Propagandos ir ideologijos analizė

Tomas Senūta. Apverstas pasaulis: lygybė

Tiesos.lt redakcija   2020 m. lapkričio 10 d. 15:28

12     

    

Tomas Senūta. Apverstas pasaulis: lygybė

kaunoforumas.com

Neseniai, rinkimų agitacijos metu bendraudamas su vienu kunigu sakiau, kad man pagrindinis rodiklis, nurodantis žmogaus krikščioniškumą yra ne jo tikėjimas Dievu, bet jo tikėjimas Velniu. Viduramžiais velnio gudrybė buvo įrodyti, jos jis yra visur, kur tik įmanoma ar neįmanoma jam būti, o moderniais laikais – kad jo nėra iš viso.

Ką dar mes žinome apie jį be to, kad Kristus jį vadino melo tėvu? Melas nėra kita tiesa, nes tiesa yra tik viena. Melas yra visuomet tik didesnis ar mažesnis tiesos iškraipymas. Bažnyčios tėvai, daugiau nagrinėję velnio klausimus, tvirtino, kad Šėtono iškraipymai yra gana primityvūs ir visai neoriginalūs. Jis pats puikiai supranta, kad aukščiausia tiesa yra tik pas Dievą, todėl stengiasi tiesiog kopijuoti ją apversdamas į priešingą teiginį. Taip elgiamasi net su simboliniais dalykais. Pvz., buvo teigiama, kad įprastas Šėtono pasirodymo laikas – trečia valanda nakties, kadangi Kristus mirė už mus trečią valandą dienos. Netgi jo ženklas yra tas pats kryžius, tiktai, žinoma, apverstas.

Tačiau palikime kol kas nuošaly velniavas ir grįžkime į šį pasaulį. Ar jums kartais nesusidaro įspūdis, kad toje pačioje Žemėje tame pačiame „globaliame kaime“ kai kurie gyvename tarsi atskiruose pasauliuose? Man toks įspūdis neseniai susidarė bendraujant su kai kuriais senais draugais ir naujais pažįstamais. Jums galbūt toks įspūdis nesusidaro, jei gyvenate tik savame burbule. Bet vis vien sužinote, kad kažkieno supratimai yra visiškai tolimi nuo tavųjų. Kaip dažnas rašo savo feisbuko įrašuose ar komentaruose, „negaliu suprasti žmonių, kurie…“ Ar tik dėl to, kad tie kiti, kurie nėra kaip aš, kvaili? O gal mes tiesiog gyvename apverstame pasaulyje?

Modernus žmogus nesiskiria nuo klasikinio krikščionio svajodamas patekti į Rojų. Stato, tiesa, jį pats savo paties pajėgomis vildamasis pats ir pastatyti čia pat Žemėje. Viltys paremtos įvairiomis hipotetinėmis prognozėmis, kurių išsipildymas turi kai ką panašaus su Rojumi – jis vyksta amžinai. Socialinis šių statybų projektas dar nuo Prancūzijos revoliucijos laikų yra pagrįstas tais pačiais krikščionybės principais, Kristaus išsakytais ant Karmelio kalno – laisvė, lygybė, brolybė. Ties jais ir apsistosiu.

Modernieji apologetai mėgsta priminti, kad Dievas sukūrė mus visus lygiais. Žiūrint kaip. Visų pirma, Dievas sukūrė mus visus skirtingais. Panašu, kad šiais laikais visokeriopai teigiama, kad lygybė yra skirtumų nebuvimas. Planas yra panaikinti skirtumus pradedant nuo esminių – prigimtinių. Pirmiausiai Dievas sukūrė mus vyrais ir moterimis. Pažangiausia laikoma genderizmo teologija teigia, kad bet kokios šių biologinių skirtumų pasekmės privalo būti panaikintos paprasčiausiu būdu – juos paneigiant. Paneigimas vyksta apverčiant kūrimo principą – nuo šiol ne tave sukuria, bet susikuri pats – kaip moterį ar kaip vyrą. Ir kam išvis apsiriboti kažkokiais gamtos dėsniais – kurk dar n lyčių variantų sau pagal savo vaizduotės galimybes. Atrodytų, kad taip pasiekiama daug didesnė įvairovė – juk turėsime anksčiau neįsivaizduotą lyčių skaičių. Tačiau panagrinėjus jų apibūdinimus supranti, kad jos apibūdinimais ir tesiskiria. Realiai skirtumų nebelieka. Kaip aš galiu teigti, kad esu vyras ir skirtingas nuo tavęs, moteries, jei dar tą patį vakarą galiu persigalvoti tapti moterimi (ir ja patapti), o tu – vyru?

