Bažnyčios socialinis mokymas, Filosofija ir etika

Tomas Viluckas. Sunki liga. Atsakymas Laisvūnui Šopauskui (tęsinys)

Tiesos.lt redakcija   2015 m. spalio 16 d. 15:07

36     

    

Tomas Viluckas. Sunki liga. Atsakymas Laisvūnui Šopauskui (tęsinys)

2) Ar T. Viluckas siūlo Bažnyčiai svetimavimą ir ištvirkavimą nebelaikyti nuodėmėmis, ar tiesiog nustoti rūpintis sielų išganymu?

„Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę“ (Mt 21, 28)

3) Būtų įdomu sužinoti, ką T. Viluckas mano apie Kristaus mokymo ir jo paties turimos Bažnyčios vizijos suderinamumą.

„Dievas sušaukė sambūrį tų, kurie tikėdami žvelgia į Jėzų kaip išganymo nešėją bei vienybės bei taikos pradmenį, ir sudarė iš jų Bažnyčią, kad visiems ir kiekvienam ji būtų regimas šios išganingos vienybės sakramentas. Skirta paplisti po visus kraštus, ji įžengia žmonijos istorijon, drauge peržengdama laiko ir tautų ribas. Žengdama per gundymus ir išmėginimus Bažnyčia Viešpaties pažadėtosios Dievo malonės dėka yra stiprinama, kad dėl kūno silpnybės neprarastų tobulos ištikimybės, bet išliktų verta savo Viešpaties sužadėtinė ir Šventosios Dvasios veikimu nesiliautų atsinaujinusi, kol per kryžių pasieks laidos nepažįstančią šviesą.“ (Vatikano II Susirinkimo dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium, 9)

Buvau pažadėjęs plačiau atsakyt į dar du dr. Laisvūno Šopausko iškeltus man klausimus. Pirmoje savo atsakymo dalyje planavau paanalizuoti lyties etikos klausimus, o kitoje išdėstyti savotišką credo, bet nusprendžiau sustoti.

Kodėl? Tikrai neišsigandau. Šiame gyvenime beveik neturiu ko prarasti, kad bijočiau. Paprasčiausiai susidūręs su reakcijomis į savo pirmąjį tekstą supratau, kad gaišiu laiką, ir tiek. Fundamentalizmas yra sunki liga, kad būtų išgydoma vienu tekstu.

Jei Dievas duos jėgų, ekleziologinius klausimus ateityje pagvildensiu atskiru darbu. Kas tuo susidomėtų, gali paremti malda ar paieškoti lėšų galimos knygos leidybai.

* * *

Primename ir diskusijos priešistorę:

Laisvūnas Šopauskas. Kviečiu diskusijon Tomą Vilucką: Ar tikrai Jūs pasisakote už Bažnyčią, kuriai neberūpėtų sielų išganymas?

Tomas Viluckas. Bažnyčios skelbiama išlaisvinimo žinia yra klampinama teologinėje kazuistikoje. Atsakymas Laisvūnui Šopauskui

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2015-10-25 16:30

Jota,
Žmonės labai dažnai piktnaudžiauja Dievo vardu. Pačiu Dievu vadina įvairias dvasines asmenybe, kurios buvo įvairiais laikais apsireiškę žmonėms.
Be abejo, Urantijos Knyga yra Dievo aprobuotas Apreiškimas.
Puikiai žinau, kas yra sektantizmas. Formaliai net ir katalikus galima laikyti labai didele sekta krikščionybėje, nes jie turi lyderį, kurio visi katalikai klausosi arba bent jau turėtų klausytis.
Nesugebėdama nieko prikišti Apreiškimui, prikišinėji kitų sektantų pavardes. O Knygos apreiškėjai (čia ne iš pačios Knygos) buvo pareiškę ir taip:
“Jie yra pasiryžę, kad ateities kartos tikrai turėtų šią Knygą, kuri būtų visiškai laisva nuo bet kokių sąsajų su mirtinguoju – jie nenori kokio nors Švento Petro, Švento Pauliaus, Liuterio, Kalvino, ar Vizlio. Ši knyga neturi net ir spaustuvės, paleidusios ją į gyvenimą, ženklo.
Beveik viską, kas yra žinoma arba ką galima pasakyti apie Urantijos Dokumentų kilmę, turi būti surasta, tai vienoje, tai kitoje vietoje, Urantijos Knygoje.”
Esi neteisi, kuomet pasisakai apie asmeninę religiją. Išlikimą žmogui garantuoja ne priklausymas kokiai nors žmonių grupei ar religinei grupei, o tik asmeninis žmogaus gyvenimas ir jo asmeninis santykis su Dievu, vykdant tikrąją Dievo valią.
Tačiau asmeninė religija jokiais būdais negali būti savavališka ar tuo labiau savanaudiška. Todėl tvirtą asmeninę religiją, ypač šiais laikais, gali turėti tik nedaugelis žmonių.
Grūsti religiją per prievartą iš tiesų yra klaida, bet siūlyti žmogui rinktis, tikrai nėra klaida…

Jota        2015-10-24 11:52

Vaidai, matau, kad kažkas čia laiko pakabinęs šitą diskusiją, matyt, turiu Tau prisipažinti, kad aną komentarą 9.02, nebetekusi kantrybės, parašiau aš. Nes Urantija iš tiesų, ne tik mano vienos manymu, yra sektantizmas. Galbūt Tu širdyje ne sektantas, bet niekaip nebegalėdama prie Tavęs prisibelsti, trinktelėjau garsiau. Sektantai yra tie, kurie n u s e k a paskui ką nors: munistai paskui Mooną, jehovistai paskui šitąjį kaip jis - Ch. Ruselllą, mormonai paskui J. Smithą ir t.t. Na, dėl lefebristų abejoju, nes buvo laikai, kai žydai ir kiti nusekė paskui Kristų, ir ten yra visai kiti dalykai.

O dėl tavęs, brolau, vien paskaičius paskutiniojo komentaro pradžią, kad Urantija yra Apreiškimas, bet ne Dievo - ar pagalvoji, ką tai reiškia? Jei ne Dievo, tai kam jis reikalingas? Tai yra dvasinis kičas, komisas, kurį tu grūdi tikrai per daug uoliai. O mums visokių komisų jau ir taip gyvenime per akis.

Šit Abraomas Šmulevičius tvirtina, kad geriausia prekė yra Tora. Kokiu būdu jis ją pardavinėja, nelabai supratau, bet jau vien laiko atžvilgiu tai yra tikrai patikrintas dalykas, išlaikęs visus išbandymus.

Toliau vėl rašai “įgijau asmeninę religiją”. Tokių nebūna. Tikra religija yra skiriama visiems, ji nepriklauso rūšiai “pasidaryk pats”.

Na, kad esi prieš Dievą atsakingas, tai be jokios abejonės. Bet pažvelgus iš psichologinės pusės, Tu giniesi pats nuo savęs, nes Tau tiesiog labai sunku prisipažinti, kad suklydai. Ir kuo ilgiau važiuosi urantišku keliu, tuo sunkiau bus grįžti atgal. Tikrai, sakau nuoširdžiai.

Kartą sakei, kad bijai dėl kitų žmonių, kurie tavosios Urantijos dar nepažįsta, ir dėl to stengiesi ją skleisti. Aš Tau patarčiau labiau pasitikėti Dievu ir negrūsti žmonėms per prievartą to, ko jie nenori. Aš pati dariau tą klaidą, ir rezultatas buvo l a b a i blogas.

