Tomas Bakučionis. Šventa Konstitucija ar šventa Tautos valia?

Tiesos.lt siūlo   2014 m. vasario 22 d. 1:10

9     

    

Tomas Bakučionis. Šventa Konstitucija ar šventa Tautos valia?

„Respublika“

Kad ir kokiais būdais (net ir nesąžiningais) valdžiai besispardant, neišvengiamai priartėjo hamletiškoji referendumo atomazga būti ar nebūti. VRK vis dėl to pasakė „būti“.

Į šiame kontekste vykstančias diskusijas konstituciniais klausimais viešojoje erdvėje vis dažniau įsijungia ir profesionalūs teisininkai. Ir tai yra gerai, nes referendumo organizatorių sėkmė byloja, kad nepaisant stekenančios emigracijos, Lietuvos visuomenė pribrendo atviroms, dalykiškoms ir maksimaliai profesionalioms diskusijoms apie mūsų valstybės tolesnę raidą ir, visų pirma, apie teisėsaugos ir teisinės sistemos būklę.

Šiose diskusijose jau išryškėjo esminis aspektas – dviejų fundamentalių teorinių požiūrių susidūrimas: kas viršesnė – Tautos valia ar Konstitucija? Greito ir trumpo atsakymo nėra. Jo reikėtų ieškoti tiek istorinėje Vakarų demokratijos tradicijoje, kurios šaltinis, ko gero, siektų antikinę Graikiją, tiek ir nūdienos Europos valstybių ir JAV konstitucijų tekstuose. Tačiau, visų pirma, atsakymo reikėtų ieškoti pačios Lietuvos Konstitucijos tekste, atskirų jos normų sisteminiuose ir loginiuose ryšiuose, tik atmetus sukurptas doktrinas bei išvarius visokias dvasias ir šmėklas.

Kas be ko, svarbiausias teisės normų konstrukcijų instrumentas yra kalba, tačiau kiekvienas teisinis dokumentas (įstatymas ar bet kuris kitas teisės aktas), taip pat ir mūsiškė Konstitucija, grindžiama tam tikra vertybių sistema, kuri atsiskleidžia per vidinės teisės akto struktūros ir atskirų normų konstrukcijų sisteminį ir loginį santykį.

Galima sakyti, kad jau Konstitucijos preambulėje yra įtvirtinti tam tikri vertybiniai postulatai – „prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę; jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis; šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę; išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, ....“, jų pagrindu toliau konstruojama visa Konstitucija, o jos I-ojo skirsnio normos yra tas teisinių vertybių sisteminis pamatas, kuriuo ir turėtų remtis visų toliau išdėstytų Konstitucijos normų aiškinimas.

Dar kartą prisiminkime Konstitucijos I-ą skirsnį:

Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis), Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai (2 straipsnis); Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką (3 straipsnis); Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 straipsnis); Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 straipsnis).

Deja, šios pamatinės nuostatos vis dažniau pamirštamos doktrinų, dvasių ir politinių interesų brūzgynuose.

Diskusijose viešojoje erdvėje iškilo klausimas dėl galimybės referendumu keisti kai kuriuos Konstitucijos straipsnius. Štai teisės daktaras Petras Ragauskas straipsnyje „Keli su referendumu susiję teisiniai formalumai“ teigia, jog referendumu keisti Konstitucijos 47 str. nėra teisinės galimybės, nes, jo manymu, to neleidžia Konstitucijos XIV skirsnyje įtvirtinta Konstitucijos keitimo tvarka.

Priminsiu, kaip yra išdėstytas šio skirsnio 148 str.:

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.
Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Anot straipsnio autoriaus, kliūtis yra pacituota 3 dalies formuluotė. Iš tiesų – „kaltas“ yra vienas vienintelis žodelis „turi būti svarstomos…“. Kaip pirmiau minėjau, svarbiausias teisės normų konstravimo instrumentas yra kalba. Taigi, grynai lingvistinė minėtos Konstitucijos normos analizė leistų manyti Petrą Ragauską esant visiškai teisų, tačiau kur padėti labai aiškiai sukonstruotą vertybių sistemą ir tuo pačiu konstitucinių demokratijos saugiklių hierarchiją.

Priminsiu dar ir 9-ąjį straipsnį:

Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.

Šioje vietoje reikėtų darsyk prisiminti ir 2 straipsnį: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Taigi, patys svarbiausi strateginiai (veikiau – valstybės likimo) klausimai pagal Konstituciją yra pavesti spręsti visai Tautai ir niekam kitam. Tad kaip galėjo nutikti, kad 148 str. 3 dalyje atsirado paminėta nuostata „turi būti svarstomos ....Seime…“, formaliai lingvistiškai atimanti dalį suvereniteto iš Tautos ir suteikianti to suvereniteto dalį Seimui? Juk tai gana akivaizdus loginis prieštaravimas pirmiau minėtų Konstitucijos I-ojo skirsnio normų atžvilgiu. Sunku būtų patikėti, kad tai buvo Konstitucijos kūrėjų apmaudi lapsus linguae?

Galimas ir kitas šios teisinės situacijos aiškinimas – sisteminis, turint omeny pirmiau paminėtas I-ojo skirsnio normas. Remiantis tokiu aiškinimu galima teigti, kad Tauta turi teisę referendumu spręsti absoliučiai visus teisėkūros klausimus, tarp jų – ir Konstitucijos pataisas, formaliai lingvistiškai pagal minėtą 148 str. priskirtas Seimo kompetencijai. Galima sakyti, kad taip susiduria du teisiniai požiūriai į Tautos ir Konstitucijos santykį – formalusis ir sisteminis-vertybinis.

