Naujienos

Totalitarinės sektos: bendrosios sąvokos (I)

Tiesos.lt siūlo   2018 m. liepos 26 d. 12:44

25     

    

Totalitarinės sektos: bendrosios sąvokos (I)

fsspx.lt

Aleksandr Dvorkin

2 skyrius. Totalitarinės sektos: bendrosios sąvokos. Pirma dalis

Pernelyg dažnai destruktyviųjų kultų veikla lieka nepastebima tol, kol jau nebeįmanoma ką nors padaryti.

Stivenas Hasanas[1]

1. Terminų apibrėžimas

[...] Žodis „sekta“ žymi organizaciją ir tuo skiriasi nuo žodžio „erezija“, žyminčio mokymą. Etimologiškai jį galima išvesti arba iš lotyniško žodžio „secare“ – „atkirsti“ (dalį nuo visumos), arba iš lotyniško žodžio „sequi“ – „sekti“ (paskui lyderį, kuris savavališkai nurodo kryptį). Kiekviena iš šių etimologijų savaip atskleidžia sektantiškumo esmę: kaip man atrodo, pirmoji iš jų labiau tinka istorinėms sektoms (tarkime, menonitams, baptistams, molokanams), antroji – naujoms, totalitarinėms, apie kurias ir kalbėsime šioje knygoje. [...] Tiksliausia būtų duoti tokį apibrėžimą: sekta – tai uždara religinė grupė, priešpriešinanti save pagrindinei šalies ar regiono religinei bendrijai arba bendrijoms, kuriančioms šio krašto kultūrą.

Klasikinėms (sunku rasti kitą žodį) sektoms paprastai priskiriami menonitai, kvakeriai, adventistai, sekmininkai, duchoborai, chlysai ir kitos marginalinės (lyginant su krikščionybe) grupės. Tipiškos sinkretinės sektos – bahajai, „Krikščioniškasis mokslas“ („Christian Science“), įvairūs eklektiniai kultai, daugiausia susiformavę XIX-XX a. Japonijoje, Pietryčių Azijoje ir Lotynų Amerikoje (Tenrikyo, Kao Dai, Umbanda, Vudu (Voodoo) ir kt.).

Kai 1993 m. autorius pirmąkart pavartojo terminą „totalitarinė sekta“, jis negalvojo, kad įveda naują sąvoką – ji atrodė tokia savaime suprantama. Regis, šis terminas buvo toks akivaizdus visai mūsų visuomenei, jog atrodo, kad buvo visiems ant liežuvio galo, ir tik atsitiktinai kažkas jį pavartojo pirmas. Nuo tada jis tvirtai įėjo į mūsų kalbą ir naudojamas visuotinai. „Totalitarinėmis sektomis“ imta vadinti ypatingas autoritarines organizacijas, kurių lyderiai, siekdami valdyti savo pasekėjus ir juos išnaudoti, slepia savo tikslus po religinėmis, politinėmis-religinėmis, psichoterapinėmis, gydymo, švietimo, mokslinio pažinimo, kultūros ir kitomis kaukėmis.

Totalitarinės sektos naujų narių pritraukimui naudoja apgaulę, nutylėjimus ir įkyrią propagandą, savo nariams patenkančios informacijos cenzūrą, naudojasi kitomis neetiškomis asmenybės kontrolės priemonėmis: psichologiniu spaudimu, gąsdinimu ir kitomis narių išlaikymo organizacijoje formomis. Tokiu būdu totalitarinės sektos pažeidžia žmogaus teisę laisvai pasirinkti informaciją apie pasaulėžiūrą ir gyvenimo būdą.

Žinoma, neretai sunku išvesti ribą tarp dviejų sektų tipų – „istorinių“ ir „totalitarinių“. Sektos gali keistis: savo įsteigimo metu būti griežtomis organizacijomis, o vėliau „surimtėti“ ir įeiti į visuomeninį gyvenimą (prisiminkime karingą anabaptistų judėjimą, tapusį šiandieninio baptizmo pagrindu). Gerokai pasikeitė ir mormonai, dar labiau – „Pasaulinė Dievo Bažnyčia“ („Worldwide Church of God“). Tų pačių mormonų, kuriais pradedame savo pasakojimą apie totalitarines sektas, nepaisant visų jų totalitarinių tendencijų ir kitų pavojingų požymių, vis dėlto negalima vadinti totalitarine sekta pilna šio žodžio prasme: juk pas juos, nors ir nedideliu laipsniu, bet leidžiama kita nuomonė. Tačiau kai kurios sektos, kaip atrodo, nepajėgios keistis. Pavyzdžiui, „Jehovos liudytojų“ totalitarizmas bėgant laikui, atrodo, tik auga. [...]

2. Narystės sektose lygiai

Dažnai klausiama apie sektų narių skaičių. Atsakyti į šį klausimą sunku, nes reikėtų kalbėti ne mažiau kaip apie tris narystės lygius, kuriuos sąlyginai galima pavaizduoti trimis koncentriniais ratais, turinčiais bendrą centrą.

Vidinis ratas – „profesionalūs“ „sektvedžiai“, tai yra žmonės, kurie šia veikla užsidirba gyvenimui, vadovai, aukščiausioji grandis, žiniuoniai, ekstrasensai, Rytų kovos menų, jogos metodų dėstytojai ir t. t. Šių žmonių yra žymiai daugiau nei daugeliui gali atrodyti: pavyzdžiui, Vakarų šalyse, specialistų vertinimu, tokių žmonių skaičius pusantro du kartus viršija tradicinių bažnyčių dvasininkų, pastorių skaičių. Spėju, kad Rusijoje šis skaičius tikrai nėra mažesnis (o gal net ir didesnis). 1996 m. populiarus žurnalas pateikė tokius duomenis: Rusijoje yra nuo 400 iki 500 tūkstančių įvairių magų, žiniuonių ir ekstrasensų, iš jų 100 tūkstančių – Maskvoje. Manau, kad skaičiai gerokai perdėti, tačiau į juos neįeina sektų vadovai ir valdančioji grandis – su jais šie duomenys tikriausiai būtų arčiau tiesos. Įsivaizduokite, kokiai jėgai tenka priešintis Rusijos bažnyčiai!

Kitą ratą sudaro sektantai, kurie visą laiką praleidžia sektoje, gyvena joje; jie yra pasišventę sektos veiklai. Skirtingai nei pirmasis ratas, jis yra siauresnis nei galima pamanyti: tokių „etatinių“ sektantų palyginti nėra daug, be to, jie dažnai migruoja iš vienos sektos į kitą. Beveik visos šiuolaikinės totalitarinės sektos daugiau ar mažiau žaloja žmogaus sąmonę ir žmogus palaipsniui praranda savarankiško gyvenimo įgūdžius. Norint išvesti žmogų iš šios būsenos, išgydyti, grąžinti į normalų gyvenimą, socialiai adaptuoti, reikalingas ilgas reabilitacijos laikotarpis. Daugelis žmonių, dėl vienokios ar kitokios priežasties atsidūrę už juos sužalojusios sektos ribų, negali surasti savo vietos gyvenime, nežino, kur panaudoti jėgas: visi socialiniai ryšiai nutraukti, savarankiškai apsispręsti jie nebemoka, o ankstesnius įgūdžius prarado. Šis fenomenas aprašytas psichologų. Tarkime, žmogus ateina į sektą būdamas 20 metų amžiaus. Po 20 metų jis iš ten išeina, bet emociškai lieka tame pat lygyje, kuriame buvo prieš dvidešimtį metų. O juk jam jau 40, visi jo bendraamžiai – susiformavusios asmenybės. Pradėti gyvenimą nuo pradžių pernelyg sunku, o kartais ir per vėlu. Ir štai, pasibastęs vargeta patenka į kitą sektą. Dėl tokios migracijos tarp įvairių sektų sektantų skaičius atrodo didesnis, negu iš tiesų yra. Ši psichologinė priklausomybė turi tuos pačius mechanizmus kaip priklausomybė nuo narkotikų, tik narkotinė euforija pasiekiama įšvirkštus į kraują cheminių medžiagų, o čia veikia psichologiniai metodai, tačiau mechanizmas yra tas pats – žmogui sukeliama indukuotoji (t. y. įvarytoji) euforija ir sukuriama stabili psichologinė priklausomybė nuo sektos. Tai galima pasiekti be jokių narkotikų, nors vardan tiesos reikia pasakyti, kad kai kurios sektos vis tik naudoja narkotines arba psichotropines priemones.

Tačiau nereikia savęs raminti palyginti nedideliu kai kurių sektų narių skaičiumi: atseit, munistų šalyje tėra kokie penki tūkstančiai, o mūsų, stačiatikių – štai kiek daug! Penki tūkstančiai munistų – tai penki tūkstančiai karių. Tai rinktinės pajėgos, elitas, kurį sudaro vien tik karininkai. Jie pasiaukojamai ištikimi sektos lyderiui, neprieštaraudami vykdo jo įsakymus ir 24 valandas per parą atiduoda sektai, paprastai gaudami už tai, švelniai tariant, spartietišką būstą, menką maistą ir padėvėtus drabužius. Ar jūsų bažnyčioje daug tokių žmonių?

Pats plačiausiais sektos narių ratas – trečiasis: tai žmonės, iš dalies paliesti sektos. Mūsų šalyje šiam ratui tikriausiai priklauso didžioji gyventojų dalis. Tai kareiviai, kurie prireikus gali papildyti sektos karininkų gretas.

Kas šie žmonės? Tai tie, kurie retkarčiais užsuka į kokias nors paskaitas apie jogą, o susirgę kreipiasi į ekstrasensus ir žiniuonius, eina pas būrėją, sudarinėja horoskopus, gali lankyti vienos sektos sambūrius, bet užsukti ir į kitos, pasiklausyti ezoterinės paskaitos, paskaityti okultinę knygelę ir t. t. Tai žmonės, kurie sudaro foną, palankų sektos prigijimui, tą drumstą okultinę terpę, maitinančią įvairius dvasinius iškrypimus, kurioje sektos gali veistis ir daugintis. Privalome dirbti aiškinamąjį ir šviečiamąjį darbą visų pirma šiame rate, kad neleistume sektantams semtis iš ten naujų „kadrų“.

3. Sektantų „naujakalbė“

Norint suvokti, kas yra totalitarinis sektantizmas, reikia būtinai perskaityti Džordžo Orvelo (George Orwell) knygą „1984“. Šis talentingas romanas priklauso antiutopijos žanrui. Orvelas aprašo „tobulą“ totalitarinę valstybę, negailestingai slopinančią savo piliečių individualumą. Knygoje aprašyta atmosfera – tai iš tiesų sektos vidaus gyvenimo atmosfera. Autoriaus suformuluoti sąmonės pavergimo ir kontrolės principai bei atitinkami knygoje aprašomi mechanizmai veikia sektos viduje.

Be kita ko, Orvelas atrado tokį dėsnį: tie, kas kontroliuoja žmogaus kalbą, kontroliuoja ir jo sąmonę. Juk pakliuvusi į bet kurią sektą auka pradeda kalbėti jos kalba. Mūsų atveju tai gali būti rusų kalba, tačiau joje vyksta subtilus sąvokų sukeitimas, kai pagrindiniai žodžiai įgyja kitą reikšmę, o adeptas nenoromis pradeda mąstyti sektos kategorijomis. Tikriausiai tie, kas esate bendravę su vienos ar kitos sektos nariais, atkreipėte dėmesį į ypatybę, kurią galima pavadinti „magnetofono efektu“: žmogus visiškai nesuvokia, ką jam sakote, ir tik atskiri jūsų žodžiai suveikia kaip pirštas, spaudžiantis mygtuką. Žmogus pagauna kažkurį vieną žodį, mygtukas suveikia, ir jums pateikiamas atitinkamas tekstas. Tai, ką kalbate vėliau, nepasiekia jo sąmonės, nors kalbate su juo rusiškai – jo gimtąja kalba. Jis jau nebegali suvokti ką kalbate.

