Dienos aktualija

Tomas Viluckas. Kunigas ne sau. Mons. Alfonsą Svarinską prisimenant

Tiesos.lt redakcija   2019 m. liepos 12 d. 13:01

5     

    

Tomas Viluckas. Kunigas ne sau. Mons. Alfonsą Svarinską prisimenant

Liepos 17-ąją minėsime mons. Alfonso Svarinsko 5-ąsias mirties metines. Partizanas ir triskart Gulago kalinys, pogrindžio darbininkas, kartu su bendraminčiais leidęs Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką ir įsteigęs Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti, jau atkurtos Lietuvos Seimo narys… Tačiau visų pirma, kunigas – sielovadininkas, iki pat paskutinio atodūsio kovojęs prieš mirties kultūrą ir rėmęs tuos, kurių tiesos ir teisingumo paieškos, didžiam jo sielvartui, buvo išjuokiamos jau laisvoje Lietuvoje.

Kviesdami į kasmetį  vidurvasario renginį – Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę Monsinjoro rūpesčiu įsteigtame Mūšos Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, šiemet vyksiančią liepos 13-ąją, šeštadienį, dalijamės Tomo Vilucko, apžvalgininko ir publicisto, rašytojo ir vertėjo, įžvalgomis apie Lietuvos didžiavyrį, ištikimai sekusį Kristų net pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis.

* * *

Šių dienų bažnytinėje aplinkoje dažnai girdimi nusiskundimai apie pašaukimų į kunigystę stygių. Vis rečiau jaunuoliai renkasi kunigo kelią. Tačiau nederėtų pamiršti, kad pašaukimai nedygsta kaip po lietaus, pašaukimams atsirasti būtina gera žmogiška terpė. Kitaip tariant, kunigystei užsimegzti, augti ir skleistis reikalingi pavyzdžiai.

Ar įmanomas pašaukimas į kunigus, jei jaunuolis nemato dvasininko, kuris degtų apaštalo uolumu, troškimu tarnauti Dievui, Bažnyčiai, žmonėms? Nenuostabu, kad savo laiške kunigams 2009 m. popiežius emeritas Benediktas XVI prisimena ir pirmąjį kleboną, šalia kurio, būdamas jaunas kunigas, tarnavo: „Jo pavyzdys man parodė, kaip be išlygų atsiduoti savo pastoracinėms užduotims ligi pat mirties, kuri jį ištiko teikiant Viatiką sunkiam ligoniui.“ Kaip matome, ir būsimiems popiežiams yra reikalingi pavyzdžiai, įkūnijantys tam tikrus kunigiškos tarnystės bruožus.

Bažnyčia turėtų telkti dėmesį į konkrečius asmenis, kunigystės slėpinio didingumą priartinančius prie nūdienos žmogaus. Nieko nėra blogiau, kai ir tikintiesiems, ir patiems kunigams kunigystė pradeda atrodyti gražus, bet atitolęs tarnavimo idealas.

Todėl mums reikalingi tokie kunigiško gyvenimo pavyzdžiai kaip monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Žvelgdami į jo asmenybę turėtume pirmiausia matyti kunigą. Jis buvo nešabloniškas kunigas, netilpęs į rėmus, o tai reiškia nebijojęs rizikuoti.

Pasirinkdamas jis rizikavo ne kartą: kai išėjo pas partizanus, kai stojo ginti tikinčiųjų teisių, kai ryžosi keliauti po pasaulį skelbdamas apie okupuotos Lietuvos padėtį, kai rinkosi politiko kelią, kai prieš mirtį, nepaisydamas šalyje vyraujančios politkorektiškumo ideologijos, sakė nepatogią tiesą apie politinius, kultūrinius, pilietinius reiškinius.

Nes jis buvo bebaimis. Mums vėl reikia drąsių kunigų kaip A. Svarinskas, kad Evangelija šiandieniame pasaulyje būtų liudijama dar galingiau bei veiksmingiau.

Kunigystę galima suprasti tik grįžus prie šaltinio, ištakų, pradžios – Kristaus-Kunigo asmens. Nuo to, kaip suvoksime Kristaus kunigystę, priklausys ir mūsų požiūris į tarnaujančius kunigus. Turime vienintelę ir tikrą Mylimojo Sūnaus kunigystę – jos dalyviais per Krikštą esame visi. Šventimų sakramento malone tapęs Kristaus kunigystės ženklu įšventintas asmuo pasiryžta ypatingu būdu gyventi šios kunigystės slėpiniu. Tad svarbiausia, ko reikalauja kunigystės dovana, – susitapatinti su Kristaus, Aukščiausiojo Kunigo, gyvenimu.

