Tomas Viluckas. „Lietuvos piliečiai nėra pratę dalyvauti sprendžiant valstybei svarbius klausimus“

Ramutė Bingelienė   2014 m. liepos 1 d. 14:18

10     

    

Tomas Viluckas. „Lietuvos piliečiai nėra pratę dalyvauti sprendžiant valstybei svarbius klausimus“

Kaip vertinti paskutinį Tautos valia surengtą referendumą? Ką apie mūsų valstybės, mūsų pilietinės visuomenės būklę sako tas faktas, kad birželio 29-ąją prie urnų išdrįso ateiti tik penkiolika nuošimčių į rinkėjų sąrašus įrašytų piliečių? Kokių būta klaidų ir kokias išvadas vertėtų pasidaryti? Šiuos ir kitus klausimus pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė uždavė politikos apžvalgininkui Tomui Viluckui.

Referendumo vertinimas yra dviprasmiškas: viena vertus, matome, kad buvo padaryta viskas, jog šitas referendumas žlugtų. Tyla arba neigiama informacija viešojoje erdvėje, atmestinas rinkimų komisijų darbas: žmonės negaudavo rinkėjo pažymėjimų, neturėjo pakankamai informacijos – visa tai rodo, jog visos institucijos apsisprendė padaryti viską, kad rezultatas būtų toks. Ir visas referendumo procesas vyko labai sunkiai, buvo daromos visokios kliūtys, kad referendumas neįvyktų.

Kita vertus, buvo klaidų ir iš tos pusės, kuri referendumą organizavo, ir šiems žmonėms „neužteko parako“. Visi teisiniai ginčai, diskusijos su valdžios atstovais lėmė tai, kad kai referendumas buvo paskelbtas, jau nebeužteko jėgų nei išteklių informacijos sklaidai. Man pačiam teko susidurti su žmonėmis, kuriems labai trūko informacijos, jie nežinojo daugybės dalykų, nes diskusijose, kurios vyko visuomeniniame radijuje ar televizijoje, buvo labai daug emocijų, o ne loginių argumentų kalbos – referendumo organizatoriai bei šalininkai pasidavė provokacijai. Būtent to ir buvo siekiama.

Mano požiūriu, reikėjo apsiriboti vienu – žemės – klausimu, kadangi aprėpti keturias temas per diskusijas buvo sudėtinga. Tie žmonės, kurie abejojo, eiti ar neiti į referendumą, pamatę tuos keturis klausimus, visiškai susipainiojo. O ir diskusijose būdavo akcentuojamas žemės klausimas, kiti trys nueidavo į antrąjį planą. Ši painiava taip pat turėjo poveikį neigiamam rezultatui.

Be to, tie patys žmonės, kurie rinko parašus šiam referendumui, užuot toliau organizavę agitacinę veiklą, buvo išbarstyti, kad vėl rinktų parašus referendumui dėl euro įvedimo. Šis laikotarpis buvo neilgas, bet jis išbalansavo – mat buvo pasirinkti tie patys žmonės. Ir tai neleido sutelkti jėgų referendumo idėjų sklaidai. Visi šie dalykai – šalia mums gerai žinomo visokių kliūčių darymo, pagalių kaišiojimo į ratus iš valdžios institucijų, iš trijų pagrindinių partijų pusės – ir buvo tos klaidos, kurios turėjo nemenką poveikį.

Kita vertus, šis referendumas parodė ir tai, kad šalies piliečiai nėra pratę dalyvauti sprendžiant valstybei svarbius klausimus – vis dar neturi pakankamai politinės kultūros, kad parodytų savo valią. Juk Lietuvoje nevyksta nei masiniai protestai, nei profsąjungos stipriai dirba, ir visuomeninis sektorius labai silpnas. Žmonės sukandę dantis ateina į rinkimus, kai reikia išsirinkti valdžią, o referendumu, kaip galimybe spręsti klausimus, jie nepasinaudoja. Nors privačiai ar internete jie mėgsta vanoti politikus, kai ateina tam tikras momentas, jie vis dėlto daro „taip, kaip reikia daryti“, kaip yra įprasta, kaip nurodoma ar liepiama. Mūsų žmonių ambicijos, veržlumas vis dar yra smarkiai užgniaužti. Būtent tą iliustruoja ir pasyvumas referendumo metu.