Daugelis sektų sukuria sudėtingą savąją kalbą. Pavyzdžiui, scientologai turi iškalti daugiatomį habardizmų žodyną (L. Ron Hubbard – scientologijos pradininkas) ir pereiti prie šio nemokšiško žargono. Net ir ne tokios akivaizdžiai „lingvistinės“ pakraipos sektose, pavyzdžiui „Kristaus Bažnyčioje“, yra tam tikrų terminų rusų kalba (jie vadinami „įkrautaisiais terminais“), kuriems suteikiamas visiškai kitoks prasminis ir emocinis turinys, nei jie turėjo pradžioje. Pavyzdžiui, žodis „tradicinis“ čia turi neigiamą reikšmę, jis tarsi paspaudžia tam tikrą mygtuką sektantų sąmonėje ir sukelia ištisą grandinę negatyvių asociacijų. Sumaniai manipuliuodamas tokiais „įkrautaisiais terminais“, sektantų lyderis pasiekia visišką savo aukos nuolankumą ir neprieštaraujamą paklusnumą.

Taip pas munistus menkiausia abejonė lyderio žodžių ar veiksmų teisingumu tuoj pat yra kvalifikuojama kaip „Kaino ir Abelio sindromas“ (vienas dažniausiai munistų naudojamų „įkrautųjų terminų“) ir taip nuslopinama pačioje užuomazgoje: mažai kas pageidauja prisipažinti esąs panašus į pirmąjį žudiką. Dar grėsmingesni buvo „įkrautieji terminai“ „Dangaus vartų“ sektoje. Pavyzdžiui, žmogaus kūnas iš anksto buvo dehumanizuojamas ir apibrėžiamas kaip „konteineris“ arba „apvalkalas“. O tokie žodžiai kaip „palikti planetą“ arba „išgelbėti savo gyvybę“, reiškė „įvykdyti savižudybę“, todėl, kai atėjo laikas ir Eplvaitas pareiškė, kad metas „nusimesti apvalkalus“ ir „palikti planetą“, niekas iš jo pasekėjų jau nebesuvokė grėsmingos pasakytų žodžių prasmės ir nuolankiai nusekė paskui jį.

Taigi tas, kas kontroliuoja žmogaus kalbą, kontroliuoja ir jo sąmonę. Taip atsitiko, kad kalba, kuria šiandien kalba mūsų šalis, – tai visai ne ta kalba, kuria kalbame mes, Stačiatikių Bažnyčios nariai. Iš tikrųjų, sektantai mus aplenkė – jie kalba daugumai suprantama kalba. Žmonės dabar arba iš viso nesupranta tokių paprastų žodžių kaip, pavyzdžiui, atgaila, nuodėmė, erezija, atsakomybė, malonė, dogma, šventumas, sakramentas, malda, išganymas ir t. t., arba suteikia jiems visiškai kitokią prasmę.

Tačiau jeigu įsijungsite televizorių, pamatysite, kad vienu kanalu kalbama apie karmą, kitu – apie energetiką, trečiu – apie kosminį intelektą, ketvirtu – apie čakrų atvėrimą, penktu – apie kundalini prabudimą, šeštu – apie meditaciją. Todėl, kai ateina koks nors Šoko Asahara ir sako, kad jis atvers jūsų čakras, pažadins kundalinį ir išmokys efektyviausios meditacijos technikos, šie žodžiai krenta į gerai patręštą dirvą. O štai, kai dvasininkas kalba, kad reikia atgailauti, nukreipti žvilgsnį į savo vidų, melstis ir priimti sakramentus, – tai nesuvokiama, tai daug sunkiau ir ne taip „komfortiška“. Iš šiuolaikinio žmogaus geriausiu atveju galima išgirsti, kad jam patinka užeiti į bažnyčią, nes ten „gera energetika“ ir jis gali ten „pasikrauti“. Bet po to paaiškėja, kad koks nors Visarionas siūlo dar geresnę ir žymiai veiksmingesnę energetiką – ir mūsiškis dvasingumo vertintojas su džiaugsmu bėga pas Sibiro „mesiją“.

Vienas grandiozinis bandymas pakeisti kalbą mums visiems tikrai gerai žinomas – tai bolševikai iš esmės perdirbo ir pakeitė rusų kalbą. Maršakas yra parašęs eilėraštį apie tai, kaip smalsus pionierius paklausė žilabarzdį senelį, kas toks „urėdas“, „caras“, „tarnas“, „dievas“, o tas atsakė, kad tokie bjaurūs žodžiai buvo, bet dabar jų nebėra ir koks esi laimingas, anūkėli, kad tau nebereikia šitų žodžių žinoti! Tačiau vietoj to atsirado „medsesuo“, „darbalga“, „gyvplotas“, „raudonarmiečiai“. Šiuo klaikiu žargonu kalbėjo visa šalis, rašė poetai, kūrė savo romanus rašytojai. Be abejo, visiškai sunaikinti rusų kalbos ir išrauti iš jos visus krikščioniškus žodžius bei sąvokas bolševikams nepavyko. Nors daug kas jiems nusisekė. Sovietinės valdžios nebėra, bet procesas tebevyksta: šiandien vieną „naujakalbę“ sėkmingai keičia kita.

Pabaigoje pakalbėsime apie tai, kas vienija visas sektas. Neopagoniškas okultinis judėjimas anglišku pavadinimu „Nju eidž“ („New age“) vienu ar kitu būdu apima visas šiuolaikines totalitarines sektas. Egzistuoja tam tikra „Naujojo amžiaus“ leksika, kurią vartoja visos mūsų žiniasklaidos priemonės: „globalinis kaimas“, „erdvėlaivis Žemė“, „naujasis mąstymas“ (išsamiau apie tai bus rašoma atitinkamame šios knygos skyriuje) – visa tai „Naujojo amžiaus“ terminai, kuriuos girdėdami žmones pradeda mąstyti tokiomis kategorijomis. Šis globalinis krikščionybės užpuolimas kur kas pavojingesnis už visus ankstesnius.

4. Totalitarinių sektų ištakos ir kilmė

Sektos egzistuoja tiek pat, kiek egzistuoja krikščionybė. Iš krikščionybės istorijos žinome, kad nuo pat krikščionių Bažnyčios gyvavimo pradžios pradėjo kurtis gnostinės sektos, vėliau montanizmas, manichėizmas ir t. t. Visą Bažnyčios istoriją nuolat lydėjo sektantiški gundymai.

XX amžiuje atsirado tokia anksčiau neegzistavusi sąvoka kaip totalitarizmas. Pirmiausia jis pasireiškė politinėje plotmėje, vėliau atsirado ir religinės sektos, kurias dabar vadiname totalitarinėmis. Šios sektos naudoja visas naujausias sąmonės valdymo technologijas, kurios ankščiau dar nebuvo išrastos. Šiuolaikinių greičių, technologinių naujovių, informacijos gausos ir mokėjimo ja manipuliuoti fone sąmonės valdymas įgyja masinį ir totalinį pobūdį, kuris anksčiau buvo tiesiog neįmanomas.

Šiuolaikinių totalitarinių sektų pirmtakėmis, matyt, reikėtų laikyti mormonų ir jehovistų sektas. Tai ilgaamžės sektos, veikiančios iki šiol (ir mūsų šalyje taip pat). Jų istorija daugeliu atžvilgių tipiška; ją žinant galima su tam tikra tikimybe nuspėti kitų, vėliau atsiradusių totalitarinių sektų raidos kryptis (žinoma, jeigu joms pavyks išgyventi tokį ilgą laiką).

Šiuolaikinių totalitarinių sektų atsiradimą daugeliu atžvilgių nulėmė nesibaigiantis postprotestantiškų denominacijų ir sektų skaidymosi procesas, kuris pasiekė apogėjų XIX amžiuje. Mormonai ir „Jehovos liudytojai“ yra būtent šio fenomeno reliktiniai produktai, tarsi sustingę jų kūrimosi ir formavimosi laike. Tačiau skaidymosi procesai tebevyko, duodami savo vaisius: pirma protestantiškų, o vėliau ir katalikiškų šalių (t. y. naujai atsirandančių sektų misionieriškai-prozelitinei veiklai prioritetinių teritorijų) masinėje sąmonėje vis labiau nyko religijos tradiciškumo sąvoka ir stiprėjo asmeninių psichologinių išgyvenimų bei pojūčių prioriteto prieš „bažnytiškumą“, „rituališkumą“, „klerikalizmą“ ir pan. idėja. Taip sektos, atsiradusios kurio nors žmogaus regėjimų ir apreiškimų pagrindu, tapo suvokiamos kaip normalus, dėsningas, pakenčiamas ar net teigiamas reiškinys. Monoreligiškumą pradėta suvokti kaip gėdingą tamsios praeities reiškinį. Eklektizmas masinėje sąmonėje tapo norma.

Kita svarbia šiuolaikinio populiaraus religinio mąstymo atsiradimo gaire galima laikyti Čikagos Pasaulinį Religijų Parlamentą, įsteigtą 1893 m. Jį organizavo okultinė svedenborgistų sekta, aktyviai dalyvaujant unitoriams ir Teosofų draugijai, kurią įkūrė mūsų (deja!) tėvynainė J. P. Blavatskaja. Draugijos ideologai teigė, kad ji vienija savyje visas religijas. Jau tada ore sklandė visų pasaulio valstybių suvienijimo idėjos, kurias po Pirmojo pasaulinio karo įgyvendino Tautų Lyga. Atitiko amžiaus dvasią ir įvairių religijų suvienijimo idėja. Pasaulio vienovės reikalavimas buvo susijęs su religine ir kultūrine unifikacija. Okultinė teosofinė ideologija ir yra ta sintezė, kurią Vakarų intelektualai mėgino sukurti tarp Rytų ir Vakarų. Ji ir davė gyvybę vieningai okultinei sistemai, su kuria, kaip manoma, daugiau ar mažiau siejasi beveik visos šiuolaikinės totalitarinės sektos. Kaip galima kalbėti (bent jau kultūrologine prasme) apie krikščioniškąjį pasaulį, krikščioniškąją kultūrą, krikščioniškąją civilizaciją, taip pat galima kalbėti ir apie okultinį pasaulį, okultinę religiją („religio occulta“), kuriai priklauso beveik visos šiuolaikinės totalitarinės sektos. Viena jos pirmtakių tapo Jelena Petrovna Blavatskaja. Apie ją pakalbėsime atskirai, „Nju eidž“ judėjimui skirtame skyriuje.

Seniai sklandžiusi ore pasaulio vienovės idėja, prie kurios palaipsniui artėjo Vakarai tobulėjant technikai ir plečiantis nacionalinių kultūrų integracijai į vieningą civilizaciją, geriausiai buvo suformuluota Rytuose. Būtent ten idėja apie visos esamybės vienovę neišvengiamai kėlė mintį apie vidinį visų religijų tapatumą. Įvairiausių tikėjimų mišinys jau seniai tapo charakteringa Indijos ir Kinijos ypatybe. Visų pasaulio religijų vienovės principą vienas pirmųjų suformulavo indų deivės Kali[2] šventikas Ramakrišna (1836-1886). „Dievas vienas, skiriasi tik jo vardai, – sakė jis, – vieni vadina jį Alachu, kiti Dievu, kažkas Brahmanu, kažkas Kali, kažkas Krišna, Jėzumi, Buda“[3].