Atsiprašau, turiu bėgti, skambina Švedijos karalienė. smile

VaidasVDS       2015-10-22 10:19

to 2015-10-21 9:02
gerbiamasis,
Urantijos Knyga nėra jokia sekta, tai yra Apreiškimas, nesakysiu Dievo, nes Jį apreiškė įvairaus dvasinio lygio asmenybės (žmogus kai kurių apreikštų žinių tiesiog negalėjo iš niekur turėti). Ir tai yra Apreiškimas, kuris tikrai pakeis pasaulį, bet tik ateityje. Aš pats irgi esu krikščionis, nes esu krikštytas, tačiau Urantijos Knygos pagalba įgijau asmeninę religiją, kuri Urantijos Knygoje dar vadinama Jėzaus arba Dvasine religija. Todėl esu tiesiogiai atsakingas tik prieš patį Dievą, ir be Dievo neturiu nei jokio šeimininko, nei jokio tarpininko. Pats niekada nekursiu jokios savo bažnyčios ar sektos, nes tokiu būdu bandyčiau neteisėtai (dvasine prasme) bandyti tarpininkauti tarp Dievo ir kitų žmonių. Todėl prašau nelaikyti manęs sektantu. Šis tinklalapis nėra, būtent, katalikų kokios nors organizacijos įsteigtas ir yra daugiau pasaulietinis, tačiau aptariantis ir religines tematikas. Jei redakcija man draustų pasisakyti religinėmis temomis, tikrai be jokių problemų daugiau nerašyčiau šiame tinklalapyje, nes šeimininkų gerbimas taip pat atspindi asmens dvasingumo bruožus.
O štai racionalizmo dvasios kaip tokios iš tiesų nėra. Religingas žmogus iš tiesų privalo vadovautis tik apreikštomis tiesomis. Ir ne racionalizmo dvasia rodo religingiems žmonėms kelią, bet Tiesos dvasia, apie tai ir Biblijoje parašyta: “Jn 14 15Jei mane mylite, –
jūs laikysitės mano įsakymų;
16 aš paprašysiu Tėvą,
ir jis duos jums kitą Globėją,[i2]
kuris liktų su jumis per amžius, –
17 Tiesos Dvasią,
kurios pasaulis neįstengia priimti,
nes jos nemato ir nepažįsta.
O jūs ją pažįstate,
nes ji yra pas jus ir bus jumyse.
18 Nepaliksiu jūsų našlaičiais –
ateisiu pas jus.” Po to užrašinėtojai išaiškino, kad Jėzus neva kalbėjo apie Šventąją dvasią. Bet iš tiesų Apreiškimas tą aiškina kitaip:
“Vos kelioms valandoms praėjus pasaulis manęs daugiau nebematys; bet jūs ir toliau pažinsite mane savo širdyse net ir iki to laiko, kada aš jums atsiųsiu šitą naująjį mokytoją, Tiesos Dvasią. Taip, kaip aš gyvenau su jumis asmeniškai, taip tada aš tikrai gyvensiu jūsų viduje; aš būsiu vienovė su jūsų asmeniniu patyrimu dvasios karalystėje. Ir kada tai įvyks, tada jūs tvirtai žinosite, kad aš esu Tėvo viduje, ir, kad tuo metu, kai jūsų gyvenimas su Tėvu ir yra paslėptas manyje, bet taip pat ir aš esu jūsų viduje. Aš mylėjau Tėvą ir laikiausi jo žodžio; jūs mylėjote mane, ir jūs laikysitės manojo žodžio. Kaip mano Tėvas savo dvasią yra davęs man, taip ir aš iš tikrųjų savo dvasią duosiu jums. Ir šitoji Tiesos Dvasia, kurią iš tiesų aš jums padovanosiu, tikrai jus ves ir ramins, ir galiausiai jus tikrai nuves į visą tiesą.”
Didžiausia bėda ir kyla tuomet, kada klaidų privelia patys pranašai arba užrašinėtojai, arba asmenys, apibendrinantys raštus, kaip Senojo Testamento, Naujojo Testamento, Korano, kitų religijų. Juk negali būti taip, kad keli milijardai žmonių tikėtų į vienokius raštus, o keli milijardai žmonių tikėtų į kitokius raštus. Štai tokiu atveju ir išryškėja dogmatizmo klaidos ir iš tų klaidų kylantis blogis - pyktis, susipriešinimas, konfliktai ar net karai. O kas tuomet tiki į Dievą?
Kaip ištaisyti tas įvairių religijų dogmatizmo klaidas?
Patys žmonės iš tiesų niekada nesusitars. Todėl yra reikalingas Apreiškimas. Ir Jis yra pateiktas. Aš juo vadovaujuosi, Jį cituoju ir dar negirdėjau iš jūsų, dogmatikų, nei vienos pastabos dvasiniam šio Apreiškimo tekstui. Juk už jūsų nugarų gausybė teologų, bažnyčių, eruditas Letas Palmaitis, ir negalite sukritikuoti, kaip jūs manote, kažkokios Urantijos.
Pabaigai citata:
“Tiesą – kosmoso ryšių, visatos faktų, ir dvasinių vertybių supratimą – galima geriausiai pasiekti Tiesos Dvasios tarnavimo dėka ir ją geriausiai gali kritikuoti apreiškimas.”

Jota Vaidui VSD       2015-10-22 9:38

Aš tau atsakysiu, kai ši diskusija bus nukelta kur nors kitur. Jei bus įdomu,  susirasi.

voiceofthefamily.com: spalio 19 d.       2015-10-21 14:02

Vyskupų Sinodo asamblėjoje, skirtoje šeimai (kuri tęsis iki spalio 25 dienos),  dalyvaujantis Lenkijos vyskupų vadovas ark. Stanisław Gądecki skambina pavojaus varpais
ir šią kritišką, kaip jis kvalifikuoja, Bažnyčiai valandą prašo tikinčiųjų maldų,
kadangi racionalizmo dvasios
(ši tikėjimo modernistinė redukcija prieštarauja Katalikų Bažnyčios mokymui ir yra atmesta kaip klaida)
paveikti supasaulėję vokiečių vyskupai, vadovaujami kard. Markso (Marx), gudraudami
- tariamai jie (kaip ir T. V.) kalba tik apie “akcidentinius” disciplinarinius pakeitimus, kažkodėl grįžtamojo ryšio doktrinai, jos turiniui neturėsiančią pastoracinę praktiką
- griauna patį Bažnyčios mokymą, prieštarauja Katalikybės doktrinos tiesoms.
Praėjus 70-čiai metų nuo II Pasaulinio Karo pabaigos,
tarp Vokietijos ir Lenkijos -  heterodoksijos ir Katalikybės - vėl atsirado jas skirianti (neperžiangama?) Oderio-Neisės linija, - 
užbaigiama http://voiceofthefamily.com/head-of-polish-bishops-holds-the-line-against-heterodox-german-bishops/.
[Lenkijos Vyskupų vadovo ark. Stanisław Gądecki mintis perteikiantį trumputį tekstą vertėtų išversti į lietuvių kalbą.]

Redakcijai       2015-10-21 9:02

Jau tikrai galėtumėte slėpti šitą siautėjantį sektantą.