Vis dėlto pats faktas, kad referendumas įvyko, yra žingsnis demokratijos link – jeigu ne ši iniciatyva, žemės pardavimo klausimu niekas nebūtų pajudėję. Juk dešimt metų nieko šituo klausimu nebuvo daroma, ir neabejoju, kad ir toliau nebūtų buvę jokių pokyčių. Manau, kad dabar politikai bus kiek atidesni priimdami kokius nors sprendimus. Tai – pirma svari pergalė tų pilietinių jėgų, kurios savo pastangomis atvedė prie tokio rezultato, kuris yra sunki, bet tam tikra pradžia. Tas nedidelis procentas atėjusių žmonių (net referendumo priešininkai nesitikėjo, kad jų ateis tiek mažai) rodo demokratėjimo užuomazgas.

Ir išleistomis lėšomis išmatuoti šio referendumo negalima, nors, žinoma, atsiras ir tokių. Demokratijai ši patirtis davė be galo daug: žmonės, net jei balsuoti patys ir neatėjo, apie referendumą kalbėjo, diskutavo, ieškojo argumentų. Tokie dalykai nėra vertinami finansiniais matais. Demokratija apskritai yra toks dalykas, kuris kainuoja. Ji turi savo kainą ir kartais itin didelę – dėl laisvės idėjos, dėl galimybės laisvai mąstyti, reikšti savo nuomonę, sąžinės laisvės žūsta žmonės.

Norisi pastebėti, kad kur kas daugiau valstybės lėšų per korupcinius ryšius nukeliauja į nusikalstamas struktūras. Kita vertus, jei referendumas būtų vykęs kartu su Europos Parlamento rinkimais, 12 milijonų litų buvo galima ir sutaupyti. Beje, tada ir rezultatai būtų buvę kitokie.

Bet nuostolių yra ir daugiau – visų pirma, Lietuvos piliečiai prarado galimybę pamatyti save europiniame kontekste, pamatyti tai, kokia būtų Europa, jei šis referendumas Lietuvoje būtų įvykęs, kiek Lietuva būtų laimėjusi, jei referendumo rezultatai būtų pakeitę mūsų Konstituciją. Ir kiek ES būtų laimėjusi. Mes tiesiog nepasinaudojome istoriniu šansu pasvarstyti savo ateitį Europos kontekste. Pažiūrėsime, kaip tokia galimybe pasinaudos kaimynai lenkai, nes ir ten turėtų įvykti panašus referendumas. Pamatysim ir tai, kokie procesai artimiausiu metu vyks Didžiojoje Britanijoje. Šių valstybių referendumuose bus sprendžiami klausimai ir iššūkiai, kurie kyla pačiai Europos tapatybei. Deja, šiuose įvykiuose Lietuva nedalyvaus, nors praėjusį sekmadienį tokią galimybę ji turėjo.

Todėl galima sakyti, kad šis referendumas parodė ir tai, jog politinio elito valia buvo ir vis dar yra kitokia – aktyviai dalyvauti europiniuose procesuose nenorima, Lietuva ir toliau renkasi gyventi Europos periferijoje. To nenori ir mūsų žiniasklaida, ir mūsų politologai bei kitokie politinio gyvenimo komentuotojai – skirtingai nei kitose ES šalyse, kur vidaus problemos analizuojamos neišleidžiant iš akių visos Europos konteksto, Lietuvoje viskas svarstoma paviršutiniškai ir, deja, emocijų kalba.