Šią mintį Religijų Parlamente paskelbė Ramakrišnos mokinys Svami Vivekananda. Štai jo žodžiai:

„Jeigu viena religija yra tikra, tai ir visos kitos turi būti tikros. Todėl Indijos religija tiek pat mano, kaip ir jūsų. Mes, indai, ne tik esame tolerantiški, mes tapatiname save su visomis religijomis, melsdamiesi mečetėje kartu su mahometonu, garbindami ugnį su zoroastriečiu ir klaupdamiesi prieš kryžių su krikščionimi. Mes žinome, kad visos religijos panašios, pradedant paprastu fetišizmu ir baigiant aukščiausiu Absoliuto garbinimu jos tėra žmogaus dvasios bandymas aprėpti ir suvokti Begalybę. Todėl surenkame visas šias gėles ir, apipynę jas meilės gija, kuriame puikią tarnystės Dievui puokštę.“[4]

Taigi mums siūloma graži, taikinga ir tolerantiška sintezė. Bet ar ji priimtina doram, objektyviam tikinčiajam? Melas, kad visos religijos skiriasi tik smulkiomis detalėmis, bet yra vieningos esminiais dalykais. Religijos gali būti panašios smulkmenomis, bet jų esmė skiriasi. Tam tikros hesichazmo technikos gali būti panašios į jogų kontempliacijos technikas, bet tikslai, kurių siekia indų asketas ir Atono vienuolis, – visiškai priešingi. Galiausiai noras suvienyti visas egzistuojančias religijas padeda atsirasti tik dar vienai sektai. Netoli Čikagos yra bahaistų šventykla, kuri turi devynis įėjimus, atitinkančius devynias stambiausias pasaulio religijas. Visi jie veda prie bendro altoriaus, esančio salės centre. Tačiau tai bahaistų altorius.

Grįžkime prie istorijos. Kurį laiką visos šios naujo religingumo apraiškos egzistavo autonomiškai viena nuo kitos, nesusimaišydamos masinėje sąmonėje. Postprotestantiškos sektos tebesiskaidė; teosofuojantys inteligentai kūrė vis naujas ir naujas sintezes, induizmas krikščioniškų šalių gyventojams tebebuvo svetimas reiškinys; Vudu, Umbanda ir kiti eklektiški liaudies kultai nebuvo praktikuojami už savo etninių ribų ir pakankamai riboto sociumo.

Tik po Antrojo pasaulinio karo visi šie ir daugelis kitų elementų pradėjo aktyviai sąveikauti, įtakoti vienas kitą ir jungtis į įmantriausias kombinacijas. Čia svarbų vaidmenį suvaidino ir totalitarinių šalių patirtis, kartu su radikalių (tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų) politinių partijų bei organizacijų sukūrimo, formavimo ir valdymo patirtimi, ir froidistinės bei postfroidistinės psichoanalizės, kuriai masinėje sąmonėje besąlygiškai buvo suteiktas religinis aspektas, paplitimas Vakarų visuomenėje. Holivudo kino produkcija, sujungusi kultūras ir kontinentus, sukūrusi savąją supaprastintą ir profanuotą sintetinę virtualiąją realybę, veikiausiai paskatino anksčiau nematytų neo- ir pseudoreliginių totalitarinių monstrų ir monstriukų gimimo procesą.

5. Komerciniai kultai

Kiekviena iš sektų, kurias ketiname čia aptarti, yra tam tikra sintezė, visų jų (su retomis išimtimis) kilmė yra pakankamai sudėtinga ir nevienareikšmiška. Šis eklektinis religinis postmodernizmas yra pokario metais prasidėjusios melagingos sintezės vaisius. Ši sintezė dirbtina, anksčiau neegzistavusi ir galiausiai nuslopinanti tikruosius religinius jausmus. Labai sudėtingas klausimas: ar tokias sektas išvis galima vadinti religija? Žodis religija kilęs iš lotyniško žodžio „religare“, reiškiančio „atkurti ryšį“, t. y. ryšį su Dievu, o sektose ryšys visada būna su lyderiu, su sektos vadeiva, kuris faktiškai užima Dievo vietą ir tampa Dievu savo pasekėjams. Kartais sektose apie tai kalbama atvirai, kartais netiesiogiai – lyderis paskelbiamas „Dievo pasiuntiniu“, „didžiuoju pranašu“, „mesiju“ ir pan., atsižvelgiant į sektos mokymo kontekstą. Tačiau beveik visada lyderis savo pasekėjų akyse faktiškai prisiima Dievo funkcijas ir tampa dieviško garbinimo objektu. Be to, nereikia pamiršti ir komercinės potekstės, kuri yra beveik kiekvienoje totalitarinėje sektoje.

Tačiau egzistuoja sektos, apskritai neturinčios religinės doktrinos, mokymo apie Dievą. Netgi remdamiesi pačia plačiausia religijos sąvoka, jos nauja definicija, kurią suformulavo diakonas Andrejus Kurajevas, apibrėžęs religiją kaip bandymą įveikti mirtį ir užmegzti ryšį su dvasiniu pasauliu, – net šia prasme aibės sektų negalėsime pavadinti „religija“. Jose yra gerovės bei turto kultas ir triukšmingi, įkyrūs sėkmės pažadai, kurią neva atneš įstojimas į organizaciją, kompaniją, klubą. Tokias sektas religijotyrininkai vadina komerciniais (arba industriniais) kultais. Tipiški tokių sektų pavyzdžiai – „Herbalaif“ („Herbalife“), „Em-vay“ („Am-way“), Fabriso Kerhervo (Fabrice Kerherve) organizuota „Ipsum“ ir kitos panašios organizacijos, funkcionuojančios piramidės arba, kaip jos pačios tai vadina, „daugiasluoksnės rinkodaros“ principu.

Vienas iš piramidžių požymių yra tas, kad žmonėms žadamas pelnas, kuris bus gaunamas ne vien (ir ne tiek) iš prekybos, kiek iš naujų žmonių verbavimo į organizaciją. Kiekvienam nariui žadami tam tikri procentai nuo visų pardavimų, kuriuos įvykdys tie, kuriuos jie atves į organizaciją. Charakteringa, kad viena pirmųjų užduočių, kurias skiria norintiems įstoti į komercinio kulto organizaciją, yra sudaryti visų pažįstamų sąrašą (su adresais ir telefonais), kuriuos šie galėtų pabandyti atvesti į „firmą“.

Taigi religinės doktrinos tokiose sektose paprastai nėra, bet jų veiklos ir narių sąmonės kontrolės metodai – absoliučiai sektantiški. Pagrįsdamas tai, norėčiau papasakoti savo įspūdžius iš apsilankymo „Herbalaif“ susirinkime jų išsinuomotoje salėje. Atėjęs ten, pirmiausia girdi tik trankią muziką. Visi trypčioja lyg šokdami, strakalioja į taktą, drauge skanduoja. Psichologai pabrėžia, kad po tokio parengimo (įšildymo) žmogus lengviau pasiduoda įtaigai.

Kažkurią akimirką muzika staiga nutyla, į sceną išeina žmogus ir pradeda kalbėti. Jis šneka rusiškais žodžiais, bet kažkaip „nerusiškai“ – su angliškomis intonacijomis ir anglų kalbos sintakse. Visi, kas išėjo į sceną šiame susirinkime, šnekėjo būtent taip, visiškai vienodai, bet atrodė, kad niekas iš jų nekalba angliškai. Kalbėta maždaug taip: „Sveiki, mums labai malonu pasveikinti jus čia, pas mus. Kaip puiku, kad atėjote, mes labai džiaugiamės, kas jūs šiandien čia. Pirmą kartą gyvenime pasirinkote teisingai! Sveikiname jus, kad tai padarėte, parodėte išmintį ir atėjote čia pas mus. Tai puiku, tai nuostabu! Tai jūsų pirmas žingsnis kelyje į sėkmę, sveikatą ir klestėjimą. Dar kartą jus sveikinu!“.

Toliau prasideda „gerosios žinios“ arba „Herbalaif evangelijos“ skelbimas: pasakojimas apie amerikietį Marką Hiugą (Mark Hughes), kurio motina buvo Holivudo aktorė. Jai reikėjo sulieknėti 20 kilogramų – ir ji atsikratė tų 20 kilogramų, suvaidino savo vaidmenį, gavo „Oskarą“, bet po to mirė, nes dieta buvo bloga. Kilnus žmogus Markas Hiugas prisiekė, kad atras tokią priemonę, kad visi galėtų lieknėti ir nemirtų. Jis nuvyko į Himalajus, pabendravo ten su išminčiais ir rado tokį produktą, kuris suteikia žmogui jėgų, žvalumo, sveikatos – iškart visko. Grįžęs namo, rado savo vienintelę senelę besivaduojančią mirtimi: senutė vos galėjo prasižioti. Hiugas subėrė jai į burną šiek tiek savo priemonės ir kitą dieną senelė jau šoko polką ir pardavinėjo šią priemonę visame Los Andžele. „Todėl labai džiaugiuosi, kad jūs galų gale prisijungėte prie mūsų išrinktųjų grupės, nešančios pasauliui tokią stebuklingą priemonę. Tegu atsistoja ir prieina prie manęs tie, kas gali papasakoti apie patirtus stebuklingus, nuostabius, sukrečiančius pokyčius“.

Ir čia į sceną vienas po kito pradeda lipti žmonės. Tai labai panašu į žmonių pasisakymus sektantiškose charizmatinėse-evangelinėse sueigose: buvau toks baisus nusidėjėlis, bet dabar esu šventas. „Herbalaif“ narių pasisakymai turėjo maždaug tokią struktūrą: „Sirgau tuberkulioze (arba opalige, arba pusė kepenų buvo išpjauta), haimoritu, radikulitu ir miokardo infarktu, o dabar pradėjau vartoti Produktą, vartoju jau tris savaites – ir pažvelkite koks esu! Aš jau visiškai sveikas! Be to, tapau tris kartus protingesnis ir energingesnis nei anksčiau! Pagaliau prasidėjo visiškai naujas mano gyvenimas! Ir visa tai padarė Produktas!“ Žmogus kalba vis garsiau, pasišokinėja, trypčioja, o vienas net užbliovė, tiesdamas rankas į dangų: „Ačiū tau, Produkte! Tu pakeitei mano gyvenimą. Tai šaunu! Tai nuostabu! Tai fantastiška!“

Čia visi sektos požymiai: uždaras ratas, sava kalba (sektantų žargonas), atsiskyrimas nuo išorinio pasaulio, juodai baltas tikrovės suvokimas, išrinktumo jausmas ir elitiškumas, išganingo žinojimo pojūtis, misijos, kurią jie neša pasauliui, pojūtis. „Herbalaif“ nariai net turi tokį lozungą: „Our mission is nutrition!“ („Mūsų misija – mityba!“). Tokioms organizacijoms būdingas vertybių sistemos pokytis, kai pripažįstamos tik grupės vidaus vertybės.