VaidasVDS       2015-10-21 8:17

Letui ir Jotai,
Ne, Urantijos Knyga sako taip:
“Apsimetinėjimas yra neišmanėlio juokingos pastangos atrodyti išmintingu, bandymas tuščiai sielai atrodyti turtinga.”
—-
Fundamentalizmas yra dogmatizmo atmaina ir faktiškai yra vienas ir tas pats. Aš pats esu šiek tiek Urantijos Knygos fundamentalistu. Bet nesunkiai savojo “fundamentalizmo” atsisakyčiau, jei pajusčiau kokią nors jo grėsmę. Kai kurios fundamentalizmo formos yra labai sveikos, ypač jei jų paneigti ar nuginčyti niekas negali. Pavyzdžiui, pagrindinį Dievo įsakymą - “Mylėk Viešpatį, savo Dievą, savo visu protu ir visa siela, o savo artimą mylėk kaip save patį.” Bet net priėję prie kitų Dievo įsakymų, mes jau susiduriame su problemomis. Pvz. Švęsk sekmadienį arba gerbk savo tėvą ar motiną. Pats Jėzus turėjo daug vargo dėl neva sabatos pažeidimų, o kaip gerbti tėvą, jei jis pvz. yra alkoholikas, žudikas ar prievartautojas ir visai negalvoja atgailauti ar ieškoti Dievo.
—-
Taigi fundamentalizmas gali turėti ir sveikų, teigiamų bruožų, bet kvailas fundamentalizmas gali turėti ir blogų ar net katastrofiškų pasekmių.
Ta proga kelios ištraukos iš Urantijos Knygos:
“Sektantiškumas yra institucinės religijos liga, o dogmatiškumas yra dvasinės prigimties pavergimas. Nepalyginamai geriau turėti religiją be bažnyčios negu bažnyčią be religijos.”
“Tikroji religija yra įžvalga į tikrovę, moralios sąmonės įtikėjimo vaikas, o ne vien tiktai intelektualus kilimas į bet kokią dogmatinių doktrinų sankaupą. Tikrąją religiją sudaro tas patyrimas, jog “pati Dvasia liudija su mūsų dvasia, jog mes esame Dievo vaikai.” Religiją sudaro ne teologiniai tvirtinimai, bet dvasinė įžvalga ir sielos tikėjimo išaukštinimas.”
—-
Na ir kai kas apie dvasininkų evoliuciją:
“Dvasininkai kilo iš šamanų, perėję per orakulų, aiškiaregių, giedotojų, šokėjų, oro sukėlėjų, religinių relikvijų saugotojų, šventyklų saugotojų, ir įvykių pranašautojų etapus, pasiekė tikrųjų religinio garbinimo reguliuotojų statusą. Galiausiai šios pareigos tapo paveldimomis; atsirado nuolatinė dvasininkų kasta.
    Religijai vystantis, dvasininkai ėmė specializuotis pagal savo įgimtą talentą arba ypatingus polinkius. Vieni tapo giedotojais, kiti maldininkais, dar kiti aukotojais; vėliau atsirado oratoriai – pamokslininkai. Ir kada religija pavirto institucija, tada šitie dvasininkai ėmė tvirtinti, jog “saugo raktus nuo dangaus.”
    Dvasininkai visą laiką stengėsi paprastiems žmonėms padaryti įspūdį ir sukelti baimingą pagarbą, religinį ritualą atlikdami senovine kalba ir įvairiais magiškais perėjimais; ir tiek mistifikuoti garbintojus, kad tokiu būdu sustiprintų savo pačių pamaldumą ir autoritetą. Visame šitame slypi didžiulis pavojus, nes ritualas turi polinkį tapti religijos pakaitalu.” 

Tam (T. V.), kurį "užkniso fundamentalistai"       2015-10-20 23:12

Kardinolas Raymond Burke :
“Jei “fundamentalistas” - ištikimas pamatiniams dalykams žmogus, tai esu fundamentalistas.”
(“Sì, sono un fondamentalista”, parla il cardinal Burke “Il Foglio”;
“If fundamentalist means someone who insists on the basic things, I am a fundamentalist”).
[The cardinal Raymond Burke, former prefect of the Vatican’s Apostolic Signatura, its highest court, and current patron of the Sovereign Military Order of Malta, was asked about the label in regard to his vocal opposition to change in pastoral practice toward those in “irregular unions…]
Ir dar negaliu susilaikyti nepacitavęs kitos kard. R. Burke tikslios formuluotės:
“Išties, Švč. Sakramentas skirtas nusidėjėliams (o jais esame kiekvienas),
tačiau - atgailaujantiems nusidėjėliams.”
(“Certainly, the most holy sacrament is for sinners - that we are all of us - but for repentant sinners.”).

Letas Vaidui       2015-10-20 15:19

Ar Tave Urantija pamokė, kad už veidmainystę smerkti fariziejai buvo “fundamentalistai”? Išeina, “fundamentalistai” tai tie, kurie skelbia viena, o gyvena priešingai? Vargas Urantijai ir jos apmulkintiems!

Jota Vaidui VSD       2015-10-20 12:03

L. Palmaitis ir A. Patackas knygoje “Kas ir kada pagrobė Europą” save irgi vadina fundamentalistais (“pirmasis fundamentalistas”, “antrasis fundamentalistas”). Nepamiršk ir jų įtraukti į savo sąrašą.


T. p. velnias dykumoje Jėzui irgi citavo Bibliją, turėdamas galvoje mintį “aš noriu atkreipti dėmesį į labai svarbią ir pagal esmę labai teisingą Biblijos vietą”. Tfu.

VaidasVDS       2015-10-20 9:36

Iš tiesų tema pakrypo į fundamentalizmo klausimo svarstymą. Kas nėra blogai, nes tai rimtas ir svarbus klausimas.
Aš noriu atkreipti dėmesį į labai svarbią ir pagal esmę labai teisingą Biblijos vietą:
—-
Mt 5 38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink[i13] piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą.[i14] 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. 42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
43 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.[i15] 44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus,[i16] 45 kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.[i17] 46 Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! 47 Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! 48 Taigi būkite tokie tobuli[i18], kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.
——
Ir jeigu tik visi nuoširdūs krikščionys būtų visą laiką laikęsi šių tikrai teisingų Biblijos žodžių, tai tikrai nelabai būtų buvęs įmanomas krikščionių susiskaldymas į katalikus, protestantus, stačiatikius ir dar mažesnes sektas ar tuo labiau kruvinus karus tarp kai kurių tikinčiųjų.
Šiandien galima pamatyti kaip kai kurių komentatorių (Jotos ir Marijos) fundamentalizmas perauga į tam tikrą fanatizmo rūšį (nepakantumą kitaip galvojančiam ir kalbančiam).
O dabar paimkime dar dvi Biblijos vietas, kalbančias apie tą patį įvykį:
—-
Lk 12 51 „Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės. 52 [i4]Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. 53 Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.
Mt 10 34 „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. 35 Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.[i6] 36 Žmogaus namiškiai taps jam priešais.
——
Taigi , ko atvyko neva Jėzus į šį pasaulį. Vienas užrašinėtojas teigia, kad nesantarvės, kitas, dar baisiau, kalavijo. Ir kalavijo ėmėsi ne vienas krikščionis…
O dabar žvilgtelėkite, ką apie tai rašo Urantijos Knyga:
“Atsiminkite, kad jums buvo duota daug; dėl to iš jūsų tikrai bus ir pareikalauta daug. Žiaurūs išmėginimai artinasi prie jūsų. Aš turiu gauti kitokį krikštą, ir aš budėsiu tol, kol tai įvyks. Jūs skelbiate ramybę žemėje, bet manoji misija į žmonių materialiuosius reikalus ramybės neatneš – bent jau, kuriam laikui. Toji pasekmė gali būti tiktai susiskaldymas, kur du šeimos nariai į mane tiki, o trys nariai šitą evangeliją atstumia. Nulemta yra tai, jog šitoji evangelija, kurią jūs skelbiate, draugus, gimines, ir mylimuosius, nuteiks vienus prieš kitus. Tas tiesa, kiekvienas iš šitų tikinčiųjų tikrai patirs nuostabią ir tvirtą ramybę savojoje širdyje, bet ramybė į žemę ateis tiktai tada, kada tikėti ir patekti į savo šlovingą sūnystės su Dievu paveldėjimą norės visi. Nežiūrint šito, eikite po visą pasaulį skelbdami šitą evangeliją visoms nacijoms, kiekvienam vyrui, kiekvienai moteriai, ir kiekvienam vaikui.”
—-
Taigi Jėzus tikrai nenešė šiam pasauliui nei kalavijo, nei nesantarvės. Nesantarvė kilo tik dėl jo mokymų priėmimo ar nepriėmimo…