Apibendrinant būtų galima pasakyti: šis referendumas parodė, kad Lietuvoje vis dar vyrauja prisitaikymo, o ne kovos mentalitetas. Ir intelektualai turėtų tai gerai apgalvoti: pats blogiausias dalykas, kai pasyvumo ir apatijos elementas paima viršų. Intelektualai privalo pagalvoti ir apie jaunąją kartą, apie tuos, kurie vis dar ieško, trokšta, nori judėti į priekį, turi ambicijų. Reikia galvoti, kaip tai auginti, brandinti, kaip kelti tam tikras abejones, o ne priimti viską, kas vyksta, kaip savaime suprantamą duotybę.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

viluckui       2014-07-8 11:56

Kaip tai suprasti,ponuli? Daugiau nei negeras tas Tamstos straipsnio pavadinimas Jis tiesiog zemina ir nepelnytai zemina visa visuomene aplamai ir kiekviena jos nari atskirai Juk desimt kart viesai pakartojus tokius dalykus ... Antra tai tikrai neteisinga isvada kai prelegentas apsimeta nesuprantantis agitacinio darbo lemiamos itakos O jis t y visa propagandine Referendumo akcija valdzios akivaizdziai buvo nusikalstamai uzblokuota Vienzo nesuprantu: ar tamsta tai padarei del naivumo ar tai yra specialus kenkimas

Al.       2014-07-3 19:53

Viskas teisybė. Vistik, autoriaus gal galėjo labiau prisidėti prie geresnio rezultato. Tomai, manau galėtum labiau prisidėti prie šitų teisingų pastabų įgyvendinimo.
Ką dar galime padaryti? Pirmiausia, tai demokratija dar neatšaukta. Reikia tol bandyti, kol pasiseks. Man atrodo, reikia siekti įvesti tokius saugiklius žemei -
1.Lietuvoje leisti vien tik ekologinę žemdirbystę (tai apsimokėtų ir ekonomiškai - Lietuvos maistas įgytų gerą šlovę, viskas, kas lietuviška, yra ,,košer”, priedo - didesnės ES išmokos)ir ekologišką žemės išteklių gavybą. Švari ir sveika Lietuva užtikrins mums aukštesnes pajamas ir aukštesnį gyvenimo lygį.
2.žemdirbišką gyvenimo būdą įstatymais pripažinti svarbia sąlyga lietuvybės išsaugojimui.
Be to, į Konstitucijoje, ar pradžiai bent kaip Estija,ilgalaikiame valstybės vystymo plane svarbiausiu valstybės tikslu paskelbti lietuvių tautos ir lietuviškos kultūros išlikimą (juk lietuvių kalbą paskelbėm valstybine būtent dėl šio tikslo).

A. N.       2014-07-2 19:37

Norėčiau, kad Lietuvoje referendumai būtų įprastas dalykas, kad vaikščiotume į juos kaip į kokius tėvų susirinkimus. smile

tiesiai       2014-07-2 18:58

į dešimtuką. Labai taiklus straipsnis.

PARNĖ       2014-07-2 7:30

-Vis dėlto pats faktas, kad referendumas įvyko, yra žingsnis demokratijos link – jeigu ne ši iniciatyva, žemės pardavimo klausimu niekas nebūtų pajudėję. Juk dešimt metų nieko šituo klausimu nebuvo daroma, ir neabejoju, kad ir toliau nebūtų buvę jokių pokyčių.

referendumas       2014-07-2 7:09

parode ,kad Lietuvoje nera tautos,o yra zombiai,avinai ir tinginiai,mano nuomone

manau       2014-07-1 22:58

aš irgi manau, kad referendumu pasiekta nemažai. Didelės pergalės neateina lengvai. Bet jos bus, nes apie 300 000 s1moningų piliečių jau matosi. O tai jau teikia vilties.

Referendumas buvo       2014-07-1 22:10

puiki proga pratintis.

Sklido šūkiai - Drasi Lietuva,       2014-07-1 18:51

o pasirodo tik avių bandos sindromas.Negaliu išreikšti savo nusivylimo runkeliais.

Teisingas pastebėjimas       2014-07-1 15:02

visiškai nebuvo ir nėra europinio konteksto - postringauja kiekvienas iš savo kiemo. Prisiminkite, kokie buvo EP rinkimai - vargo vakarienė.


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.