Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Bažnyčios socialinis mokymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Tomas Viluckas. Kam mes priešinamės

Tiesos.lt siūlo   2021 m. gegužės 25 d. 18:40

14     

    

Tomas Viluckas. Kam mes priešinamės

laikmetis.lt

Sakoma, kad istorijos ratas sukasi spirale. Tai, kas buvo praeityje, slėpiningu būdu kartojasi dabartyje.  Žvelgdami į šio amžiaus įvykius, vyresnės kartos žmonės atpažįsta procesus, kuriuos jau buvo išgyvenę. Kartojasi net geopolitiniai įvykiai: Rusija ir JAV, o su jomis ir visa Vakarų civilizacija, patiria šįsyk ne Šaltąjį karą, o Šaltąją taiką. Simboliška, kad V. Putinas ir J. Bidenas gali susitikti Reikjavike, kur tai darė jų pirmtakai Michailas Gorbačiovas ir Ronaldas Reaganas 1986 metais.

Nenuostabu, kad per „Didįjį šeimos gynimo maršą“ ne vienas prisiminė Sąjūdžio mitingus, Atgimimo laikus. Nenuostabu, kad yra dažnai klausiama, jei anais laikais buvo aišku, kad priešinamės okupantams, tai nuo ko ginamės dabar?

Šeima yra tapusi kovos dėl vertybių erdve visoje Vakarų civilizacijoje. Su kokiais iššūkiais jai tenka susidurti, neverta ir minėti, nes jie ne kartą ir įvairiose plotmėse yra aptarti. Tačiau norisi atkreipti dėmesį į apibendrinimą, kurį taikliai yra įvardinęs popiežius Pranciškus.

Jis 2016 m., viešėdamas su apaštaliniu vizitu Sakartvele, pareiškė, kad pastangos „pakeisti požiūrį“ šeimos srityje yra „ideologinė kolonizacija“. Tuomet Šventasis Tėvas perspėjo, kad genderizmo teorija yra dalis „globalaus karo“ prieš tradicines šeimos vertybes ir santuoką. Taip pat teigė, kad supažindinti moksleivius su genderizmo teorija yra „paslėpta indoktrinacija“.

„Viena yra turėti homoseksualių polinkių arba trokšti pasikeisti lytį“, – pontifikas sakė žurnalistams, anuomet skridusiems kartu su juo į Romą, „tačiau kas kita – mokyti apie tai mokyklose“, – pažymėjo jis.

Kita proga, 2019 m. viešėdamas Rumunijoje,  pontifikas vėl pareiškė: „Ideologinės kolonizacijos formos, nuvertinančios žmogų, gyvenimą, santuoką ir šeimą ir, svarbiausia, atitolinantys pasiūlymai, kurie yra tokie pat ateistiški, kaip ir praeityje, žaloja mūsų jaunus žmones ir vaikus ir palieka juos be šaknų, iš kurių jie galėtų augti“.

Tad esame ideologinės kolonizacijos akivaizdoje. Tai tvirtina ne kokie nors sąmokslų teorijų kūrėjai ar šalininkai, bet Katalikų Bažnyčios galva. Šiuo metu Lietuvoje vykstantys procesai yra bandymas pasipriešinti šitai kolonizacijai.

Katalikybės bruožas yra rezistentiškumas. Net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis katalikybė išlieka kaip organizuota jėga, sugebanti pasipriešinti didžiausioms neteisybėms, priespaudai ir persekiojimams. Tai gerai žinome iš ne tokios jau senos mūsų istorijos.

Neįmanoma nepriklausomybės kovų gimimo įsivaizduoti be Katalikų Bažnyčios indėlio. Kalbama ne tik apie dvasininkų politinę ir švietėjišką veiklą, bet ir apie intelektualus, maldingus žmones, pogrindinės literatūros platintojus, vienuolijų bendruomenės – ši visuma tapo tikru valstybingumo sąmonės židiniu.

Grįžkime į aktualius įvykius. Mandagus mūsų Bažnyčios hierarchų atsisakymas dalyvauti Marše sukėlė nevienareikšmes reakcijas tarp tikinčiųjų. Daugelio žvilgsniai nukrypo į devyniasdešimtuosius, kai Bažnyčia nevienareikšmiškai parėmė nepriklausomybės kovas. Tačiau čia norėtųsi pasiūlyti prisiminti anuos įvykius truputį atidžiau.

Mitingą Vingio parke kunigas Robertas Grigas taikliai prilygino 1987 metų rugpjūčio 23 d. mitingui Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo. Jis tuomet tapo postūmiu atgimimo procesams Lietuvoje. Jo dalyviai viešoje erdvėje tuomet susilaukė itin neigiamos reakcijos, o ir ten skambėjusios kalbos nebuvo pagal anų laikų normas. Vėliau vykusiuose Sąjūdžio mitinguose buvo kalbama daug aptakiau, naudojama nuosaikesnė retorika.