Svarbus ir šeimos naikinimas. Paprastai šeimose glūdi tokios blogybės kaip tradicijos, genealogija, tam tikros specifinės vertybės, perduodamos iš kartos į kartą. Jos suformuoja nevienodus, skirtingus žmones. Taigi, reikia panaikinti, geriau jau paieškoti kaip kuo daugiau vaikų išauginti „valdiškuose namuose“ taip garantuojant, kad kuo daugiau žmonių išaugs išauklėti vienodai. Nestebina ir įvairūs naujieji diegiami auklėjimo standartai tėvams, visokie pozityviosios tėvystės kursai ir pan. Tai irgi padeda užtikrinti, kad visi bus išauklėti vienodais.

Nebekalbu apie tautinio identiteto naikinimą, iš kurio kuo toliau, tuo labiau belieka tik keletas istorijų, dainelių ir vėliavėlių. Retas kuris pasakytų, kas tai turėtų būti tautinė idėja ar kultūra ir kam iš viso to reikia. Kad ir kitur pasaulyje mes tampame vienodais pastebėjau jau prieš kelias dešimtis metų Varšuvoje ir Prahoje, mat dažnai keliaudavau pro šiuos miestus ir ten apsistodavau. Architektūra skirtinga išliko, tačiau visur tos pačios mados, tos pačios iškabos, tos pačios reklamos, tos pačios parduotuvės, tokie patys plakatai, kviečiantys į panašius meno ar pramogų renginius, net ir atmosfera alinėse rodos pasidarė vienoda. Miestų centruose dar prekiaujama ir kiek skirtingais suvenyrais, anksčiau buvusiais būdingais tik Prahai ar tik Varšuvai, tačiau prekiauja tie patys vietnamiečiai ir ta prekyba rodos vienoda. Nežinau kaip jums, bet man šis globalus vienodumas nesukelia rojaus džiugesio, greičiau liūdesį ir nykumą. Prisiminiau vaikystę SSSR, kur buvo viena Partija ir vienas Vadas, o viskas rodėsi ganėtinai vienoda, niūru ir pilka. Dabar viskas mirguliuoja ir žaižaruoja reklamų neonais, bet taip pat vienoda ir neįdomu. Viską valdo vienas Tarptautinis Kapitalas su savo vienu Holivudu, Netflix ar McDonalds.

O kur dar modernioji tuo pačiu genderizmu grįsta visa ko sulyginimo politika. Iš tiesų tai yra didžioji Suvienodinimo politika per se, nors, paradoksaliai, dažnai ją bandoma pridengti pavadinimu „įvairovės politika“. Vykdoma legendinės Prokrusto lovos principu, kur žmonės buvo lyginami vieniems nukapojant išsikišusias galūnes, o kitus fiziškai ištempiant. Štai įvairiose srityse, pvz., Vyriausybėje, turi dirbti po vienodai vyrų ir moterų. Kodėl negalėtų dirbti vien moterys? Negalima, bus per daug skirtinga. Kitose šalyse ir studijuoti aukštosiose mokyklose privalo po lygiai odos spalva juodų ir baltų. Kad tik nebūtų skirtinga. Moderniam politikui, suprantančiam, kad greitu laiku visų žmonių odos spalvos suvienodinti nepavyks, tai atrodo išmintingiausia išeitimi.