VaidasVDS       2015-10-19 15:31

Jota,
pyktis tikrai kartais šiek tiek temdo sąmonę, todėl ir klaidelių įveli. Protingas žmogus greitai susirastų tą Urantijos Knygą (uranijos nerastų) ir kaip mat surastų ten prirašytų nesąmonių, naudingų kažkam, o ne Dievui. Kažkada užsiiminėjau ir aš visokiausių pseudoreligininkų-pranašų tekstų analize ir jų kritika. Labai lengva identifikuoti tai, ko nedarytų Dievas ir ką darytų žmogus. Tą patį galiu pasakyti ir apie Bibliją. Net ir remiantis tik dvasine (be mokslinės) kritika, galima pasakyti, kad Biblija jau nuo Pr 6 šauna pro šalį:
“VIEŠPATS matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta. 6 Ir VIEŠPATS gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį. 7 VIEŠPATS tarė: „Nušluosiu nuo žemės veido žmones, kuriuos sukūriau, – žmones drauge su gyvuliais, ropliais ir padangių paukščiais, – nes gailiuosi juos padaręs“. Visagalis ir neklystantis Dievas neva pats sau priekaištauja ir gailisi savo paties darbų. Tai teologinis akiplėšiškumas Dievo atžvilgiu…
Nepaisant visko Biblija yra ir tikrų Dievo apreiškimų sankaupa per gana ilgą istorinį laikotarpį. Ji tikrai turi didelę dvasinę ir visuomeninę reikšmę, joje galima rasti didingiausias dvasines tiesas, ir tai žavi daugelį žmonių, kurie gana nuoširdžiai kovoja ne tik už tas didingas dvasines žinias, bet taip pat bando pateisinti grynai žmogiškus išsigalvojimus apie Dievą ar Jo nedieviškus, o iš tikrųjų žmogiškus, požymius. Tai, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą, visai nereiškia, kad Dievas atrodo kaip žmogus ar turi tokias pat savybes, kaip žmogus. Žmogus turi tik potencialą tapti dvasia, t.y. būti tokiu, koks yra Dievas, kuris yra Meilė...
——
Taigi, surask panašių akiplėšiškumų Urantijos Knygos apreiškime ir pabandyk nutildyti mane argumentais, o ne kažkokiomis teplionėmis.

Jota       2015-10-19 13:03

Apie Apreiškimo užbaigtumą kalba Bažnyčia, o Jota tai priima ir parašo kitiems. Rankiojimasis “iš visur po truputį” yra toks superidiotiškas, kad net nekomentuosiu.

Marijai: manau, Redakcija nedraudžia skleisti religinių įsitikinimų, nors kartais pastebiu tiek komentatorių, tiek ir pačios Redakcijos tam tikrą skoliozę (kad ir šito Šm…, kaip jisai? atveju). Vaidas tiek užkniso su ta savo durna Uranija, kad aš tik iš LABAI DIDŽIOS kantrybės jam atsakinėju. Gaila žmogaus, nors jis kartais jau įžūliai naudojasi kitų kvailumu.

Marija        2015-10-19 12:06

Kodel nestabdoma Urantijos pseudotikejimo propaganda?

 

 

Apuokiukas       2015-10-19 11:54

Jėzus Kristus yra pasakęs: ,,Jono 16-12: Daug dar aš turiu jums sakyti, bet dabar jūs negalite pakęsti“. Daugumai žmonių užtenka maldaknygės ir rožančiaus, o aš, asmeniškai , stengiuosi iš visur bandyti atrasti tai, ko Jėzus Kristus yra nepasakęs. Ir jeigu jau absoliutiname Bibliją, tai ten sakoma apie pasaulio sukūrimą per 6 dienas, Saulės sukimąsi apie Žemę ir niekur neužsimenama apie dinozaurus. Ir aplamai, pamatytų koks musulmonas sunitas, ką čia rašo Jota ir Vaidas, tuoj išaiškintų, kas yra tikrasis Apreiškimas…

Jota Vaidui       2015-10-19 11:15

Glaustai: Apreiškimas (Biblija)  yra užbaigtas, daugiau nebebus jokių Apreiškimų, o V. Sadleris, kas jis bebūtų, nėra Dievas. Tad tikėti Urantija ar kokiais kitokiais “papildymais” yra Dievo išdavimas.

VaidasVDS       2015-10-19 9:20

to Manau ir kitiems apokaliptikams:
Jn 12 31 Dabar teisiamas šitas pasaulis.

Dabar šio pasaulio kunigaikštis

bus išmestas laukan.
——
Tai yra teisingai parašyta. Dabar, t.y. Jėzaus laikais, pasaulio kunigaikštis (arba Velnias) buvo išmestas iš dvasinio valdymo. Bet, iš tiesų, tas pats “kunigaikštis” vis dar tėra tarp mūsų (Šėtonas ir “kunigaikštis” nėra tas pats) kartu su savo pavaduotoju. Nors jis ir neturi jokios dvasinės valdžios, bet visiškai atstūmusius Dievą žmones, manoma, kad dar gali kokiu nors būdu paveikti. Reikia suvokti ir tą aplinkybę, kad toks “kunigaikštis”, kaip buvusi aukšta dvasinė asmenybė, yra protingesnis už bet kokį protingiausią šio pasaulio žmogų. Todėl tikėtina, kad iš tiesų šį pasaulį gali bandyti valdyti su šiuo “kunigaikščiu” susiję ir jo apgauti žmonės, bet tik tokie, kurie galutinai yra nusisukę nuo Dievo.
Nebus šio pasaulio problemos išspręstos jokiu Armagedonu. Dėl to tikriausiai ir buvo klastojamas Jono Apreiškimas, nes kuo daugiau sumaišties žmonių protuose, tuo geriau tam “kunigaikščiui”. Šio pasaulio žmonės pergalę prieš “kunigaikštį” pasieks tik susivieniję dvasiškai pagal formulę, kurią apreiškė Jėzus - Dievo tėvystė ir visų žmonių brolystė. Kas to nesiekia, tas padeda “kunigaikščiui”...

