ekspertai.eu/dvi-pilietybes-ne-konstitucine-problema93312/

Prašau informuoti ar gavote emailą ir ar turėsite laiko įsigilinti ir parašyti galimai trumpą atsakymą, nuomonę.
AČIŪ.

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas .(JavaScript must be enabled to view this email address)
2017-09-20

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-09-20 14:31

dr. Vaidotui Vaičaičiui – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentui, konstitucinės teisės žinovui 2017-09-20 buvo nusiųstas toks emailas, kuris jį pasiekė, nes nesurįžo:

Vilniaus universiteto teisininkams dėl „Viešas kreipimasis dėl dviejų pilietybių”


Jau daug metų LR Seime, LR Konstituciniame Teisme yra konstituciškai neišprendžiamas klausimas dėl dviejų pilietybių. Į ratus be perstojo yra kaišiojami pagaliai, vežimas nevažiuoja. Nuodugnios analizės būdu, 24-iomis publikacijomis pavyko ištirti ir nustatyti, kas kaišioja tuos pagalius. Pavyko konstituciškai išspręsti šitą problemą, kurios net problema negalima pavadinti. Problemą sukėlė priešiškų užsienio valstybių įtaka, kurios esminiai labai ryškūs pėdsakai yra palikti LR Konstitucinio Teismo išaiškinimuose. Kaip pavyzdys, LR KT 17 teisėjų 10 metų nemato LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mos dalies, kai tos dalies nemato ir kelių kadencijų  LR Seimai, tai tiesiog automatiškai atsiranda prielaida, kad be išorės įtakos tokie dalykai yra NEĮMANOMI.

Taigi Vilniaus universiteto teisininkams, Lietuvos teisės elitui pdf formate siunčiu 2017-09-12 straipsnį „Viešas kreipimasis dėl dviejų pilietybių”
http://www.ekspertai.eu/viesas-kreipimasis-del-dvieju-pilietybiu/ 
su komentarais.

Šiame straipsnyje yra nuorodos į kitus 23 straipsnius, kuriuose yra visi reikalingi atsakymai tam, kad pagaliau išspręsti dviejų pilietybių problemą. Problemos sprendimas, vienas atskiras atvejis, yra šis:

“LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.”

Kartu prie šio e-mail’o pdf formate prijungiu dar šiuos straipsnius:

2017-08-21 straipsnis “Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (I dalis)” http://www.ekspertai.eu/pasaulio-lietuviai-uz-dvi-pilietybesi-dalis93241/
2017-08-26 straipsnis “Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (II dalis)” http://www.ekspertai.eu/pasaulio-lietuviai-uz-dvi-pilietybesii-dalis93297/
2017-08-28 straipsnis “Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema” http://www.ekspertai.eu/dvi-pilietybes-ne-konstitucine-problema93312/
2017-08-31 straipsnis “Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (III dalis)” http://www.ekspertai.eu/-pasaulio-lietuviai-uz-dvi-pilietybesiii-dalis93340/

Problema yra aktuali visiems LR piliečiams dėl jų konstitucinių teisių ir ypatingai tiems, kurie emigravo po 1990-03-11. Jų jau yra apie vienas milijonas.

Todėl prašau Vilniaus universiteto teisininkus labai kritiškai pažvelgti į tai kas yra pateikta straipsniuose dėl dviejų pilietybių ir išsakyti teigiamą ar neigiamą pagrįstą kritiką. Visiems aktuali problema todėl, kad reikia atsakyti į pagrindinį klausimą: Ar Lietuvoje vis dar galioja LR Konstitucija taip, kaip ji yra parašyta?

Ypatingą dėmesį atkreipkite į straipsnį :
2017-08-28 straipsnis “Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema” http://www.ekspertai.eu/dvi-pilietybes-ne-konstitucine-problema93312/

Prašau informuoti ar gavote emailą ir ar turėsite laiko įsigilinti ir parašyti galimai trumpą atsakymą, nuomonę.
AČIŪ.