Iš to iškyla įvairių rimtų bėdų, mat seniau tai buvo vadinama neadekvatumu, o mano senas liberalusis draugas tai vadina teise jaustis kaip nori. Jų jau pilna praktinių. Ką daryti, jei tas suvienodinimas pagal prigimtis vis vien neduoda vienodų pasekmių? Per jėgą „patemptų“ juodaodžių studentų karjeros vis vien nesusiklosto sėkmingai, tik tiek, kad krenta bendras išsilavinimo lygis universitetuose. Nevykėliai sportininkai vaikinai, susigalvoja planus persikvalifikuoti moterimis ir varžosi jų rungtyse. Ten lygybė, deja, irgi negalioja – jie vienareikšmiškai laimi net prieš geriausias, todėl buvęs moterų sportas pamažu tampa dar vienu vyrų sportu. Ir taip toliau. Sunku net apmąstyti visus galimus teorinius nesklandumus. Kaip teisingai „lygiai“ turėtų būti suformuota Vyriausybė, jei šiuo metu vien naujųjų lyčių kai kur priskaičiuojama virš 120, o tas skaičius niekuomet nėra baigtinis, gali augti, kad ir iki kokio milijono, mat kiekvienas gali susigalvoti ir įsiteisinti sau dar kokią nors naują lytį? Kokio dydžio turėtų būti Vyriausybė, kad visos šios lytys būtų atstovaujamos po lygiai? O jeigu ne vien lytys, bet ir visos galimos odos, akių, plaukų spalvos, ūgiai ir svoriai ir taip toliau?

Sunku šiuolaikinius liberalizmo ar socializmo utopistus įtikinti, kad jų utopijos susikurti Rojų šioje Žemėje nepavyks, panašu, kad taip pat sunku jiems įrodyti ir tai, kad prieš dėsnius, jei kas norit – prieš gamtą, nepapūsi. Nuo jų nežinojimo ar neigimo geriau nepasidarys. Taip jau yra. Savo prigimtimi mes nelygūs. Ar aš galėčiau, pvz., teigti, kad aš esu toks pats dailininkas kaip ir visi (ir kad visi dailininkai yra vienodi)? Vargu bau, šie dalykai man visuomet sekėsi itin sunkiai, o tiksliau – paprastai visai nesisekė. Žinoma, įdėjęs daug darbo aš galėčiau pagerinti savo sugebėjimus šioje srityje, bet netikiu, kad man pasiseks tapti geru dailininku. Bus geresnių. Gali būti ir blogesnių. O gal tiesiog reikalauti, kad, pvz., mums, dailininkams, lygybę užtikrinti per tai, kad Dailininkų Sąjungoje būtų lygiai vienodai atstovaujami ir tokie nevykėliai kaip aš?

Bet net jeigu sugebėčiau tapti pačiu geriausiu dailininku, tai nebesugebėsiu tapti pačiu geriausiu futbolininku, dar kuo nors ir dar kuo nors. Mat tam, kad žmonės savo prigimtinėmis ir išvystytomis savybėmis galėtų būti lygūs, jie visi turi būti absoliučiai tobuli, tai yra visi tapti Dievais. Arba kažkuo panašiu į vienodas smėlio smilteles.

Pagal aukščiausios tvarkos dėsnius, deja, mums neįmanoma tapti nei vienais, nei kitais. Galų gale, gal geriau pagalvoti ir suprasti kodėl Dievas mus sukūrė skirtingais ir šia prasme nelygiais? Dėl meilės. Kad būtumėme vieni kitiems reikalingi. Man reikalingi dailininkai ir futbolininkai, santechnikai ir padavėjai, valytojai ir verslininkai ir t.t., galbūt kažkam iš jų kuo nors reikalingas ir aš. Man ir šiaip yra reikalingas Kitas, kitoks negu aš, nes aš pats nesu sau pakankamas. Tik iš tokių santykių gali kilti meilė.

Kuo dar pasireiškia Dievo meilė? Vienu atžvilgiu mes visi esame prieš jį lygūs – savo verte. Taip, jam vienodai vertingas ir konteineryje besirausiantis bomžas ir bet kuris Leonardas da Vinčis. Ir šituo pasaulio bei Dievo supratimai dar kartą susikerta. Šiame pasaulyje mes išmatuojami sėkme. Negirdėjau, kad koks nors modernusis socialinis aktyvistas taip pat karštai kaip skirtumų tarp vyrų ir moterų neegzistavimą teigtų, kad kokia nors gyvenimo nuskriausta moteris, dėl kurios teisių jis, plačiai pagarsėjęs veikėjas, kovoja, iš esmės, yra verta tiek pat, kaip ir jis. Žinoma, kad ne, juk jis atlieka didelius darbus, o ši – ne. Visuotinai suvokiama, kad tie, kurie pasiekė daugiau karjeros, populiarumo, turto, galios ar įtakos, paliko kokių nors vertingų produktų po savęs, yra kur kas vertingesni, nei tie, kurie to nepadarė. Kaip dažnas pasakytų – kaip gali kokia nors valytoja lygintis su smegenų chirurgu? Gali. Savo verte Dievo akyse. Orumu, jei norit.