Visus šiuos metodus labai lengva paaiškinti: „Herbalaif“ – komercinė organizacija, kurios struktūra yra piramidės tipo, joje turtėja tik pati viršūnė – labai ribotas žmonių skaičius. Kaip pritraukti ir išlaikyti likusius? Egzistuoja tam tikras preparatas, kurį vartodamas žmogus galbūt sulieknės, galbūt nesulieknės. Jo sudėtis mums nežinoma. Galima spėti, kad kaip ir daugelyje panašių priemonių, jame yra aibė amfetaminų, medžiagų apykaitą skatinančių substancijų, kurių negalima pavadinti nekenksmingomis (ir kurios, beje, gali sukelti pripratimą). Žmogus nusipirko „Herbalaif“ preparatų, sulieknėjo arba priešingai – nesulieknėjo. O kas toliau? Toliau jis gali sužinoti, kad tokio pat poveikio, bet licencijuotos firmos pagamintas produktas parduodamas parduotuvėje ir kainuoja žymiai pigiau.

Bet firma, numatydama šį etapą, įspėja, kad be lieknėjimo ir sveikatos pagerėjimo, žmogus gali tapti pasakiškai turtingas, jeigu ims platinti „Herbalaif“. Jis užsidirbs, pats pardavinėdamas „produktą“, bet – svarbiausia – gaus procentus nuo kiekvieno pardavimo, kurį įvykdys jo užverbuoti nauji „platintojai“. Taip potencialūs klientai užkimba ant piramidės jauko.

Žmogus perka „produktą“, pradžioje parduoda jį visiems savo pažįstamiems ir giminaičiams (nes reikia pirkti už savo pinigus ir po to perparduoti), o kas toliau? Visas butas užverstas „Herbalaif“ – kur jį dėti?

Čia įsijungia trečiasis elementas: na tiek to, jūs nesulieknėjote ir nepraturtėjote, bet užtat esate puikios išrinktųjų organizacijos narys, kuri neša pasauliui švietimą ir išsilaisvinimą. Kitaip tariant, vietoje sveikatos ir turtų brukama ideologija. Maža to, jus tikina, kad galite praturtėti tik tuo atveju, jeigu nuoširdžiai tikite firmos unikalumu ir produkto stebuklingumu. Tuomet jums pavyks. Pažvelkit, kaip puikiai sekasi jūsų kolegai. Jeigu jums kol kas nepavyksta, tai pats esate kaltas. Įdėkite daugiau tikėjimo, daugiau pinigų, daugiau darbo į produkto platinimą – tuomet jūsų pastangos bus atlygintos. Bet turite būti visiškai atsidavęs. Juk pradžioje jums gerai sekėsi platinti produktą ir užsidirbti? – Todėl, kad turėjote motyvaciją, o dabar ją praradote. Siūlome užsirašyti į motyvacijos kėlimo kursus (seminarus). Žinoma, už kursus teks šiek tiek sumokėti, bet po to greitai pradėsite uždirbti tiek, kad visos jūsų išlaidos šimteriopai atsipirks. Esate taip arti klestėjimo… Nejaugi dabar, kai praktiškai laikote laimės paukštę savo rankose, ją paleisite?

Maždaug taip mokomi komercinių kultų produktų „platintojai“. Kursų arba seminarų lankymas kelis kartus per savaitę – viena būtinų narystės sektoje sąlygų. Tokie seminarai leidžia komerciniams kultams kontroliuoti savo narių sąmonę, vadinasi, jeigu pradžioje žmogus perka „produktą“ su ideologiniu įdaru, tai galiausiai jis jau moka pinigus už gryną ideologiją. Šia prasme akivaizdžiausias komercinio kulto pavyzdys yra scientologija, niekada neprekiavusi niekuo kitu, išskyrus ideologiją.

Pagaliau reikia atminti, kad egzistuoja tokia visiems žmonėms bendra savybė: kuo daugiau materialinių lėšų, jėgų arba sveikatos žmonės įdeda, tuo sunkiau jiems tai palikti. Taip buvo, pavyzdžiui, su MMM, su Mavrodžiu, kuris žiauriai visus apgavo ir apmovė, o po to buvo išrinktas deputatu. Žmogui būna sunku prisipažinti, kad apsikvailino. Visa, kas jo įdėta į organizaciją, laiko žmogų joje.

Arba, pavyzdžiui, taip įvyko, kai adventizmo pradininkas amerikietis Viljamas Mileris (William Miller) paskelbė, kad 1844 metais įvyks antrasis Kristaus atėjimas ir pasaulio pabaiga, ir daugelis žmonių juo patikėjo. Jie nustojo arti, sėti ir nurodytą dieną susirinko baltais drabužiais ant kalno nurodytoje vietoje. Po bemiegės nakties visi pamatė, kad antrasis Kristaus atėjimas neįvyko, pasaulio pabaiga neatėjo. Atrodytų, viskas: adventizmui galas. Nieko panašaus: keletas žmonių pasišalino, o likę pradėjo ieškoti pateisinimų, kodėl tokia neabejotina ir absoliučiai teisinga pranašystė neišsipildė. Paaiškinimas greitai buvo surastas (svarbu norėti) ir Milerio pasekėjų tikėjimas tik sustiprėjo. Ir šiuo atveju matome tą patį reiškinį: per daug buvo įdėta, sunku atsisakyti. „Nes, kur yra tavo lobis, ten bus ir tavo širdis“ (Mt 6, 21).

Šios istorijos pabaigoje verta pridurti, kad 2000 m. daugiamilijardinės „Herbalaif“ imperijos galva Markas Hiugas staiga mirė būdamas klestinčio 44 metų amžiaus. Jo kūnas buvo rastas jam priklausančiame prabangiame Kalifornijos vasarnamyje. Skrodimas parodė, kad mirties priežastis buvo per didelė dozė migdomųjų vaistų ir alkoholio, kuriuo komercinio kulto pradininkas piktnaudžiavo. Stebuklingas „Herbalaif“ produktas nepadėjo savo išradėjui…

[1] Hasanas S., Išsilaisvinimas iš psichologinės priklausomybės. 2001, p. 45.

[2] Indų mirties deivė, gyvenanti kūnų sudeginimo vietose ir reikalaujanti kruvinų aukų.

[3] Citata iš: Tkačiova А. А., Rytų „Naujosios religijos“. Maskva, 1991, p. 82.

[4] Citata iš: Serafimas Rouzas, Stačiatikybė ir ateities religija. Maskva, 1991, p. 39.

fsspx.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2018-07-31 18:16

Raigerdai,
aš beveik nebuvau religiniu ekstremistu.
Gal tik kažkiek, kuomet atstūmiau Jehovos liudytojus, su jais nieko net nepasiaiškinęs ankstesniais laikais.
Ilgą laiką net nebuvau aktyvus religininkas, o buvau sekuliaristas-pusiau krikščionis, su tam tikra tikėjimo doze. Gal 22 gyvenimo metais patyriau vienintelį asmeninį apreiškimą ir nuo to laiko tiesiog buvau įsitikinęs, kad Dievas yra, bet kaip su juo bendrauti, melstis ar praktikuoti tikėjimą beveik nieko nenutuokiau. Religija domėjausi paviršutiniškai, nes buvau įsitikinęs, kad visuose religiniuose šaltiniuose yra netiesos, daugiau ar mažiau. Tą išmąstydavau tiesiog logiškai ir jausmo keliu, kuomet bandydavau šiek tiek pastudijuoti tam tikrus religijų postulatus. Kažkaip dažnai sustodavau ties tomis vietomis, kuriose protas ir jausmas kartu sakydavo - tai negali būti nuo Dievo. Kadangi bet kur rasdavau tokių vietų, tad daug ir neskaitydavau. Jau buvau rašęs ir ne kartą, kad lygiai to paties tikėjausi ir iš Urantijos Knygos. Bet labai didelei mano nuostabai taip iki šiol tas mano tikėjimasis neišsipildė.
Tačiau iš pradžių aš iš tiesų tapau tam tikra prasme religiniu ekstremistu. Bandžiau brukti kitiems, kad tai būtent ta tiesa, kuri taip visiems reikalinga. Bet aš nemačiau perspėjimų, ir pačioje Knygoje ir kitų žmonių, kad toks kelias - kvailas kelias (“patarkite tiktai tada, kada patarimo yra prašoma”). Dabar jau gerokai esu ramesnis. Liūdna, kad tiek daug nesutarimų ir nesusipratimų tarp žmonių, kaltinimų vienų kitiems. O tikras dvasingumas greičiausiai yra pas tuos, kurie nelabai nori kištis į tokias nelabai vaisingas diskusijas. Bet aš vis tiek kišuosi, nes juk bent kažkam reikia tai daryti, nepaisant to, kad etikečių klijuojama labai daug, ypač kliūna nuo brandžių krikščionių, kurie patys nelabai ir suvokia, ko iš tiesų mokė Jėzus…

Raigerdas>VaiduiVDS       2018-07-30 16:35

O dabar pažiūrėkime į tą bepročio A. Dvorkino duotą sektos apibrėžimą:“sekta – tai uždara religinė grupė, priešpriešinanti save pagrindinei šalies ar regiono religinei bendrijai arba bendrijoms, kuriančioms šio krašto kultūrą”. Ir tiesos.lt redakcija čia pasiklydo tarp 3-jų pušų, nes matosi, kad ši redakcija spjauna į tai, kas parašyta mūsų LR Konstitucijoje. Ten apie jokias sektas kalbos nėra, bet tiesos.lt redakcijai tokius dalykus yra suvokti, matomai, per sunku. O dabar grįžkime į tą laikotarpį, kai valdžioje buvo Katalikų bažnyčia, ir pažiūrėkime link ko gali nuvesti bepročiai-kaltintojai. Štai jums pavyzdys iš Galileo Galilejaus gyvenimo:
“Vienas iš Galilėjaus priešininkų, mokslininkas Lodovikas Kolombe iškėlė klausimą, sužadinusį grandininę reakciją: „Ar judanti Žemė neprieštarauja Šventajam Raštui?“. Bažnyčios etinis ir moralinis mokymas tuo metu stipriai rėmėsi Aristotelio idėjomis. Todėl suabejoti šio filosofo aiškinimais apie gamtos dėsnius, reiškė abejoti visos bažnyčios autoritetu ir morale. Galilėjui, tikinčiam katalikui, išreiškus savo požiūrį, jog Biblija neklysta, tačiau gali klysti jos pasekėjai, – kilo toks atsakas, kokio nesitikėjo net ir Galilėjaus priešai. Domininkonų vienuolis Tomaso Pačini, turėjęs priėjimą prie Inkvizicijos pareigūnų, pradėjo skelbti, jog matematika yra velnio įrankis, o matematikai turėtų būti ištremti iš krikščioniškų šalių. Jis teigė, jog judančios Žemės idėja yra erezija, ir už jos skelbimą privaloma skirti bausmę – sudeginimą ant laužo”. Taigi, gerbiamai ponios ir ponai, ar tai labai skiriasi nuo tų pačių karininkų kaltintojų NKVD-istų, kurie ištrėmė daugybę žmonių į Sibirą? Nejaugi taip sunku atskirti pamišėlį XVI amžiuje nuo pamišėlio XXI amžiuje? Elgesys tai jų yra visiškai vienodas ir viskas prasideda nuo nepagrįstų kaltinimų. Tai, gal užteks nuolaidžiauti pamišėliams? Pažiūrėkite į paveikslą prie šio straipsnio, ir jūs pamatysite skilimą. Toks matymas yra būdingas į šizofreniją linkusiems žmonėms. Šizofrenija (lot. schizophrenia, iš gr. schisis –skilimas, phrenos – dvasia, protas) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1% žmonių. Tai, ko siekia tiesos.lt redakcija? Ji propaguoja religinį ekstremizmą arba religinį terorizmą ir kursto neapykantą tarp žmonių, turinčių skirtingus religinius įsitikinimus. Todėl, tas “žydų šaudymas” Lietuvoje nesibaigė. Reikalingos naujos aukos tik dabar jau religiniu pagrindu. Betrūksta tik islamistų fundamentalistų ir Lietuva taps tokia pat, kaip ir Prancūzija, kuri už tai sumokėjo nekaltų žmonių gyvybėmis. Šalia religinių ekstremistų, būtinai atsiras ir rasistų. VaidaiVDS, nepamiršk, kad tu buvai jų gretose. Už viską reikia atsakyti, VaidaiVDS, tame tarpe ir už dalyvavimą religinio ekstremizmo akcijose. Rasizmas – įsitikinimas, kad rasė yra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso žmogaus gabumai, kad tam tikra rasė yra viršesnė arba kad su žmonėmis reikia elgtis priklausomai nuo jų rasinės kilmės. Institucinis rasizmas reiškia teisių tam tikroms tautinėms grupėms atėmimą, privilegijų skyrimą priklausomai nuo rasės, sistemišką tam tikros tautinės grupės atstovų išstūmimą į visuomenės į užribį. Štai, kam reikalingas tas tiesos.lt straispnis.   