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas .(JavaScript must be enabled to view this email address)
2017-09-20


P.S. Būtų malonu, kad perskaitytų ir duotų atsakymą, laukiu kritikos.

Žinoma,       2017-09-20 14:02

prieš tai moksliuką-pavyzduką priversdavo pasikabinti - atlikti kokią tai šunybę, išdavystę ar net žmogžudystę tam, kad negalėtų nuo pavadžio nutrūkti. Taip, dabar jie aukštumoje, bet to nori rinkėjai, o ne mes. Rinkėjai myli KGB ir CK sekretorius, kas to nežino dar? Va, CK sekretorius, drg.Glaviecki, žada už juos nuolat balsuojančius pensininkus griežtai baust - ateity palikt juos be pensijų ir be pragyvenimo šaltinio, tegu greičiau keliauja pas draugą Abraomą, ką manote?

deja, kgb pasirinkdavo nusikaltėlius       2017-09-20 12:12

vagys, pederastai ir kiti įstatymo nesilaikantys - tai buvo pagrindinė KGB medžiaga.
——
dabar jie - mūsų elitas.
——
gal ir buvo protingų kagėbistų, bet išmintingų - tikrai ne.
tik durneliai galėjo tarnauti velniui.

to dėdulė       2017-09-20 11:12

Už  tokį slapyvardį anais laikais kagėbistas lėktų tiesiai į pečių(krosnį), nežinai? KGB nebuvo kvailių - ten pasirinkdavo tik mokslo pirmūnus, baigusius VU su pagyrimu arba medaliu, nežinai?

dėdulė       2017-09-20 9:50

Suteikėte rezistento Nr.1 vardą, o prezidento gaila. O rinkti mentus į merus, premjerus normalu.

Jules       2017-09-20 8:13

Na, Žakas Atali, kaip antrasis sekretorius mūsiškai, ir Prancūzijos prezidentą p.E.Makroną prižiūri bei vadovauja jam, kad šis nenukryptų nuo Banko Trockis(Ročio Bankas) linijos kaip mes kadais su AMBalu ir Griška nuo Kompartijos linijos. Mano, kaip rekrūto-kareivio(vergo) sovietinėje rusų kariuomenės charakteristikoje po prievartinės tarnybos buvo taip parašyta, kad “liniju partii ponimajet praviljno”, va taip, draugai eksiukai ir pavyzdingi moksliukai-stukačiukai su medaliais, ir po kariuomenės gali stot mokytis, bet aš nestojau, todėl tapau geriau mažaraščiu nei mokytu. Prezidentas tikrai yra sėdintis pirmu priekyje kokioje nors taryboje, kompanijoje ar baliuje, ar pirmu, dėl dezi propagandos pamišusių, VU docentų išgertuvėse su triūbomis. Toks maršalėkas E.Rydz-Smigly irgi norėjo pirmu ant balto žirgo įjoti į Berlyną pro Brandenburgo vartus 1939 metais, pamenat? Net paveikslą buvo ta proga pirmlaiko nusitapęs, kad būtų pirmas tarp lygių. Kas žino, kas žino, gal 2K(Kubilius-Kirkilas) to paveikslo kopiją laiko lovoje virš galvos pasikabinę, juk patikrint mes to tai negalime, tiesa?

Al.       2017-09-20 0:46

Pre sidentas - priekyje sėdintis Tarybos narys. Pirmas tarp lygių.

Valstybės vadovas - tas, kas laiko valstybės vadžias savo rankose. Nepriklausomai nuo to, kaip tomis vadelėmis vadelioja, jei jas laiko - yra vadeliotojas. Su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.

Ar reikia skirti rentą ? Pertekliaus valstybėje tą daryti nėra reikalo, o suvargusioje šalyje - nepadoru. (Bet skiria net netikroms žmonoms.)

Draugai troliai,       2017-09-19 21:33

kuo skiriasi parlamento pirmininkas nuo parlamento prezidento? Gal dar yra patikimų vertėjų Lietuvoje, kurie galėtų išversti nelietuvišką žodį prezidentas į lietuvių kalbą?