Tuo nenoriu teigti, kad paprasta valytoja turi uždirbti tiek, kiek krepšinio žvaigždė. Tačiau formuodami savo ekonominę, socialinę ar bet kokią kitą politiką turime nepamiršti, kad prigimtiniu orumu jie yra vienodai vertingi ir į tai atsižvelgti. Taip pat ir formuodami bei ir įgyvendindami ir kiekvienas savo asmeninę kasdieninę gyvenimo politiką. Ir džiaugtis, kad turime valytojų, ir turime krepšininkų, kad turime vyrų, ir turime moterų, kad turime jaunų, ir turime senų ir kad visi jie yra tokie nelygiai skirtingi.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jei "kažką" jauti       2020-11-12 11:18

Kreipkis į Vasaros penki.

to dualizmas++       2020-11-12 9:32

Dievas yra paslaptis, kiekvienas Jį jaučia. Tačiau visi “išaiškinimai” yra beverčiai.

Dualizmas + +       2020-11-11 20:31

Yra vienas VIENIS sudarytas iš dviejų skirtingų ir sąlyginai prieštaringų pusių (kaip dvi monetos ar medalio pusės…)
Yra VIENIS arba Monada (Dievas yra vienas).
Sudarytas iš Angelo ir Velnio (puolę angelai).
Priešingybės yra Angelas su velniu.
Bet.
Įvairių konfesijų atstovai, teologai, filosofai,... seniai “sumaišė kortas” - užuot velnią priešinę Angelui, velnią supriešino su Dievu…
Logika ir paralelinis pavyzdys:
Dievas yra magnetas.
Angelas ir velnias yra to magneto priešingi poliai…
Dievas nėra nei geras nei blogas, bet dvilypis Dievo pasireiškimas tradiciškai suvokiamas kaip Gerasis Dievas (Angelas) ir velnias.
Iš čia kyla ne “gėris” ir “blogis” kaip pasaulio pradai, bet žmogiškojo pasaulio supratimas ir jo aiškinimas apie tai kas pačiam žmogui priimtina ir NEpriimtina.
Tai yra absoliučiai fundamentalūs dalykai !
——-
Yra ir kitokių “dievų”:
> Biblinis Dievas
> religinis Dievas
> teologinis Dievas
> konkrečių “religinių konfesijų” Dievai
> istorinis “žmonijos” Dievas
> senelių ir tėvų “paveldėtas” Dievas
> kiekvieno žnogaus* “asmeninis (asmeninių išgyvenimų - patirčių)” Dievas
> psichologinis Dievas
> ...
Aišku, kad šių dievų NĖRA, bet žmogaus sąmonė, žmogiškas pasaulio suvokimas, o dažnai įvairūs religiniai mokymai visus šiuos “dievus” įvardija vienu Dievu…
Labai pykti nereikėtų, juk ilgus tūkstantmečius toks pasaulio aiškinimas ir suvokimas žmonėms padėjo išgyventi įvairius sunkumus. Ir tie, kurie religiją naudojo žmonių valdymui irgi neturėtų būti pernelyg smerkiami, - pažiūrėk, kai žmonės lieka be valdžios, jie pasidaro pavojingi patys sau. Pav. prieš kelis metus vykę neramumai Paryžiaus priemiestyje ar Londone.
Bet, žmonės turintys valdžią, dažnai perlenkia lazdą..., su religija taip pat…
Religija, religinis Dievo aiškinimas nevisai opiumas liaudžiai…
Kaip dažnai Dievas sumaišomas su religija…
———
Iprastai Dievas suvokiamas kaip visako pradžių pradžia. Bet “pradžia” byloja apie LINIJINĮ laiką. Kalbant apie CIKLINĮ laiką, realityvūjį erdvės ir laiko vienį (bendrumą, monadą, neatsiejamumą,...) Dievo kaip pradžių pradžios suvokimas smarkiai keičiasi…, bet jo dualistiškumas niekur nedingsta…
——-
Induizme… dievai atsirado jau esant gamtai. Tai žemesnio lygio dievai, gal tik pusdieviai. Ir jie dar tarpusavyje kariavo… Tai matė žmonės ir užrašė VEDOSE… (Kažkas panašaus ir su senovės Egipto, Graikijos ir ... dievais ir pusdieviais.)
Dar paminėkime UFO (NSO). Kai kurie epizodai minimi Biblijoje…
Čia dera suprasti aukštesnės civilizacijos būtybes (hominidus, žmones…), kuriuos matė ir su jais bendravo senieji mūsų.protėviai. Dėl tuo metu buvusios mūsų protėvių sąmonė, sąmoningumo (nemaišyti su protingumu!), juos vadino dievais…, o visokie raštų aiškintojai, teologai tuos visus dievus vadino vienu, viską apibendrinančiu žodžiu - Dievas.
——
Dievas vienas. Dievas dvilypis (nemaišyti su trejybe arba su Šv. Trejybe!), bet po šituo žodžiu sukišta, sudėta viskas kas tik netilpo į suaprastintą pasaulio suvokimą žiūrint iš eilinio žmogaus pozicijų.
O kai visą tai dar “gražiai supynė” su religiniais aiškinimais ir ritualais, apeigomis, gavosi tiktas Gordijaus mazgas.
Absoliučią daugumą žmonių tai visiškai tenkina…
———
Visai kas kita “žmogaus prigimtis”.
Iš kur atėjome, ir kaip ten su tuo POMIRTINIU EGZISTAVIMU.
O dar “(žmogaus) laisva valia”.
——-
Bet juk čia ne apie tai, čia apie Dievą.

