Dienos aktualija

Tomas Viluckas. Kunigas ne sau. Mons. Alfonsą Svarinską prisimenant

Tiesos.lt redakcija   2019 m. liepos 12 d. 13:01

5     

    

Tomas Viluckas. Kunigas ne sau. Mons. Alfonsą Svarinską prisimenant

Liepos 17-ąją minėsime mons. Alfonso Svarinsko 5-ąsias mirties metines. Partizanas ir triskart Gulago kalinys, pogrindžio darbininkas, kartu su bendraminčiais leidęs Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką ir įsteigęs Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti, jau atkurtos Lietuvos Seimo narys… Tačiau visų pirma, kunigas – sielovadininkas, iki pat paskutinio atodūsio kovojęs prieš mirties kultūrą ir rėmęs tuos, kurių tiesos ir teisingumo paieškos, didžiam jo sielvartui, buvo išjuokiamos jau laisvoje Lietuvoje.

Kviesdami į kasmetį  vidurvasario renginį – Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę Monsinjoro rūpesčiu įsteigtame Mūšos Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, šiemet vyksiančią liepos 13-ąją, šeštadienį, dalijamės Tomo Vilucko, apžvalgininko ir publicisto, rašytojo ir vertėjo, įžvalgomis apie Lietuvos didžiavyrį, ištikimai sekusį Kristų net pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis.

* * *

Šių dienų bažnytinėje aplinkoje dažnai girdimi nusiskundimai apie pašaukimų į kunigystę stygių. Vis rečiau jaunuoliai renkasi kunigo kelią. Tačiau nederėtų pamiršti, kad pašaukimai nedygsta kaip po lietaus, pašaukimams atsirasti būtina gera žmogiška terpė. Kitaip tariant, kunigystei užsimegzti, augti ir skleistis reikalingi pavyzdžiai.

Ar įmanomas pašaukimas į kunigus, jei jaunuolis nemato dvasininko, kuris degtų apaštalo uolumu, troškimu tarnauti Dievui, Bažnyčiai, žmonėms? Nenuostabu, kad savo laiške kunigams 2009 m. popiežius emeritas Benediktas XVI prisimena ir pirmąjį kleboną, šalia kurio, būdamas jaunas kunigas, tarnavo: „Jo pavyzdys man parodė, kaip be išlygų atsiduoti savo pastoracinėms užduotims ligi pat mirties, kuri jį ištiko teikiant Viatiką sunkiam ligoniui.“ Kaip matome, ir būsimiems popiežiams yra reikalingi pavyzdžiai, įkūnijantys tam tikrus kunigiškos tarnystės bruožus.

Bažnyčia turėtų telkti dėmesį į konkrečius asmenis, kunigystės slėpinio didingumą priartinančius prie nūdienos žmogaus. Nieko nėra blogiau, kai ir tikintiesiems, ir patiems kunigams kunigystė pradeda atrodyti gražus, bet atitolęs tarnavimo idealas.

Todėl mums reikalingi tokie kunigiško gyvenimo pavyzdžiai kaip monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Žvelgdami į jo asmenybę turėtume pirmiausia matyti kunigą. Jis buvo nešabloniškas kunigas, netilpęs į rėmus, o tai reiškia nebijojęs rizikuoti.

Pasirinkdamas jis rizikavo ne kartą: kai išėjo pas partizanus, kai stojo ginti tikinčiųjų teisių, kai ryžosi keliauti po pasaulį skelbdamas apie okupuotos Lietuvos padėtį, kai rinkosi politiko kelią, kai prieš mirtį, nepaisydamas šalyje vyraujančios politkorektiškumo ideologijos, sakė nepatogią tiesą apie politinius, kultūrinius, pilietinius reiškinius.

Nes jis buvo bebaimis. Mums vėl reikia drąsių kunigų kaip A. Svarinskas, kad Evangelija šiandieniame pasaulyje būtų liudijama dar galingiau bei veiksmingiau.