Raigerdas>VaiduiVDS       2018-07-30 16:03

Gerbiamas VaidaiVDS, dėkoju, kad pagaliau atsakei į mano klausimą. Na, ką gi, dabar galiu atsakyti, kad užkibai tu ant šitos “sektos”, kaip vokiečiai užkibo ant tokių gąsdinimų, kad “žydai gaudo vaikus ir geria krikščionių kraują”, o katalikai užkibo ant gąsdinimų raganomis, eretikais ir t.t. Konfucijus yra pasakęs:“Sunku sugauti juodą katę tamsiame kambaryje, ypač jei jos ten nėra”. Matai, VaidaiVDS, aš tave ne kartą įspėjau, kad vadovaukis tik tikrovėje egzistuojančiais daiktais, ir tu būsi psichiškai sveiku žmogumi. Yra anekdotas apie tai, kaip psichiatras nustato psichinę ligą. Jis tekšteli ant popieriaus lapo rašalo dėmę ir, pasikvietęs pacientą į savo kabinetą, jo klausia: “Kas čia?”. Ir vienas pamatęs tą rašalo dėmę mato, kad ten yra “kraujo klanas”, kitas mato “juodus debesis, iš kurių dabar driokstels ugnis”, trečias mato “prasivėrusią skylę į pragarą” ir t.t. Ir tik sveiko proto žmogus mato ten rašalo dėmę. “Sektantas” yra tas pats, kad pasakyti “eretikas”, “burtininkas”, “raganius”, “apsėstas nelabojo” ir t.t. Jo reikšmę religijos tyrinėtojai atsisakė apibrėžti, nes tada prasidėtų raganų medžioklę. Jeigu kalbėti apie sektas, kaip “religines organizacijas, turinčias vadukus-dievukus”, tai RPC turi vaduką-dievuką mitropolitą Kirilą. Cituoju Česlovą Iškauską:”
Jau seniai sklandė gandai, kad, kaip 2009-aisiais rašė http://www.compromat.ru/main/rpc/a.htm dvasi,nę akademiją baigęs dvasininkas Vladimiras Gundiajevas, daugiau kaip prieš trejus metus tapęs Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Kirilu, metropolito Nikodimo svitoje 1969-aisiais išvyko į Prahą, vos 23-ejų metų jau būdamas KGB agentas, kurio agentūrinis slapyvardis buvo „Michailovas“. Taigi, pagal tavo sektos apibrėžimą RPC išeina pati tikriausia totalitarinė sekta. VaidaiVDS, žodis “sekta” reiškia paniekinimą, sumenkinimą ir skatinimą diskriminuoti tą žmogų, kuris paprasčiausiai nepatinka. Jokio apibrėžimo čia negali būti, nes jeigu būtų įvardinami sektos požymiai, tai čia pakliūtų ir Rusijos Provoslavų Cerkvė, ir Katalikų bažnyčia ir daugybė kitų religijų. Beprotis A. Dvorkinas todėl ir yra beprotis, kadangi jis gaudo tą juodą katę tamsiame kambaryje, kurios ten nėra. Ir patikėjo jo “sektomis” išskirtinai žmonės, turintys polinkį į maniją (pavyzdžiui, narcizai), religiniai fanatikai, įvairūs psichotikai ir neurotikai. Pats A. Dvorkinas yra tapęs tuo “vaduku-dievuku” tarp psichinių, todėl pagal tavo apibrėžimą, būtent jis yra tas sektantas, kuris bado pištu į kitus, niekuo dėtus žmones, arba net kompanijas. Bet, kad A. Dvorkinas yra psichinis ligonis, tai šito nesuprato net psichiatras R. Alekna, tuo metu buvęs Sveikatos Apsaugos ministru. Psichiatras R. Alekna pasikvietė psichinį ligonį į konferenciją ir visi jam plojo, t.y. susirinkęs krikščioniškasis jaunimas, VU rektorius ir Seimo nariai. Taigi, mokslinė praktinė konferencija, psichiatro R. Aleknos dėka, tapo psichiškai sutrikusių žmonių organizuota akcija, kad pramušti psichiatrams pinigų iš valstybės kišenės. Ir Vyriausybė patikėjo šiuo spektakliu ir davė pinigų.

VaidasVDS       2018-07-30 9:02

Raigerdai,
sektos yra susiję išimtinai su religija ir Dievu ar dievais. Komercinės kompanijos nėra sektos, tai yra organizacijos.
Jei tau reikia sektos apibrėžimo iš manęs, tai aš tau jį teikiu:
Sektos - tai religinės organizacijos, turinčios vadukus-dievukus, kurie savo ar savo kompanijos teorijas (“apreiškimus”) arba savo pasirinktas bei papildytas kitų žmonių “kūryba” teorijas iš tikrų apreiškimų primetinėja daugumai. Šios organizacijos skelbiasi vienintelėmis, teisingai išgirdusiomis (suvokiusiomis) Dievą.
Dėl Džeiko
Anksčiau net nepagalvojau, kad jis yra religinis fundamentalistas, beveik fanatiškas.

Raigerdas>VaiduiVDS        2018-07-29 18:58

Aš taip ir maniau, kad VaidasVDS neatsakys man į klausimą: kas yra ta sekta?
Tu teigi, kad katalikai ir stačiatikiai yra sektantai. Džeikas teigia, kad uranistai yra sekta. O kodėl nei vienas, nei antras nesugebate atsakyti, kas yra sekta, bet tiek vienas, tiek kitas nesugebate atsakyti, kas yra sekta. Straipsnyje yra teigiama, kad „Herbalaif“ („Herbalife“) yra sekta. „Herbalaif“ („Herbalife“) yra komercinis kultas, o bankas ne komercinis kultas? O tie visokie “Vivus” ir kitokios greitų kreditų kompanijos, tai ne komerciniai kultai? Na, vyručiai, kol kas nematyti, kad jūsų protas sugebėtų mąstyti logiškai. VaidaiVDS, ar tu gali atsakyti, kas yra sekta, ar negali? Kas su tavimi dedasi, jeigu tau vieną ir tą patį klausimą reikia kartoti ne kartą ir ne du, lyg mažam vaikui? Pats kalbi apie Dieviškus reikalus, Melkizedekus, o į paprastą klausimą atsakyti negali.

Dzeikas       2018-07-29 15:34

Kaip ir uzsiminta siame straipsnyje sektantai ideda savo prasme i nusistovejusias leksikos normas ir bando jas pakeisti.
Brandus krikscionis NEITU i urantistu(ir visokiu kitu nelabojo papainiotu) sektas, nes pasakyta palikti tokius Jo teismui.
Atkalbineti ir paprotinti dera tik klistanti broli ir tai tik ribota kartu skaiciu, JEIGU jo veiksmai trukdo pamaldas ar jis bando skleisti erezija baznycios surinkime baznycios pastato viduj arba uz jo ribu.
Taip pat galima skleisti Evangelija VIESOJE vietoje, ten, kur zmones laisvi(reiskia nevarzomi kliuciu ar aplinkybiu, pvz. viesajame transporte to daryti nedera) palikti ir neklausyti evangelisto, arba privacioj valdoj, jeigu zmones atejo tuo tikslu ir nepriestaraujant valdos savininkui.
Cia as isdesciau NE JURIDINIUS , o evangelinius krikscionybes sklaidos aspektus.
Is to seka , kad Vaidas samoningai ar ne iskraipo evangelinius krikscionybes principus.Kaip sakoma , pats susipainiojo ir kitus bando painioti.

VaidasVDS       2018-07-29 9:44

Raigerdai,
aš tiesiog komentuoju temą.
Šiek tiek jaučiu, kad šis straipsnis yra skirtas man. Nes mane įvairiu laiku bandė kaltinti ryšiais su daugeliu šiame straipsnyje paminėtų sektų.
Taip, šiek tiek išsiaiškinau, kad šio portalo vadovybė susijusi su katalikiška organizacija ar organizacijomis. Bet joje yra ir rašytojas, ir filosofas ir galų gale svetainė taikosi į Tiesos monopolį ir turi labai gražų šūkį - skatinti diskusijas, kviečianti drauge tartis visais svarbiais klausimais.
Jei tai būtų tik katalikiškus reikalus gvildenanti svetainė, čia tikrai nerašyčiau. Ieškočiau kitos, kuri ne tik turėtų panašų šūkį, bet ir jo besąlygiškai laikytųsi. Deja, net ir panašios, ypač su protingais komentatoriais, nelabai žinau.
Labai nori atsakymo į savo klausimą.
Jis jau pateiktas mano pirmajame komentare. 3 ir 4 sakiniai. Taip, tai nėra Wikipedijos ar kokio nors mąstytojo apibrėžimas. Tai mano požiūris. Ir pati geriausia visų laikų sekta buvo pirmieji krikščionys, kurie šliejosi prie judėjų ir kurį laiką su jais sugyveno taikiai…
Dėl Džeiko
Jis sakė neskaitė komentaro, bet iš kažkur susigalvojo kažkokį baigtinį žodį.
Todėl esu priverstas šiek tiek pakomentuoti savo ankstesnį komentarą jam.
Tas komentaras nėra pilnas (dėl apimties). Jį įkėliau iš diskusijos apie tai kaip brandus, anot Džeiko, krikščionis atėjo į Urantijos Asociacijos tinklalapio forumą ir bandė paprotinti ten esančius, kokį blogį šie pasirinko kaip mane dažnai bando paprotinti čia užsukantys brandūs krikščionys. Tarp kitų jam atsakė buvęs toks pats brandus krikščionis, kuris net save pavadino buvusiu Biblijos fundamentalistu, jis irgi anksčiau bandė paprotinti tokius netikėlius kaip aš. Bet tam, kad jis pakeistų savo nuomonę, jam net tris kartus prireikė perskaityti Urantijos Knygą. Iš pradžių jis buvo per daug užblokavęs savo sąmonę, tad negalėjo kai kurių tiesų priimti tiesiog savo širdimi.
Aš beje esu formalus katalikas ir anksčiau elgdavausi visai taip pat, kaip brandus krikščionis. Kuomet pas mane ateidavo Jehovos liudytojai, aš juos vydavau. Kuomet prieš kelis metus jie užsuko pas mane, aš su jais tiesiog pakalbėjau. Bet po to jie pas mane daugiau neužsuko. Jie irgi tikriausiai yra brandūs krikščionys… smile
O žvalgymasis atgal, anot Jėzaus, yra žiūrėjimas į senas dogmas, kurios buvo neteisingos ir kurių laikėsi judėjai kaip ir dabartiniai brandūs krikščionys laikosi savo keisto brandumo…

Dzeikas       2018-07-29 1:05

Vaidai, anglu kalba as suprantu.
Bet neskaiciau tavo rasliavu. Kodel?
Todel, kad Jis pasake, kad Jo zodis baigtinis. Tu gincyji tai ir bruki man kazkokias verbalines masturbacijas.
Pagunda. Tada ziuriu i Luko 9:62 : „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“.
Tai ka as tavo poziuriu turiu rinktis, Jo zodi, ar tavo?