Ir norisi prisiminti, kad nei Sąjūdžio, nei Lietuvos laisvės lygos mitinguose aukštieji tuometinės Bažnyčios hierarchai nedalyvaudavo ir kalbų nesakydavo. Pvz., Sąjūdis nekviesdavo kalbėti sesers Nijolės Sadūnaitės ar kitų disidentų. Jo mitinguose kalbėdavo dabar jau ekskunigas Edmundas Atkočiūnas, o Sąjūdžio Seimo Taryboje buvo tik vienas kunigas Vaclovas Aliulis.

Tad nieko nuostabaus, kad ir prie dabartinio šeimų judėjimo regimai hierarchai neprisideda. Tačiau yra pavieniai dvasininkai, kurie kaip gali, taip ir prisideda prie vertybinio pakilimo, kuris yra taip svarbus mums šiandien. Žinoma, galėtume kalbėti, kad jis galėtų būti dar labiau veiksmingesnis, jei į jį įsijungtų visa Bažnyčios struktūra.

Visgi Bažnyčia yra ne tik struktūra, o mistinis Kristaus Kūnas. Jam būdingi veiksmai dažnai tartum neturintys apčiuopiamo poveikio, bet įgaunantys raišką ilgalaikėje perspektyvoje. Tai nereiškia, kad religiniai veiksmai yra kažkokia magija, per kurią dieviška galia mechaniškai atsiliepia į žmonių maldas. Kalbama apie tikėjimą slėpiningu Dievo veikimu žmonių istorijoje.

1987 m., birželio 6 d., popiežius šv. Jonas Paulius II pasimeldęs rožinį seniausioje Romos Marijai skirtoje šventovėje Santa Maria Madžiore, sukalbėjo maldą Dievo Motinai, kurios globai pavedė Lietuvą ir Rusiją. Vatikano radijas šias apeigas transliavo į visą pasaulį. Tais pačiais metais, jis, švenčiant Lietuvos 600 m. Krikšto jubiliejų, paskelbė arkivyskupą Jurgį Matulaitį palaimintuoju.

Šia proga Lietuvos vyskupai ir valdytojai išleido raštą, kuriame kvietė dvasiniam pabudimui, o liepos 12 d. Marijampolėje (anuometiniame Kapsuke) vyko J. Matulaičio kūno perkėlimo į altorių iškilmės, per kurias šį miestą užplūdusioje minioje plevėsavo trispalvės, skambėjo tautinės giesmės ir dainos. Visi žinome, kad netrukus šalyje prasidėjo tautinis atgimimas atvedęs prie nepriklausomos valstybės atkūrimo.

2017 m. kankinys Teofilis Matulionis Vilniuje buvo paskelbtas palaimintuoju. Dalyvaudamas šiame įvykyje, matydamas dvasinę šviesą susirinkusių žmonių veiduose, svarsčiau kuo tai virs ateityje, kaip pasireikš Bažnyčios ir visuomenės gyvenime. Juk neišvengiamai tokios tikėjimo manifestacijos telkia tikinčiuosius bendrystei ir stiprina jų katalikišką tapatybę. Pastaroji yra svarbus veiksnys vystant ir lietuvišką tapatybę.

Šiuo metu mūsų katalikybė pasireiškia pasipriešinimu ideologinei kolonizacijai, nes kaip sakė Lietuvoje viešėdamas popiežius Pranciškus mūsų tauta iš tiesų turi tvirtą „sielą“. Esame savotiškoje kryžkelėje mūsų tautai, kuriai globalių iššūkių akivaizdoje būtini aiškūs orientyrai, kurie neleistų mums tapti dar viena kolonija.

Todėl mes priešinamės.

laikmetis.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Michailas Veleris       2021-05-26 19:17

ИМ СНЕСЁТ БАШНЮ: МЫ НЕ РАБЫ - Веллер 11 05 2021
https://www.youtube.com/watch?v=B1mhWlZW47A

propaganda kaip bolsevikines "demokratijos" kureja       2021-05-26 17:44

Chapters one through six address the complex relationship between human psychology, democracy, and corporations. Bernays’ thesis is that “invisible” people who create knowledge and propaganda rule over the masses, with a monopoly on the power to shape thoughts, values, and citizen response. “Engineering consent” of the masses would be vital for the survival of democracy. Bernays explains:

“The conscious and intelligent manipulation of the organized habits and opinions of the masses is an important element in democratic society. Those who manipulate this unseen mechanism of society constitute an invisible government which is the true ruling power of our country. We are governed, our minds are molded, our tastes formed, our ideas suggested, largely by men we have never heard of
https://en.wikipedia.org/wiki/Propaganda_(book)

propaganda kaip bolsevikines "demokratijos" kureja       2021-05-26 17:38

Propaganda, an influential book written by Edward L. Bernays in 1928, incorporated the literature from social science and psychological manipulation into an examination of the techniques of public communication. Bernays wrote the book in response to the success of some of his earlier works such as Crystallizing Public Opinion (1923) and A Public Relations Counsel (1927). Propaganda explored the psychology behind manipulating masses and the ability to use symbolic action and propaganda to influence politics, effect social change, and lobby for gender and racial equality.[1] Walter Lippman was Bernays’ unacknowledged American mentor and his work The Phantom Public greatly influenced the ideas expressed in Propaganda a year later.[2] The work propelled Bernays into media historians’ view of him as the “father of public relations