tadas       2020-11-11 19:07

ar gerai supratau? yra du dievai, visur esą. Vienas rimtesnis, teisingesnis, kitas prie eibių daugiau linkęs?

Dualizmas +       2020-11-10 18:46

Jau tas homosovietikų ateistiškumas tokio žemo ir apgailėtino lygio…, ir demonstratyvus jų pačių neišprusimo demonstravimas, tiesiog graudžiai juokingas.
Molio motiejai…
Jei ezoterinės (religinės, religinės filosofinės) literatūros bijote paimti į rankas, tai bent paskaitykite apie kvantinę fiziką, kvantinę filosofiją, palyginkite tarpusavyje naujausius įvairių mokslo sričių mokslinius tyrimus…
Perlipkite per tvorą - “religija - opiumas liaudžiai”.

Kis       2020-11-10 18:43

kas save laiko protingu;atsakyk ant kokiu pamatu liberalizmas pastatytas ir kada (gerai butu ir kas)ji pastate?Dar neblogai,kokia is to nauda zmogui,zmonijai?

Dualizmas       2020-11-10 18:35

Velnias yra Gėrio antipodas (priešingybė).
Iš esmės tai dualizmas (dvilypumas).
Budizmas, kuris iš esmės nėra religija (tik pasaulėžiūra ir mokymas…) dualizmo irgi neatmeta.
Gal tik vienas Vu-Du apie dualizmą nutyli (tik nutyli)...

ah1       2020-11-10 17:48

ar dar nors vienoje kitoje religijoje yra velnias? Jei kas žinot, parašykit kurioje dar religijoje yra velnias.

stasys       2020-11-10 17:39

Autorius kiek pasiklydęs .Liberalizmas iš savęs kaip sudaro sąlygas kai žmogus sugriaudamas nusistovėjusią visuomenėje tradicija suranda tas sau galimybes kurių prie seno požiūrio sukurpti sau negalėtu . Nebūtinos tos visur vienodos lyčių proporcijos , bet kito būdo nėra kaip suvienodinti skirtingu lyčių galimybęs visuomenėje kuri jau neskaito moters vertos vietos tik prie puodų. Nežinau kokia įtaka tiems procesams turi velnias bet iš praktinės pusės žvelgiant vakarietiškos visuomenės jau nėgali pasikliauti tik vienos stiprios lyties pastangomis augti ir vystytis .Kuo toliau tuo labiau augančios visuomenės bus priklausomos nuo tu tradiciju laužimo ir paieškos nauju galimybių vis dar nepanaudotose vis. resursuose .Todėl transformacijos tos visuomenės vidaus gyvenime neišvengiamos ir būtinos . Butu gerai jog tie procesai netaptu nevaldomi ir chaotiški sulaukus kokio ‘bruselio’ direktyvos .Kaip ne kaip tai liečia visuomene kuriai reikia kur kas daugiau laiko tas naujoves ne tik suprasti bet ir priimti ..Puikus pavyzdys tas nelemtas ‘vaiku apsaugos įstatymas nuo smurto’.Atorodo jau tiek laiko praėjo nuo jo pirmos versijos , o korekcijos ir po šiai dienai jam aktualios .