KUR PROBLEMA?       2017-09-19 20:54

prezidento rinkimai ne už kalnų.. Tegul Tata bolotiruojasi ir taps prezidentu be niekieno malonės…

Juozapas       2017-09-19 18:39

Mandig Tėtei gauti prezidentinių regalijų biškelį nepavyks.
Negerai.
Žmogelis nemirs kol negaus Titulo.
Gyvens kaip koks leninas amžinai.
Pagailėkime nabago, bukim katalikai.
Kadangi pezidentinio titulo atbuline tvarka duoti nesigauna-
siutekime ponui Landzgrybiui ....Valdovo titulą.
O ką? Valdovų rūmus turim? Turim.
Primūrykim Mauzoliejų ir palaidokim.
???
Žmogelis taip trokšta, taip trokšta Titulo, jog gavęs numirs iš laimės.
Nu va, koncervatoriai nabašnyką išbalzamuos, užkoncervuos, užvakuos dvimetriniame slojike ir atrodys kaip gyvas.
O ant Mauzoliejaus turėtų būti Tribūna su penkiametrinių raidžių lakonišku užrašu TATA.
Katedros place vyktų kariniai paradai ir gerėjančiu gyvenimu besidžiaugiančių, t.y. išgyvenusiųjų Niekonebrangimo bohomokaustą demonstracijos su vėliavom, lozungais ir 10 eurų premija už dalyvavimą.
Dauk kritikos sulaukusį Gdimino paminklą perdarytume į paminklą Vytautui Tėvąjam. Tam didelių kaštų neprireiks- prilipdyt kuprą ir oželio barzdą tikrai nekainuos didelius tūkstančius.
Svarbiausia, jog kai po pusšimčio metelių ateis laikas įamžinti ir nunokusio Anūko atminimą, pakaks paminklo arkliui tik prailginti ausis.
O va to geležimi pakaustyto bobiko semantika lai lieka paslaptimi.
Ar maža koncervų partijoje nusipelnusių brisiaus galo šunų ir šakalų?
Tegul eilinis vargo pisuoklis eidamas pro šalį individualiai palinki trijų raidžių apimties padėką tam koncervui kuriam už savo terbą jaučia stipriausias emocijas:)

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-09-19 18:28

Padaryta išvada yra pagrįsta: “Manyčiau, kad teoriškai šiame specialiame įstatyme būtų galima įrašyti visas Respublikos Prezidento įstatyme minimas garantijas, išskyrus garantiją į Prezidento vardą.’

Vytautas Landsbergis tikrai buvo LTSR AT pirmininkas ir LR AT pirmininkas. Tai tegu Seimas parašo įstatymą vienam asmeniui ir klausimas turi būti užbaigtas. Deja, ponui niekada neužteks. Jis nori vadintis PREZIDENTU, kuriuo nebuvo. Gal dėl to, kad prabangesniame karste, nei jo kaimynai, nori būti palaidotas? Kitokios priežasties, pagal pačio V.Landsbergio vertybines nuostatas, nematau. Tam, kad žmogaus neužgauti, tai patys įsitikinkite jo pačio AUTENTIŠKAIS žodžiais 2016-05-22 straipsnyje “Šizofrenija Lietuvos teisėje?”

http://www.ekspertai.eu/sizofrenija-lietuvos-teiseje92401

Andriukas dviratukas       2017-09-19 17:25

Tai - ne straipsnis, o pliurpalai.
Tokie pat ir skaitytojai, jei to nepastebi ir nepasako tiesos.lt melagiams ir apsimetėliams:
http://andrius.saugokmedi.lt/kadaryti/rinkimai#tiesos.lt

Aš irgi einu patriarcho pareigas. Plušu už jūs visus. Duokite ir man tokį laipsnį.
Jūs tik liežuviais ir mygtukais plakate. Tikro patriarcho akyse nesate matę.
O aš mačiau ir kalbėjau kaip patriarchas su patriarchu. Ateities kartoms įamžinau šviesų jo nusikaltėlio atminimą:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz#Landsbergis
Jis eilinį kartą pridengė nusikaltėlę prezidentę Dalią Grybauskaitę.
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz#prezidentė Grybauskaitė

Štai už šiuos pokalbius gauja ir apkarsto 1 laipsnio patriarchą 2 patriarcho laipsniu. Vėluoja. Nes kalbėjau 2 kartus. Todėl jau laikas duoti ir 3 laipsnį.