Šiuo požiūriu A. Svarinskas buvo nepriekaištingas. Kunigystę jis pasirinko Antrojo pasaulinio karo žiaurumų akivaizdoje. Būdamas jaunuolis, jis pamatė žuvusio sovietų kario kūną ir sukrėstas karo beprasmybės galutinai apsisprendė tapti kunigu. Taip prasidėjo jo aukojimosi dėl žmonių kelias, kuriuo jis ėjo nesiskųsdamas.

Šventasis Arso klebonas, Jonas Marija Vianėjus, yra vaizdingai išsireiškęs: „Palikite parapiją dvidešimt metų be kunigo, ir ten pradės garbinti gyvūnus… Kunigas yra ne kunigas sau, bet jums“. Sovietų okupantai nežinojo šios ištaros, bet darė viską, kad ji išsipildytų praktiškai. A. Svarinskas būtent ir buvo kunigas ne sau, bet žmonėms. Viename interviu jis prisiminė: „Apeidavau visus mirusius, kad ir už 10 kilometrų. Po maldų pakalbėdavom ir apie kaimo problemas, ir apie veiksmų planus, ir apie paskalas bei kaltinimus apie mane. Būdavo kaip klubas, kurių tada nebuvo galima turėt. Dabar klubus steigti galima, tik niekas nebenori. O reikėtų, kad sekmadienį po pamaldų būtų galima eiti pasikalbėti.“

Tai – kunigystė be atstumo nuo žmonių. Apie tokią dažnai kalba popiežius Pranciškus. Tokią ją matome Nukryžiuotojo Širdyje. Kunigo A. Svarinsko asmenybė mums visiems atveria gražią galimybę pažvelgti naujai į šį Slėpinį.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Beware        2019-07-12 23:41

Atsargiai p. Viluckai. Teisingieji krikdemai gali apskelbti raupsuotuju. Tada neuzteks ir anuko rankos buciavimo, gali tekti nusizeminti labiau:)

Aidai iš židinio       2019-07-12 11:49

Ir mes vėl visa širdimi pamilstame Vilucką, kuris nėra talibas ir jis viską supranta taip, kaip supranta popiežius. Tik ko gero Svarinkas viską būtų supratęs kitaip.

Ne tik parapija po       2019-07-12 10:57

20 metų be kunigo pradės garbinti gyvūnus,bet ir visa Lietuva gręžiasi į stabmeldystę,pagonybę.Nes bažnyčios pavirto koncertų ir politikų kalbų sakymo vieta.Visa Europa jau tampa geriausiu atveju pagoniška.Kai nelieka krikščionybės.

Iš tiesų        2019-07-11 21:56

Šiandienos Lietuvos katalikiškose erdvėse,tai liečia ir Bažnyčios Hierarchija,vis labiau įsigali liberalkrikščionybė.Deja.Tai viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje trūksta pašaukimų į kunigystę.

Galima       2019-07-11 17:28

isivaizduoti, kaip buvo sunku ir koki sukretima patyre gerb.Svarinskas pasiaukojamai kunigaves ir kovojes uz laisvos Lietuvos vizija ir atsidures nudienos Lietuvos realybeje.


Rekomenduojame

Edita Sūdžiūtė apie Šiaulių bulvaro liepas ir valdininkų makles: „Buvo oficialiai meluojama ir klaidinama“

Antonio-Carlosas Pereira Menautas: „Viešpatie, grąžink senus gerus pagonis“

Algimantas Rusteika. Demokratija triumfuoja – pagaliau žmonės ims kontroliuoti savo valdžią

Rasa Čepaitienė. Apie pažiūras

Audrius Bačiulis. Konservatoriai ir visuomenės apklausos: kam klausinėti, jei pats žinai dar geriau

Nuo bačkos. Ekonomistas Nerijus Mačiulis: gyvename geriau negu estai

Liepos 13 dieną kviečiame į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kur bus paminėtos ir 5-tosios mons. Alfonso Svarinsko mirties metinės

Krescencijus Stoškus. Dvasinė terapija, arba „Šokis su likimu”

Wesley J. Smith. Apie religijos laisvę Kanadoje

Aras Lukšas. Pasirinkęs audras

Irena Vasinauskaitė. Garliavos epopėja tęsiasi [4]

Geroji Naujiena: Ramybė šiems namams!

Kamilė Šeraitė. Škirpos alėjos pavadinimo keitimas – skubota iniciatyva

lrytas.lt: Italiją supurtė vaikų pardavimo skandalas: sukūrę įspūdingą schemą pildėsi kišenes

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.