VaidasVDS       2015-10-19 8:27

Jotai,
Dr. Viljamas Sadleris turėjo teologinį ir medicininį išsilavinimą, trumpą laiką buvo Froido mokiniu (kol nesutapo nuomonės ir išsiskyrė), jis daugelio mokslinių ir teologinių straipsnių autorius,didelę dalį mokslinės veiklos paskyręs spiritizmo seansų paneigimui. Likimo ironija buvo tame, kad vienintelio reiškinio - Urantijos Knygos atsiradimo, jis taip ir nesugebėjo moksliškai paaiškinti. Taip vadinamas jo pacientas, su kurio pagalba vyko Urantijos Knygos apreiškimas, nebuvo joks psichikos ligonis, kaip dažnai mėgsta tuo spekuliuoti Apreiškimo nedraugai. Jis teturėjo vienintelį sutrikimą - per miegus kalbėdavo, bet visai ne apie savo gyvenimą ar savo problemas. Tas “kalbėjimas” truko daugybę metų, kol buvo apreikšta ir Urantijos Knyga. Nors žmogus “kalbėdavo” didelę dalį savojo poilsio (miego) laiko, jis dėl to niekaip nepavargdavo. Toks apreiškimo metodas buvo pasirinktas neatsitiktinai - taip išvengta žmogiško proto įtakos apreiškimui, kas yra nutikę beveik visiems ankstesniems šio Pasaulio pranašams, kada jų asmeninės nuostatos būdavo painiojamos su dangiškais daliniais apreiškimais.
—-
Ar yra Urantijos Knygoje klaidų?. Jų gali būti. Tikrai jų yra lietuviškame vertime. Urantijos Knyga po viso apreiškimo proceso buvo pateikta ir rankraštine forma, Ją reikėjo perspausdinti (tuo metu galėjo atsirasti klaidų), vėliau Ji buvo perduota spaustuvei, ruošiant spausdinimo klišes taip pat galėjo būti įvelta kokia nors klaida. Taip pat buvo viena sąmokslo teorija, kad pats Sadleris kažką bandė Joje pakeisti, bet pats sąmokslinikas (Šermanas) buvo išgarsėti pasauliniu mastu norėjusi egocentriška asmenybė (ezoterikas), o jo teorija nepasitvirtino. Be to tai nėra galutinis Apreiškimas. Jis skirtas šiek tiek naujesnei epochai. Tai, kad Juo nesiremia jokia pasaulio valdžia ar misterija (pvz. masonai), rodo, kad Jis atlaikė pagrindinį savo tikslą - būti grynai asmeniniu vedliu kiekvieno tikrai dvasiškai tikinčiojo gyvenime. Kas Dievo - Dievui, o bet kokia valdžia nėra nuo Dievo, ji tėra civilizacijos kūdikis ir yra reikalinga materialinei žmonijos gerovei, kultūrai, visuomenės vystymuisi. Tik tada, kada ir valdžios vyrai ieškos tikrojo dvasingumo, tada ir dvasinę brolystę sukursime. Viskam savas laikas, o pereinamieji laikotarpiai užima ir šimtmečius, ir tūkstantmečius…

to MANAU        2015-10-18 19:21

o tu paskaityk Popiežiaus kalbą Vyskupų Sinode.
VISI KATALIKAI _ MARŠ Į POLITIKĄ!!! Užteks pasaulį stebėti iš balkono!!!!

Eucharistijos būtinoji sąlyga -        2015-10-18 16:07

pašvenčiamoji malonė:
“In fact, the decision to admit them to Holy Communion would open the door to this sacrament for all who live in mortal sin. This in turn would lead to the elimination of the Sacrament of Penance and distort the significance of living in the state of sanctifying grace. Moreover, it must be noted that the Church cannot accept the so-called “gradualness of the law” (John Paul II, Familiaris Consortio, 34).

As Pope Francis reminded us, we who are here do not want and do not have power to change the doctrine of the Church.”

+ Stanisław Gądecki

Metropolitan Archbishop of Poznan

President of the Polish Episcopal Conference

Manau       2015-10-18 3:59

Pirmiausiai atskirkite politika nuo krikscionybes.Taip kaip yra atsikta diena nuo nakties,tiesa nuo melo.Nes pasauli dabar valdo Setonas melo Tevas o Dievo tautai vadovauja pats Kristus is dangaus.Jug Jezus pasake as jusu nepaliksiu iki paskutiniu dienu.Dabar Kristus valdo is dangaus Dievo Tauta o atejus laikuiir Dievo karalystei i zeme valdys ir pasauli.Bet iki to Dievas pazadejo Armagedona,per kuri pasaulis bus isvalytas nuo visu bjaurasciu ir blogybiu.Dievo sekejai laukia Dievo isikisimo o pasaulis melobtevo vaikai labai bijo Armagedono ir bando suvelti net baznycias ,popieziu su politika.Haosa megsta nesazingi zmones,nes jiems haose lengva laviruoti ir taip jie gali kuo ilgiau issilaikyti meluodami.

Norin cia pakomentuoti       2015-10-18 3:45

Reikia gerai ismanyti Biblijos mokymus.Dabar Biblijos mokymus padeda suprasti tik Jezaus Kristaus sekejai TIKRIEJI KRIKSCIONYS.Jezus sake:Geroji naujiena bus paskleista iki pasaulio pakrasciu ir jus mano liudytojsi gerai zmonems paliudysite.Kunigai zmoniu nemoko Biblijos tiesu o tik pasako pamokslus kuriu zmones net nesupranta.NorintDievo zodi suprasti reikia ne vienus metus studijuoti Biblija su tais kurie Biblija jau gerai ismano.

Ne vsldzia ir ne Popiezius       2015-10-18 3:37

Ir ne teismai turi zmones teisti o tik Dievas.O popieziai kurie patys nera be nuodemes ir kurie kisasi i politika is viso kazkokia NESAMONE.Jezus nesikiso i politika ,moke tuos kurie tikejo ne pasaulio karalystemis o Dievo karalyste.Kunigai ir popiezisi visiskai neatlieka Jezaus palikto mokymo ir nemoko zmoniu Dievo tiesos.O tik…pamokslauja ir pataikauja valdzioms,net nurodineja uz ka balsuoti.Visiska NESAMONE.

Jezus turejo galvoje       2015-10-18 3:30

Sunkius nusidejelius,kuriu nuodemes visiems akivaizdzios.Ir kurie greiciau uz kitus galejo itiketi,atsiversti ir nebenusideti.Jezus sake:ne sveikiesiams o ligoniams reikia gydytojo.O siais laikais kiek uzsislepusiu nusidejeliu,kurie akivaizdziai neparodo savo sunkiu nuodemiu.Ir net negalvoja tiketi,atsiversti,nebenusideti.Tai visokie slapti iskrypeliai,valstybes turto vagys.Bet yra PASAKYTA nieko nera paslepto ,kas nebus atskleista.Dievas yra dvasia ,kuris mato mus visis kartu ir kiekviena atskirai.Ir visi atsiskaitysime ne zmonems o DIEVUI!

Nebereikalo       2015-10-18 0:33

Jei gerai pamenu, Viluckas buvo valdžios pamalonintas, kažkokiu apdovanojimu ar kažkaip kitaip. Galvojau, tai klaida, bet dabar supratau, valdžia klaidų nedaro:)

Baisu, kai Viluckas apsimeta naivuoliu ir nemato, kokiame pastarųjų metų kontekste sklaidžia savo “pamąstymus”. Čia jau ne sveika organizmo mutacija, o vėžio metastazės. Jei gyvybės DNR kistų pagal kiekvieno užgaidą, t.y. nebūtų “fundamentalistė”, tai nebūtų gyvybės.

Ir dar. Popiežiaus “kuklumas” pradeda rodytis perdėtas. Kažkodėl pataikaujant naujai pasaulio tvarkai, iš popiežiaus kuklumu nedvelkia. Ir jo veidas. Jei Jonas Paulius dvelkė kažkuo artimu, Racingeris vokišku griežtumu, tai šis falšu. “Kas aš toks, kad jus teisčiau?” Atsakymas: Tai kam tu iš viso reikalingas šiame poste.

Sakramentai yra imperatyvūs - ne hipotetiniai (2)       2015-10-17 23:09

Interviu su kard. E. Burke tęsinys apie tai, kad “komunija antrą kartą susituokusiems”, jos prieštaraujanti tikėjimui perspektyva, klaidina ir žaloja tikinčiųjų dvasinį gyvenimą, net graso amžinajam jų sielų išganymui:
“Cardinal Burke then proceeded to rip into the infamous proposal, pitched by Cdl. Walter Kasper and several others, to officially permit the civilly divorced and “remarried” to receive Communion.