Gal 3 kart tėvynės didvyris ir nustūmė ką nuo sosto. Bet koks skirtumas? Juk nustumtieji tyli. Jie yra tokie pat.

Nebent Zigmas Vaišvila
http://zigmas.saugokmedi.lt
skundėsi, kad patriarchas jį “nustūmė” nuo ginklų per Komunistus, sakė jam, kad yra nebereikalingas:
http://andrius.saugokmedi.lt/kadaryti/rinkimai#Konservatoriai prekiauja
Bet užuot susipešęs dėl valdžios, ir iškovojęs jums laisvę nuo vėplų ir apsimetėlių, Zigmas irgi pasidavė, pasitraukė...

Nesitraukite ir jūs. Ne vien pliurpkite, o kovokite ir skleiskite mano žodį:
http://andrius.saugokmedi.lt/kadaryti/rinkimai#skleisk

Jules       2017-09-19 16:36

Atsiprašau, suklydau. Miteranas ne labai kairysis buvo, o prancūzas, nors jo viršininku buvo toks Žakas Atali, žinot? Na, kaip CK antrasis sekretorius kadais okupacijos laikais - AMBalo prievaizdas.

Suprantu-nesuprantu       2017-09-19 15:31

Taip išeina, kad jei nepaskelbsime vadovu, tai reiškia, kad neturėjome vadovo? Niekas jo vadovavimu neabejoja, visa tai turi kitą atspalvį, grynai napoleoninį. Taip pat nereiškia, jei atbuline data pakeitus pavadinimą nuo to teisiškai kažkas keičiasi anksčiau pasirašytose sutartyse.
Na nustojau gerbti Landzbergį nuo maždaug 2009 m. ir tiek, nieko čia nepadarysi. Ir tai ne mano problema. Ir tai net ne neobjektyvumo problema. Tai paprasčiausia padorumo problema. Jau įsivaizduoju kukliai nulenkusį galvytę profesorių ateinantį pasisakyti į seimo tribūną gimtadienio proga gavus faktinio vadovo titulą. Ir man net nusispjauti, kaip jį ten vadins.

Ir dar dėl Jakilaičio. Dabar telvizija VL jau tinka. Nereikia kovoti su komunistais televizoriuje, ten sėdi savi. Net LDDpistė Pumprickaitė gieda kaip reikia. Nei pas vieną taip dažnai nesilanko, kaip pas Jakilaitį. Jakilaitis žino, kam dėkoti už karjerą.

Ir dar siūlyčiau neužmiršti, kad mes visi jam esame tik runkeliai nesugebantys pasinagrinėti 3 eilučių apimties internete paslėpto atominės elektrinės verslo plano ekseliuko ar tinkamai prabalsuoti referendume. Tas galioja ir Jules. Su Jules nenoriu peštis, nes jo komentarams kitomis temomis beveik visada pritariu. Hau.

Jules       2017-09-19 14:55

O Miteranas daug tiesos apie mus pasakė, taigi. Mes ne kažin kas esame, jei buvome valstybė be vadovo ir tarptautinės sutartys gali būti anuliuotos ir pripažintos neteisėtomis, negaliojančiomis, nes pasiektos apgaule, nesant valstybėje vadovo, ponai-draugai? Ir nesvaikite su tuo kolektyviniu prezidentu, gerai? Miteranas nelabai dešinysis buvo, žinant jo tikrąją biografija, taigi taip pat nespekuliuokite tuo. Patys keliate šį klausimą - buvo ar ne buvo ir patys po to į šunkelius tyčia smagindamiesi vairuojate, tyčiojatės nuo ryto iki vakaro, ir vėl maustote tuos vargšus runkeliukus su paikais studentais savo dezistiniais komentarais.