Tačiau ar minėtos Petro Ragausko įžvalgos nebyloja, kad mūsų teisinio „elito“ sąmonėje vis dažniau vyrauja būtent formalusis požiūris? Todėl manau, kad prieš visuomenę neišvengiamai iškils konstitucinės reformos klausimai. Tokia reforma turėtų apimti bent kelias viešojo gyvenimo sritis, bet, visų pirma, nedviprasmišką Tautos suverenių galių įtvirtinimą be jokių ten lapsus linguae dalyvaujant valstybės valdyme, vietos savivaldos reformą, sugrąžinant suverenias galias vietos bendruomenei, teisėsaugos reformą, sustiprinant teisėsaugos struktūrų atskaitomybę visuomenei, o ne vienam, kad ir aukščiausiam pareigūnui.

Galimi įvairūs modeliai – dvipakopė savivaldos sistema, Seimo padalijimas į dvejus rūmus (vieni iš jų – bendruomenių atstovų rūmai), plebiscito instituto sustiprinimas ir išplėtimas, aukščiausių teisėsaugos pareigūnų tiesioginiai rinkimai. Šių reformų orbitoje turėtų atsidurti ir Konstitucinis teismas – perfrazuojant hamletiškąjį klausimą: „reikalingas ar nereikalingas“.

Visa tai turėtų būti ne vienkartinės diskusijos tema. Svarbiausia diskutuoti, o ne apsiriboti formaliais pamokymais ir pagraudenimais Tautai iš juodmedžio bokšto…

„Respublika“

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

isnyk        2014-02-24 0:54

raudonasai… menesini,,,

menesis       2014-02-24 0:30

„Suverenitetas – visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė. Valstybės suvereniteto galias riboja tik tarptautinė teisė.“

O čia aiškina, kad dalis suvereniteto iš Tautos atiduota Seimui. Nesąmonė. Visų pirma, suverenitetas – tai santykis tarp valstybių. Valstybė turi suverenitetą, o ne tauta. Seimas yra tautos išrinkti jos atstovai, ir priešinti tautą su Seimu taip pat yra nelogiška. Jeigu tauta nori, ji gali viską pakeisti irgi yra netiesa. Padarykite apklausą ir paklauskite, ar žmonės nori mokėti mokesčius. Įstatymas gali patikti ar ne, tačiau jo privalu laikytis. Jeigu pakeisime Konstituciją nesilaikydami Konstitucijos ir įstatymų, pakeitimai negalios. Jeigu pakeisime taip, kad tai prieštarautų ES sutarčiai, tai vėlgi, teks keisti dar kartą.

Gintautas       2014-02-23 7:22

Ginsime vieningai savo teises. Butkevicius kalba kaip isdaviko.Isrinksime Vaisvila ir paleis jus,galesite birzoje stoveti iki smerties.Tepadeda mums Perkunas.

Regina       2014-02-22 17:05

Konstitucija iš tautos valios. Kam tas ar?

Teta Beta       2014-02-22 12:04

O kodėl autorius dirbtinai supriešina tautos valią ir Konstituciją? Juk Konstitucija ir įteisina tautą kaip suvereną, o jos valią kaip esminę.

Vitutis       2014-02-22 10:05

Pagal ,,Vilmorus” 2/3 Lietuvos gyventojų pasisako už žemės nepardavimą užseniečiams.Kaip ir viskas aišku…

Kažkada        2014-02-22 8:45

atėjo visiems laikams tik Leninas, bet ir jam atėjo galas. Tad padarykime taip, kad vagių ir melagių gaujai taip pat ateitų galas tik dabar.

Anikė       2014-02-22 7:39

Kai kas net Tautos nebemato,nes įprato,kad mes nuolankiai kentėjome visas
“kairės -dešinės” patyčias,mulkinimą,skurdinimą...320 000 pasirašiusių parodė,
kad ne visi virto zombiais. Per paskutinius porą mėnesių visi sukruto “dirbti”.
Tai tik parodo,kad Tautos valia daug ką gali pakeisti. Būkime vieningi kovoje
už teisingumą,už tai,kad valdininkai tarnautų Tautos interesams,o ne mes vergautume saujelei “sąrašinių” apsišaukėlių,atėjusių visiems laikams.

AKSIOMA       2014-02-22 1:24

tik šventa tautos valia.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Raimondas Navickas. Prasideda…, arba „Eikite ... su savo ‘Black lives matter’ afera“

Vytautas Sinica per Marijos radiją. Ką šiandienos žmogui sako istorinės atminties ženklai: paminklai, memorialinės lentos, atminimo aikštės?

Nacionalinis susivienijimas. Apie cenzūrą ir Lukiškių aikštę

Rasa Čepaitienė. Kaltė ir įniršis

Geroji Naujiena: Palikti iki pjūties

Iš propagandos frontų. Užkalnis: pagaliau Lietuva atsiveria imigrantams. Pasitinku su gėlėmis

Raimondas Navickas. Versli moteris – kiekvieno politiko svajonė

Joana Noreikaitė. Liepos 17-toji

Dar viena 17-oji Simono Daukanto aikštėje: kas išgirs ir atsakys, ar dar gyva Deimantė?

Justas Mundeikis. Imituokime socialinį dialogą. Antra dalis

Algimantas Rusteika.Tikras lietuvis viską, kas jam sakoma, užmiršta per savaitę

Vytautas Sinica. Europa, kurios gėdijasi tariami euroentuziastai ir kurią taip mylime mes, ‘euroskeptikai’

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.