In much of the discussion which has taken place, beginning with the infamous presentation of Cdl. Walter Kasper in the Extraordinary Consistory on February 20 and 21 of 2014, centered around this idea that somehow doctrine and pastoral practice are in conflict with one another.

This is absurd. The pastoral practice exists to help us to live the truths of the Faith, to live the doctrine of the Faith in our daily lives. You can’t have a conflict [between these]. You can’t have the Church teaching, for instance, that marriage is indissoluble and then someone claiming at the same time for ‘pastoral’ reasons that a person who is living in an irregular union is able to receive the sacraments, which would mean that marriage isn’t indissoluble. These are just false distinctions — false contrasts — that we really need to clear up because it’s causing an immense confusion among the faithful and, of course, ultimately can lead people into serious error with great harm to their spiritual life and their eternal salvation.

Sakramentai yra imperatyvūs - ne hipotetiniai        2015-10-17 22:45

Letas Palmaitis teisus dėl Tomo Vilucko (dėl kitų LP paliestų temų dabar ne metas diskutuoti), kad šis “tiesiai šviesiai parašė” pritardamas “lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų”. Viliuosi, kad T. V. geidžiama “savotiška eroso reabilitacija”, bent Katalikų bažnyčioje, niekad nenutiks iki pat Armagedono.
T. V.: “Jei sinodo tėvai pritars siūlymams dėl Komunijos antrą kartą susituokusiems, tai reikš, kad katalikybėje atsiras erdvė lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų. Tuo būdu įvyktų savotiška eroso reabilitacija, lūžis svarstant lytiškumo klausimus.”
Įkeliu šį ketvirtadienį ištartus autoritetingojo kardinolo Raymond Burke žodžius apie tai, kad Santuokos sakramentas, kaip sakytų I. Kantas (o Šv. Raštas sako), kiekvieną įpareigoja imperatyviai, ne hipotetiškai:
SULAUŽYSI Santuokos sakramentą, NEIŠTĘSĖSI duoto pažado, būdamas katalikas, Švč. Sakramento kūnišku pavidalu priimti negalėsi. Tai žinai iš pat pradžių, todėl rūpinkis priesaikos nesulaužyti.
[Pabaigoje interviu su R. B. dar ir paaiškinimas, ką reiškia būti “kataliku”].

“Cdl. Burke weighed in on some controversial Synod topics.

Asked about the proposal to give local bishops or bishops’ conferences authority to settle controversies surrounding “social acceptance of homosexuality” and admitting divorced adulters to Communion, Cdl. Burke stated, “This is simply contrary to Catholic faith and life.”

The Church, he said, follows the truths taught by Christ.

“And this Church is one all over the world. There is no change in these truths, from one place to another or from one time to another,” noted the cardinal. “Certainly the teaching of these truths takes into account the particular needs in each area. But it doesn’t change the teaching.”

Hence, according to Cdl. Burke, such a path is “unacceptable.”

“I don’t know where this idea comes from,” he said. “What it actually means is that the Church is no longer catholic [i.e., universal]. It means that it’s no longer one in its teaching throughout the whole world.”

What then does being truly catholic entail? “We have one faith. We have one [collection of] sacraments. We have one governance throughout the whole world. That’s what it means to be ‘catholic,’” explained Cdl. Burke.”

Diskusija vyksta ir Tomo Vilucko facebooke       2015-10-17 19:58

Gaila, kad žmonės taip susipriešina, kad nebegali girdėti kito…
Gal nesupyks Ignas Narbutas, kad jo komentarą perkelsiu ir į čia - norėjau labai panašiai pasisakyti, bet kam kartotis, jei jau pasakyta smile

Ignas Narbutas Tomas Viluckas jau pirmoje pastraipoje padaro esminę tikėjimo klaidą: Kristus nepažadėjo dangaus visiems muitininkams ir pasileidėliams - pažadėjo visiems tiems, kurie supranta esantys nusidėjėliai ir maldauja Dievo atleidimo už nuodėmes. Į dangų greičiau patekti už fariziejų pasileidėlis gali dėl to, kad jis pažįsta savo nuodėmingą prigimtį ir atgailauja. Fariziejus manosi išmanąs Viešpaties valią ir ją vykdantis - ir jam atrodo, kad už nieką jam nereikia Viešpaties šauktis atleidimo. Tokiu būdu tie, kurie lengvai pateisina nuodėmingą prigimtį (šiandieninį “seksualumą”), kurią apaštalai maldose prašė atimti iš jų, atitolina žmones nuo Dievo, neleisdami jų prašyti malonės ir atleidimo… Nuodėmingi visi, bet tik šventieji iki galo suprato tą prigimtį ir kas dieną maldavo atleidimo. Katalikybės kontekste fundamentalistas yra pagyrimas - apibūdina tą, kurio tikėjimas stovi tvirtai ant tikėjimo pamatų, nėra blaškomas vėjų....

Jota Vaidui VSD       2015-10-17 16:18

Atleisk, neatsakiau pačiam, bet reikia tikrai labai daug laiko norint kiekvieną Tavo teiginį, kaskart vis kitaip varijuojamą gaudant progas, išnagrinėti. Iš esmės kalbant, Vaidai, neturi j o k i o s teisės savo paties akyse išpažinti Urantijos, kol sąžiningai neatsakai į vieną paprastą klausimą: jei Dievas neišsaugojo Biblijos ir ji yra iškraipyta, tai kodėl negalėtų būti iškraipyta tavoji Urantija? Ar dėl to, kad ji buvo užrašyta “prižiūrint psichiatrui”? Na, o mes tikime, kad Biblija buvo užrašinėjama “prižiūrint” Šventajai Dvasiai. Kas tau svarbiau? Nejau psichiatras?

Jota       2015-10-17 16:03

Žinoma, katalikybė n ė r a denominacija. Nei denominacija, nei konfesija. Prisimenu, kaip prieš kokį dvidešimt metų Lietuvos bažnyčioje dėjosi tiesiog išdavikiški dalykai, kai didžiuma kunigų -  nepasakysi kitaip - a t s i s a k ė  savo kaip Visuotinės Bažnyčios ganytojų pareigų ir kukliai pasitraukė į šalį, pasilikdami sau kaip vienos iš varganų krikščionybės krypčių atstovų priedermes. Atsimenu atstumiančius modernistų siautėjimus jų susirinkimuose, visokius tipo “išgydymus”, raitymąsi ant grindų, juose lyg niekur nieko sėdėjo katalikų kunigai ir net vyskupai ir kinkavo galvomis pritardami pamišėliškam alalavimui (“kalbėjimui kalbomis”), aistringiems “liudijimams”, isteriškiems klyksmams ir pan. Dabar viskas jau iki tiek daėjo, kad pasakyti, jog katalikybė nėra denominacija, reiškia didelio proto suvokimą.  Nežinau, ar visa tai tebevyksta, nes aš pasitraukiau iš tų frontų, bet čia norėtųsi paklausti Vilucko: ar toks modernistinis šou nėra liga?

Apskritai čia derėtų apibrėžti, kas yra krikščionybės fundamentas ir kas yra fundamentalizmas. Viluckas (prisipažįstu, teskaičiau vieną kitą jo straipsnį) nelabai gražiai išvadino mus fundamentalistais, t.y. iš esmės ligoniais, kurie paraidžiui supranta pagrindus ir silpnaprotiškai jų laikosi. Žinoma, kartais gali būti ir taip. Bet gali būti ir geras fundamentas, iš esmės jis yra vienintelis - tai Kristus. Prisiminkim kad ir Jo palyginimą apie žmogų, pasistačiusį namus ant uolos ir ant smėlio. Katalikas, kuris statydina savo tikėjimą ant uolos, ant Kristaus ir Jo Bažnyčios, nėra fundamentalistas. Dėl to, kad jis savo tikėjimą grindžia d i e v i š k a išmintim ir neskiedžia jo žmogaus išgalvotais dalykais, t.y. modernizmu. Tas pats modernizmas (nuolatinis Dievo mokymo skiedimas) gali virsti fundamentalizmu, tik iš antros pusės.