Suprantu-nesuprantu       2017-09-19 14:34

Ko gero dašuto. Kalba eina, kur pasilaidoti. Manau, jokių problemų, galima šalia Brazausko, jei ankščiau vietos neužims Adamkus. Arba iš kitos pusės, jei yra vietos.

Suprantu-nesuprantu       2017-09-19 13:56

Tiesiog užkabino ši tema. Bandau įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei Lietuvoje dabar nebūtų prezidento posto arba jis būtų kaip Vokietijoje. Landzbergis tikriausiai užsimanytų kanclerio pavadinimo. VL šalininkai neįvertina, kad yra pasikeitusi vadovų sąranga. Panašu į UAB buvusio direktoriaus norą į CV įsirašyti UAB prezidento pareigas, nors to UAB prezindento pareigas akcininkai sugalvojo vėliau, kai buvęs direktoriaus jau buvo pasitraukęs.

Suprantu-nesuprantu       2017-09-19 12:21

Kažkada irgi maniau, kad Landzbergis yra tas, kurio reikėjo Lietuvai. Bet dabar manau, kad tai yra tas, kuris buvo pasodintas pastūmus kitus ir turime, tai ką turime. Atrodo, ko senatvėje bijoti, pasisakyk, apgink Lietuvą. Bet ne, pasirodo to daryti nereikia, nes viskas einasi taip, kaip visada norėjo jis. Gerbiu Jules už jo komentarus, bet truputį pamastyčiau prieš aklai puldamas ginti šį asmenį. O dėl socialisto Miterano pasisakymų nutylėčiau, kad neišlystų Lietuviai “apgailėtini žmonės”:). Jei pirmininkas buvo aukščiausias pareigūnas, tai valio. Kam dar papildomai aiškinti, kad buvo būtent taip. Jei tai formaliai trukdo gauti didesnę apsaugą, ar dar ko nors, tai tegul nueina pas savo prezidentę ir teisninkai nemaišys tai gauti. Čia visas reikalas yra absoliutus kuklumo nebuvimas. “Profesorius” matyt nusibodo. Nebijokite, po mirties klapčiukai suteiks kokių nori pavadinimų: vadovas, prezindentas, faktinis vadovas, generalisimusas, jo ekcelencija.

Jules       2017-09-19 11:48

O, dar vienas „Ir taip, ir ne“ komentatorius, kaip tas buvęs Seimo čiupakabra kadais, apsireiškė politikos davatkoms. Landsbergis Vakarų žiniasklaidoje ir dezinfosklaidoje buvo vadinamas „Le Chef d‘État“, nežinot? Valstybės vadovu tebuvo tik 2, 5 metus, o visi kiti iki šiolei ją valdo ir tvarko, korumpuoja, plėšia, išnaudoja ir stumia mus iš Tėvynės, kodėl? Ar ne dėl to pačio „Ir taip, ir ne“? Rytoj lis arba nelis, ane? Kad Landsbergis nebuvo Lietuvos valstybės vadovu pliurpia tik VU docentai su politikieriais, eksiukais, iki užkimimo, kad net koktu jau darosi. Varote mums vėžį, draugai. Sargdinate mus. Primenu Jums, kad, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas François Mitterrand‘as kreipdavosi štai taip: „ À SON EXCELLENCE MONSIEUR VYTAUTAS LANDSBERGIS, PRÉSIDENT DU CONSEIL SUPRÊME DE LA RÉPUBLIQUE DE LITUANIE, Monsieur le Président, ...“, bet šito mūsų mokslinčiams kažkodėl nesuprast, tiesa? „La Lituanie du XIIIe au XVIIIe siècle a été un grand État européen, unie en une association bilatérale avec la Pologne par la Traité de Lublin de 1569: la République des deux Nations“, kuri XX amžiuje niekšiškai su mumis pasielgė, okupuodama Pietryčių Lietuvą. Mes tapome pirmąja Antrojo pasaulinio karo auka, Lenkijai skėlus mums gėdingą Rydz-Smigly ultimatumą, galėjusį pasibaigti karo paankstinimu. Vive la Lituanie, vive la France!- bet ne Former Bolsheviks, jokiu būdu ne. Na, ir pabaigai dar kartą primenu drg.Jakilux politikos benefisą per dezi LRT, kad „Juodu ant balto yra parašyta, kad valstybės vadovo Lietuvoje nebuvo“, – sakė E. Kūris“ - tikriausiai, nė neįsigilinęs į tuo metu (1990-1992 m.) galiojusį Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kurio 86 straipsnis sako: „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai“. Jūs suprantate nors kiek lietuviškai ar nelabai?