Vytė       2021-05-26 14:49

“Mandagus mūsų Bažnyčios hierarchų atsisakymas dalyvauti Marše sukėlė nevienareikšmes reakcijas tarp tikinčiųjų.”
Be abejo, taip. Bet visgi ar verta sielotis ir susipriešinti, jei kai kurių matomų to maršo figūrų bei, apskritai, prie šio kilnaus judėjimo besišliejančių  biografijose tradicinio šeimų lietuviškumo ir kitų dorybių - ne per daugiausia? Matyt, hierarchai šįkart buvo tiesiog įžvalgūs.

Žodžio laisvė...       2021-05-26 12:51

Trumpai drūtai - Sorošo pinigai daug kam aptemdė protą ir akis,o atšliaužiantis net iš užatlantės marksistinis-bolševikinis marazmas kelia pavojų Lietuvai,lietuvybei,lie-
tuvių kalbai,lietuvių šeimoms.Negalima nuolankiai nusileisti Lietuvos priešams
ir neturintiems tvirto nusistatymo ginti Lietuvos Konstituciją.Šiandien sprendžiasi Lietuvos ateitis.Kunigija…Tai nuolanki valdžios tarnaitė.Ji stebi iš kurios pusės vėjas pučia ir pasirengusi bučiuoti rankas tiems,kas numes kaulą.Ar pamiršot,kiek žmonių buvo nuskriaustų,kai tapo kadaise turėto turto sugrąžinimui.Ne vienas ir ne du
atsidūrė gatvėje.Ar šiandien visi drąsiai einate išpažinties?

Almantas       2021-05-26 12:05

Aisku vaiku mokymas siu genderizmo ideju tai kriminalinis nusikaltimas-vaiku tvirkinimas,bet Vingio parke neisgirdau nieko apie musu teismus,spectarnybas,pinigu dalijimasi “po sijonais"tainyra begaline korupcija.Zmones seimu marse tikejosi zymiai daugiau negu pasmerkti pp(profesionalu pederasta).Gal tik vienas smulkaus verslo atstovas kazka bande.Dabar gi vidos “maximos”,“norfos”,“iki"per pandemija buvo gavusios apsoliutu monopoli ir pasirodo jos gaus milijonines ismokas kaip labiausiai nukentejusios.Zmones susirinko ginti seęimu ir ginti Lietuvos nuo musu VALDZIOS.

Tomas       2021-05-26 11:16

Tik 2 balsu persvara dar tauta liko nepavergta.Tai atspindi musu elito degradacijos laipsni.Be galo apmaudu.

Chameleonas       2021-05-26 9:09

Tai kur dingo antitalibaniškumas pas Vilucką? Bet be popiežiaus, kuris yra žinome koks, negalėjo apsieti. Kaip koks XXVII suvažiavimas be generalinio sekretoriaus.

Taip       2021-05-26 8:05

Teisingos autoriaus mintys!

o aš nesipriešinu       2021-05-25 22:16

tai valdantys pizdukėliai priešinasi prieš tautą ir nori ją padaryti iškrypėlių vergais.

aga       2021-05-25 21:48

bet labai idomus akcentas būtų,kad naujam pasipriesinimui, Tautos pakilimui labai stengiasi sutrukdyti   Vytautas Landsbergis! Tai daug pasako - kas dar galvoja! Jis prie Adomo Mickeviciaus paminklo mitinge nedalyvavo irgi!

Jei atsilaikytume prieš šią apkvaitimo        2021-05-25 20:57

ideologizaciją,tai galėtume ramiau žiūrėti ir prieš Rusijos puolimus,nes tvirti dvasia žmonės yra didžiausias saugumo garantas.O demoralizuoti keistomis ideologijomis žmonės negins savo šalies,o tiesiog pabėgs iš nemalonumų zonos.Todėl dvasinės šviesos puoselėjimas Lietuvos saugumoui netgi svarbesnis už karinę ginkluotę.

Nagi pavardinkite,       2021-05-25 19:17

kas tokie atsisakė desovietizacijos ir dekagebizacijos, kokios partijos? Tie įslaptintieji juk ir grąžina mus atgalios, bet jau ne į Sovietiją, o į kapitaloligarchinę Sovietiją, nes bolševikai, CK sekretoriais su anūkais ir meilužėmis tapo stambiais kapitalistais - o lia lia, va taip, tiesa?

Kis       2021-05-25 19:03

Kiek reikes tiek ir priesinsimes,tegu nusikalteliai net ne svajoja pavergti tauta gyvenancia tukstantmecius.KGB nepraeis!

Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.