Raigerdas>VaiduiVDS       2018-07-28 13:00

  Gerbiamas VaidaiVDS, pats rašai, kad esi tikintis. Tvarkoje, tu komentuoji Urantijos knygą anglų kalba. Bet pats kalbėdamas apie labai aukštus dalykus, apie Dievo reikalus net nesugebi atlikti elementarius abc-ėlinius dalykus. Kadangi katalikus ir stačiatikius tu priskyrei sektoms, tai aš tau uždaviau klausimą: KAS YRA TA SEKTA. Ir štai tu, kalbėdamas apie Dievo reikalus, imi ir apsimeti kvaileliu, kad tu neperskaitei mano klausimu. Įdomu, VaidaiVDS, kaip tu taip kartais apanki ir apkursti ir nebegirdi, ko tavęs klausia. ir dabar aš privalau tavęs klausti dar kartą ir gaišti laiką dėl tavęs, VaidaiVDS. Ar Urantijos knygoje nėra paaiškinta, kad tu privalai būti padorus žmogus? Ar tau tokie dalykai yra neprieinami?
  Nors Džeiką ne visada palaikau, kadangi jis sugeba būti objektyviu tik retkarčiais, t.y. lopais. Bet šį kartą aš privalau būti ne tavo, o jo pusėje. Ir nors aš nesu krikščionis, bet šį kartą aš privalau būti šito kataliko pusėje. Tu čia propaguoji Urantijos knygą. Portalas yra krikščioniškos pakraipos, todėl pats darai neleistinus dalykus. Krikščionių pagrindinė knyga yra Biblija ir tu teigdamas, kad tu tiki į tą patį Dievą ir Jėzų Kristų,traktuoji kitokį, “patobulintą” Biblijos variantą, t.y. Urantijos knygą, ir tuo pačiu tu įžeidi jų krikščioniškus jausmus ir jų tikėjimą. Čia būtų panašiai, jeigu ateitumei į Katalikų bažnyčią ir užsilipęs į tą vietą, iš kur kunigas skaito pamokslus iš Šv. Rašto, imtumei skaityti savo Urantijos knyga. Tokiu atveju jie turėtų pilną teisę tave išgūrinti iš bažnyčios teritorijos. Deja, VaidaiVDS, tu nesupranti kad tu darai jiems žalą, todėl jie su tavimi kovos iki paskutinio kraujo lašo. Todėl Džeikas ir pradėjo su tavimi kovą. Ir jis šiuo klausimu teisus, nes jis gina savo tikėjimą. Ir tu neteisus, bet, deja, tu šito nesupranti, todėl elgiesi ne kaip suaugęs žmogus, o kaip mažas vaikas, kuris yra nepajėgus atsakyti už savo veiksmus. Tai pradėkime nuo to, kad tu atsakysi į mano klausimą:KAS YRA SEKTA? Ir prašau tavęs, neišsisukinėti, o atsakyti į tau užduotą klausimą taip, kaip tai privaloma padaryti.

VaidasVDS       2018-07-28 11:58

Džeikai,
kaip “brandžiam” krikščioniui pateiksiu pavyzdį. Kalbasi “brandus” krikščionis su buvusiu “brandžiu” krikščionimi:
clintbarton
“For an evil world will not publish a good book. The UB had to be so presented to the world so as to attract the wicked in society, those who reject the truths of the Bible, to publish it, as so by God’s will to expose the world to the critical 1st section of the book. The fact that the heads of state, by and large, are veritable rebels against God attests to the truth that this world (earth/”Urantia”) is in fact evil, wherein evil is both out of control and in control.”
chucksmith1982
I came from the same place where this person is comeing from. I first read the UB for intertainment, as I’ve read other religious texts (other than the Bible of course) being an ultra conservative fundamentalist Christian. However, that is not the end of the story. I read it a second time, this time, with a view of doing what the person who started this post is most likely trying to do, convert those who believe the UB either to Christianity or back to Christianity if they left the faith.
What really convinced me to give the UB a second read with this in mind was the fact that virtually every Christian who comes out against the UB will admit that they have never completely read the text and that they have no intention of doing so. In short, they say “I’ve never read much of The Urantia Book, I have no intentions of ever completely reading The Urantia Book, but I can tell you what is wrong with it. It is not my particular religion. ” In an article written by an UB believer, this was pointed out along with the fact that you can not truly speak against something unless you do your research first.
... praleidžiama
I completed a chronological reading of the Bible… Then I had a crisis of faith. As I said, I used no outside helps when reading either The Urantia Book or the Bible. I did my best to allow both religious texts to speak for themselves.
... praleidžiama
I decided to read The Urantia Book for a third time, this time, with a more opened mind. After completing this reading I became a full believer in The Urantia Book.
... praleidžiama
Basically, I can, and do, tell everyone that I am a follower of Jesus. If they want to press me and I tell them that I follow the teachings found in The Urantia Book, wich includes 700 pages devoted to the life and teachings of Jesus, I am then told that I am involved in a cult. It doesn’t matter that I follow Jesus. In their eyes, because I do not draw my inspiration and beliefs from the Bible, I belong to a cult. People who make this assertion about me also include my family.
As I said, this is not a easy road. But the things most worth doing are not easy. I have no regrets about this particular life choice.
—-
Nėra viskas taip lengva ir paprasta…

Dzeikas       2018-07-28 10:20

Vaidui:
Tamsta gali nors 1000 kartu mineti Urantijos knyga, taciau kaip su krikscioniu su tamsta nediskutuoju.
Pakanka tamstai pamineti a la “NT geras , bet yra knyga papildanti ji”. Po siu zodziu brandus krikscionis( ne vaikstantis i baznycia, bet krikscionis) su jumis atsisveikina ir traktuoja kaip nelabojo suviliotaji. Nes jokiu papildymu NT nereikia.Ten pasakyta viskas ka Jis norejo mums pasakyti. Pildyti NT galima TIK pasiremiant idejomis pateiktomis jame, panaudojant patirti ,-kaip instrumenta, o ne kaip ideju saltini, - kuria tiekia nenutrukstamai besivystantis pasaulis.
VISI rasiniai deklaruoja(n) “papildantys” “nutyleta” “tiesa” Biblijoje ivardintini kaip nelabojo gundymai.

Raigerdas>VaiduiVDS       2018-07-27 21:25

Gerbiamas VaidaiVDS, logiškai mąstantis žmogus, pirmiausia, išsiaiškins, kas yra ta sekta. Ar tu žinai, kas yra sekta?

VaidasVDS       2018-07-27 19:48

Raigerdai,
tikrasis tikėjimas yra Pagrindiniame Dievo įstatyme ir kiekvieno normalaus tikinčiojo širdyje.
Urantijos Knyga, kurią man lyg ir draudžiama minėti, yra tik vienas iš kelių į tą tikrą tikėjimą. Labai geras kelias. Bet aš pats atradau, bediskutuodamas su Jota ir Letu, kad net ir ST, jei nežiūrėti į jį tik dogmatiškai, yra puikus kelias į tą tikrą tikėjimą, tik ten jį surasti gerokai sunkiau, nes galima smarkiai nuklysti. NT dar geresnis kelias į tikrą tikėjimą, nes tiek daug Jėzaus tiesų ten paminėta, bet ten yra ir to (netgi įdėto į Jėzaus žodžius, kad ir nedaug, bet gana kenksmingai), ko neturėtų būti tikrame tikėjime.
Kitus religinius šaltinius tyrinėjau tik paviršutiniškai, tad nelabai noriu dėl jų pasisakyti.
O su sektomis iš tiesų bėda. Visos jos turi arba lyderius-mesijus, arba dievaičius, buvusius lyderius-mesijus. Ir tai, ir tai yra blogai. Žmogui žmogiškieji tarpininkai tarp jo ir Dievo nereikalingi, bet savo sielos dvasiniu tobulinimu privalo užsiimti kiekvienas, kuris nori akistatos amžinybėje su Dievu. Ir žmogus turi iš kažko mokytis. Geriausia mokytis iš tikrų apreiškimų. Nedogmatiškam žmogui dvasia iš tiesų pataria, kas apreiškimuose arba ten, kur yra tikro apreiškimo elementų, teisinga, o kas ne. Bet jei atsiranda žmogus, kuris teigia, kad jis žino visą tiesą ar galutinę tiesą, tai reikia nedelsiant bėgti nuo tokio…
Betyrinėdamas Urantijos Knygą, aš aptikau gana daug klaidų (šiuo metu mano faile apie tai jau užpildyti 48 puslapiai) ir visos jos buvo neteisingame ar netobulame vertime, yra joje rasta ir žmogiškų klaidų, kurios buvo padarytos perrašymo ar ruošiant spausdinimui metu (bet tai labai neesminės klaidos)...

Raigerdas       2018-07-27 18:02

Na va, kaip ir maniau, nebeliko kaltintojo-šmeižiko, nes dėjo į krūmus. Mat jam malonumą teikia pats šmeižimo aktas. Jis, kaip tas šuniukas, aplojo, o kai paimi lazdą, tai deda į krūmus. Dar kartą reikia pakartoti, kad būtina priimti įstatymą, kuris buvo priimtas Malaizijoje, kad už klaidinančią informaciją turi būti baudžiama. Kitos išeities nėra, nes melagiai, šmeižikai vykdys tą kenkėjišką veiklą ir toliau. Neįgalus anonimas “Taip taip” net nesugebantis parašyti savo nick’o išgaravo. Ir taip, šitie nekalti avinėliai, skleidžiantys gandus apie, neva, egzistuojančias totalitarines sektas, tai daro tik su vienu tikslu: jiems reikia pinigų iš valstybės arba iš tėvų. Šituos dalykus stimuliuoja psichologai ir už tai gauna pinigus. Amerikoje “išvadavimas” iš “sektos” kainuodavo tėvams nuo 10 000 iki 40 000 dolerių. Šiaip sau visuomenės skaldymas už veltui nedaromas. Organizuojama šmeižikiška kompanija, gandus išnešioja daugiausia psichiškai nesveiki žmonės, o vėliau prasideda puolimas. Taip buvo organizuota neapykanta žydų tautai, o vėliau jie buvo apiplėšti ir nužudyti. Bet viskas prasideda nuo “nekalto” šmeižiko, kurį palaiko kitas šmeižikas. Ir po truputį visa valstybė tampa dideliais bepročių namais, kada kaimynas šaudo į kaimyną. Čia yra geras filmas apie tuos RELIGINIUS EKSTREMISTUS ir parodyta, kaip juos reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn: https://www.youtube.com/watch?v=9DnHc3CAOiY

Raigerdas>taip, taip...       2018-07-27 17:05

Vargšas anonimas toks drąsus, kad net nesugeba parašyti savo nick’o. Gerai, pažiūrėkime dabar į tą “drąsuolį” kaltintoją ir šmeižiką, kuris dabar dės į krūmus. Na, gal gali atsakyti, koks yra tavo tikėjimas, kuris nėra sekta. Įspėju, visus, kurie skaitys jo atsakymus, kad juose logikos nebus, o bus melas, melas ir tik melas. Jokių sveiko proto požymių šito anoniminio “drąsuolio” atsakymuose nebus. Ir taip, laukiu atsakymo šmeižike.