Suprantu-nesuprantu       2017-09-19 11:16

Buvo kaip buvo. Kiekvienas ėjo savo pareigas. Kiekviena pareigybė turėjo ar turi savo pavadinimą ir atsakomybę. Koks reikalas kaitalioti atbuline data pareigų pavadinimus, kad suteiktume joms kažkokią naują prasmę ar atspalvį. Kam pavyzdžiui Gediminui suteikinėti vadovo ar prezidento priedėlius. Jis vadinosi didysis kunigaikštis ar dar kaip nors. Bet vadinosi taip, kaip buvo vadinamas ar užrašyta dokumentuose. Tikriausiai norima pagerbti Lendsbergį tokiu būdu arba gauti jo palankumą, kol neiškeliavo dar neaišku kur - į dangų ar į pragarą. Ką, nuo užvadinimo atsiras daugiau pagarbos, ar tik ieškoma pakaitalo kreipiniui “profesoriau”. Matyt a. tarybos pirmininke skamba per ilgai, per žemai ir t.t. Ši istorija ir tartiufo tylėjimas rodo begalinį šios asmenybės garbės troškimą. Matyt bijo, kad po mirties išaiskės daugiau tiesos ir niekas nebevadins prezidentu. O gal pavydi Lozoraičiui?

Jules       2017-09-19 11:12

“Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybės institutas nėra valstybės vadovo pareigybė stricto sensu, tačiau jį galima būtų vadinti aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, vykdžiusiu pagrindines valstybės vadovo funkcijas, arba de facto ėjusiu Lietuvos valstybės vadovo pareigas” - ėjo žmogaus pareigas, bet nebuvo žmogus, o kas tada? Marsietis ar beždžionė, ar laputė? Ne veltui Hales turguje prekeiviai liežuviais plaka, kad teisę renkasi žemesnio intelekto žmonės. Negi visi teisininkai yra praradę kalbos jausmą, kaip koks ten buvęs KT Prezidentas? Juk aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir yra Valstybės vadovas pasakys kiekvienas kalbos jausmo dar nepraradęs lietuvis. Ir kada Jūs pagaliau baigsite iš mūsų tyčiotis, baigsite tas patyčias iš valstybės atkūrėjo?

to Manau       2017-09-19 10:50

Pačiam reiktų pirma perskaityti Laikinąjį pagrindinį įstatymą gal, a? Jis yra intike, tad prašom skaityti, o tik po to diskutuoti, gerai?

Autorius        2017-09-19 10:25

pakvietė Durnių laivo įgulą ieškoti atsakymų komentuojant. Tinklapio Redaktorė komentarų Sumą žino iš anksto. Tai reiškia, kad šis tekstas - eilinis ėjimas žirgu svarbioje, ne “blic” partijoje. Spėkite, dėl ko lošiama?