O dėl sinodo - manau, ironiškai kalbant, jame kai kas labai uoliai po katalikybės pagrindais kaišioja visokio tipo uranijas. smile

Letas Palmaitis       2015-10-17 14:38

Nelabai aišku, kas čia svarstoma: ar sinodas ar p. Viluckas, kuris iki visų savo ilgų atsakymų juk tiesiai šviesiai parašė taip:
“Jei sinodo tėvai pritars siūlymams dėl Komunijos antrą kartą susituokusiems, tai reikš, kad katalikybėje atsiras erdvė lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų. Tuo būdu įvyktų savotiška eroso reabilitacija, lūžis svarstant lytiškumo klausimus.”
Mes piktnaudžiaujame žodžiu KATALIKYBĖ, suprasdami jį kaip “teisingo tikėjimo” pavadinimą. Iš tikrųjų šis žodis senesnis nei Romos krikščionių institucija, kuri įgavo dabartinį pavidalą po Grigaliaus VII, o galutinai įtvirtinta Tridento susirinkimo. Nuo Grigaliaus VII “Popiežiaus diktato” pareina ir Bažnyčios kaip kunigų hierarchijos primato suvokimas.
Iki XI a. būta tik apaštalo Petro sosto primato dvasiniuose reikaluose, bet ir šis primatas suformuluotas popiežiaus Stepono I tik III a. Iki tol Romos vyskupo autoritetu naudotasi arbitražo atvejais.
Tačiau pavadinimas “katalikiškas” senesnis. Tai graikų žodis, reiškiantis “visuotinis”. Jis taikomas Bažnyčiai, kaip visus tikinčiuosius jungiančiam Mistiniam Kristaus Kūnui.
Suprantama, kad suskilus Romos imperijai į Vakarų ir Rytų, atitinkamas noras tapatinti būtent savo bažnytinę organizaciją su visuotine Bažnyčia gyvavo ir Rytuose. Nors dabartiniai pravoslavai neturi idėjos, kad kuris nors patriarchas privalo administruoti visus krikščionis kaip Kristaus vietininkas, jie išlaiko pavadinimą “katalikiškas” kiekvienai iš vietos bažnyčių, plg. Православная Кафолическая Церковь (būtent Maksvos patriarchato valdoma apostazinė organizacija nėra savo praktika nei ortodoksinė, nei katalikiška, nes dėmesio centre ne Kristus, bet imperialistinė “Trečioji Roma” - “šviesi visos žmonijos ateitis”).
Taigi tiek p. Vilucko, tiek sinodo atvejais ne pro šalį prisiminti kad pats žodis “katalikiškas” NĖRA DENOMINACIJOS PAVADINIMAS.

VaidasVDS       2015-10-17 10:49

Kažkada Jėzus kovojo su fariziejais, fundamentalistais. Bet kai kurie Jėzaus mokiniai tapo naujaisiais fariziejais ir fundamentalistais. O juk Jėzus savo tekstų neleido užrašinėti, galimai, ir todėl, kad jo pasekėjai netaptų fariziejais ir fundamentalistais.
Apreiškimas, Urantijos Knyga, nurodo, kad Jėzus dar prieš savo misiją, turėjo mandatą nepalikti užrašų. Turiu savo nuomonę, kodėl taip buvo. Jėzaus misija vyko tuomet, kada šiame pasaulyje faktiškai valdė pagonys. Monoteizmas iš esmės buvo įsitvirtinęs tik pas žydus, kurie patys buvo romėnų nelaisvėje. Tiek žydai, tiek romėnai galėjo lengvai paskirti žmogui mirties bausmę, jei pasisakys ką nors prieš jų valdžią. Galų gale dvasiniame pasaulyje vis dar vyko Liuciferio maištas. O Jėzaus misija buvo dvejopos paskirties - pirmiausiai, Liuciferio maišto nutraukimas, o po to dvasinė misija šiam pasauliui. Dvasinę misiją šiam pasauliui Jėzus pradėjo jau po to, kai pasiekė pagrindinį savo misijos tikslą - panaikinti Liuciferio maištą dvasiniame pasaulyje. Apreiškimas Jonui buvo didele dalimi apreiškimas apie Liuciferio maištą. Nepaisant visų šių aplinkybių savąją misiją Jėzus įvykdė tiesiog nuostabiai.
Toliau sekė žmonių veikla. Ji buvo dvejopa. Iš vienos pusės buvo siekiama išsaugoti nuostabius Jėzaus mokymus. Iš kitos pusės reikėjo kaip nors prisitaikyti prie valdžios. Urantijos Knyga gana dvejopai pasisako apie šiuos žmonijos pasiekimus:
“Jėzus neužsipuolė hebrajų pranašų ar graikų moralistų mokymų. Mokytojas pripažino daugelį gerų dalykų, kuriuos propagavo šitie didieji mokytojai, bet jis buvo nusileidęs į žemę tam, kad išmokytų šį tą papildomai, “savanoriškai suderinti žmogaus valią su Dievo valia.” Jėzus nenorėjo sukurti vien tik religingo žmogaus, mirtingojo, kurį apima vien tiktai religiniai jausmai ir skatina vien tiktai dvasiniai impulsai. Jeigu tik jūs būtumėte galėję bent kartelį pažvelgti į jį, būtumėte suvokę, kad Jėzus tikrai buvo toks žmogus, kuris turėjo didžiulį patyrimą šito pasaulio reikaluose. Šituo požiūriu JĖZAUS MOKYMAI BUVO LABAI SMARKIAI IŠKRAIPYTI IR LABAI KLAIDINGAI IŠREIŠKIAMI VISĄ LAIKĄ PER KRIKŠČIONYBĖS EROS AMŽIUS; jūs taip pat laikėtės iškreiptų idėjų apie Mokytojo nusižeminimą ir nuolankumą. Tai, ko jis siekė savo gyvenime, pasirodo, jog yra nuostabi savigarba. Jis tiktai patarė žmogui nusižeminti, kad šis galėtų tapti tikrai išaukštintas; tai, ko jis iš tiesų siekė, yra tikrasis nuolankumas prieš Dievą. Jis suteikė didžiulę vertę nuoširdumui – tyrai širdžiai. Įvertinant charakterį jam kertinė dorybė buvo ištikimybė, tuo tarpu jo mokymų pati šerdis buvo drąsumas. “Nebijokite” buvo jo šūkis, charakterio stiprybės, jo idealas buvo kantrus ištvėrimas. Jėzaus mokymai sudaro narsumo, drąsos, ir didvyriškumo religiją. Ir būtent dėl to savo asmeniniais atstovais jis pasirinko dvylika paprastų vyrų, kurių dauguma buvo tvirti, stiprūs, ir vyriški žvejai.
    Jėzus mažai ką kalbėjo apie savo laikmečio visuomenės ydas; jis iš tikrųjų retai kada užsimindavo apie moralės laužymą. Jis buvo tikrąsias vertybes teigiantis mokytojas. Perteikdamas mokymą jis atkakliai vengė negatyvaus metodo; jis atsisakė reklamuoti blogį. Jis net nebuvo moralinis reformatorius. Jis gerai žinojo, ir taip mokė savo apaštalus, kad žmonijos juslinių potraukių negalima nuslopinti nei religiniais priekaištavimais, nei įstatymų draudimais. Tas negausus skaičius jo pasmerkimų buvo didesne dalimi nukreiptas prieš pasididžiavimą, žiaurumą, priespaudą, ir veidmainystę.”
—-
“Krikščionybė yra improvizuota religija, ir dėl to ji iš tiesų turi veikti mažu greičiu. Tam, kad dvasiniai procesai vyktų didžiuliu greičiu, reikia laukti naujo apreiškimo ir kad tikroji Jėzaus religija būtų priimta didesniu mastu. Bet krikščionybė yra galinga religija, matant, kaip nukryžiuoto dailidės paprasti mokiniai išjudino tuos mokymus, kurie per tris šimtus metų užkariavo romėnų pasaulį ir tuomet toliau tęsė triumfą prieš tuos barbarus, kurie nuvertė Romą. Šita pati krikščionybė nugalėjo – absorbavo ir išaukštino – visą hebrajų teologijos ir graikų filosofijos srovę. Ir tada, kada šita krikščioniškoji religija komos būsenoje praleido daugiau negu tūkstantį metų dėl per didelės dozės misterijų ir pagoniškumo, ji prisikėlė ir iš esmės užkariavo visą Vakarų pasaulį. Krikščionybė Jėzaus mokymų turi pakankami, kad taptų nemirtinga.
    Jeigu tiktai krikščionybė suvoktų didesnę dalį Jėzaus mokymų, tai ji galėtų padaryti nepalyginamai daugiau padėdama šiuolaikiniam žmogui spręsti savo naujas ir vis sudėtingesnes problemas.”