Taip, taip...        2018-07-27 16:28

Paskaičius tulžingus Raigerdo komentarus, akivaizdu, kodėl scientologų sekta yra laikoma destruktyvia ir pavojinga. Nemažai valstybių scienologų sektos veikla kvalifikuojama kaip ardomoji ir už scientologijos ideologijos skleidimą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublika garantuoja piliečiams religijų išpažinimo laisves, bet negarantuoja sektų veiklos legitimumo.
Lietuvos specialiosioms tarnyboms yra pavesta stebėti sektų veiklas ir reaguoti, jeigu kuri nors sekta pradėtų agresyvią plėtrą. Ačiū Dievui, Lietuvoje scientologams nesiseka skleisti savo propagandą nes lietuviai kol kas pakankamai konservatyvūs ir atsparūs pseudo “mokymams”.

Raigerdas>tiesos.lt redakcijai        2018-07-27 14:12

Ir nors tiesos.lt yra krikščioniškos krypties portalas, bet jis puikiai pasitarnautų Sovietmečio ideologijai, kurioje gyvavo ateizmas, kaip savotiška antikultizmo ideologija. Bet tiesos.lt redakcija neturi žmonių, kurie susigaudyti nors mažumėlę religijų įvairovėje, todėl tapo auka kažkokio tai religinio ekstremisto, apie kurį tyli iki pat šiolei. Pažiūrėkite, kieno dar interesus patenkino tiesos.lt redakcija. Nepatikėsi, bet būtent KGB interesus:“TSKP (Tarybų Sąjungos komunistų partija) ir KGB suvokė naujus religinius judėjimus kaip „Tarptautinio imperializmo ir Vakarų specialių tarnybų ideologinę diversiją“. KGB struktūros Penktame valdybos skyriuje, kurio paskirtis buvo kovoti su „ideologinėmis diversijomis“, tame skaičiuje ir „priešiškos bažnytinių – sektantiškų elementų veiklos išryškinimas bei užkardymas“. 1982 metais buvo sukurta speciali grupė „POISK“(„Paieška“), kurios paskirtis buvo naujų religinių judėjimų pasekėjų išaiškinimas. Praktiškai įgyvendinant šį planą, pagrindinės grupės „Poisk“ pastangos buvo sutelktos į Krišnos sąmonės judėjimo Bendrovę ir parodomųjų teisminių procesų organizavimą prieš krišnaitus.
Kad sukelti priešpriešą naujiems religiniams judėjimams, KGB darbuotojai išstudijavo ir „kūrybiškai“ panaudojo Vakarų antikultinę literatūrą. Analitinėje medžiagoje buvo tvirtinama, kad priklausymas naujiems religiniams judėjimams sukelia pavojų psichinei sveikatai, kadangi ją griauna, paverčia žmogų į paklusnų instrumentą, priklausomą nuo religinių lyderių. Buvo sukurtas ideologinis mitas apie ypatingą netradicinių religijų organizacijų pavojų ir kenksmingumą. Tokiu būdu, leidinyje vadovaujantiems partiniams darbuotojams, išleistame 1986 metais su grifu „tarnybiniam naudojimui“, buvo tvirtinama, kad „*naujų netradicinių religijų, naujų kultų socialinis-politinis kryptingumas išsiskiria tuo, kad pasižymi kraštutiniu reakcingu charakteriu. Būtent todėl imperialistinių Vakarų šalys, ir pirmiausia tai JAV, stengiasi išnaudoti juos kaip naujus griovimo įrankius ideologinėje kovoje prieš TSRS, kurių paskirtis pakirsti dvasines vertybes ir socialistinės visuomenės idealus“. Tame leidinyje buvo rašoma, kad „naujieji kultai, persiųsti mums iš užsienio, reikalauja akylaus atitinkamų partinių ir tarybinių organų dėmesio, kadangi tai yra kraštutiniai, ekstremistiniai neomistikos pasireiškimai“.
Šis mitas apie naujus religinius judėjimus kaip apie destrukciją nešančias organizacijas, buvo eksportuotas į mūsų šalį iš Vakarų spectarnybų, ir išlieka pakankamai gyvybingu iki pat šiandien, nes tebeturi poveikį šiuolaikinio politinio elito vaizduotei”.

Raigerdas       2018-07-27 13:49

Būtų gerai, kad tiesos.lt redakcija viešai pareikštų, o tuo pačiu ir atsiribotų nuo to, galimai padaryto nusikaltimo dėl A. Dvorkino straipsnio, ir paviešintų, kas yra tas žmogus, kuriam vaidenasi XXI amžiuje, kad viskas, kas neatitinka jo įsitikinimams yra sektantų tikėjimas. Taip pat būtų gerai, kad tiesos.lt redakcija paaiškintų, kodėl ji nutarė užsiimti FECRIS ( the European Federation of Research Centers against Sectarianism, – Europos sektantizmo tyrimo ir informacijos centrų federacija) propaganda, koks šitos propagandos tikslas, ir kiek redakcija tikisi gauti už tai pinigų (o gal jau ir gavo). FECRIS tikslas, jeigu atmesti jų tą ideologinį veiklos šydą, - gauti pinigų iš mokesčių mokėtojų kišenės kovai su jų pačių sugalvotais sektantais, eretikais ir kitokiais tikrovėje neegzistuojančiais priešais. Ar tiesos.lt redakcija taip pat tapo FECRIS organizuojama “raganų medžioklės” akcijos dalyve? Reikėtų tiesos.lt redakcijai atgaivinti atmintį: JAV šitokia kompanija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, nes sumokėjo bylose, kurias organizavo tie apšaukti “sektantais” žmonės, milijonines baudas. Europoje to, kol kas neįvyko, nes juos dar šiek tiek palaiko Rusija ir Vokietija, tai yra tos šalys, kuriose po Inkvizicijos teismų uždarymų, atsigavo fašizmas, o Rusijoje komunizmas. FERCRIS palaiko Prancūzijos vyriausybė, kuri finansuoja FECRIS virš 90%. Rezultate tokios politikos, Prancūzija jau sumokėjo daugybe nekaltų žmonių gyvybėmis. Pamišėlių yra ne tik Lietuvoje, bet jų yra ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, ir Rusijoje. Ir kada jie prasibrauna į valdžią, jūs neišvengiamai gausite iškrypusį teisingumą ir daugybę nekaltai nužudytų žmonių. Toks yra lavonų derlius kiekvienoje, kur bepročiams yra leidžiama daryti tai, ką jie nori daryti, o toje valstybėje padaugėja pamišėlių psichiatrų, pamišėlių teisėjų, pamišėlių policininkų, pamišėlių Saugumo darbuotojų, pamišėlių politikų ir įsigali tironija. Tokia yra kaina, kada visuomenė nekovoja moralės ir įstatymų pagalba su beprotyste savo valstybėje. Pamišėliai nei moralės, nei įstatymų laikytis nesugeba, todėl jie privalo būti baudžiami ir atsakyti už savo nusikaltimus pilnai.

Raigerdas>VaiduiVDS       2018-07-27 13:16

VaidasVDS jau prisijungė prie “Raganų medžioklės”, nes kitaip ir būti negalėjo, kadangi pats yra labai didelis įvairių fanatikų (tame tarpe ir religinių) šalininkas. Štai jis rašo:“O krikščionybėje totalitarinėmis sektomis galima laikyti katalikus, protestantus, stačiatikius…” Pasakyk tai A.Dvorkinui, kad stačiatikiai yra sektantai, tai jis tuoj pat tavo tikėjimą priskirtų sektai. Bet tu irgi teigsi, kad tikrasis tikėjimas yra tik Urantijos knygoje. Tarp kitko, Graikijos Saugumo tarnyba irgi susirgusi ta pačia neapykanta, kuri yra skatinama kliedesiuose apie sektas, išleido įspėjamąjį raštą apie Katalikų bažnyčią, kaip vieną iš pavojingiausių totalitarinių sektų. Taip, nuo paskleisto gando, kad “žydai gaudo krikščionių vaikus ir geria jų kraują”, prasidėjo fašistinė beprotystė Vokietijoje. Dabar tiesos.lt redakcija siekia pakartoti panašų efektą, koks buvo Vokietijoje, tik dabar jau religiniu pagrindu. Taip ir norisi paklausti tiesos.lt redakcijos: kas yra sudėtingo 10 Dievo įsakymų, kad jūs nesugebate jų vykdyti, pvz., kad ir 8-o įsakymo - “Nekalbėk netiesos”. Kas yra sudėtingo LR Konstitucijoje, kad jūs net ir šito nesugebate vykdyti:“26 straipsnis
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.
Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves”. Arba 25 straipsnis:“Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija”. Yra tik viena kategorija, kurie niekam nepaklūsta, jokieks įstatymams - tai psichiniai ligoniai. Ir jie reikalauja ir terorizuoja kitus žmones, kad visi kiti galvotų tik taip, kaip galvoja tas psichinis ligonis.

Raigerdas        2018-07-27 12:47

Na, atrodo, kad tiesos.lt redakcija jau grįžta į fašistinės Vokietijos 1933 metus, kai buvo organizuojama žydų diskriminacija. Analogiški reiškiniai vyko ir TSRS, tačiau tai buvo jau įvairios bylos prieš liaudies priešus. Jie buvo kaltinami, kad yra Amerikos šnipai ir t.t. Greitai tokiems kaltinimams sukaks 100 metų. Viduramžiais buvo kaltinami erezijomis įvairūs mokslininkai, tame tarpe ir Galileo Galilėjus. Jis buvo nubaustas Inkvizicijos teismo, kalėjo kalėjime, o vėliau turėjo laikytis namų arešto tvarkos, taip sužlugdant šito mokslininko gyvenimą. Vienas iš žiauriausių inkvizitorių Torkvemada mėgo skaityti Bibliją, kurios viršeliai buvo pagaminti iš žmogaus odos. Eretikai buvo deginami gyvi ant laužų. “Raganų medžioklė” buvo visais amžiais. Dar anksčiau, Romos Imperijos laikais, krikščionys buvo apmėtomi akmenimis arba juos suvarydavo į areną, ir ten visų akivaizdoje buvo išleidžiami liūtai, kurie ir pradėdavo draskyti tiek vyrus, tiek moteris. Taigi, žmonija kentėjo nuo tam tikro žmogaus tipo, kurį normaliu pavadinti negali. Ir niekas neuždavė tokio klausimo: O KAS YRA TAS KALTINTOJAS? Ir kai tai buvo atsakyta dar XX amžiuje, tai pasirodo, kad tas kaltintojas yra dažniausiai nesveiko proto žmogus. KALTINTOJUI vaidenasi, kad tas ar kitas žmogus yra jam priešas, nors kaltinamasis jokių piktų kėslų šito psichiškai nesveiko žmogaus atžvilgiu neturėjo. Tiesos.lt redakcija nusivažiavo iki tokio laipsnio, kad pradėjo spausdinti A.Dvorkino kliedesius apie, neva, egzistuojančias totalitarines sektas. Tokiu būdu, jūs galite apkaltinti bet ką, kad ir tą patį banką, kad tai yra sekta, tą pačią VSD, ir netgi tą pačią tiesos.lt redakciją. Ir kaip jie įrodys, kad jie nėra sektantai? Štai pažiūrime į tuos A. Dvorkino kliedesius:“Jose yra gerovės bei turto kultas ir triukšmingi, įkyrūs sėkmės pažadai, kurią neva atneš įstojimas į organizaciją, kompaniją, klubą. Tokias sektas religijotyrininkai vadina komerciniais (arba industriniais) kultais”. A. Dvorkinas rašo, kad, neva, egzistuoja kažkokie mistiniai RELIGIJOTYRININKAI, tarp kurių yra ir pats pamišėlis A. Dvorkinas. Religijotyrininkai kaip tik pažymi, kad A.Dvorkinas rašo visiškas nesąmones, nes tai niekaip nėra susiję su mokslu ir su religijotyra. Taigi, vienintelė teisinga religija yra tai, ką sako PROVOSLAVŲ CERKVĖ, kuriai ir priklauso A. Dvorkinas. Tiesos.lt redakcija skleidžia FECRIS propagandą, o pats A. Dvorkinas yra FECRIS viceprezidentas.