Salomėja       2017-09-19 9:55

Faktas, kad tie, kurie manė ar netgi buvo įsitikinę, kad Landsbergis kaltas dėl visų lygmenų valdžios postų atidavimo komunistams ir kitokiems aferistams, garbingų žmonių nustūmimo, to paties Vagnoriaus prastūmimo į valdžią, dėl neprotingo ar netgi nusikalstamo tuometinio Lietuvos ūkio išardymo, dėl vadinamosios privatizacijos procesų nesuvaldymo ir t. t., tie žmonės savo nuomonės apie V. Landsbergį nepakeitė. Tačiau bent jau dalis tų, kurie gerbė ar netgi garbino Landsbergį, po anūko prakišimo į didžiąją politiką turėjo susimąstyti, ar V. Landsbergis nėra dviveidė arogantiška asmenybė. Na, gal ir nėra, gal visos tos kalbos apie žemių perkėlimus, sandėliukų ar tvartelių istorijos, Gabrieliaus protegavimas, švelniai tariant, Austėjos verslai yra tik priešų pinklės ir smulkmė, neverta dėmesio. Bet štai valstybės valdymas, jai nenaudingų ar netgi nusikalstamų įstatymų priėmimas, sutarčių ir sandorių pasirašymas, jeigu V. Landsbergis buvo faktinis Lietuvos vadovas, kvepia apkalta. Ar vis dėlto nekvepia? Jeigu nusikaltėlis - tai kvepia, o jeigu labai prastas vadovas, tai kaip tada? Juk vadovas atsako už tai, kaip veikia visas jo vadovaujamos institucijos mechanizmas, ar neatsako? (Juk koks nors Grigaravičius atsistatydina, kai eilinis policininkas eismo įvykio metu nužudo vaikus.) Nebežinau, čia verkt ar juoktis šitoj vietoj, bet panašu, kad vadovo klausimą vis kelia Landsbergio priešai, o ne draugai. Nes Landsbergiui naudingiausia būtų - atvedė Lietuvą į nepriklausomybę - ir čia sustoti.

Manau,       2017-09-19 8:08

kad reikalo esmė tame, jog tuo metu Lietuvoje buvo pati gryniausia parlamentinė valdymo forma, be vienasmenio valstybės vadovo. Galima, aišku, svarstyti, kuris pareigūnas turėjo daugiau galių už kitus pareigūnus.

abra.       2017-09-19 7:47

dėdulės sūnus ir žymus anūkas šiuo klausimu jau pasisakė.bet pats dėdulė kantriai tyli. tyla gi reiškia pritarimą privilegijai.

biski keista       2017-09-19 7:24

Landsbergio dėka komunistai, kgbistai, oberpedofilai, pederastai valdo visą Lietuvą, turi dag turtų, pinigų, valdžios - negi jiems gaila už tai suteikti prezidento vardą Landsbergiui?
——-
(o gal Landsbergis biski trukdė tam raudonųjų iškrypėlių klanui?)

Aha,       2017-09-19 5:57

jau visi klausimai išspręsti, visi reikalai sutvarkyti.
beliko užsiimti regalijų reikalais.
o ką? Deimantė Kedytė sveika gyva laimnga valgo imbierinius meduolius,
Venckienė šopinasi amerikoje, po Gardino viešbučio langu išdžiūvo Pociūno myžalai ir kraujas susigėrė į žemę.
o iš šikalienės barnevernetu prie savižudybės privesta mama, guli kape.
lietus lyja, gėlės ant kapo nevysta.
liuks! ko dar mums trūksta?
regalijų Tėtei!

$+$       2017-09-19 5:27

“...kviečiu atsakymų paieškoti kiekvienam iš mūsų.”

Nekvieskite! Dabartinis Seimo pirmininkas tam klausimui vėl bando įpūsti gyvybę po Prezidentės apsilankymo Seime. Kad suprastum, kas ir vėl drumsčia vandenį, nereikia būti nei konstitucinės, nei teisės žinovu.

Teisės aktų turiniu reikia rūpintis tada, kai už juos balsuoji, o ne tada, kai suvoki, kad viską turi, “išskyrus garantiją į Prezidento vardą”.
⤵⤵⤵⤵
Ach, koks saldus tas žodis ...


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.