Dievo baimė - išminties šaltinis       2015-10-16 18:54

Kas pateks į Dangaus Karalystę?:
“Su kuo sutapsi, toks ir pats patapsi”:
kaip kūnui lengva pavirsti “lupikavimu”,“ištirkimu”, kitu “-imu”, “-umu” ar “-yste”!

Kas pateks į Dangaus Karalystę?       2015-10-16 18:38

Gerb. Viluckai Tomai, nesate Apaštalas Tomas.
Todėl Jūsų oponento Laisvūno argumentuotas klausimas, kaip gali būti nuosekliai suderinta tai, ką Katalikų Bažnyčia ligšiol laiko svetimavimo ir ištvirkavimo nuodėmėmis, ir tai kas, atrodo, plaukia iš Jūsų teksto, tikrai vertas tokio pat garbingo argumentuoto atsakymo.
Bet Jūs vietoj konkretaus atsakymo tik pasitikinčiai cituojate paties Kristaus žodžius, tarsi iš anksto žinotumėte, kad Išganytojas jau Jūsų pusėje ir pritaria nuodėmės sampratos jūsiškai reformai?
Mes, krikščionys, išties tikime, kad kai kurie muitininkai ir ištvirkėlės pateks į Dangaus Karalystę (Mt 21, 28), ir kad kai kuriems ši malonė bus suteikta anksčiau, nei daugeliui mūsų - nusidėjėlių.
Taip, į Dangų pateks muitininkai ir ištirkėlės, bet ne “lupikavimas” ir ne “ištirkimas”.

Peter Kreeft Tomui Viluckui       2015-10-16 17:14

“Fundamentalizmo” ekspertui.
Deja, nepanorusiam jo nustatytą “sunkią ligą” pradėti gydyti čia pat, pratęsiant diskusijas su Laisvūnu, bet “ekleziologinius klausimus pagvildenti ateityje atskiru darbu”.
Tikitės, Tomai, ligšiolinį Katalikų bažnyčios “fundametalizmą” įveikti tausojančiai homeopatiškai - temos “pagvildenimu” ateityje?
Peter Kreeft apie keistuolę Vakarų civilizaciją (http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/peter-kreeft.-keistuole-vakaru-civilizacija-arba-kaip-sugrizti-prie-dorybiu):
“Jei kuriam nors bibliniam pranašui būtų leista dėstyti šių dienų universitete ar kalbėti per televiziją, jis bemat būtų apšauktas „fanatiku“, „autoritaristu“, „reakcionieriumi“, „naivuoliu“ ir greičiausiai „FUNDAMENTALISTU“ (apimančiu visus tuos epitetus). Pats Jėzus – tas Jėzus, apie kurį pasakojama evangelijose, o ne šiuolaikinės selektyvios vaizduotės „romus ir švelnus Jėzus“ (tai tik vienas iš daugelio Jo apibūdinimų), – būtų labiausiai nepriimtas. Jį antrą kartą nukryžiuotų žodžiais.
Kodėl Jėzus tapo tik „romus ir švelnus“? Nes visas dorybes sutraukėme į vieną – būti mieliems – ir Jėzų matuojame savo matais, užuot patys taikęsi prie Jo.
Bet kodėl visas dorybes sutraukėme į buvimą mieliems? Nes iš visų gėrybių pasilikome tik susijusias su mielumu: malonumą, patogumą, pasitenkinimą. Susiprastinome iki malonumo ieškančių gyvulių.”

nu jo...       2015-10-16 16:51

tai pagal vilucką: nuodėmė, ne dėmė (iš širvio eilėraščio)
svarbu laiku sustoti, nusižeminti ir atgailauti…
——-
yra ir toks variantas, bet vis tik :
- gal geriau nebūti korumpuotu muitininku ir ištvirkėle?


Rekomenduojame

Žmonės serga ir miršta ne tik nuo koronaviruso. Palyginkime (papildyta 2018 m. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių apžvalga)

Algimantas Rusteika. Taboras žengia į pragarą

Vytautas Radžvilas. Kokia solidarumo samprata remsimės pandemijos akivaizdoje?

Ekonomistai perspėja dėl laukiančios euro griūties

Romas Lazutka. Milijardai dar tik pažadas verslui, o žmonių skurdas jau čia

Liudvikas Jakimavičius. Galimi paaiškinimai

Algimantas Rusteika. Šitie neramumuose ir riaušėse būtų pirmieji

Vytautas Sinica: Ką daryti su Lietuvos ekonomika? Įgalinti lietuvius pačius kurti darbo vietas

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas: Pandemija nėra Šėtono pergalė

Geroji Naujiena: Jėzau, Tu mūsų viltis

Ramūnas Aušrotas. Naujoji Zelandija skubos tvarka liberalizavo abortus

Nijolė Bulotaitė. Kunigas Alfonsas Lipniūnas: lietuviško žodžio ir katalikiškos meilės galia

Kaip karantinas pakeitė lietuvių gyvenimą?

Ramūnas Aušrotas. Net ir katalikiškoje mokykloje apie „Didžiąją Prancūzijos revoliuciją“ dėstoma liberalų propaganda

Povilas Gylys. Nerimas dėl ekonominės krizės suvaldymo

Susipažinkime: Dievo Tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie Cacą ir Kaką

Laimonas Kairiūkštis. Ar visiems verslininkams reikia padėti?

Liudvikas Jakimavičius. Kova su korona iš mano balkono

Jurga Karčiauskaitė-Lago. Ispanija – pavyzdys kaip nedaryti!

Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo maldą

Vytautas Rubavičius. Karūnuotasis keičia pasaulį

Rasa Čepaitienė. Karantinas (II): kinų pavasaris. Antroji dalis: politekonominė

In memoriam: Vaclovas Bagdonavičius

„Iš savo varpinės“. Naujausios PSO rekomendacijos: karantinas COVID-19 nesustabdys?

Marius Malakauskas. #LaikykisVeryga

Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Vytautas Radžvilas. Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardės

Vytautas Sinica. Visi genijai pasiruošę vertinti po laiko

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.