Kunigystę galima suprasti tik grįžus prie šaltinio, ištakų, pradžios – Kristaus-Kunigo asmens. Nuo to, kaip suvoksime Kristaus kunigystę, priklausys ir mūsų požiūris į tarnaujančius kunigus. Turime vienintelę ir tikrą Mylimojo Sūnaus kunigystę – jos dalyviais per Krikštą esame visi. Šventimų sakramento malone tapęs Kristaus kunigystės ženklu įšventintas asmuo pasiryžta ypatingu būdu gyventi šios kunigystės slėpiniu. Tad svarbiausia, ko reikalauja kunigystės dovana, – susitapatinti su Kristaus, Aukščiausiojo Kunigo, gyvenimu.

Šiuo požiūriu A. Svarinskas buvo nepriekaištingas. Kunigystę jis pasirinko Antrojo pasaulinio karo žiaurumų akivaizdoje. Būdamas jaunuolis, jis pamatė žuvusio sovietų kario kūną ir sukrėstas karo beprasmybės galutinai apsisprendė tapti kunigu. Taip prasidėjo jo aukojimosi dėl žmonių kelias, kuriuo jis ėjo nesiskųsdamas.

Šventasis Arso klebonas, Jonas Marija Vianėjus, yra vaizdingai išsireiškęs: „Palikite parapiją dvidešimt metų be kunigo, ir ten pradės garbinti gyvūnus… Kunigas yra ne kunigas sau, bet jums“. Sovietų okupantai nežinojo šios ištaros, bet darė viską, kad ji išsipildytų praktiškai. A. Svarinskas būtent ir buvo kunigas ne sau, bet žmonėms. Viename interviu jis prisiminė: „Apeidavau visus mirusius, kad ir už 10 kilometrų. Po maldų pakalbėdavom ir apie kaimo problemas, ir apie veiksmų planus, ir apie paskalas bei kaltinimus apie mane. Būdavo kaip klubas, kurių tada nebuvo galima turėt. Dabar klubus steigti galima, tik niekas nebenori. O reikėtų, kad sekmadienį po pamaldų būtų galima eiti pasikalbėti.“

Tai – kunigystė be atstumo nuo žmonių. Apie tokią dažnai kalba popiežius Pranciškus. Tokią ją matome Nukryžiuotojo Širdyje. Kunigo A. Svarinsko asmenybė mums visiems atveria gražią galimybę pažvelgti naujai į šį Slėpinį.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Beware        2019-07-12 23:41

Atsargiai p. Viluckai. Teisingieji krikdemai gali apskelbti raupsuotuju. Tada neuzteks ir anuko rankos buciavimo, gali tekti nusizeminti labiau:)

Aidai iš židinio       2019-07-12 11:49

Ir mes vėl visa širdimi pamilstame Vilucką, kuris nėra talibas ir jis viską supranta taip, kaip supranta popiežius. Tik ko gero Svarinkas viską būtų supratęs kitaip.

Ne tik parapija po       2019-07-12 10:57

20 metų be kunigo pradės garbinti gyvūnus,bet ir visa Lietuva gręžiasi į stabmeldystę,pagonybę.Nes bažnyčios pavirto koncertų ir politikų kalbų sakymo vieta.Visa Europa jau tampa geriausiu atveju pagoniška.Kai nelieka krikščionybės.

Iš tiesų        2019-07-11 21:56

Šiandienos Lietuvos katalikiškose erdvėse,tai liečia ir Bažnyčios Hierarchija,vis labiau įsigali liberalkrikščionybė.Deja.Tai viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje trūksta pašaukimų į kunigystę.

Galima       2019-07-11 17:28

isivaizduoti, kaip buvo sunku ir koki sukretima patyre gerb.Svarinskas pasiaukojamai kunigaves ir kovojes uz laisvos Lietuvos vizija ir atsidures nudienos Lietuvos realybeje.


Rekomenduojame

Jonas Burokas. Rezistencijos įamžinimas

NE eksperimentams Žemaitijos gelmėse! Atviras Lietuvos visuomenės kreipimasis dėl Vyriausybės planų statyti anglies dvideginio saugyklą

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.