Raigerdas        2018-07-27 12:45

O dabar pažiūrėkime į patį KALTINTOJĄ A. DVORKINĄ: “Žemiau yra pateikiama medicininė ambulatorinė kortelė iš Psichoneurologinio dispanserio Nr. 3, kuriame A. Dvorkinas buvo įrašytas į  įskaitą nuo 1973 iki 1977 metų.    Psichika: nuotaikų kaita, infantiliškas, kraštutinis ypatingas savo šukuosenos vertinimas, pagyrūniškumas.
Diagnozė: psichofizinis infantilizmas, patologinis asmenybės vystymasis, įtarimai dėl šizofrenijos, cirkuliarinė psichozė (depresyvinė fazė).    Gydymas: Melleril,  Amitriptilinas”. medicininė kortelė iš Psichiatrinės ligoninės Nr. 14, kurioje Aleksandrui Dvorkinui buvo paskirtas stacionarus gydymas nuo 1974 metų kovo 26 dienos iki balandžio 25 dienos. 
  Psichika: prislėgta nuotaika, išsiblaškymas, “ligonio mąstysenoje, apart akyvaizdaus apsunkinto mąstymo bruožų, galima pastebėti susilpnintą gebėjimą analizuoti antrines formas ir gebėjimą atlikti sintezę, taip pat dažnai būna ir asociatyvaus mąstymo sutrikimų.  Diagnozė: ciklotimija.  Gydymas: melipraminas, amitriptilinas, eleniumas, tazepamas, trankvilizatoriai, simptomatinis gydymas.  Išrašytas iš ligoninės rajoninio psichiatro priežiūrai”. Šitas psichinis ligonis yra linkęs į savižudybę, nekenčia žmonių, todėl nieko nuostabaus, kad jis yra palaikomas ir Kiseliovo ir kitų Rusijos juodųjų propagandistų. Faktai yra šiame video filme:https://www.youtube.com/watch?v=ZkLDhPaWWFo Tiesos.lt redakcija įvykdė šitą Rusijos propagandistų tikslą: “skaldyk ir valdyk” žmones pagal jų religinius įsitikinimus. Matomai, Rusijos troliai suaktyvino savo veiklą Lietuvoje, nes reikalingas visuomenės supriešinimas. Taigi, vyksta aktivizacija supriešinti Lietuvos žmones nacionaliniu arba religiniu pagrindu. Kadangi Lietuvoje yra maždaug apie 80 000 žmonių, turinčių įvairius psichinius sutrikimus, tai šitas straipsnis ir yra skirtas būtent šitai grupei žmonių, kurie tuoj pradės “raganų medžioklę”. Taigi, tiesos.lt redakcija turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, dėl skleidimo dezinformacijos apie religijas ir išgalvotas buvusio narkomano A. Dvorkino sektas. Ilgai tiesos.lt redakcija ėjo šituo keliu, pagaliau priėjo liepto galą. MELAS tapo tiesos.lt redakcijos norma. Ir nors tai yra toks krikščioniškos krypties portalas, bet kaukė nukrito, ir TIESA čia net nekvepia. Taigi, tiesos.lt padarė tai, kas buvo būdinga bolševikams su jų dviguba morale, ir kas buvo būdinga Inkvizicijos teismui, taip pat su dviguba morale. Tiesos.lt redakcija propaguoja fašistinį supratimą apie žmogaus teises ir tai religijotyrininkų Europoje yra vadinama kaip religinio ekstremizmo arba religinio terorizmo aktu.

achtung       2018-07-26 22:18

O ypač kląstinga ir pavojinga yra scientologų sekta.

VaidasVDS       2018-07-26 18:56

Na gal ir į temą reiktų šiek tiek pakalbėti.
Sektantiškumas yra blogis tuo, kad jis ne vienija, o skaldo.
Atsiranda daug vadukų-dievukų, kurie savo teorijas (“apreiškimus”) primetinėja daugumai. Sektantizmas gimsta ne iš to, kad kažkas išgirsta savaip Dievą, bet iš to, kad išgirdęs apsiskelbia vos ne vieninteliu, teisingai išgirdusiu (suvokiusiu) Dievą.
Bet religijų vienijimasis negali būti blogis. Daug rimtesnis yra santykis tarp monoteizmo ir politeizmo bei panteizmo. Monoteizmo kryptis turi vyrauti religijoje, tik tada galima kalbėti apie religijų vienijimąsi. Ir šios priešpriešos negalima išspręsti kitaip, tik pripažįstant monoteizmo viršenybę.
O krikščionybėje totalitarinėmis sektomis galima laikyti katalikus, protestantus, stačiatikius, islame - sunitus, šiitus ir t.t. Ne sektantais galima vadinti krikščionis, kuriems svarbiau ne priklausymas kokiai nors organizacijai (bažnyčiai), bet pats krikščioniškas tikėjimas ir gerosios krikščioniškos vertybės.
Tad sektantai yra sektantai, turintys savo vadukus. O totalitarūs sektantai yra didelių organizacijų sektantai, turintys didelius vadus.
Iš tiesų atėjo laikas pasauliui išsivaduoti tiek iš sektantizmo, tiek iš totalitaraus sektantizmo. Bet tai ilgas ir sunkus kelias.
Išmintis skelbia:
“Tikinčiojo sūnaus dvasinėje bičiulystėje su dieviškuoju Tėvu niekada negali būti doktrininio užbaigtumo ir sektantiškos grupinės sąmonės viršenybės.”
“Jėzaus brolystėje nėra vietos sektantiškam varžymuisi, priešiškumui tarp grupių, o taip pat ir tvirtinimams apie moralinį pranašumą ir dvasinį neklystamumą.”
“Sektantiškumas yra institucinės religijos liga, o dogmatiškumas yra dvasinės prigimties pavergimas. Nepalyginamai geriau turėti religiją be bažnyčios negu bažnyčią be religijos.”
“Formalizuotos religijos pavojai yra: tikėjimų fiksavimas ir jausmų sustabarėjimas; bendradarbiaujančių ar besivaržančių savanaudiškų grupių susibūrimas su vis labiau augančiu pasaulietiškumu; polinkis sustandartinti ir užkonservuoti tiesą; religijos nukrypimas nuo tarnavimo Dievui į tarnavimą bažnyčiai; vadovų polinkis būti administratoriais, o ne tarnais; tendencija formuoti sektas ir konkuruojančius skyrius; bažnyčios priespaudinės valdžios sukūrimas; aristokratinio “išrinktosios tautos” požiūrio sukūrimas; netikrų ir perdėtų idėjų apie šventumą puoselėjimas; religijos pavertimas rutina ir garbinimo sustabarėjimas; polinkis garbinti praeitį tuo pačiu metu ignoruojant dabarties reikmes; nesugebėjimas pateikti šiuolaikinių religijos aiškinimų; įsipainiojimas į pasaulietinių institucijų veiklą; ji sukuria ydingą skirstymą į religines kastas; ji tampa nepakančiu ortodoksaliu teisėju; jai nepavyksta patenkinti nuotykius mėgstančio jaunimo interesų, ir palaipsniui ji praranda amžinojo išgelbėjimo evangelijos gelbstinčią žinią.”

Dzeikas       2018-07-26 14:19

Dabartinei:
As liepsiu jums be muilo pasikarti. Pasikarsite?
Kvailiams taisykles nerasomos.
Atsakysite, kad ES nurez kazkokias ismokas Lietuvai?
Gal ir nurez.O kodel Lietuva sedo ant tu ismoku adatos? O todel, kad valdantiems ja nubyredavo nemenkai ASMENISKAI is tu ismoku. O kodel zmones rinko tokius? Ogi todel, kad ir jiems is to pavogto nubyredavo.
Dabar kaltinate ES, kad jus tvirkino.
Tai jeigu as naudojuos prostituciu paslaugomis kalta prostitute, o ne as. Nes ji, prostitute ipratino mane prie neipareigojancio lytinio suartejimo.
Tokia jusu logika.
Nors ir smetoniskoje Lietuvoje kai isikure Zemes Ukio bankas teke(n)s kreditus naujakuriams(savanoriams kariams gavusiems zemes) elgesena buvo ju dvejopa:
1) Vaiksciojo suplysusiomis kelnemis, bet pirko padargus, technika, sekla.
2) Pirmiausia nusipirko kostiuma ir sidabrini laikrodi.
Paskui antrieji nususine savo ukius apkaltino praturtejusius pirmuosius visame kaltus.

Dabartinė       2018-07-26 13:59

išsigimstanti liberali ES politika primena Mao dze Duno laikus.ES atsiuntė Lietuvai direktyvą,kad gimdymo skyriuose turi gimdyti ne mažiau 300 moterų -,jei ne, tą skyrių privaloma uždaryti,nors iki to jame gimdė tūkstančiai moterų.ES nurodo mažai Lietuvai tokį skaičių,kurį surinkti neįmanoma dėl mažo gyventojų skaičiaus.Tai genocidas.


Rekomenduojame

Nuo bačkos. Gitanas Nausėda: stulbinamai greitai auga atlyginimai ir beveik nebedidėja kainos!

Karolis Venckus. Žinia apie Neringos Venckienės likimą sklinda po pasaulį

Vytautas Sinica ir Martynas Katelynas apie A.Žukausko ir V.Vyšniausko susitaikymą: Kas iš tiesų buvo paneigta, o kas patvirtinta?

Nuo bačkos. Dovilė Šakalienė apie „per metus užaugusį visuomenės pilietiškumą“ ir „jo dėka“ nuo liepos 1 d. „pradėtą matyti realybę“

Kaune teisiamas 13 vaikų nuskriaudęs pedofilas – aukos būdavo apsvaiginamos

Vytautas Radžvilas. Partizanų šmeižimas – tik žaidimas?

Vytautas Landsbergis. Dar apie sukilimą

Algimantas Rusteika. Jūsų dėmesiui – naujas, valstybės lėšomis statomas spektaklis

Algimantas Zolubas. Aktualūs pašto vokai

Italijos vidaus reikalų ministras nori „sugriauti“ Briuselį ir lygina jį su Berlyno siena

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.