Tradicijos ir tikėjimas       2020-11-10 17:36

yra šviesa tiek mokytam,tiek nemokytam.Kaime nuo Smetonos,per sovietų laikmetį ne visi buvo labai mokyti,kartais tik 4 klases baigę.Ir vistiek jie buvo labai šviesūs,-tradicijos,tikėjimas padėjo nepaklysti,ugdė drausmę,pareigą,atsakomybę,sėjo saugumą ir gražias šventes.

Prašalietis       2020-11-10 16:02

Paskaitai šiuolaikinio “intelektualo” straipsnelio pradžios “išmintį apie velnio gudrybes”, citata- “Viduramžiais velnio gudrybė buvo įrodyti, jos jis yra visur, kur tik įmanoma ar neįmanoma jam būti, o moderniais laikais – kad jo nėra iš viso”...., ir supranti, kad skaityti tolesnę primityvią “intelektualinę” trizną apie dalykus, apie kuriuos straipsnelio autorius visiškai nieko nenutuokia, yra beprasmiškas laiko švaistymas net ir mažaraščiui dar neišsivaikščiojusiam prasigėrusio kaimo bernui….

habilitās       2020-11-10 15:51

Sakote: „nelygiai skirtingi”, o gal skirtingai lygūs?!


Rekomenduojame

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Joana Noreikaitė ir Vincas Kubilius. Šimtoji „Tie-SOS!“ akcija

Jei dar negirdėjote. Vytautas Bakas klausė. „Gabrieliau, Ingrida: kas Jums yra aukšta politinės kultūros ir etikos kartelė?“

Andrius Švarplys. Facebookas ir Twitteris bendradarbiauja su Vietnamo, Turkijos, Rusijos ir Kinijos režimais

Andrius Švarplys. Čia tas pats, kas mokinių parlamentui suteikti tikrojo parlamento statusą

Algimantas Rusteika. Jie niekada nesikauna iki paskutinio šovinio

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujosios koalicijos susitarimas: ko tikėtis?

Nacionalinis susivienijimas: pareiškimas dėl solidarumo su Lenkijos valdžia

Robertas Grigas. Atmintinė lenkų „abortų teisių“ gynėjoms

Vytautas Radžvilas. Konvergencijos svajonė ir tikrovė

Audrius Bačiulis. Tikriausiai vienas labiausiai viešumoje nematomų Lietuvos ministrų

Algimantas Rusteika. Tegyvuoja Didžiosios Tolerancijos Revoliucijos metinės!

Andrius Švarplys. Žinios iš paralelinės visatos

Ramūnas Trimakas. Totalitarizmas grąžinamas septinmyliais žingsniais

Algimantas Rusteika. Apie bukumą ir lavonus

Raimondas Navickas. Nusprendžiau pats pasižiūrėti, ko tie respublikonai nerimsta

Andrius Švarplys. Pagaliau Facebookas bus paduotas į teismą dėl cenzūros

Geroji Naujiena. Mes nepriklausome tamsai

Rasa Čepaitienė. Parazitai

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas paragino naujojo Seimo narius atpažinti Dievo balsą, Tiesos balsą savyje ir jo klausytis

Algimantas Rusteika. Labanakt

Paskelbtas partizanų žinynas

Almantas Stankūnas. Apie JAV demokratiją

Algis Avižienis. D.Trampo pralaimėjimo priežastys

Algirdas Endriukaitis. Kursas prieš valstybę asfaltuojamas (I)

Ramūnas Aušrotas. Homoseksualumas įveikiamas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.